Civilinė byla Nr. e2S-290-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08014-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

Valdas Burzdikas 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-522-752/2024 pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį ir atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir L. B. AS, veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gegužės 19 d. buvo iškelta ir šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį ir atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

2.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, areštuoti keleivinį automobilį „V. P.“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, transporto priemonė). Ieškovė nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį sužinojo, jog atsakovas siekia savavališkai parduoti dalį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – automobilį – ir taip sumažinti šeimos turtą. Atsakovas patalpino šios transporto priemonės skelbimą į automobilių pardavimo portalą www.autoplius.lt. Transporto priemonės kaina skelbime nurodė 17 000 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog naudotų automobilių pardavimuose pasitaiko atvejų, kuomet pildant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pardavimo kaina nurodoma mažesnė nei reali pardavimo kaina, tokiu būdu siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius ar jų išvengti. 2023 m. liepos 27 d. patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė yra 14 000 Eur. Tai reiškia, jog atsakovas, realiai pardavęs transporto priemonę už 17 000 Eur, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodęs 14 000 Eur kainą, neteisėtai praturtėtų ieškovės sąskaita. Todėl siekiant sustabdyti atsakovo savavališkus veiksmus ir apsaugoti turtinius ieškovės interesus yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti transporto priemonę.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. areštavo transporto priemonę „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausdamas ją įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šią transporto priemonę iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą, t. y. šį punktą papildė areštuojamo turto savininko duomenimis – nurodė atsakovo vardą, pavardę ir asmens kodą.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje, be kita ko, yra sprendžiama dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kad minėtas automobilis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra dalintinas turtas, kad atsakovas yra ėmęsis realių veiksmų automobilį parduoti taip galimai sumažinant šeimos turimą turtą, siekdamas užtikrinti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė nepatirtų finansinių nuostolių, sprendė, kad procesinių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, o jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes ginčo transporto priemonė gali būti perleista tretiesiems asmenims. Teismo nuomone, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus, yra skirtos ieškovės laikinai materialinių subjektinių teisių apsaugai, teismo sprendimo įvykdymui be kliūčių užtikrinti bei išvengti didesnės žalos.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas A. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Nagrinėjamu atveju, neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, taip pat galimas ieškovės interesų pažeidimas ir atsakovo elgesio nesąžiningumas, iš ko būtų galima spręsti, jog atsakovas ketina parduoti automobilį tam, kad išvengtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas siekė ir vis dar pageidauja parduoti šioje byloje dalintiną turtą – automobilį, tačiau šis atsakovo siekis nėra nesąžiningas, pažeidžiantis ieškovės interesus, nes atsakovas ketindamas parduoti automobilį neketino (neturėjo tikslo) išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo ar kitaip pažeisti ieškovės interesų.

8.2.       Atsakovo ketinimas parduoti automobilį yra susijęs dar prieš metus įvykdytu naujo automobilio užsakymu iš salono ir su tuo prisiimtais sutartiniais įsipareigojimais. Pateikta 2022 m. rugpjūčio 25 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B.“ įsipareigojo parduoti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini) kw (duomenys neskelbtini) 35 500 Eur, o atsakovas įsipareigojo šį automobilį įsigyti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „B“ informavo atsakovą, kad ketinamas pirkti automobilis atvyko, todėl iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. sutarties atsakovui kyla atitinkami ir nauji įsipareigojimai, todėl vienintelis racionalus variantas buvo padengti likusią lizingo dalį (išsimokėti likutinę vertę) ir parduoti ginčo automobilį, tam, kad atsakovui nereikėtų vienam dengti dviejų automobilių lizingo įmokas. Tokie veiksmai (išmokant seną automobilio lizingą ir įsigyjant naują automobilį nauja lizingo sutartimi) yra įprasta praktika rinkoje, o ne nesąžiningas asmens elgesys.

8.3.       Tarp šalių nebuvo ginčo, kad areštuotu automobiliu disponuoja ir jį valdo išimtinai atsakovas, todėl būtent atsakovas priima atitinkamus sprendimus, susijusius su šio turto valdymu. Taip pat nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo automobilis atiteks atsakovui, o ieškovė disponuoja kita transporto priemone, kuri nutraukus santuoką jai ir atiteks. Atsakovas ieškovės leidimo parduoti automobilį neprašė, nes tokio sutikimo nebūtų gavęs dėl sutuoktinės piktnaudžiavimo teises ir konfliktiškų šalių santykių. 

8.4.       Pardavus ginčo automobilį nei atsakovo, nei ieškovės turtinė padėtis nepablogės, priešingai iš esmės tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis pagerėjo ir pagerės, nes atsakovas iš savo asmeninių lėšų pilnai padengė vieną iš bendrų sutuoktinių prievolių pagal automobilio lizingo sutartį, o pardavus automobilį, ieškovei bus sumokėta piniginė kompensacija, t. y. ½ dalis nuo automobilio pirkimo-pardavimo kainos, atėmus ½ dalį atsakovo asmeninėmis lėšomis padengtų ieškovės įsipareigojimų (už lizingo įmokas, remonto ir kt. išlaidas). Teismui pritaikius automobilio areštą pažeidžiamas pamatinis teisingumo principas, nes neišlaikoma proceso šalių pusiausvyra. Ieškovė daugiau nei tris metus nusišalinusi nuo automobilio lizingo įmokų mokėjimo, pareiškė prašymą taikyti areštą tik tuomet, kuomet atsakovas iš savo asmeninių lėšų ankščiau laiko padengė visą lizingo sutarties sumą.  

8.5.       Ieškovės prašyme nurodyti argumentai, kad atsakovas gali automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti tikrovės neatitinkančią (mažesnę) pardavimo kainą, yra tik niekuo nepagrįsto prielaidos, ir priešingai teismo nutarčiai, negalėjo patvirtini tikėtinus ieškovės finansinius nuostolius. Atsakovas pagal Automobilio lizingo sutartį yra sumokėjęs 15 500,05 Eur lizingo įmokų, be to atsakovas investavo į automobilio priežiūrą, todėl sudėjus investuotas lėšas, automobilio išlaidų suma yra 16 424,49 Eur. Iš to seka, kad suma, už kurią pardavinėjamas turtas yra protinga ir atitinka rinkos kainą.

2.       Atsiliepime ieškovė E. K. apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

9.1.       Atsakovo nurodyti argumentai, jog atsakovas ketino savavališkai parduoti transporto priemonę ir nepranešė ieškovei apie ketinimą parduoti šeimos turtą dėl to, jog šalių santykiai yra priešiški yra nereikšmingi ir nepatvirtina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ar neproporcingai varžo atsakovo nuosavybės teisę į transporto priemonę.

9.2.       Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, proporcingos ir nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, vieno iš sutuoktinių interesų, o taip pat prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir užtikrinimą instancijos teismas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10.       Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė akcinės bendrovės „Swedbank“ 2023 m. rugsėjo 12 d. pabaigos aktą, mokėjimo nurodymą, 2022 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 2022/202 Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, Kauno Š. centras automobilio pasiūlą, el. laišką ir automobilio remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriais atsakovas grindžia savo atskirąjį skundą.

11.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

12.       Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo pateikti nauji įrodymai, yra susiję su nagrinėjama byla, o teismui rašytinio proceso tvarka priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

14.       Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

15.       CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnyje yra nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos šeimos bylose. Minėto CK straipsnio 2 dalies 5 punkte yra numatyta galimybė areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra prevencinio pobūdžio ir yra taikomos ginčo šalių faktinei arba teisinei padėčiai (status quo) išsaugoti. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

16.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

17.       Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tarp jų ir dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovas siekia be ieškovės sutikimo parduoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį ir taip sumažinti šeimos turtą. Apeliantas atskirajame skunde neneigė aplinkybės, jog jis siekia parduoti santuokoje įgytą transporto priemonę, nes ketina pirkti naują automobilį pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas atskirajame skunde pripažino, kad ieškovės sutikimo parduoti automobilį neparašė dėl šalių konfliktiškų santykių, nes žinojo, kad ieškovė tokio sutikimo neduos. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pagrindas spręsti, kad netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės galimai kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuriuo bus dalijamas šalių santuokoje įgytas turtas, įvykdymui, yra tai, kad atsakovas siekia parduoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę be ieškovės sutikimo. Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė ieškinyje sutinka po santuokos nutraukimo automobilį palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tai, jog šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo atsakovui liktų areštuotas automobilis, nereiškia, kad atsakovas gali be ieškovės sutikimo parduoti šalių santuokoje įgytą turtą, nederinant parduodamo turto kainos, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad tarp šalių kyla ginčas dėl šio automobilio vertės, o teismas spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, turi pareigą sudaryti teisingą dalintino turto balansą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė nepatirtų finansinių nuostolių, nes atsakovas pardavęs transporto gali sumažinti šeimos turimą turtą.

20.       Vien tik deklaratyvūs apelianto teiginiai, nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad nepanaikinus turto arešto atsakovui bus ir yra sukelti realūs finansiniai nuostoliai, nesudaro pagrindo spręsti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principus ir šalių interesų pusiausvyros principą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami vieno iš sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Taigi šalių keliami reikalavimai bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo argumentų, susijusių su kredito įmokų už automobilį mokėjimu iš atsakovo asmeninių lėšų, automobilio priežiūra, pagrįstumo, atsakovo pateiktų su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų, nes nurodyti argumentai ir įrodymai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, tačiau jau šioje proceso stadijoje yra svarbu užtikrinti, kad šalių santuokoje įgytas turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

21.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, jos proporcingos ir nepažeidžia ekonomiškumo principo. Taigi, įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo faktų nustatyti atsakovo nesąžiningumą ir juo keliamą grėsmę ieškovės turtiniams interesams, pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo transporto priemonę, uždraudžiant atsakovui šią transporto priemonę įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šią transporto priemonę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

22.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas