Baudžiamoji byla Nr.1-52-718/2014
Teisminio proceso Nr.1-31-1-00766-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.4.1.; 2.3.6.4
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,
sekretoriaujant Renatai Safinai, Robertai Idzelytei –Baniulienei,
dalyvaujant prokurorui J. P.,
gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,
nukentėjusiems A. U., E. U., D. U.,
nukentėjusiojo A. U. atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. Š. sunkiai sužalojo žmogų: jis, 2013-05-26, apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), kieme, Klaipėdoje, tarpusavio konflikto su A. U. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko A. U. aukštielninkas nugriuvo ant betoninio grindinio, ko pasėkoje jam buvo padarytas galvos sužalojimas: pakaušio dešinės pusės odos nubrozdinimas, pakauškaulio dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas bei odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. A. U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. U. yra kaimynai. 2013-05-26, vakare, grįždamas iš futbolo varžybų, kieme sutiko E. U., kuris pasakė, kad jo tėvas A. U. jo ieškojo. Be to, jis pats norėjo išsiaiškinti, kodėl A. U. būdamas neblaivus vairavo automobilį ir su jo mama važiavo į parduotuvę ir apšmeižė jį tėvui. Anksčiau su A. U. buvo susilažinęs kuris iš jų yra stipresnis, lažybų laimėtojas turėjo gauti 250 Lt. Tą vakarą nukentėjusiajam grumtis nesiūlė. Nuėjęs į A. U. namus su juo pasisveikinęs paprašė jo išeiti į kiemą pasikalbėti. A. U. buvo išgėręs, nes vartojo alkoholį, prie stalo su nukentėjusiuoju sėdėjo jo žmona D. U.. Išėjęs į lauką nuėjo link suoliuko ant žolyno atsisėsti, kur sėdėjo jo draugas Kolia, kurio pavardės nežino. Eidamas atsisukęs pamatė, kad A. U. sustojo prie savo buto lango, jis jį pakvietė ateiti, bet nukentėjusysis liepė jam pačiam ateiti. Priėjęs paklausė, kodėl nukentėjusysis jį apšmeižė jo tėvui, kad neva jis apkalbėjęs tėvą, išvadinęs negražiais žodžiais. Nukentėjusysis nieko nepasakęs pirmas staiga pakėlė rankas ir du kartus bandė jam trenkti, bet jis smūgių išvengė. Būdamas šoke jis A. U. bandė suduoti smūgių, bet nukentėjusysis taip pat jų išvengė. Tada jis dar kartą bandė nukentėjusiajam suduoti smūgių, bet nukentėjusysis atsitraukė, čiupo jam, kaltinamajam, už marškinėlių ir bandė jį prisitraukti. Jis iš visos jėgos atsitraukė, todėl nukentėjusiojo ranka išslydo iš jo marškinėlių ir nukentėjusysis, eidamas vieną ar du žingsnius atbulas, krito ant nugaros ir galva trenkėsi į asfalto grindinį. Iš pradžių nukentėjusysis krito ant užpakalio, o tik tada trenkėsi su galva į grindinį. Jis išsigandęs pradėjo eiti link draugų. Eidamas išgirdo D. U. šauksmą kviesti greitąją pagalbą. Išsigandęs, kad bus apkaltintas, pasišalino iš įvykio vietos. Žino, kad po įvykio A. U. apie dvi savaites gulėjo ligoninėje, po to gydėsi sanatorijoje, Palangoje. Jam grįžus iš reabilitacijos, vieną kartą kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Matė jį išgėrusį. Su pareikštu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Nukentėjusiojo jis nepastūmė ir pirmas grumtynių nepradėjo. Nukentėjusiojo atsiprašo, labai gailisi. Su nukentėjusiojo pareikšta turtine žala sutinka iš dalies, mano, kad prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, sutinka atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos. Šiuo metu nedirba, šeimoje dar auga 4 vaikai.
Nukentėjusysis A. U. parodė, kad A. Š. yra jo kaimynas, su juo gyvena tame pačiame name. 2013-05-26 vakare jis kartu su D. U. buvo namuose, virtuvėje gėrė alų, kai atėjo kaltinamasis ir pakvietė jį išeiti į lauką. Dėl kokių priežasčių A. Š. jį kvietė išeiti į lauką, nepasakė. Prie namo laiptinės kaltinamasis pasakė „einam muštis“, priežasčių jam nepaaiškino. Nuėmęs kaltinamojo rankas nuo savęs pasakė, kad su vaikais nesimuša. Daugiau nieko nepamena, atsigavo ligoninėje. Anksčiau su kaltinamuoju santykiai buvo geri, mano, kad A. Š. supyko dėl to, kad buvo pašalintas dėl vagysčių iš karinės stovyklos, į kurią nukentėjusiojo pagalba buvo priimtas. Apie kaltinamojo pašalinimą pranešė A. Š. tėvui. Sūnus E. U. matė įvykį, papasakojo, kad jis šoko A. Š. ant nugaros, nes norėjo jį apginti, ir jie abu nuvirto. Taip pat sakė, kad kaltinamasis jam, A. U., sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, pirmą smūgį sudavė dar stovinčiam, antrą smūgį sudavė jau gulinčiam. Po įvykio su A. Š. nebendravo. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Įvykio metu skilo kaukolė, smegenyse išsiliejo kraujas, viena ausimi negirdi, dažnai pakyla spaudimas, pagal statybininko specialybę dirbti nebegali, naudoti elektrinių darbo įrankių negali. Šiuo metu jį išlaiko tėvai, žmona, tvarko dokumentus nedarbingumo lygiui nustatyti. Birželio mėnesį reikės atlikti ausies operaciją. Įvykio dieną jam nustatytas 3,6 prom. girtumas, todėl, kad jis buvo nevalgęs. Iki įvykio veidas sužalotas nebuvo. Šiuo metu santykiai su sūnumi E. U. ir šeimoje yra pašliję, gyvena atskirai nuo vaikų. Jam padarytą neturtinę žala įvertina 50 000 Lt, nes liko neįgalus visam gyvenimui, sutriko atmintis, operaciją daryti pavojinga dėl užspaustų nervų. Motyvai išdėstyti civiliniame ieškinyje.
Nukentėjusysis E. U. parodė, kad įvykio dieną jo tėvas A. U. gėrė alų, jo mama ruošė valgyti. Atėjęs A. Š. pakvietė A. U. išeiti į kiemą pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl šmeižia kaltinamąjį jo tėvui ir kodėl neblaivus norėjo važiuoti į parduotuvę su A. Š. mama. Kieme tuo metu dar buvo du jo draugai, A. Š. draugas su mergina bei kaltinamojo brolis su seserimi. Kai tėvas su A. Š. išėjo į kiemą, jis ėjo jiems iš paskos. A. U. sustojo prie jų buto langų. A. U. pirmas bandė suduoti smūgį A. Š., bet nepataikė, po to A. Š. norėjo suduoti smūgį A. U., bet jis nuo smūgio išsisuko. Tada A. U. griebė kaltinamajam už marškinėlių, prarado pusiausvyrą ir griuvo. A. Š. A. U. nestūmė. A. U. griuvo, nes buvo neblaivus. Įvykio metu buvo prie namo laiptinės. Buvo užšokęs A. Š. ant nugaros, nes manė, kad jis muš tėvą. Jie abu nuvirto ant žemės. Kai A. U. nukrito, A. Š. nusisuko ir nuėjo, o mama D. U. iškvietė greitąją pagalbą. A. U. buvo be sąmonės, sąmonę atgavo tik ligoninėje. Kaltinamasis A. Š. buvo blaivus, o A. U. buvo išgėręs, prieš tai gėrė alų su A. Š. mama. Šiuo metu santykiai su tėvu yra įtempti, su juo nesutaria, nes tėvas girtauja ir smurtauja. Su A. Š. yra draugai, dažnai žaidžia krepšinį, po įvykio jų santykiai nepasikeitė. Kai būna neblaivus, A. U. sunkiai vaikšto, dažnai griuvinėja. Prieš įvykį A. U. sužalotas nebuvo.
Nukentėjusioji D. U., nukentėjusiojo A. U. žmona, parodė, kad įvykio dieną A. U. gėrė degtinę ir alų su kaltinamojo A. Š. mama. Norėjo girtas važiuoti automobiliu į parduotuvę su A. Š. mama, bet A. Š. neleido. Tada ji, D. U., palydėjo nukentėjusįjį iki parduotuvės. Grįžus atėjo kaltinamasis ir išsivedė A. U. į kiemą. Kadangi girdėjo apie jų lažybas apie tai, kuris iš jų stipresnis, liepė sūnui E. U. eiti su tėvu. Per virtuvės langą matė, kaip A. Š. mosikavo rankomis. Po kurio momento vėl pažiūrėjusi pro langą pamatė gulintį A. U., sūnus E. U. buvo užšokęs A. Š. ant nugaros. Iš karto su sūnumi Modestu išbėgo į kiemą, A. Š. sėdėjo ant suoliuko. Priėjęs kaimynas bandė gaivinti A. U., bet jam nepavyko. A. U. dvi dienas buvo komoje. Po to apie savaitę nekalbėjo, 40 dienų truko jo reabilitacija, 2 savaites gulėjo ligoninėje. Prieš įvykį A. U. kartais dirbdavo neoficialiai, bet ne pastoviai. A. U. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Sūnus E. U. pasakojo, kad A. Š. trenkė A. U., kuris nuo smūgio nukrito aukštielninkas. E. U. nesutaria su tėvu A. U., kadangi jis geria, smurtauja. Šiuo metu tarp jų su vyru vyksta skyrybų procesas, gyvena atskirai. Sūnus Ernestas prieš posėdį sakė, kad kažko bijo. Ernestas turi kalbos sutrikimų.
Liudytojas A. Ž., Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis, parodė, kad 2013-05-26 gavę pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sumuštas asmuo su kolega M. V. atvyko nurodytu adresu. Pamatė gulintį vyrą be sąmonės, netrukus atvažiavo greitoji pagalba. Šalia sumušto vyro stovėjo jo žmona. Surašė liudytojų duomenis, vyrą sumušęs asmuo buvo pasišalinęs. Ieškojo įtariamojo, bet tą vakarą jo nesulaikė. Nukentėjusysis gulėjo aukštielninkas, kraujo nesimatė.
Liudytojas A. Š. parodė, kad gyvena Naikupės g., bet (duomenys neskelbtini), gyvena jo močiutė su broliu. Įvykio dieną su A. Š. grįžo iš futbolo rungtynių, nuėjo pas močiutę. Po kurio laiko išėjo į lauką, pamatė gulintį A. U.. Šalia jo buvo sūnus ir žmona. A. Š. šalia nebuvo. D. U. papasakojo, kad A. Š. pakvietė A. U. pasišnekėti ir jam sudavė smūgį. A. U. gulėjo auštielninkas, buvo atsimerkęs, bet be sąmonės, jo galva buvo nubrozdinta. A. Š. yra minėjęs, kad buvo susilažinęs su A. U., kuris iš jų laimės muštynes.
Liudytoja J. U., nukentėjusiojo A. U. mama, parodė, kad įvykio dieną apie 1 val. 30 min. paskambino marti, pasakė, kad Arūną sumušė laimynas A. Š.. Marti įvykio nematė. Anūkas E. U. patvirtino, kad gynė tėvą A. U.. Ryte apie 11.00 val. nuvažiavo į ligoninę, A. U. buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, 2 dienas buvo komoje. Sūnaus priežiūrai išleido apie 2000 Lt. Šeimoje santykiai komplikuoti, marčios D. U. motina ją sumušė, anūkai su jais nenori bendrauti.
Specialisto išvadai paaiškinti teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V. patvirtino specialisto išvadas Nr. G 1084/13(03) ir Nr. pG 2077/13(03), parodė, kad nukentėjusiajam A. U. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Esant tokiam girtumui suletėja reakcija bei sutrinka koordinacija. A. U. patyrė traumą dėl to, kad griuvo ir galva atsitrenkė į kietą pagrindą. Įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, buvo sumuštos galvos smegenys. Apžiūrėjo nukentėjusįjį po 3 parų, išoriškai sužalojimų nesimatė, tik pakaušio kairėje pusėje ir kaktos dešinėje pusėje buvo nubrozdinimai. Nukentėjusysis krito aukštielnikas, ant pakaušio buvo nubrozdinimų. Kadangi ant kaktos yra sumušimas, manoma, kad buvo smūgis, nuo kurio asmuo nukrito. Kaktos nubrozdinimas nebuvo senas, jis rodo, kad buvo poveikis. Kadangi jokių žymių nukentėjusiojo dubens srityje ir ant nugaros nebuvo, darytina išvada, kad nukentėjusysis negalėjo nukristi ant užpakalio, o tik po to ant nugaros, kaip nurodo kaltinamasis. Viską komplikavo nukentėjusiojo girtumas. Esant tokiam girtumo laipsniui, traumos būna sunkesnės. Mano, kad kaktos nubrozdinimai padaryti ne su nagu, jie buvo padaryti 1,5 cm virš antakio. Dešinė alkūnė taip pat buvo nubrozdinta, kas rodo, kad nukentėjusysis krito ant dešinės pusės. Mano, kad esant tokiems sužalojimas, nukentėjusysis negalėjo nukristi iš inercijos. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis iš pradžių nukrito ant užpakalio, po to ant nugaros ir trenkėsi galva, yra neteisinga, taip pat netikėtina, kad jis, būdamas toks girtas, du kartus išsisuko nuo kaltinamojo smūgių. Jeigu būtų iš pradžių kritęs ant užpakalio, tokių galvos traumų nepatirtų, be to nebūtų nusibrozdinęs alkūnę. Teismo medicinios požiūriu kaltinamojo versija atmestina. Mano, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus, kadangi nukentėjusysis buvo neblaivus. Nubrozdinimai ant nukentėjusiojo kaktos padaryti kietu buku daiktu, tai galėtų būti kumštis. Nukentėjusysis griuvo aukštielninkas nuo smūgio iš stovimos padėties. Jeigu nukentėjusysis laikytų už kaltinamojo marškinėlių, kaip nurodo kaltinamasis, jis turėjo nukristi į priekį, o ne atgal.
Liudytojas M. V. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1 būrio vyresnysis patrulis parodė, kad gavo pranešimą apie kaimyno sumuštą vyrą. Atvykus nurodytu adresu, įtariamojo jau nebuvo, atvažiavusi greitoji pagalba nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Nukentėjusysis gulėjo aukštielninkas, buvo be sąmonės, buvo kraujo. Prie nukentėjusiojo buvo žmona. Įtariamojo nesulaikė.
Liudytoja L. L. parodė, kad yra nukentėjusiojo A. U. sesuo, dalyvavo E. U. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas E. U. parodė, kad tą dieną A. U. su žmona ir vaikais buvo namuose, kai pas juos atėjo kaltinamasis A. Š. ir išsivedė A. U. į kiemą, Ernestas nuėjo su jais. A. Š. smogė du kartus A. U. į veidą. D. U. pamatė A. U. gulintį. Apklausos metu Ernestas nepatyrė jokio spaudimo. Mano, kad E. U. daroma įtaka. D. U. motina sumušė jos motiną, dėl to privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Urbonų šeimoje santykiai nėra geri, įtempti. Brolis A. U. alkoholio nevartoja.
Liudytoja V. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato tyrėja parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausė nukentėjusiojo A. U. sūnų E. U., pripažino jį nukentėjusiuoji, nes matė, kaip jo tėvas patyrė smurtą. Nepilnamečio E. U. apklausoje dalyvavo nukentėjusiojo A. U. sesuo L. L., E. U. spaudimas daromas nebuvo, jis pats papasakojo jam žinomas aplinkybes. E. U. kalbėjo mikčiodamas.
Iš A. U. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. G 1084/13(03) matyti, kad A. U. nustatyti kūno sužalojimai. Galvos sužalojimai: pakaušio dešinės pusės odos nubrozdinimas, pakauškaulio dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas bei odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. Kiti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti bukais daiktais bei paviršiais. Pagrindinis-galvos sužalojimas gavosi griūnant, atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą. Dešinio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimai taip pat galėjo atsirasti griūnant. Kaktos nubrozdinimas galėjo būti padarytas sumušus-suduodant vieną smūgį. A. U. patirta galvos trauma-galvos smegenų sumušimas-sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. 2013-05-26 22.15 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš A. U. paimtame kraujyje rasta 3,60% etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 13-14 ).
Iš A. U. papildomos teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. pG 2077/13(03) matyti, kad A. U. patirti galvos sužalojimai: pakaušio dešinės pusės odos nubrozdinimas, pakauškaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas yra būdingi griuviminei traumai, atsitrenkus pakaušio dešine puse į kietą pagrindą. Galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas gavosi nuo smegenų atatrankos kontrasmūgio griūnant ant pakaušio. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu atsirado prikraujavus iš smegenų žievės venos, kuri įplyšo smegenų sumušimo židinyje. Kadangi užfiksuota trauminio poveikio žymė- odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, tikėtina, kad A. U. griuvo ant pakaušio nuo į kaktą suduoto smūgio. Įtariamojo A. Š. parodymai, kad jis „A. U. smogė į veidą pirma kairiu kumščiu, po to dešiniu, bet abu kartus nepataikė, nes A. U. spėjo atsitraukti“, vertinti kritiškai, nes A. U. buvo labai girtas (3,60% alkoholio kraujyje), todėl dėl sunkaus neblaivumo negalėjo išsisukti nuo smūgio (1 t., b.l. 17-18 ).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2013-05-26 22.01 val. vykta į Geležinkelio g. 2 namo, iškvietimo priežastis - „sužeistas be sąmonės“. Atvykus į vietą, nurodoma, kad „nusiskundimų neišsako. Aplinkinių teigimu vartojo alkoholį ir buvo sužalotas kaimyno, buvo be sąmonės. Obj.: guli ant asfalto namo kieme. Į produktyvų kontaktą nesueinamas. Iš burnos stiprus alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, mėgina sėstis. Diagnozė- galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Girtumas “ (1 t., b.l.52-54 ).
Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas 2013-05-26d. 21 val.46 min. iš abonento 8 67409633 (D. U.) vykusio skambučio garso įrašas. Iš 2013-06-17 apžiūros protokolu užfiksuoto garso įrašo turinio matyti, kad skambinanti moteris kviečia greitąją dėl sumušto žmogaus, adresu Geležinkelio gatvė 2, Klaipėdoje (1 t., b. l. 48, 49-50 ).
Nors kaltinamasis neigia tyčia padaręs sunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – iš dalies paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, teismo posėdyje apklausto specialisto parodymais. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną pasikvietė nukentėjusįjį A. U. pasikalbėti, muštis su juo neketino, nukentėjusysis pirmas bandė trenkti jam, bet jam nepavyko, tada kelis kartus bandė suduoti smūgį A. U., bet jis nuo smūgių išisuko. A. U. griebė jam, kaltinamajam, už marškinėlių, jis stipriai ištraukė juos iš nukentėjusiojo rankos, A. U. padarė kelis žingsnius atbulas ir iš inercijos nugriuvo. Kaltinamojo parodymai neįtikinantys ir teismo vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija. Kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai.
Nukentėjusysis E. U., nukentėjusiojo A. U. sūnus, teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. gegužės 29 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą kaimynas A. Š. pakvietė jo tėvą A. U. išeiti į kiemą pasikalbėti. Matė, kaip A. Š. sudavė kumščiais smūgį A. U. į krūtinę, po to du kartus kumščiais trenkė į veido sritį, pataikė į kairį ir dešinį smilkinius. Po antro smūgio A. U. nugriuvo ir atsitrenkė galva į asfaltą. Tada jis užšoko A. Š. ant nugaros ir jie abu nugriuvo ( t.1, b.l. 27). Teisiamojo posėdžio metu E. U. nurodė, kad A. U. griebė kaltinamajam už marškinėlių, neišlaikė lygsvaros ir krito ant žemės, nurodė, kad smūgių kaltinamasis nukentėjusiajam A. U. nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu duodamas tokius parodymus, nukentėjusysis E. U. siekia padėti kaltinamajam A. Š. išvengti atsakomybės. E. U. negalėjo nurodyti teismui, kodėl jo parodymai iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jo parodymuose nurodytos aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadose, liudytojų parodymuose. Iš specialisto išvados matyti, kad A. U. galvos sužalojimas gavosi griūnant, atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą, dešinio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimai taip pat galėjo atsirasti griūnant, kaktos nubrozdinimas galėjo būti padarytas sumušus-suduodant vieną smūgį. A. U. patirta galvos trauma-galvos smegenų sumušimas-sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. E. U. nurodė, kad su kaltinamuoju sieja draugiški santykiai, jie dažnai žaidžia krepšinį, po įvykio jų santykiai nepakito. Su tėvu A. U. santykiai įtempti, jie nesutaria, nes tėvas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai smurtauja, šiuo metu gyvena atskirai. Apie pašlijusius šeimos santykius parodė ir nukentėjusioji D. U., liudytojos L. L. ir J. U., nukentėjusysis A. U.. Visa tai rodo, kad E. U., pašlijus jo santykiams su tėvu, norėdamas padėti kaltinamajam išvengti gresiančios atsakomybės, duoda neteisingus parodymus. Kaltinamojo parodymai, taip pat nukentėjusiojo E. U. parodymai duoti teisiamajame posėdyje apie tai, kad nukentėjusysis A. U. pats nugriuvo, paneigti byloje esančia teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. G 1084/13(03) ir papildoma teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. pG 2077/13(03) bei teisiamajame posėdyje apklausto teismo medicines eksperto D. V. parodymais. Kadangi užfiksuota trauminio poveikio žymė ? odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, darytina išvada, kad A. U. griuvo ant pakaušio nuo į kaktą suduoto smūgio. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. dėl buvusio sunkaus girtumo negalėjo išsisukti nuo smūgių, be to esant nustatytiems sužalojimams, negalėjo nugriūti pats, kaip teigė kaltinamasis A. Š.. Įvykį mačiusio nukentėjusiojo E. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu atitinka specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Iš nukentėjusiosios D. U. parodymų matyti, kad sūnus E. U. pasakojo, kad A. Š. trenkė A. U., kuris nuo smūgio nukrito aukštielninkas, nurodė, kad E. U. nesutaria su tėvu A. U., kadangi tėvas geria, smurtauja, sūnus prieš posėdį sakė, kad kažko bijo. Liudytojos L. L. ir V. P. apklaustos teisme nurodė, kad nepilnametis E. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pats papasakojo jam žinomas aplinkybes, spaudimas jam nebuvo daromas, jis nebuvo verčiamas duoti neteisingus parodymus. Be to, iš nukentėjusiojo E. U. parodymų matyti, kad jis, tėvui nukritus, iš karto užšoko A. Š. ant nugaros, kas taip pat patvirtina, kad A. Š. sudavė smūgį A. U. į veidą, nuo kurio jis nugriuvo aukštielninkas ant betoninio grindinio.
Pažymėtina, kad pasekmių sunkumą lėmė ir paties nukentėjusiojo būklė, tai yra sunkus girtumo laipsnis (3,60 prom.). Apklaustas specialistas D. V. patvirtino, kad esant tokiam girtumui, koks nustatytas A. U., sulėtėja reakcija bei sutrinka koordinacija, patiriamos traumos būna didesnio sunkumo. Dėl to pakako ir nežymaus smūgio, kad nukentėjusysis nugriūtų ir patirtų tokius sužalojimus.
Teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį yra įrodyta, t.y. kad jis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. U. į veido sritį, nuo ko jis nugriuvo, ko pasekoje patyrė galvos traumą, sukėlusią sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sunkiai sužalojo žmogų. Nusikaltimą A. Š. padarė netiesiogine tyčia: smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, numatė, kad dėl to nukentėjusysis nugrius, griūdamas susižalos, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, tai yra nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp A. Š. suduoto smūgio A. U. į veidą, nuo kurio šis griuvo ir atsitrenkęs galva į betoninį grindinį sunkiai susižalojo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis A. U. galėjo patirti iki šio įvykio. Kaltinamasis A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, nes tyčia sudavė A. U. ne mažiau vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko A. U. aukštielninkas nugriuvo ant betoninio grindinio, ko pasėkoje jam buvo padarytas galvos smegenų sumušimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą
Kaltinime nurodyta, kad A. Š. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. U. ne mažiau dviejų smūgių kumsčiu į veidą. Iš specialisto išvadų matyti, kad A. U. griuvo ant pakaušio nuo į kaktą suduoto smūgio, suduotų smūgių skaičius nekonkterizuojamas. Teismo medicinos ekspertas nurodė, kad kaktos sumušimas rodo buvus vieną smūgį. Ar buvo suduota daugiau smūgių, objektyviai ir neginčytinai nenustatyta. Nors nukentėjusysis E. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. Š. dešinės rankos kumščiu trenkė tėvui į kairės pusės smilkinį, po to į dešinės pusės smilkinį, tačiau teisme nukentėjusysis E. U. nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Kitų liudytojų, mačiusių įvykį, nenustatyta. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinimo dalis, kuria A. Š. kaltinamas sudavęs ne mažiau dviejų smūgių, tikslinama, nurodant, kad kaltinamasis A. Š. nukentėjusiajam A. U. sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį - įvykdytas tyčinis sunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę-anksčiau jis nebuvo teistas, tačiau 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tai yra nepraėjus metams padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau prokuroras šių bylų nesujungė, nepateikė teismui, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimas už šias veikas šioje byloje nespręstinas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neseniai sulaukęs pilnametystės, administracine tvarka nebaustas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, padarytos žalos neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nors A. Š. kaltu ir neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo A. U. atsiprašė, sutiko su jo pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, sutiko atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos.Kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tačiau kol jis nėra nuteistas ankstesnėje byloje, negalima išvada, kad jis linkęs daryti nusikaltimus ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo A. U. patirtų sužalojimų sunkumą iš dalies lėmė ir paties nukentėjusiojo būklė įvykio metu, tai yra nustatytas 3.60 prom. girtumo laipsnis. Šios aplinkybės nepašalina A. Š. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, ir nors nukentėjusysis neskatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, tačiau savo elgesiu, girtumu nesutrukdė išvengti nustatytų padarinių, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ir patirtį, turėtų būti pakankama priemonė jam padaryti išvadas dėl nusikalstamų veikų darymo ateityje. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo 6852,76 Lt nukentėjusiojo A. U. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu ( I t., b.l. 57-59). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Nukentėjusysis A. U. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo A. Š. priteisti 59,69 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). A. U. reiškia civilinį ieškinį dėl 59,69 Lt, sumokėtų už jo gydymui reikalingų vaistų įsigijimą. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir ilgai gydėsi sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymui buvo reikalingi vaistai. Kaltinamasis A. Š. civilinį ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija, todėl civilinis ieškinys 59,69 Lt turtinei žalai atlyginti tekinamas visiškai.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. U. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad jo gydymas dar nėra baigtas, jis bus tęsiamas, nurodė, kad patyrė didelius fizinius skausmus, viena ausimi sutriko klausa, sutriko atmintis, negali dirbti statybose, gyventi pilnaverčio gyvenimo, dėl ko patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt. Nukentėjusysis nurodė, kad ruošia dokumentus nedarbingumo lygiui nustatyti, jokių dokumentų, patvirtinančių jo sveiktos būklę, teismui nepateikė.
Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis A. U. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. U. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 59,69 Lt turtinė žala nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Teismo nuomone, pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, yra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai yra padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra išlaikomas tėvų, yra jauno amžiaus. Nustatyta, kad nukentėjusiojo A. U. patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą lėmė ne tik kaltinamojo suduotas smūgis kumščiu, bet ir paties nukentėjusiojo didelis neblaivumas (3.60 prom). Nukentėjusiojo A. U. prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiajam A. U. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Daiktas, turintis reikmės nusikalstamos veikos tyrimui ? vokas su CD disku, kuriame yra telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
2013-09-16 prokuroro nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. Š. pinigus, esančius AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ( t.1, b.l. 105-108). Nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. Š. pinigus pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo, nukreipiant šiuos pinigus civilinių ieškinių atlyginimui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. sulaikymo bausmės atlikimui momento.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo A. Š. 59,69 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. U.. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš A. Š. 6852,76 Lt žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. Š. priklausančius pinigus, saugomus AB banko „ Swedbank“ sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo, ir nukreipti šiuos pinigus civilinių ieškinių atlyginimui.
Daiktą, turintį reikmės nusikalstamos veikos tyrimui- voką su CD disku, kuriame yra telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.
Teisėja Laimutė Venckuvienė