Civilinė byla Nr. e2-855-236/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-00726-2015-9;

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“ prekybos centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno tiekimo“ prekybos centrui dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė BAB „Kauno tiekimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2013-10-21 susitarimą kiemo statinių pasidalinimui tarp bendrasavininkų, sudarytą tarp AB „Kauno tiekimas“ ir UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro, negaliojančiu bei taikyti restituciją natūra - grąžinti BAB „Kauno tiekimas“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą - kiemo aikštelę b8 ir tvorą t12, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šiam reikalavimui užtikrinti teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – kiemo aikštelę b8 ir tvorą t12, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti.

Atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leidžiant atsakovei kiemo aikštelėje b8 statyti automobilines svarstykles, sveriančias iki 60 tonų ir jas įkeisti AB „Citadele“ bankui. Atsakovė nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo jos interesus ir šiuos interesus varžo daugiau nei būtina tikslui pasiekti, kelia pavojų jos pagrindinei veiklai. Atsakovės pagrindinė veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba cheminėmis, statybinėmis medžiagomis, cementu. Atsakovė negali pati sverti birių produktų, kitomis prekėmis pakrautų automobilių, yra priversta naudotis kitų tiekėjų parduodamomis paslaugomis, kurių kainos išaugo beveik dvigubai, dėl ko atsakovė patiria nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad automobilių svarstyklių pastatymui būtų reikalinga atlikti tam tikrus statybos darbus (turi būti paruošiami svarstyklių pamatai, užvažiavimai), kas leidžia daryti išvadą, jog automobilinės svarstyklės būtų pastatytos stacionariai, prieš tai atliekant specialius svarstyklių  montavimui būtinus statybos darbus, kurių eigoje galimai būtų pažeistas ginčo objektas. Teismo vertinimu, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsakovės prašoma apimtimi, ieškinio tenkinimo atveju, atsižvelgiant į automobilių svarstyklių pastatymo galimus padarinius, sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, bet gali sukelti papildomų teisinių ginčų. Be to, teismas pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nevaržo atsakovės ūkinės komercinės veiklos, nes atsakovė veiklą vykdo, tik naudodamasi kitų paslaugų teikėjų svėrimo paslaugomis. Teismo vertinimu, atsakovė neįvertina rizikos, kad stovėjimo aikštelės sumontavimo išlaidos ir, ieškinio tenkinimo atveju, išmontavimo darbų bendra kaina gali būti didesnė (nuostolingesnė) nei naudojimasis kitų svėrimo paslaugų teikėjų paslaugomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir atsakovės prašymą pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismo išvada, kad būsimo ieškovei galinčio būti palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl galimai pažeistos kiemo aikštelės dangos, yra nepagrįsta. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą ar atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą. 

2) Teismas, konstatuodamas, jog dėl  atsakovės prašomo laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo galimai bus pažeistas ginčo objektas, savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais, jos visiškai nemotyvavo. Be to, teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių, t. y. pačios aikštelės statybos metų, jos priežiūros, atliktų pagerinimo darbų.

3) Teismas turėjo įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Galiojant maksimaliam laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo mastui, ieškovė neginčytinai įgijo pranašumą prieš atsakovę procesinių teisių atžvilgiu, tokiu būdu yra iškreipiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Teismo nutartis yra priimta pažeidžiant proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BAB „Kauno tiekimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

1) Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurias remiantis būtų galima nustatyti, kokio dydžio žalą galimai galėtų padaryti svarstyklių pastatymas bei su tuo susiję statybos darbai, kuriuos, akivaizdu, statant svarstykles reikės atlikti, kiek laiko reikėtų tokias svarstykles demontuoti, kiek tokie darbai kainuotų, taip pat nepateikė jokių užtikrinimo priemonių. Tenkinus ieškinį, restitucija būtų apsunkinta: neaišku, kiek laiko, kokiu būdu atlyginama žala padaryta ginčo aikštelei. Atsakovei, siekiančiai, jog pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas būtų pakeistas, tenka pareiga pagrįsti ir įrodyti, jog tenkinus atsakovės prašymą, nebus padaryta žalos ginčo objektui, pateikti įsipareigojimus ir užtikrinimus, kuriais galėtų patvirtinti, kad ieškinio tenkinimo atveju, svarstyklės bus demontuotos per trumpiausią įmanomą laiką, kad atsakovė šių darbų išlaidas padengs savo lėšomis, o taip pat atlygins ginčo aikštelei padarytą žalą, jeigu tokia atsirastų. Šiuo atveju atsakovė nei vienos iš nurodytų aplinkybių nepagrindė.

2) Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė negali užtikrinti visų teikiamų paslaugų komplekso, negali atlikti būtinų ir reikalingų darbų, kitur reikalingas svarstykles pasistatyti nėra galimybės. Atsakovė prašyme nurodė, jog pastatų kompleksą įgijo būtent veikos plėtojimui ir planavo valstybinės žemės sklype, kuriame yra kiemo aikštelė b8, statyti nuosavas stacionarias automobilines svarstykles. Atsakovė pastatų kompleksą įgijo 2013 m. rugsėjo mėnesį, tačiau iki 2015 rugsėjo mėn. (iki ieškinio pateikimo dienos) atsakovė nesiėmė jokių veiksmų automobilinių svarstyklių pastatymui, kas leidžia daryti išvadą, kad jos nebuvo atsakovei reikalingos, ir be šių svarstyklių atsakovė pilnai ir visa apimtimi vykdė veiklą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo atsakovės BAB „Kauno teikimo“ prekybos centro atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad stacionarių automobilinių svarstyklių įrengimui reikalingi pamatai. Laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimas teismo sprendimo įvykdymą iš esmės apsunkintų ir padarytų apskritai  neįmanomu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2015-09-21 nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – ginčo aikštelė ir tvora, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti.  Atsakovė pateikė prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą – leisti atsakovei ginčo aikštelėje statyti automobilines svarstykles, sveriančias iki 60 tonų, ir jas įkeisti bakui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą atmetė, konstatavęs, kad sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą atsakovės prašoma apimtimi, ieškinio tenkinimo atveju, atsižvelgiant į automobilinių svarstyklių pastatymo galimus padarinius (bus sumontuotos svarstyklės, sugadinta aikštelės danga, iškasta duobė ir kt.), sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, bet gali ir sukelti papildomų teisinių ginčų. Nesutikdama su teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl galimai pažeistos kiemo aikštelės dangos yra nepagrįsta, nėra jokių įrodymų, kad atsakovės prašymo tenkinimo atveju kiltų grėsmė ieškovės turtiniams interesams, be to, teismo nutartis priimta pažeidžiant proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principus, neįvertinant daromos žalos atsakovės veiklai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Viena iš priemonių subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą yra galimybė suinteresuoto asmens prašymu pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.). Taigi, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, stacionarių automobilinių svarstyklių įrengimui reikalinga atlikti statybos darbus – paruošti svarstyklių pamatus, užvažiavimus ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas atsakovės prašoma apimtimi, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymą iš esmės apsunkintų arba padarytų neįmanomu, kol minėtos svarstyklės nebūtų pašalintos, o pakeičiamas laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitiktų jų taikymu siekiamų tikslų. Akivaizdu ir tai, kad leidus statyti automobilines svarstykles, ginčo objektui bus padaryta žala, dėl kurios atlyginimo vėliau gali kilti dar vienas teisinis ginčas. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė prašo leisti įkeisti minėtas automobilinės svarstykles bankui, o tai dar labiau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsižvelgiant į svarstyklių pastatymo galimus padarinius, teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, bet ir gali sukelti papildomų teisinių ginčų. Priešingai nei nurodo apeliantė, skundžiama teismo nutartis nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo bei teisingumo principų. Teismas teisingai įvertino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės  iš esmės nevaržo atsakovės ūkinės komercinės veiklos ir neturi įtakos jos veiklos plėtojimui, atsakovė veiklą vykdo, tik naudodamasi kitų paslaugų teikėjų svėrimo paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimas šiuo atveju nepagrįstai suteiktų prioritetą atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams, tokiu būdu apsunkindamas galinčio būti palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Deklaratyvūs atsakovės skundo argumentai, kad neveikiant pilnam paslaugų kompleksui, ji negali išsilaikyti rinkoje, kyla grėsmė prarasti ne tik stambius užsakymus, bet ir klientus, sudaromos sąlygos atsakovės verslo žlugimui, šios teismo išvados nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį,  todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas