Civilinė byla Nr. 2A-617-210/2016

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02799-2015-7

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.1.4.;2.3.2.12.1.; 2.5.1.5; 2.5.10.5.1; 2.5.18.1;3.3.1.21.;

                                                                                                     (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo RUAB „Energetikos montažas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-60-650/2016 pagal ieškovo RUAB „Energetikos montažas“ ieškinį atsakovui UAB „Eurema“, į procesą įtrauktiems tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Pahjola Finance“, ieškovo administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį, ir atsakovo UAB „Eurema“ priešieškinį dėl transporto priemonės pripažinimo bendrąja nuosavybe ir leidimo parduoti bendrą turtą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovas RUAB „Energetikos montažas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Eurema“ vykdyti sutartį ir perduoti ieškovui pagal perdavimo-priėmimo aktą suremontuotą, pagal 2012-07-05 Paslaugų atlikimo – apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/05-01, transporto priemonę KRONE (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas nurodė, kad 2012-07-05 su atsakovu pasirašė Paslaugų atlikimo apmokėjimo sutartį (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti transporto priemonės Krone SDR27, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), remontą, o ieškovas atsiskaityti už suteiktas paslaugas Sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose numatyta tvarka. Atsakovas, atlikęs Transporto priemonės remontą, 2012 m. spalio 31 d. pateikė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą serija, EUR Nr. 1200547, nurodant, jog už remonto paslaugas ieškovas skolingas 17669,81 Eur (61010,31 Lt). Nurodyta suma apmokėta nebuvo, nes dėl laikinai susidariusios sunkios finansinės padėties teismas nutartimi iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. vasario mėn. 27 d., todėl ieškovas jau nuo 2013 m. birželio mėnesio neturėjo teisinio pagrindo atsiskaityti su bet kuriuo iš savo kreditorių, kol teismas patvirtino restruktūrizavimo planą. Bendrovės restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2014 m. spalio 10 d. teismo nutartimi ir atsiskaitymai vykdomi plane numatyta tvarka. Atsakovas yra įtrauktas į ieškovo kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu 17669,81 Eur sumai, kuris yra patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės mėn. 14 d. nutartimi. Nors Sutarties dalis dėl atsiskaitymo sąlygų, laiku tinkamai neįvykdė pats ieškovas, tačiau pasirašytoje šalių sutartyje nėra numatytos tokios sankcijos, kaip transporto priemonės sulaikymas už neatsiskaitymą ne laiku. Nesutikdamas su priešieškiniu nurodė, kad vienintelis ir teisėtas puspriekabės savininkas yra ieškovas. Atsakovas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą, o jo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, puspriekabės pardavimas iš esmės pažeistų visų kitų kreditorių interesus.

3. Atsakovas UAB „Eurema“ su ieškiniu nesutiko. Pats ieškovas, reikalaudamas tinkamo sutarties vykdymo, nevykdo tarpusavio sutarties, t. y. jau beveik trejus metus neatsiskaito su UAB „Eurema“ už atsakovo tinkamai ir laiku atliktus darbus, dėl kurių ieškovas jokių pretenzijų neturi. Ieškovas ne tik kad nesumokėjo visos darbų kainos, jis nesumokėjo net 50 procentų darbų kainos, taigi, pagal 3.1. p. sutarties nuostatas jis net neturi teisės reikalauti atsiimti transporto priemonės.

4. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį prašydamas pripažinti, kad šios bylos ginčo objektas – puspriekabė KRONE (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), registruota RUAB „Energetikos montažas“ vardu yra abiejų ginčo šalių, t. y. tiek atsakovo UAB „Eurema“, tiek ieškovo RUAB „Energetikos montažas“ bendroji dalinė nuosavybė, konstatuojant, kad atsakovo UAB „Eurema“ dalis šioje bendroje dalinėje nuosavybėje sudaro 17 669,81 Eur; leisti atsakovui UAB „Eurema“ parduoti abiem proceso šalims priklausantį, tačiau RUAB „Energetikos montažas" vardu registruotą turtą – puspriekabę KRONE (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), skelbiant apie turto pardavimą viešai, už rinkos kainą; įpareigoti ieškovą suteikti atsakovui įgaliojimus, būtinus parduoti abiems proceso šalims priklausantį turtą nustatant pardavimo sąlygą, kad šio Turto pirkėjas 17 669,81 Eur perves tiesiogiai atsakovui UAB „Eurema“ į banko sąskaitą, o likusią pardavimo kainą į ieškovo RUAB „Energetikos montažas“ banko sąskaitą.

5. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad 2012-04-06 su ieškovu RUAB „Energetikos montažas“ buvo sudaryta parko draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios priedu Nr. 52 laikotarpiu nuo 2012-04-06 iki 2013-01-05 savanoriškuoju transporto priemonių (kasko) draudimu buvo apdrausta puspriekabė Krone (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis minėta draudimo sutartimi, UAB DK „PZU Lietuva“ gavusi draudėjo RUAB „Energetikos montažas“ pranešimą apie 2012-08-12 eismo įvykį, atliko žalos bylos administravimą ir 2012-11-23 priėmė sprendimą dėl 2012-08-12 įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Remiantis atsakovo UAB „Eurema“ pateikta sąskaita-faktūra (serija EUR Nr. 1200547) ir atskaičius minėtoje draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą (franšizę), buvo apskaičiuota (14.429,37 EUR) draudimo išmoka. Apskaičiavus išmoką ir ją iškaičius, iš minėtos draudimo sutarties kylantys UAB DK „PZU Lietuva“ įsipareigojimai įvykdyti visiškai ir nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ teisėms ir pareigoms įtakos neturės.

6. Trečiasis asmuo UAB „Pahjola Finance“ nurodė, kad su ieškovu buvo sudariusi finansinio lizingo sutartį Nr. 2038165 (toliau - Lizingo sutartis) dėl lizingo objekto – puspriekabės KRONE (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo. Ieškovas yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus, kylančius iš Lizingo sutarties, t. y. su bendrove yra visiškai atsiskaitęs, todėl bendrovė neturi jokių kreditorinių reikalavimų ieškovo atžvilgiu pagal Lizingo sutartį.

