Baudžiamoji byla Nr. 1-537-1155/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00122-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.5.4.2; 2.3.6.4.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Karolinai Šlapšinskienei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, Mantui Januškevičiui,

kaltinamajam M. R., jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

nukentėjusiajai K. R., kuri yra ir nukentėjusiojo E. R. atstovė pagal įstatymą,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. R. nuo 2020 m. liepos 14 d. sistemingai baugino buvusią sutuoktinę K. R., naudodamas psichinę prievartą, o būtent:

jis 2020 m. liepos 14 d., naudodamasis savo teise bendrauti su sūnumi ir lydėdamas jį namo, kur gyvena ir buvusi sutuoktinė K. R., adresu (duomenys neskelbtini), sutikęs ją pradėjo grasinti, kad sulaužys rankas ir nužudys.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2020 m. liepos 31 d., atvykęs pasiimti sūnaus, prie buto durų buvusiai sutuoktinei K. R. pasakė, kad eis kūliais į pirmą aukštą, neleido užeiti į butą, stovėjo užstojęs buto duris, darė buvusiai sutuoktinei psichologinį spaudimą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. sausio 27 d. rėkė pakeltu tonu, kad pamatysit, kas jums bus, turėdamas omenyje buvusią sutuoktinę ir jos draugą, darė buvusiai sutuoktinei K. R. psichologinį spaudimą; tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją K. R., naudodamas psichinę prievartą.

Šiais veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. R. parodė, kad ši byla buvo pradėta dėl civilinio ieškinio – dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo. Kas yra nurodyta kaltinime – nieko panašaus nebuvo. Galėjo nusikeikti, kažką griežčiau pasakyti, toną pakelti, bet grasinimų susidoroti ar nužudyti nebuvo. Smulkiai, kaip viskas buvo, neatsimena. Nesakė, kad sulaužys rankas ar nužudys. Nukentėjusioji neįleido jo pasinaudoti tualetu, bet rakto jis neatiminėjo. Dėl liepos 31 d. įvykio paaiškino, kad nebuvo taip, jog, atvykęs pasiimti sūnaus, nukentėjusiajai sakytų, jog ji eis kūliais į pirmą aukštą, neleistų jai užeiti į butą, stovėtų užstojęs buto duris. Atvažiavo, paliko sūnų ir išvažiavo. Tokio išsireiškimo „eiti kūliais į pirmą aukštą“ niekada nevartojo. Skambučių į Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) numeriu 112 tikriausiai daug buvo, bet nesupranta, kodėl buvo skambinama ir kodėl buvo rašomi pareiškimai. Jei ką nors pasako griežčiau – iš karto rašomi pareiškimai. Nesakė, kad jei nukentėjusioji atsives draugą, baigsis blogai. Nukentėjusiosios draugo nėra matęs ar su juo bendravęs, nežino, koks tai asmuo. Nukentėjusiosios gyvenimas yra jos reikalas, svarbiausia, kad nebūtų pakenkta sūnaus interesams. Kol kas sūnus jam nieko nepasakojo apie nukentėjusiosios draugą. Viską daro dėl sūnaus, stengiasi, kad jam būtų kuo geriau. Dėl ketvirto epizodo paaiškino, jog nebaugino nukentėjusiosios, kad trenks. Neskundė teismo pagarsinto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (t. 1, b. l. 11). Tokia patirtis gyvenime buvo pirma, gali būti, kad dėl įtampos nelabai suprato, ką pasirašė. Nežino, ar tą dieną nukentėjusioji kvietė policiją. Patvirtino, kad ant nutarimo yra jo parašas. Nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. tikrai nerėkė pakeltu tonu, nors gal ir galėjo. P. K. pasakė, kad išeitų ir tiek, nes jis tikriausiai kišosi, girdėjo kažkokį pokalbį. Santykiai su sūnumi puikūs, norėtų su sūnumi praleisti daugiau laiko, bet su tuo nesutinka nukentėjusioji, ginčas dėl to tęsiasi jau apie pusantrų metų. Šiuo metu laikosi patvirtintos bendravimo su sūnumi tvarkos. Su nukentėjusiąja nepalaiko jokių santykių, jau ketverius metus nebendrauja, tik el. laiškais per advokatus. Nukentėjusioji jo neinformuoja nei apie sūnaus sveikatos būklę, nei apie renginius, nesidalina jų akimirkomis, todėl nupirko sūnui mobilųjį telefoną. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Visi kaltinimo epizoduose nurodyti įvykiai tikriausiai vyko per sūnaus priėmimą–perdavimą. Šiuo metu jis atveža sūnų iki namų, sūnus išlipa, nueina ir paskambina telefonspyne, nukentėjusioji atidaro duris, sūnus įeina, jis pabučiuoja sūnų, atsisveikina, o nukentėjusioji pasitinka sūnų laiptinėje. Jis pats neina į laiptinę, kad nebūtų panašių dalykų. Galėjo pakelti toną kalbėdamas su nukentėjusiąja dėl jos provokacijų. Santuoka nutrūko nukentėjusiosios iniciatyva, ji be jo žinios nuėjo pas advokatą, parengė skyrybų sutartį ir pakišo jam. Jis dėl streso ar įtampos, įdėmiai nepaskaitęs sutarties, ją pasirašė, dėl ko dabar gailisi, nes paliko nukentėjusiajai butą, automobilį, o pats išėjo. Dėl konfliktų su nukentėjusiąja, balso pakėlimo, didelių sūnaus reakcijų nebuvo, gal galėjo verkti, išsigąsti. Neklausė sūnaus, kur gyvena nukentėjusiosios draugė A. ar draugas. Jam gaila sūnaus, nes nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena įtampoje, strese, verkia, klausia jo, kodėl jis su jais negyvena, kada grįš. Aplink nukentėjusiosios namus nevažinėja ir nestebi. Pats vairuoja automobilį „BMW“, gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais gali pravažiuoti pro nukentėjusiosios namus, nes netoli yra parduotuvė, į kurią kartais užeina. Ten taip pat gyvena kaimynas V. O., su kuriuo palaiko labai gerus santykius, nukentėjusiosios draugė bendradarbė A., t. y. jis pas juos užeina pabendrauti. Su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo pateikė prieš pusantrų metų. Nukentėjusioji į jį žiūri kaip į didžiausią priešą, tą jis mato iš nukentėjusiosios žvilgsnio, kūno kalbos, savęs pateikimo. Buvo apklaustas teisme 2021 m. rugpjūčio 19 d. Iš pradžių sužinojus apie nukentėjusiosios draugą, jam buvo skaudu. Jis yra emocionalus, o pasikeikti – visi pasikeikia, tai žmogiška. Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus (Jeigu nerūpi jos asmeninis gyvenimas, kodėl jis kiekvieną dieną važinėja aplink jos namus? Kodėl sūnus taip pat vežamas kartu, stovi kažkur prie kioskelių, ieško mašinos?) nurodė, kad taip nėra elgiamasi, gali būti, kad jis stovi prie parduotuvės, važiuoja pas nurodytą draugę, bet specialiai nieko neieško ir nevažinėja. Anksčiau, kai perduodavo sūnų, iš nukentėjusiosios pusės buvo nuolatinis nepasitenkinimas, pikti žvilgsniai, priekaištų gal nesakydavo, bet žiūrėdavo kaip į didžiausią priešą. Civilinėje byloje Vaiko teisių tarnyba nefigūruoja. Dirba (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus (Kodėl jis, kai skambina sūnui, domisi konkrečiai ja? Kodėl sūnaus klausia, ar yra tas „gaidys“ namuose? Kodėl sako, kad meluoja, kad nemeluotų, nes atvažiuos ir patikrins, o tada pamatys, kas bus? Kodėl daromi tokie dalykai?) nurodė, kad taip nėra daroma. Nevažiuoja pas nukentėjusiosios draugus, jos nepersekioja.

2022 m. gegužės 25 d. teisiamajame posėdyje peržiūrint vaizdo įrašus, nurodė, kad atpažintų savo automobilį, bet negali pasakyti, kad tai jo automobilis. Paaiškino, kad santykiai su buvusia sutuoktine buvo konfliktiški, daugiausia dėl vaiko, dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nukentėjusioji neduoda vaiko, nuteikinėja. Viskas dėl vaiko gerovės. Nori pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, kreipėsi dėl to į teismą. Toks jo elgesys buvo natūralus, iššauktas nukentėjusiosios elgesio. Po (duomenys neskelbtini) metų į jį buvo žiūrima kaip į didžiausią priešą, jis buvo provokuojamas, erzinamas. Taip ir nutinka, kad griežtai kažką pasako.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2020 m. liepos 14 d. sūnus buvo parvežtas namo, viskas vyko laiptinėje. Buvo nusileidusi iki (duomenys neskelbtini) aukšto pasitikti sūnaus, M. pareiškė, kad jis eis į namus, į tualetą, jo tonas buvo pakeltas, jis šaukė. Ji jam pasakė, kad atsižvelgiant į tai, jog jis rėkia, jis pas juos į namus neis, gali nuvažiuoti kažkur kitur. Ji buvo užrakinusi duris, rankoje laikė raktą. M. pakilo su jais į (duomenys neskelbtini) aukštą, pasakė, kad išlauš jai rankas, stvėrė už rankos, bandė atimti raktą. E. pradėjo rėkti, verkti, šaukti, išsigando. Ji pradėjo raminti sūnų, kad viskas gerai, tėtis dabar supykęs, bet viskas bus gerai. Sūnus pradėjo rėkti, kad tėtis užmuš mamą. Ji išsigandusi skambino kaimynams, iš pradžių skambino į (duomenys neskelbtini) butą, bet niekas neatidarė durų. M. pamatė, kad ji skambino kaimynams, todėl nusileido truputį žemiau. Tada ji vėl ramino E., neprisimena, ką jam sakė. Jis vėl puolė aukštyn. Tada ji paskambino į priešais esantį (duomenys neskelbtini) kaimyno butą. Kai išgirdo, kad atidarinėjamos durys, M. išėjo. Kiekvienas susitikimas, kai reikėdavo grąžinti vaiką, dažniausia baigdavosi konfliktais. E. verkdavo. Kaltinamasis sakė, kad sulaužys rankas, čiupo atimti raktą, bet ji rakto nepaleido. Kaimynas atrakino duris, M. jau buvo išėjęs. Kaimynas paklausė, kas atsitiko, kodėl E. verkia. Ji atidarė buto duris, įleido E., o kaimynui trumpai paaiškino, kas įvyko. Neatsimena kaimyno vardo ir pavardės. Kreipėsi ir į policiją. Išsigando, kad kaltinamasis išlauš ranką ar kažką jai padarys, trenks. Ji tikrai bijo, sielojasi ir dėl sūnaus. Jis patiria šoką, verkia, bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Tiksliai neprisimena, nekvietė policijos, lyg ir rašė pareiškimą per e. policiją. Išsigąsta, nes būna rėkiama, šaukiama, naudojamas fizinis smurtas, tampoma, stumdoma. Kai grasinama susidoroti, vaikas išsigąsta, todėl bijo ir dėl vaiko. Jaučia realią grėsmę, nes naudojamas smurtas, kaltinamasis čiumpa ją už rankos, tampo, juo labiau, kad fizinis smurtas buvo ne pirmą kartą.

Ir santuokoje buvo smurtaujama, buvo spardymų, trankymų. Santuoka nutrūko dėl smurto, apgaudinėjimų, išdavysčių, pagarbos nebuvimo. Ji pradėjo įtarinėti kaltinamąjį, kad ją apgaudinėja su kita moterimi. Ji turėjo žinutes, jas parodė kaltinamajam, pacitavo, bandė išsiaiškini, kodėl taip yra, kodėl jis ieško kitų santykių. Tuomet kaltinamasis jai ne vieną kartą spyrė. Jie susitarė, kad kaltinamasis nutrauks kitus santykius, tačiau viskas atsinaujino, ji matė kaltinamojo žinutes ir skambučius tai moteriai ir suprato, kad niekas nepasibaigė. Bandė kalbėtis su kaltinamuoju, tačiau vėl buvo smurtaujama. Vienu metu buvo išsikrausčiusi, bandė gyventi atskirai, buvo pasiryžusi skirtis. Jie bandė vieną kartą eiti pas psichologę, galvojo, kad tikrai viskas bus gerai, tačiau, kai grįžo, nepraėjus metams, vėl rado kaltinamojo žinutes kažkokiai moteriai. Tuomet ji priėmė sprendimą skirtis. Kaltinamasis ją įžeidinėdavo, vartojo keiksmažodžius, visiškai negerbė. Skyrybos kaltinamajam nebuvo staigmena, apie tai ji kalbėjo ne vieną kartą. Kai ji buvo išsikrausčiusi gyventi atskirai, jam pasakė, kad tikrai skirsis. Į advokatę dėl skyrybų sutarties kreipėsi jau tuo metu, kai jie apie metus gyveno atskirai. Patikslino, kad ji buvo išsikrausčiusi apie 2–3 mėnesius, po to ji su sūnumi grįžo, pagyveno kartu beveik metus, situacija negerėjo, tuomet ji paprašė kaltinamojo, kad jis išsikraustytų, ir jis išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis smurtavo tuomet, kai ji parodydavo žinutes, pokalbius dėl neištikimybės. Iš pradžių ji tikėjo, kad bus kitaip, kad kaltinamasis pasikeis. Galbūt jai pačiai trūko drąsos skirtis. Norėjo gyventi santuokoje, siekė ją išsaugoti. Kai buvo pirmasis bandymas skirtis, kai ėjo pas psichologą, ji galvojo, kad tai duos rezultatų, norėjo ir siekė gyventi šeimoje dėl sūnaus. Kai pirmą kartą bandė skirtis, sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Išsiskyrė, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai.

2020 m. liepos 14 d. butas buvo užrakintas. Ji bijojo rakinti duris, kad kaltinamasis kartu užeis į butą, tuomet ji bute galėtų rėkti, šaukti, bet niekas jai nepadėtų. Kaltinamasis buvo truputį (pusę laiptų) nusileidęs į apačią, ji tuo metu ramino sūnų, nes jis labai verkė. Kai paskambino kaimynams, tikėjosi, kad jie išeis, todėl į butą nėjo. Bijojo, jautė grėsmę gyvybei ir sveikatai, norėjo apsaugoti save ir sūnų. Skambutis kaimynei truko kelias sekundes. Kaltinamasis iš karto nusileido, o ji laukė, kol kaimynai atidarys duris. Nesikreipė į gydytojus, nes nebuvo žymių ar sužalojimų. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji darė garso įrašą, bet tai nebuvo pirmas įvykis, susijęs su kaltinamojo grasinimais. Garso įrašą darė nežinodama kaip daugiau save apsaugoti, jeigu kažkas atsitiktų, turėtų įrodymą, jog kaltinamasis jai grasina ar kažkaip kitaip smurtauja. Prieš išeidama iš buto, įjungdavo garso įrašymo programėlę, nes kiekvienas vaiko atidavimas būdavo toks pat. Bijodavo kiekvieno vaiko atidavimo, nes paskui vaiką laiptais visą laiką lipdavo ir M. Niekas jai nepasiūlė įrašinėti. Į policiją kreipėsi po mėnesio, nes bijojo dėl savęs, labai dvejojo, reikėjo laiko pasiryžti tą daryti. Tikėjosi, kad viskas gerės, įvykių mažės, jai to daryti nereikės, tačiau viskas tęsėsi toliau. Kaltinamasis ne pirmą kartą prašėsi į tualetą ar nusiplauti rankas, verždavosi į butą. Anksčiau, kai jis užeidavo, jai nesisekdavo jo išprašyti iš namų, jis trikdė jos asmeninį gyvenimą, ji jo bijojo, todėl šį kartą ji jo neįsileido. Jis atėjo su agresija, rėkė, kad „aš eisiu, tu mane įleisk!“, todėl jo neįleido. Pirmi susitikimai būdavo tokie, kad kaltinamasis atsisėdęs prie durų nuolat verkdavo, koks jis vargšas, nelaimingas, kaip ji galėjo su juo išsiskirti, kaip ji čia padarė, kaip ji nesupranta, kad jis nori būti, o po to viskas perėjo į grasinimus, kad užmuš. Jis fiziškai jau anksčiau buvo smurtavęs, tampė ją už rankų, rėkė, kad užmuš. Kaltinamasis yra impulsyvus, labai greitai užsiplieskiantis, manipuliuoja, kaltinantis. Kaltinamojo grasinimas buvo realus – jis stvėrė ją už rankos, tampė, pasakė, kad sulaužys jai ranką, nes ji pasakė, kad neduos raktų ir neleis į butą. Žymių neliko.

Nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. kaltinamasis atvažiavo pasiimti sūnaus (o gal atvežė). Sūnus pamatė, kad vyksta konfliktas, nusileido į apačią, konflikto nestebėjo, o kaltinamasis vis tiek liko viršuje. Neprisimena, apie ką kalbėjosi. Ji norėjo įeiti į namus, bet kaltinamasis jos neįleido, stovėjo nugara užstojęs duris. Ji prašė, kad jis ją įleistų. Pasakė, kad jei jos neįleis, ji kvies policiją, nes ji bijo būti su juo. Ji pradėjo skambinti policijai, tuomet jis išėjo. Patvirtinto savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54–58), paaiškino, kad sūnus nusileido į apačią, ji paprašė kaltinamojo, kad jis eitų kartu su sūnumi. Kaltinamasis tuomet pasakė, kad ji jam neaiškintų, ką jam daryti, kad ji eis kūliais žemyn. Ji galvojo, kad kaltinamasis tikrai gali ją nustumti, ji tikrai bijo. Nežino, kodėl jis taip daro, kodėl neleido jos įeiti į vidų. Ji su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, kaltinamasis buvo užlipęs iki pat buto durų. Ji bijo tokių situacijų, nes nežino, ką kaltinamasis gali padaryti – trenkti, nustumti. Skambino BPC, pasakė, kad jos neįleidžia į butą. Kai pradėjo skambinti, kaltinamasis išėjo. BPC nenurodė, kad jai grasinama. Tuo metu ji išsigando to paties – kad bus naudojamas fizinis smurtas. Kaltinamasis užstojo duris, neįleido į vidų, nenustojo kažką kartoti, klausinėti, grasino, kad ji eis kūliais žemyn. Pasakymą „eisi kūliais žemyn“ suprato, kad jis ją nustums nuo laiptų. Nežino, kodėl neinformavo policijos apie grasinimus. Įėjo į namus, užsirakino duris. Tuo metu nepagalvojo apie skambinimą kaimynams, pirmą kartą buvo labiau išsigandusi. Nežino, kodėl šį kartą neįrašinėjo, gal nespėjo įjungti.

Paaiškino, kad 2021 m. sausio 4 d. kaltinamasis atvežė sūnų ir pradėjo sakyti, jei ji atsives draugą į namus, ji nevaikščios savo kojomis ant žemės. Tiksliai visų detalių neprisimena. Teismui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šį pasakymą suprato kaip grasinimą. Ji bijo, kad jei kažkas pas ją bus, kaltinamasis atvažiuos, brausis į vidų, kažką padarys. Kaltinamasis, kai atveža sūnų, visada garsina, rėkia. Vaikas išsigąsta, bijo, sako „mama, tu nesivesk, nes aš bijau, tėtis tave užmuš“. Minėtus žodžius kaltinamasis pasakė rėkdamas, pakeltu balso tonu. Nurodė, kad tuo metu turėjo draugą. Apie tai, matyt, žinojo kaltinamasis, turbūt pasakė sūnus. Pasakymą „baigsis blogai“ suprato, jog kalbama apie susidorojimą, kad ją užmuš. Nežino, kodėl kaltinamasis kišasi į jos santykius su draugu, į jos asmeninį gyvenimą. Kai sūnus būna su kaltinamuoju, jis vaiką vežioja aplink namus, ieško kažkokio automobilio ar pan. Ji mato beveik kiekvieną vakarą, kaip kaltinamasis važinėja aplink namus, nepaisant to, ar vaikas pas ją, ar pas kaltinamąjį. Ne kartą buvo taip, kad ji iš kažkur grįžta ir mato, kad kaltinamasis važinėja aplink –atvažiuoja į kiemą, į aikštelę, tada atsistumia atgal ir išvažiuoja. A. jai yra žinoma. Žodžius „tau baigsis blogai“ laiko skirtus sau. Kaltinamasis šiuos žodžius pavartojo daugiskaita, todėl buvo skirti jiems abiem (jai su draugu). Į psichologą kreipėsi po skyrybų, lankėsi su pertraukomis, tiksliau nurodyti negali.

Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir parodė, kad 2021 m. sausio 18 d. kaltinamasis jai paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja. Ji nusileido į apačią pasiimti sūnaus. Ji atėjo nuo konteinerių, nes išnešė šiukšles. Atėjo sūnus ir nuėjo prie laiptinės durų. Priėjo M. ir pasakė jai nesivedžioti ,,atčkaryko“, nes ji nevaikščios savo kojomis. Neatsimena, ką jam atsakė. Kaltinamasis ją pastūmė, laikė ranką iškėlęs prie veido. E. atsistojęs verkė. Ji norėjo įleisti sūnų į laiptinę, kad nieko nematytų, norėjo, kad kaltinamasis ją praleistų, tuo metu jis ją pastūmė, pasakė, kad ji stovėtų ramiai ar kad ji neis – kažką tokio. Kaltinamasis stovėjo tarp laiptinės durų ir jos. Į policiją kreipėsi per e. policiją. Neprisimena, kokie sprendimai buvo priimti. Su drauge Ž. tuo metu kalbėjosi telefonu. Ji buvo su ausinėmis ir galvojo, kad greitai paims E. ir grįš namo, todėl draugės paprašė, kad neišjungtų telefono, norėjo aptarti kažkokius klausimus. Kaimynai šio įvykio nematė. Neprisimena, ar kaltinamasis vartojo keiksmažodžius, jis tiesiog rėkė. Tai nebuvo įprastas kaltinamojo tonas, šį kartą tai buvo piktas, pakeltas tonas. Nemano, kad kažkokiu savo elgesiu būtų provokavusi kaltinamąjį. Jis atvažiavęs paklausė, kaip ji dirba, ji jam atsakė, jis pasakė, kad paims sūnų, kad ji nesivedžiotų draugo, jokių provokacijų iš jos pusės nebuvo. Kaltinamojo grasinimais laiko stumdymą, pakeltą ranką prie veido. Kaltinamasis juos nuolat kartoja, ji to bijo, tai patvirtina nurodyti jo fiziniai veiksmai. Kaltinamasis ją stumdė – iš kur jai žinoti, kaip kitą kartą jis ją stums. Niekas neturi teisės ją stumdyti, ant jos rėkti, į namus ji gali atsivesti ką nori, taip pat niekas negali kelti rankos prieš jos veidą ir laikyti grasinant, kad trenks. Ji nemano, kad tai normalus elgesys ir galima taip elgtis. Ji jaučiasi bauginama. Grįžusi namo pasirūpino sūnumi, tuomet atsisėdo prie kompiuterio ir užpildė e. policijos formą. Grįžusi į namus, nusprendė kreiptis į policiją, kad tai daugiau nesikartotų. Nežino, kodėl tuo metu neskambino policijai. Neprisimena, kiek kartų kreipėsi į policiją. Policija liepė kreiptis į Vaikų teises, todėl buvo nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo. Ji pati taip pat nenorėjo ikiteisminio tyrimo, tikėjosi, kad užteks žodinio perspėjimo, pasikalbėjimo su M., kad jis toliau taip nesielgtų, bet tai nepasitvirtino. Šiuo atveju kaltinamasis pats pasitraukė, konfliktas užtruko porą minučių. Viskas vyko tuo pačiu metu – kaltinamasis prie laiptinės laikė iškėlęs prie veido ranką, stumdė, neleido eiti link durų. Jautėsi labai blogai, išsigando, bijojo, atrodė, kad net nieko negali daryti, iš baimės drebėjo visas kūnas. Su drauge Ž. pokalbį užbaigė laiptinėje. Jos draugas M. J. tame nedalyvavo. Iki to įvykio su juo draugavo kelis mėnesius. Skundas buvo surašytas Kaune, nes jos advokatė yra iš Kauno. Neprisimena, kada pradėjo bendrauti su advokate. Tuo metu civilinė byla nebuvo pradėta.

Parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. vakare buvo su E. lauke prie automobilio, valė jo sniegą. Atvažiavo M. ir pasakė, kad paims sūnų kažkuriuo, ne savo laiku. Ji gal atsakė, kad kaltinamasis sūnų paims penktadienį, kaip priklauso. Kaltinamasis tuomet pradėjo šaukti dėl draugo, dėl „atčkaryko“, kad susidoros. Patvirtino teismo pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad tuo metu turbūt nebuvo grasinimų. Pasakymą „pamatysi, kas jums bus“ vertina kaip grasinimą, tačiau tuo metu aplink vaikščiojo kaimynai, todėl nemanė, kad grasinimas buvo realus, mažiau bijojo. Jei nebūtų buvę kaimynų, tai daug labiau bijotų. Vaikas buvo išsigandęs ir verkė. Ji bijo visais atvejais, o šiuo atveju viskas buvo netikėta – ji su sūnumi buvo kieme, kaltinamasis atvažiavo ir sustojo. Bijo dėl savęs ir sūnaus. Kaltinamasis santykiuose dažnai vartodavo keiksmažodžius. Santuokos metu toks išsireiškimas nebuvo dažnas, o dabar ji jaučia baimę, jaučiasi persekiojama. Kaltinamojo grasinimai nuoseklūs, nesijaučia saugi. Bijo, nes vaiko akivaizdoje buvo tampoma ir stumdoma. Prie kaimynių fizinių veiksmų kaltinamasis neatliko. Ji jautėsi saugesnė, kai matė kieme vaikštančius žmones. Baimę kelia tai, kad kaltinamasis atvažiavęs jai viską išsako, rėkia ant jos. Tai vyksta prie sūnaus, kuris labai išgyvena, verkia. Ji jaudinasi dėl sūnaus emocinės būklės. M. sūnaus atžvilgiu nesielgė netinkamai – nestumdė, netampė. Apriboti tėvo teises nebandė, nenori nutraukti tėvo ir sūnaus bendravimo. Sutartyje yra numatyta, kad kaltinamasis su sūnumi matysis penktadienį, šeštadienį, taip jie visada ir matydavosi, o iš pradžių ir daug dažniau ir ilgiau, bet kai prasidėjo grasinimai, tuomet ji parašė M. el. laišką, kad dėl susiklosčiusios situacijos norėtų, jog būtų laikomasi sutarties, taip pat prašė rečiau skambinti sūnui, nes vaikas buvo išvargęs nuo skambučių, pykdavo, verkdavo, kad neskambintų. Kreipėsi į Vaikų teises, rašė dėl visų šių dalykų skundą. Kai kaltinamasis jai grasina, šalia būna vaikas, bet ji tiki, kad jis vaikui nieko nedarys. Blogai jaučiasi tiek fizine, tiek emocine prasme. Į psichologą kreipėsi dėl baimių, kaip kalbėtis su sūnumi, kaip jam padėti išeiti iš šios situacijos. Su psichoterapeute pradėjo dirbti 2020 m. pabaigoje, tikslios datos neatsimena.

Paaiškino, kad sūnus grįždavo iš tėčio, verkdavo, sakydavo, jog tėtis ją užmuš, jei ji draugaus su M., kad jis bijo jos netekti. Jis darželyje pradėjo smurtauti, nesupranta savęs emociškai, pasidarė nepaklusnus.

Nurodė, kad ji jaučiasi persekiojama. Kaltinamasis važinėja kiekvieną dieną. Buvo Eurovizijos finalas, ji buvo pas draugus, kaltinamasis buvo atvažiavęs į draugų kiemą. Ji nežino, iš kur kaltinamasis sužinojo, kur ji yra. Jai baisu grįžti namo vakare, būti lauke, kieme. E. sako „tu, mama, neišeik iš laiptinės, kai aš eisiu“. Kai veža sūnų į (duomenys neskelbtini), sūnus jaudinasi, ar ten bus tėtis, sako „aš labai bijau, kad jis rėks ant tavęs, tave muš, tu, mama, būk gera, neik“. A. yra jos draugė. Su draugu M. santykių netęsia. Kaltinamasis sūnaus klausinėjo (sūnus pasakojo) apie jos santykius su M. Nežino, kodėl kaltinamasis taip elgiasi, gal norėdamas pakenkti. Su A. santykiai yra darbinai, jos nesimato, nebendrauja kaip draugės. Nejaučia pykčio, kad buvęs sutuoktinis bendrauja su A.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad grįždamas namo matė, kaip riejosi, barėsi pora, su ja buvo vaikas. Buvo vartojami žodžiai, kurie, kaip jam pasirodė, buvo nepadorūs vaiko akivaizdoje. Paprašė, kad šnekėtų ramiai. Tada prie jo priėjo vyras ir piktai, įsiaudrinęs pasakė „eik savo keliu, nelysk“. Jis ir nesikišo, pastovėjo, pažiūrėjo, kad nebūtų kažko daugiau. Tai buvo žiemos metas. Jis nepažįsta asmenų, kurie barėsi, bet juos žino kaip kaimynus iš gretimos laiptinės. Patvirtino, kad kaltinamasis dalyvavo minėtame konflikte. Kita konflikto dalyvė buvo moteris, vaikas šalia stovėjo. Tai buvo šeimyninis barnis. Barinis buvo aršus, įsiaudrinęs, įpykęs, galbūt siautėdamas, agresyviai elgėsi vyras, moteris stovėjo tarp mašinų ir tylėjo, nieko nesakė, vaikas stovėjo šalia nuliūdęs. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad nuo apklausos praėjo metai, tiksliai neprisimena. Parodė, kad pas jį buvo atėjusi barnyje dalyvavusi moteris, paklausė, ar jis gali būti liudytojas, paaiškinti tą, ką matė. Jis neatsisakė. Policijos nekvietė, nes nematė tam reikalo, grėsmės.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) draugavo su K. R. K. jam pasakojo apie savo buvusį sutuoktinį M. R. Su K. sūnumi E. pirmą kartą susipažino prieš Kalėdas, žiūrėjo televizorių. E. į laikroduką paskambino tėtis, E. kalbėjo prie visų, tėtis jo paklausė „ką veiki?“, E. atsakė „žiūrime televizorių su mama ir jos draugu“. Kaltinamasis paprašė, kad E. duotų pakalbėti su mama. Tuomet kaltinamasis kalbėjosi su K., jis jų pokalbio negirdėjo, bet suprato, kad vyksta kažkas nelabai gero. Nenorėjo prie vaiko klausti K., kas nutiko, todėl apie tai pasikalbėjo kitą dieną. K. jam pasakė, kad kaltinamasis ją apšaukė, pasakė, kad atvažiuos ir užmuš tiek ją, tiek jį. Apie kitus atvejus jam žinoma iš K. pasakojimų, o būtent, kad buvo užsipulta, apžodžiuojama, kuomet vaikas būna grąžinamas. Negalėjo pasakyti, kiek buvo konfliktų. Kai kaltinamasis sužinojo, kad jis draugavo su K., beveik kiekvienas pokalbis baigdavosi apsižodžiavimu. Kaltinamąjį mato pirmą kartą, su juo nebendravo. Prisimena atvejį, kai E. pusbrolis V. pamatė nuotraukas ir apie tai pasakė kaltinamajam, M. tuomet paskambino K., ją visaip išvadino, buvo nepatenkintas, gal dėl to, kad jis nuotraukose buvo prie E. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildė, kad K. buvo labai susijaudinusi, po Vaiko teisių posėdžio visą laiką verkė. Ji jaudindavosi kiekvieną kartą, būdavo labai sunerimusi, gal labiau dėl vaiko, nes vaikas buvo nuteikinėjimas prieš ją. K. iš pradžių palydėdavo vaiką į susitikimus su kaltinamuoju, bet po to, kai kaltinamasis ją apstumdė, ji leisdavo vaikui vienam nueiti, kad nesusitiktų su kaltinamuoju, nebūtų kontakto. Apie apstumdymą pažymėjo, kad, kiek atsimena, M. lipo su vaiku iki viršaus, jam kažko reikėjo, K. neleido, kaltinamasis pradėjo ją stumdyti ar pan. Atsimena kitą atvejį, kai kaltinamasis per Kalėdas nupirko E. mobilų telefoną, tuo metu kaltinamasis jau žinojo, kad K. su juo bendrauja, tada M. nuolat skambindavo vaikui, klausdavo, ar jis yra. Vaikui skambindavo per dieną apie 10 kartų, vaikui tai nepatikdavo, jis apsiverkdavo, prašydavo, kad liautųsi, neskambinėtų. Kai gruodžio pabaigoje sužinojo apie kaltinamojo grasinimus, kad nužudys jį ir K., ji jautėsi blogai, buvo susijaudinusi, mažai kalbėjo, buvo susimąsčiusi. Ją nuolat terorizavo. Nors K. sakė, kad jau priprato, tačiau vis tiek buvo nesmagu. K. kreipėsi į policiją. E. jam pasakojo, kad kaltinamasis jį nuteikinėjo, sakė „M. blogas, su juo nebendrauk“. Patvirtino, kad nešioja akinius. Apie „atčkariką“ iš K. negirdėjo. Jam buvo nemalonu dėl grasinimų, tikėjosi, kad kaltinamasis gali atvažiuoti, išsigando. Į policiją nesikreipė, nes neturėjo įrodymų, įrašų. Pats K. siūlė samdytis advokatą ir spręsti šį dalyką. K. minėjo, kad rašė daug pareiškimų, bet pareigūnai nereaguodavo, sakydavo, jog turi būti kontaktas, sumušimas, tada kažką žiūrės. Pats konfliktų nematė, kartais nugirsdavo M. ir K. pokalbį, E. mėgdavo kalbėtis su tėčiu įjungęs garsiakalbį, tai kažką girdėdavo. Su K. buvo sugyventiniai, kartais ji būdavo pas jį, kartais jis būdavo pas ją, susitikdavo du kartus per savaitę ar daugiau. Pats vaikų neturi. Kai būdavo kartu su K., matydavo, kad sukinėdavosi kaltinamojo automobilis, pavyzdžiui, kai buvo su K. ir E. pačiuožinėti, girdėjo ir matė važiuojantį kaltinamojo automobilį – tamsios spalvos „BMW“. K. gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, girdėdavo kaltinamojo automobilio garsą. K. sakydavo, kad tai jos buvęs sutuoktinis važinėja, ir jis ja tikėjo. K. pastebėdavo ir sakydavo „M. pravažiavo“. Pats taip pat kelis kartus matė, kai pravažiuodavo M. Tai, kad automobilis yra M., žino pagal K. apibūdinimą. Nematė, kas sėdėjo prie vairo, bet tikriausiai, M. Prieš posėdį su K. nebendravo, ji tik parašė žinutę ir paklausė, ar jį šaukia į posėdį ir ar jis dalyvaus. Po pokalbių su kaltinamuoju K. būdavo susijaudinusi, drebėdavo balsas. Nežino tokios aplinkybės, kad kaltinamasis domėtųsi, kur jis gyvena.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs žentas. Jos dukra su kaltinamuoju išsiskyrė dėl neištikimybės, smurto, nepagarbos (jos dukrai). Dukra leido kaltinamajam matytis su vaiku, pati sakė, kad po skyrybų ji su kaltinamuoju nebendravo (bendravo tik žinutėmis), nebuvo jokių santykių, bendravo tik dėl pasimatymų su vaiku. Dukra anksčiau sakydavo, kad kartais vėluodavo kaltinamasis parvežti vaiką nustatytą valandą. Dukra sakė, kad kaltinamasis ją smaugė, gąsdindavo, kartais spardydavo, rodydavo nepagarbą – sakydavo „kaimietė“, „išsiplauk galvą su kefyru“, „tau ne visi galvoje“. Dukra kartais verkdavo, kartais nieko nesakydavo. Ne vieną kartą pastebėjo, kad dukters akyse būdavo ašaros, kai ji išeidavo iš kambario. Suprato, kad dukra su kaltinamuoju kambaryje ginčydavosi. Tai matė, kai dukra su kaltinamuoju gyveno kartu, kai atvažiuodavo per atostogas. Anūkas jai nieko nepasakojo, yra uždaras bendraudamas su ja. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikslino, kad, kai dukra dar gyveno kartu su kaltinamuoju, ji sakydavo, jog kaltinamasis „už gerklės paėmė“, „spyrė“, anksčiau ji tylėdavo, nieko nesakydavo. Po skyrybų dukra pasakojo, kad kaltinamasis, kai atvažiuodavo paimti vaiką, sakydavo, jog užmuš, nuleis nuo laiptų. Dukra lankėsi pas psichologę, gėrė antidepresantus, kažkiek gal nurimo, bet vis tiek bijo. Tuo metu jai buvo visiškai blogai. Su dukra susiskambindavo kasdien, nes labai bijojo, kad dukra sau nieko nepasidarytų. Dukra yra kalbėjusi, kad jeigu kas – vaikas pas tėvą užaugs. Ji bijojo ir to, kad kaltinamasis nieko dukrai nepadarytų. Kaltinamasis galėtų dukrą primušti. Dukra sakydavo, kad kaltinamasis jai trenkdavo. Kaltinamasis ir pats jai sakydavo, kad pakelia ranką prieš dukrą. Vaikas nesakydavo, kad mama bijo tėčio. Po skyrybų nežino. Prieš skyrybas kaltinamasis buvo susilaužęs ranką, ruošėsi važiuoti į Vilnių, dukra jam pasakė, kad jis nieko neneštų į automobilį, kad ji pati viską suneš; po kelių minučių kaltinamasis pradėjo pats viską nešti viena ranka, dukra išsigandusi verkė, sakė, kad nenori važiuoti į Vilnių, bijo, bet vis tiek išvažiavo. Po skyrybų iš pradžių dukra sakydavo, kad kaltinamasis atvežęs vaiką, norėdavo užeiti į kambarį, bet dukra bijodavo jį įleisti. Kaltinamasis jai grasindavo, netgi sakė, kad ji vieną kartą skambino į kaimyno duris, žadėjo iškviesti policiją. Dukra pas psichologę dabar dar nueina, bet būklė jau geresnė. Anksčiau po skyrybų, grįžusi namo, tik apie skyrybas kalbėjo, kaltindavo save, sakydavo „gal aš čia kalta“. Dabar dukra daugiau bendrauja, pasakoja, kaip sekasi darbe, apie drauges. Dukra jai pasakojo, kad kaltinamasis važinėja aplink namus, žiūri, ar ji namuose (nesakė, ar dažnai važinėja). Dukra buvo susiradusi draugą, bet šis neiškentė, tikriausiai nenorėjo susidurti su buvusiuoju. Į policiją nesikreipė, kad kaltinamasis jai nieko nedarydavo, nepagalvojo, kad reikia kreiptis į policiją. Pati negirdėjo, kaip kaltinamasis grasino dukrai ar sakė „galvą išsiplauk su kefyru“, „pakasiu tave“. Dukra pasakojo, kad kaltinamasis sakė „nuo laiptų nuleisiu“, „pakasiu“, „mašinoje sudeginsiu“. Kaltinamasis jai asmeniškai prisipažino, kad kartais mušė dukrą, kai dukra pradėjo kaltinti jį neištikimybe. Dukra jai pasakojo, kad kai kaltinamasis atveždavo vaiką, ji įrašinėjo pokalbius, nes jo bijojo. Ji pati vaikams paskambina dažnai (kartais du kartus per dieną, kartais kas antrą dieną). Kaltinamasis sakydavo dukrai ,,gluše“, „proto neturi“, nebuvo pagarbos.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2020 m. liepos mėn. buvo įvykis. Jis tuo metu dirbo namuose, išgirdo triukšmą, galvojo, kad vaikai. Paskui kažkas paskambino jam į duris, jis atidarė ir pamatė kaimynę su vaiku. Kaimynė labai atsiprašinėjo, kad sutrukdė, buvo su ašaromis akyse, išsigandusi, drebančiomis rankomis, vaikas verkė. Jis paklausė kaimynės, kas atsitiko. Kaimynė atsakė, kad yra problemų su vyru. Jis pats M. nematė, bet kai atidarė duris, girdėjo, kad kažkas bėga laiptinėje žemyn. Pastovėjo porą minučių. Kaimynei reikėjo nueiti nusiraminti į savo butą, pasakė, kad netrukus grįš ir paaiškins, kas nutiko. Po to kaimynė grįžo viena, turbūt nuramino vaiką, pasakė, kad buvo situacija su M., ji labai išsigando. Jis suprato, kad šeimoje įvyko nesusipratimas. Jis paklausė, ar mušė. Kaimynė atsakė, kad nemušė, bet lyg ir fiziškai grasino. Kaimynė neįleido M. į butą, todėl prasidėjo tokie dalykai. Kaimynė pastovėjo 5–10 min., paaiškino, atsiprašė, kad sutrukdė. Patikslino, kad paklausė kaimynės, kodėl ji koridoriuje. Ji pasakė, kad M. nori nuteikti vaiką prieš ją. Jis suprato, kad tėvas spaudžia vaiką, sako, kad motina bloga. Jo butas ir nukentėjusiosios butas yra toje pačioje laiptinės aikštelėje, ten yra trys butai. Po įvykio M. daugiau nematė. Su kaimyne apie tai daugiau nekalbėjo. Jis buvo nustebęs, kad tarp jų taip atsitiko, jam K. ir M. atrodė normalūs žmonės. Prieš šį posėdį su K. nekalbėjo, kalbėjo tik 2021 m., kai buvo iškviestas į policiją. Paskutinį kartą matė K. vakar ar užvakar, pasisveikino ir viskas. Įvykio datą pasakė tyrėja, o jis ją ir įsiminė. Aplinkybę, kad viskas įvyko 2020 m. liepos mėn., žino tikrai. M. jam atrodė ramus žmogus, negali pasakyti nieko blogo ar gero.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. P. parodė, kad ji vienerius metus (duomenys neskelbtini) buvo E. auklėtoja – priešmokyklinio ugdymo mokytoja. Ji yra susidūrusi su E. ašaromis, neigiamomis nuotaikomis, kurių pasikeitimą pastebėdavo jam pabuvus pas tėtį. Pasikeisdavo E. retorika, jis tapdavo agresyvesnis, pasakodavo draugams tam tikrų dalykų. Vieną kartą ryte (buvo tamsu, šalta, gal buvo žiema) ji ramino E., jis jai guodėsi, kad jam liūdna, tėtis skriaudė mamą, mama verkė, nes tėtis jai grasino. Ji suprato, kad vaikas išgyveno, jam neramu. Su nukentėjusiąja K. tais metais buvo (duomenys neskelbtini), apie K. gyvenimą nekalbėjo. Ji pati šiuo metu dirba kitoje įstaigoje. E. yra mielas, judrus, jautrus, gana atviras vaikas. Ji kalbėjo su M. du kartus telefonu ir matė jį porą kartų per langą (t. y. iš viso du kartus per metus), visus kitus kartus E. paimdavo jo mama. E. nuotaika lyg pablogėdavo, negali pasakyti, kas įvykdavo, paskui tolygiai viskas vykdavo, nuotaikos „bangavo“. Buvo koviniai veiksmai, gal E. pamokindavo. E. pasakojo draugams, kad jam tėtis nupirko ,,Xbox“, kad jis nori jį nusivežti į namus, bet tėtis neleidžia, nes žaidimų konsole gali naudotis svetimi dėdės. E. kalbėdavo su draugais apie kalėjimus, nusižudymus. Ji po savaitgalių, kai vaikas būdavo pas tėtį, pastebėdavo, kad kai ateidavo jį pasiimti mama, jis labai piktai sakydavo „išeik, aš nenoriu tavęs matyti“. Tai nebuvo normali emocijų kaita tokio amžiaus vaikui. Ji kalbėjo apie tai su K., sakė, kad jie turi kažką daryti. Darželyje nebuvo psichologo, nebuvo su kuo pasikalbėti. E. skriausdavo silpnesnius, mažesnius vaikus. E. džiaugdavosi pamatęs tėtį, džiaugsmingai bėgdavo pas jį. E. darželyje labai gerai miegodavo, su valgiu visaip būdavo, be priežasties neverkdavo. Jos išsilavinimas yra aukštasis, įgytas (duomenys neskelbtini). E. pats pasakydavo, kad savaitgalį buvo pas tėtį (dažnokai būdavo pas tėtį), vaikai ir patys tarpusavyje pasipasakoja. Jos ir E. santykis buvo geras. E. išgyveno dramą dėl tėvų nesusitarimo, akivaizdžiai matėsi vaiko emocijų kaita. Ji suprato, kad dabar vaikui negerai. Kitų vaikų nuotaika buvo stabili. Kai susipažino su E. (rugsėjį ar spalį), nieko nepastebėjo, atrodė, kad viskas gerai. Po kažkokio įvykio, matyt, kažkas pakrypo ne taip. Vaikas negali įvardinti, kas jam blogai – vieną dieną viskas vyksta sklandžiai, vaikas ateina po savaitgalio, piktas, sėdi, kurį laiką nebendrauja, jo paklausus, kas jam yra, jis gali pasakyti, kad nieko, tačiau iš tono galima suprasti, kad jam negerai.