7. Trečiasis asmuo ieškovo administratorius UAB „Verslo konsultantai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Energetikos montažas“ ieškinį atmetė. Atsakovo UAB „Eurema“ priešieškinį tenkino iš dalies. Leido atsakovui UAB „Eurema“ parduoti ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Energetikos montažas“ vardu registruotą turtą – puspriekabę KRONE (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), skelbiant apie turto pardavimą viešai, visos respublikos teritorijoje platinamame leidinyje ir/ar specializuotuose interneto tinklapiuose (www.autoplius.lt ir kt.), besiverčiančiuose autotransporto pardavimu, už rinkos kainą. Įpareigojo ieškovą  RUAB „Energetikos montažas“ suteikti atsakovui UAB „Eurema“ įgaliojimus, būtinus parduoti turtui – puspriekabę KRONE (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nustatant pardavimo sąlygą, kad šio turto pirkėjas 17 669,81 Eur  perves į banko sąskaitą tiesiogiai atsakovui  UAB „Eurema“, o likusią pardavimo kainą į ieškovo RUAB „Energetikos montažas“ banko sąskaitą. Priteisė iš ieškovo RUAB „Energetikos montažas“ atsakovui UAB „Eurema“ 636,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią priešieškinio dalį atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad šiuo ginčo atveju šalių pareiga vykdyti sutarties nuostatas atitinka CK 6.207 str. 2  d. numatytą atvejį, kuomet šalys savo sutartines prievoles turi įvykdyti viena po kitos. Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas atsakovui nėra sumokėjęs net 50 proc. darbų vertės, dėl to ieškovas įgytų teisę reikalauti atsakovą vykdyti savo įsipareigojimus ir perduoti ieškovui transporto priemonę ir vėliau ieškovui atsirastų pareiga sumokėti likusius 50 proc. darbų vertės. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai sustabdė sutarties 3.1 p. numatytą pareigą perduoti ieškovui suremontuotą transporto priemonę, nes ieškovas pats neįvykdė savo pirminės prievolės sumokėti 50 proc. atliktų darbų vertės. Nagrinėjamu ginčo atveju atsakovas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui turėjo visas teises remtis tiek šiomis įstatymo nuostatomis, tiek ir šalių sudarytos sutarties sąlygomis, reglamentuojančiomis atsiskaitymą ir suremontuotos transporto priemonės grąžinimą ieškovui.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi tik 2013-06-17, t. y. praėjus beveik metams nuo prievolės atsakovui sumokėti 50 proc. darbų vertės atsiradimo. Ieškovo veiksmus teismas vertino kaip sutarties šalies nesąžiningą elgesį atsakovo atžvilgiu, nevykdant sutarties 3.1 p. nustatytos prievolės sumokėti už remonto darbus, argumentuojant savo finansiniais sunkumais, tačiau tuo pačiu metu teikiant prioritetą kitiems dviem savo kreditoriams UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Pohjola finance“ ir savo veiksmais lemiant aplinkybes, kad pirmiausia per žalos sureguliavimo procesą atsakovas negautų nė iš vieno suinteresuoto asmens  (draudiko, lizingo davėjo ar lizingo gavėjo) galimo atlyginimo už eismo įvykyje apdraustos ir visiškai netinkamos eksploatuoti transporto priemonės suremontavimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovui nėra pagrindo vienašališkai reikalauti atsakovo vykdyti 2012-07-05 sutartį ir perduoti suremontuotą transporto priemonę, nes pats ieškovas nėra įvykdęs nė vienos iš savo pagrindinių prievolių rangos sutartiniuose santykiuose, t. y. sumokėti bent 50 proc. atliktų darbų vertės tam, kad pagal sutartį įgytų teisę reikalauti perduoti suremontuotą transporto priemonę.

11. Atsakovui netinkamai interpretuojant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir nepagrįstai siekiant juos pritaikyti šalių sudarytai sutarčiai, kurie iš esmės atitinka rangos sutartį, teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į suremontuotą transporto priemonę. Be to, teismas atsižvelgė į šio ginčo nagrinėjimo ypatumus, kad ieškovas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Teismas pažymėjo, kad IRĮ nėra nuostatų dėl restruktūrizavimo įmonės sudarytų sutarčių vykdymo ribojimo, todėl vadovavosi IRĮ 8 str. 1 p. ir IRĮ 9 str.  3 d.

12. Teismas, atsakovo priešieškinio reikalavimą leisti parduoti transporto priemonę KRONE (duomenys neskelbtini) už rinkos kainą ir gautas lėšas panaudoti iš esmės laikė šalių pasirašytos 2012-07-05 sutarties įvykdymo modifikavimu, jis atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nes akivaizdu, kad šiuo metu nuoseklus sutarties 3.1 p. vykdymas yra neįmanomas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ginčijamos transporto priemonės pardavimas už jos galimą dabartinę rinkos kainą  (34 000 Eur), kurią pagrindė pats ieškovas savo teikta turto vertinimo ataskaita, yra adekvatus šalių elgesiui po sutarties sudarymo, atkuria šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrina tinkamą ir galutinį 2012-07-05 rangos sutarties įvykdymą (CK  6.200 str.). Teismas šalių ginče taikė rangos sutartis reglamentuojančios civilinio kodekso nuostatas (CK 6.656 str., 6.662 str.), pagal kurias rangovui, kai užsakovas vengia atsiskaityti ar priimti atliktą darbą, yra numatyta galimybė išieškoti jam priklausantį atlyginimą iš užsakovo turto ar parduoti darbo rezultatą ir gautą sumą, atskaičius visus sau priklausančius mokėjimus, sumokėti į ieškovo depozitinę sąskaitą. Leidimą parduoti ginčo transporto priemonę, kuri daugiau kaip 3 metus nėra eksploatuojama galbūt už dešimt kartų didesnę rinkos vertę, teismas vertino kaip nepabloginantį kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių turtinių interesų, nei pačios ieškovo įmonės finansinių rodiklių bei ekonominės veiklos.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas RUAB „Energetikos montažas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    13. 1. Ieškovo restruktūrizavimo planas buvo parengtas ir patvirtintas 2014 m. spalio 10 d. teismo nutartimi, todėl yra akivaizdu, jog nuo 2014 m. spalio 10 d. ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, yra nebeaktuali ir negali būti taikoma. Esant patvirtintam restruktūrizavimo planui, bendrovės turtu disponuoja išimtinai bendrovės valdymo organai, teismo leidimo disponuoti turtu šiuo atveju nebereikia, todėl atitinkamai teismas neturi teisės jokiems tretiesiems asmenims suteikti teisių parduoti restruktūrizuojamai bendrovei priklausantį turtą. Teismas, skundžiamu sprendimu leisdamas atsakovui parduoti ieškovui priklausančią transporto priemonę, pažeidė ne tik ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies nuostatas, tačiau taip pat ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.

     13.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jog šalių ginče yra taikytinos rangos sutartį reglamentuojančios CK normos, pagal kurias rangovui, kai užsakovas vengia atsiskaityti ar priimti darbą, yra numatyta galimybė išieškoti jam priklausantį atlyginimą iš užsakovo turto ar parduoti darbo rezultatą ir gautą sumą, atskaičius visus sau priklausančius mokėjimus, sumokėti į ieškovo sąskaitą. Teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, pažeidė esminį restruktūrizavimo proceso tikslą - užtikrinti visų lygiateisių restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių teises gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą, o suteikdamas prioritetą vienam iš kreditorių – atsakovui – gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti taikė netinkamas teisės normas.

     13.3. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, rėmėsi CK normomis, reglamentuojančiomis sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes. Tačiau teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovas yra restruktūrizuojama bendrovė, taip pat nevertino šio bendrovės statuso įtakos, taikant materialinės teisės normas bei sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo su atsakovu ir kitais bendrovės kreditoriais.

     13.4. CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti proporcingai sumažintos.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Eurema“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

   14.1. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde apeliantas tendencingai, sąmoningai nutylėdamas ar išskirtinai palankiai sau interpretuodamas pateikia esmines faktines aplinkybes. Atsakovo įsitikinimu, pats ieškovas elgėsi nesąžiningai, aiškiai sąmoningai sukūrė šią ginčo situaciją su atsakovu UAB „Eurema“, o kitam kreditoriui – trečiajam asmeniui UAB „Pohjola Finance“ sąmoningai sudarė išskirtines sąlygas, t. y. pats pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, darydamas tai atsakovo UAB „Eurema“ sąskaita. Jei ieškovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs savo pareigas draudimo bendrovei ar bent aiškiai nurodęs jai, kad ši draudimo išmoka turi būti sumokėta pagal jos paskirtį, t.y. tiesiogiai avarijos pasekmes šalinusiam atsakovui UAB „Eurema“, šio ginčo teisme nebūtų kilę.

     14.2. Atsakovas įžvelgia paties ieškovo nesąžiningumą, tiek iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek vykstant restruktūrizavimo procesui, nes dėl apelianto neteisėtų sandorių ir finansinių operacijų vykdymo neturi teismo leidimų. Ieškovas neteisėtai siekia išsireikalauti iš atsakovo ginčo objektą prieš turto bendrasavininkio (atsakovo) valią bei neatlygintinai įgyti nuosavybės teisę į svetimą turtą. Apeliaciniame skunde apeliantas sąmoningai nekomentuoja atsakovo teisinių argumentų, susijusių su rangos sutarties nuostatomis, numatančiomis atsakovui teisę parduoti ieškovo turtą jei su juo yra neatsiskaitomą už rangovo darbą ir medžiagas, įdėtas į rangos objektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

15. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės negrąžinimo jos savininkui neapmokėjus remonto darbų išlaidų.

16. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą nustatė, kad 2012-07-05 ieškovas su atsakovu sudarė  paslaugų atlikimo apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/05-1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti remonto darbus pagal pateiktą užsakymą, o ieškovas įsipareigojo apmokėti atsakovui pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, laikantis sutarto mokėjimo grafiko (1 t., 3–4 b. l.). 2012-10-31 atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija EUR, Nr. 1200547, 17669,81 Eur (61.010,31 Lt) sumai už transporto priemonės KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą (1 t., 5 b. l.). Panevėžio apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla (1 t., 6–10 b. l.). Panevėžio apygardos teismo 2014-05-14 nutartimi  patvirtintas RUAB „Energetikos montažas“ kreditoriaus atsakovo UAB „Eurema“ 61 010,37 Lt (tai atitinka 17 669,81 Eur) kreditorinis reikalavimas (1 t., 13–18 b. l.). Panevėžio apygardos teismas 2014-10-10 nutartimi patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą, o vėlesnėmis nutartimis patvirtintas dalinis plano keitimas (2 t., 4– 8 b. l.). UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-11-23 pranešime dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad dėl 2012-08-12 įvykio metu nukentėjusios priekabos KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuostolio suma yra 14603,15 Eurų (50421,74 Lt), suskaičiuota draudimo išmoka yra 14429,37 Eurų (49821,74 Lt), iš kurios atskaičius draudimo sutartyje nustatytą išskaitą, kaip nesumokėtos eilinės įmokos už polisą (duomenys neskelbtini) dalis įskaityta visa draudimo išmoka (1 t. ,50 b. l.). Transporto priemonės KRONE (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas patvirtina, kad 2011-05-05 registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė registruota UAB „Pohjola Finanse“ vardu, ir transporto priemonės naudotoju registruotas UAB „Energetikos montažas“. 2014-06-17 Transporto priemonės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė įregistruota UAB „Energetikos montažas“ vardu (1 t., 29, 60 b. l.). UAB „Pohjola Finance“ 2012-11-07 pareiškimu dėl draudimo išmokos išmokėjimo paprašė visą draudimo išmoką už 2012-08-12 apgadintą puspriekabę KRONE (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėti naudos gavėjui UAB „Pohjola Finance“ (1 t., 71 b. l.). 2012-11-20 prašymu atsakovas kreipėsi į UAB „Pohjola finance“ dėl  atliktų remonto darbų  transporto priemonei KRONE (duomenys neskelbtini) apmokėjimo pagal pridedamą PVM sąskaitą faktūrą ir komercinį pasiūlymą, kuris yra suderintas su UAB DK „PZU Lietuva“ (2 t., 10 b. l.).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pareikštų materialinių reikalavimų pobūdį, skundžiamo teismo sprendimo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieškinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012).

19. Pagal 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas įpareigoti atsakovą perduoti suremontuotą transporto priemonę. Iš pareikšto ieškinio turinio akivaizdu, kad teisinis ieškinio pagrindas atitinka CK 4.95 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi, tiek teisinis, tiek faktinis ieškinio pagrindas šiuo konkrečiu atveju patvirtina, kad ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009 ir kt.).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir jo nėra praradęs, ieškovas neperdavė valdymo teisės atsakovui, atsakovas neįrodė valdymo teisėtumo, daiktas yra natūra, bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, nors daiktas (priekaba) atsakovui buvo perduota teisėtai, pagal remonto darbų sutartį, tačiau užbaigus darbus ir atsakovui negražinus daikto, nuo remonto darbų atlikimo momento atsakovas daiktą valdo neteisėtai. Transporto priemonės KRONE (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas patvirtina, kad 2011-05-05 registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė registruota UAB „Pohjola Finanse“ vardu, o transporto priemonės naudotoju registruotas UAB „Energetikos montažas“. Ieškovas buvo sudaręs finansinio lizingo sutartį Nr. 2038165 dėl lizingo objekto – puspriekabės KRONE (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), finansavimo. Ieškovas yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus, kylančius iš lizingo sutarties, todėl 2014-06-17 Transporto priemonės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė įregistruota UAB „Energetikos montažas“ vardu (1 t., 29, 60 b. l.). Taigi, ieškovas yra transporto priemonės KRONE (duomenys neskelbtini) savininkas.

24. Lietuvos civilinė teisė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nenumato daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „ Serneta“, UAB „ Acumen“, bylos Nr. 3K-3-521/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės vyriausiasis prokuroras v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-439/2001). 

25. Pasikartojant teismas konstatuoja, jog atsakovui ginčo transporto priemonė buvo perduota remonto darbams pagal 2012-07-05 paslaugų atlikimo-apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/02-1, todėl tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalių santykiai, kilę iš rangos sutarties, apima tik ieškovo pareigą priimti atsakovo atliktus šalių sutartus darbus ir už juos atsiskaityti, o atsakovo pareiga atlikti šalių sutartus remonto darbus savo rizika pagal užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-07-05 šalių sudarytoje rangos sutartyje šalys neaptarė galimybės, kad ieškovui neapmokėjus sutartyje numatytų atsakovo atliktų darbų, atsakovas įgyja nuosavybės teisę į tą transporto priemonės dalį, kuri atitinka atliktų remonto darbų vertę. Pažymėtina ir tai, atsakovas nėra ir negali būti transporto priemonės savininku pirmiausia dėl to, kad tai yra rangos darbų rezultatas. Be to, pagal savo prigimtį transporto priemonė yra nedalusis daiktas, todėl negali būti dalinės nuosavybės objektu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas nepagrįstai atsikirtimuose rėmėsi CK 6.58 straipsniu ir nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo pagrindu.

26. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėjęs teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, neturėjo pagrindo vadovautis rangos sutartį reglamentuojančiomis CK normomis, pagal kurias rangovui, kai užsakovas vengia atsiskaityti ar priimti darbą, yra numatyta galimybė išieškoti jam priklausantį atlyginimą iš užsakovo turto ar parduoti darbo rezultatą ir gautą sumą, atskaičius visus sau priklausančius mokėjimus, sumokėti į ieškovo sąskaitą.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi ieškovui UAB „Energetikos montažas“ iškelta restruktūrizavimo byla (1 t., 6–10 b. l.). Pažymėtina, jog teismo nutartis, priimta restruktūrizavimo proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas kreditoriaus materialusis teisinis reikalavimas. Panevėžio apygardos teismo 2014-05-14 nutartimi patvirtintas RUAB „Energetikos montažas“ kreditoriaus atsakovo UAB „Eurema“ 61 010,37 Lt (tai atitinka 17 669,81 Eur) kreditorinis reikalavimas (1 t., 13–18 b. l.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimu yra išspręstas atsakovo reikalavimas dėl ieškovo nepamokėtos skolos pagal rangos sutartį, todėl įmonės restruktūrizavimo plano patvirtintoje tvarkoje yra numatytas atsiskaitymas su šiuo kreditoriumi.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo nuomone, kad šiuo ginčo atveju šalių pareiga vykdyti sutarties nuostatas atitinka CK 6.207 str. 2 d. Visų pirma, rangos sutarties 3.1. punkte šalys susitarė dėl apmokėjimo sąlygų, nėra numatytos rangovui teisės dėl atliktų darbų nepamokėjimo neperduoti ar negrąžinti savininkui suremontuotos transporto priemonės. Antra, atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad PVM sąskaita faktūra, serija EUR, Nr. 1200547, 17669,81 Eurų (61 010,31 Lt) sumai už transporto priemonės KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą išrašyta 2012-10-31 (1 t., 5 b. l.), todėl atsakovas turėjo teisę anksčiau, nei ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla, kreiptis į teismą dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo. Trečia, priešieškinio reikalavimo dėl leidimo atsakovui parduoti transporto priemonę už rinkos kainą ir gautų lėšų panaudojimą atliktų remonto darbų apmokėjimui tenkinimas iš esmės pažeidžia kitų restruktūrizuojamos UAB „Energetikos montažas“ kreditorių teisės ir interesus bei lemia restruktūrizuojamos įmonės patvirtinto plano vykdymo pažeidimą. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, pažeidė esminį restruktūrizavimo proceso tikslą - užtikrinti visų lygiateisių restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių teises gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą, ir suteikė prioritetą vienam iš kreditorių – atsakovui – gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą.

29. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su byla nagrinėjusio teismo atliktu ieškovo veiksmų vertinimu, kaip sutarties šalies nesąžiningą elgesį atsakovo atžvilgiu, argumentuojant savo finansiniais sunkumais bei teikiant prioritetą kitiems dviem savo kreditoriams UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Pohjola finance“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Pohjola finance“ nėra restruktūrizuojamos UAB „Energetikos montažas“ kreditoriai, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip restruktūrizuojamos UAB „Energetikos montažas“ kreditorius, ginčytų ieškovo, draudiko, lizingo davėjo atliktus mokėjimus žalos sureguliavimo procese ar lizingo atsikaitymo kontekste.

30. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas suremontuotos transporto priemonės neatsiėmė dėl savo veiksmų, priešingai, atsakovas transporto priemonės negrąžinimą teisėtam savininkui sieja su atliktų remonto darbų neapmokėjimu. Atsakovo atsisakymas grąžinti jam ieškovo perduotą suremontuoti transporto priemonę neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi jokių teisių į šios transporto priemonės valdymą ir naudojimą ieškovas atsakovui nebuvo suteikęs. Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ieškovui, šalių nesieja jokie prievoliniai santykiai dėl jos naudojimo ar valdymo, puspriekabę KRONE (duomenys neskelbtini) atsakovas šiuo metu (po remonto darbų atlikimo – 2012-10-31 d.) valdo neteisėtai, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus pripažintina, kad yra visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui tenkinti – išreikalauti transporto priemonę KRONE (duomenys neskelbtini) iš atsakovo neteisėto valdymo.

31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą jį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui pagal 2012-07-05 Paslaugų atlikimo-apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/05-01 suremontuotą transporto priemonę KRONE (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , o atsakovo priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). 

     Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinėje instancijoje teismuose

32. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu ir teismui neteikė reikalavimo atlyginti kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 144,00 Eur žyminį mokestį kaip už reikalavimą, kylantį iš sutarties modifikavimo ir pateikė rašytinius duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 242,00 Eur, teikiant atsiliepimą į ieškinį (1 t., 32 b. l.) ir 250,00 Eur teikiant priešieškinį (1 t., 139 b. l.). Apeliacinėje instancijoje atsakovas pateikė 350 Eur išlaidas patvirtinančius duomenis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., 55 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas priimdamas byloje priešingą sprendimą, vadovaujasi CPK 80 str. 1 d. 5 p., CPK 93 str. 1 d. ir iš atsakovo valstybei priteisia 82 Eur žyminio mokesčio tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą UAB „Eurema“, juridinio asmens kodas 145211049, perduoti ieškovui restruktūrizuojamai UAB „Energetikos montažas", juridinio asmens kodas 301296548, pagal 2012-07-05 Paslaugų atlikimo – apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/05-01 suremontuotą transporto priemonę KRONE (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurema“, juridinio asmens kodas 145211049, valstybei 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

    Teisėjai                                                                                  Rasa Bartašienė

                                                                                                   Vytautas Kursevičius

                                                                                                   Irena Stasiūnienė