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad ji su nukentėjusiąja K. yra (duomenys neskelbtini). Ji buvo E. auklėtoja dvejus metus iš eilės – (duomenys neskelbtini) mokslo metais. Paskutiniais mokslo metais (tuo metu ji dirbo poroje su mokytoja I.), vienu laikotarpiu pasikeitė E. elgesys, jis pradėjo mažiau laikytis taisyklių. Jos dukra po vieno jų buvimo kartu (dukra už E. yra vyresnė (duomenys neskelbtini) metais, tuo metu jie bendravo apie 1 kartą per mėnesį) pasakė, kad jai labai neramu dėl E. ir jo mamos, nes E. jai pasakė, kad užaugęs bus „kriminalas“ ir užmuš mamą. K. jai telefonu ir gyvai papasakojo, kad M. jai grasina, gąsdina. Konkrečių žodžių neprisimena, nes tai buvo seniai. Dabar šia tema su K. nekalba. K. jai telefonu pasakojo, kad M. jai grasina, kad užmuš. Ji susidarė įspūdį, kad taip vyksta dėl skyrybų, t. y. kyla pyktis, taip pat galbūt pavydas, nes K. turėjo draugą. Abu nori, kad vaikui būtų geriau, galbūt abiejų požiūris skirtingas, norai kitokie. Vieni labiau valdosi, kiti nesivaldo. E. buvo sakęs, kad tėtis skriaudžia mamą. K. sakė, kad M. klausinėjo E., kur ji (liudytoja) gyvena. K. pasakojo, kad M. ją įžeidinėja, važinėja po kiemą. Vienu momentu K. labai dažnai pasakojo apie M. grasinimus. Negalėjo pasakyti, kaip dažnai tai būdavo, bet K. tikrai pasakojo ne apie vieną įvykį (gal per savaitę pasakojo 1–2 kartus). K. būsena buvo sunki, ji labai išgyveno, bijojo, buvo išsigandusi. M. grasino užmušti K., taip pat pasakojo ir dėl draugo, kad ji su juo susidėjo, todėl užmuš juos abudu. E. psichologinės būklės pablogėjimas buvo (duomenys neskelbtini) grupėje, galbūt žiemą ar panašiu metu, tikrai ne nuo pirmų dienų. Tai truko gal pusmetį, gal mažiau. K. nusiskundimai tęsėsi ilgiau – jie anksčiau prasidėjo, gal vasarą, gal prieš mokslo metus, o kiek laiko tęsėsi, negalėjo pasakyti. Jai nežinoma, kada nutrūko K. ir M. santuoka, žino, kad yra išsiskyrę. Matė, kad vaikas pasikeitė, bet nenustatė tokio elgesio pokyčio priežasties. Jos nuomone, E. elgesys pasikeitė dėl šeimos nesutarimų. Apie E. elgesį sakė K., ką K. dėl to darė – ji nežino. Ji dėl K. pasakojimų, dėl M. elgesio galvojo, jog visko gali būti, kad M. galėtų užmušti K. Ji išklausydavo K., labai sunku buvo kažką patarti, buvo svarbus palaikymas. Nežino, kodėl ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Jos išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini), kaip psichologė negali vertinti žmogaus psichologinės būsenos.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. Ž. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d., galbūt apie 18–19 val., ji kalbėjosi telefonu su K. Pokalbio metu K. jai pasakė, kad M. atveža sūnų, ji turi nueiti jį pasitikti, bet paprašė nenutraukti pokalbio, sakė, kad kalbasi per ausines. Jos kalbėjosi, kol K. nusileido į kiemą. Ji pokalbio nenutraukė ir girdėjo, kas ten vyko. K. vaikui pasakė „einame namo“, girdėjo vyriškio balsą (M.), jis kalbėjo agresyviai, piktai. Girdėjo, kaip M. sakė K., kad jei ji toliau bendraus su juo (neįvardijo vardo) ir jeigu jis eis pas ją į namus, tai tada jis padarys taip, kad nevaikščiotų savo kojomis jie abudu. Tada ji išgirdo verkiantį vaiką, K. žodžius „nesistumdyk, leisk praeiti vaikui į laiptinę“, kad kvies policiją. Paskui girdėjosi, kad jie (K. su vaiku) įėjo į laiptinę, girdėjosi vaiko balsas ir laiptinės aidas. Vaikas sakė „mama nebendrauk su M., nes tėtis tave užmuš“. Tada K. pasakė „nutraukiame pokalbį, susisieksime vėliau“. Ji su K. paskui vėl susiskambino. K. pasakė, kad yra išsigandusi, sunerimusi. Ji tą pačią dieną šiek tiek vėliau nuėjo pas K. į svečius, ji gyvena netoliese. K. sakė, jog labai ilgai ramino vaiką, kad neverktų, jog ir dėl šito įvykio kreipsis į policiją, labai sielojosi dėl to, kad prie vaiko vyksta tokie dalykai. Ji yra mačiusi M. tamsios spalvos automobilį „BMW“, jis važinėdavo aplink, stovėdavo prie namų. Žino, kad šis automobilis yra M., nes kartą matė (duomenys neskelbtini), priešais namus, kad jis buvo išlipęs iš to automobilio. Taip pat buvo įvykis, kai 2020 m. gruodžio mėn. vaikščiojo su K. ir E. aplink (duomenys neskelbtini), tas pats automobilis važinėjo pirmyn–atgal, aplinkui, prie vairo sėdėjo M. Kai jau buvo netoli jų namų, K. jai pasakė „einame namo, kol jis nemato“, o vaikui pasakė „palenktyniaukime, kuris pirmesnis grįš namo“. Šiuo metu neatskirtų, koks M. automobilis, anksčiau automobilio skleidžiamas grasas atkreipdavo dėmesį, taip pat matė prie vairo sėdintį M. Buvo girdėjusi M. balsą anksčiau, ji yra kelis kartus jį trumpai mačiusi (kai buvo užėjusi pas K., buvo ir M.). Matydavosi K. bloga savijauta, jautėsi nerimas, neišsimiegojimas, K. labai išgyveno dėl vaiko, buvo išsigandusi. Prie to nemažai prisidėjo tai, kad M. važinėdavo aplink namus vos ne kasdien, panašu, kad ir stumdymai buvo, K. jaudinosi ir dėl savęs, ir dėl savo vaiko. Stumdymas ir agresyvus kalbėjimas prie vaiko nėra pateisinami. K. tuo metu lankėsi pas psichoterapeutę, žadėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl nemokamų konsultacijų, nežino, kiek tęsėsi K. gydymas. Ji kelis kartus matė M. gyvai, jis jai atrodo agresyvus, ji taip pat nesijaučia saugi, ypač kai jis vos ne kasdien važinėja aplink namus, o tai yra pakankamai keista, tačiau M. jokių veiksmų jos atžvilgiu nesiėmė. Šiuo metu su K. bendrauja mažiau negu anksčiau. Tuo metu susitikdavo su K. kartą ar kelis kartus per savaitę (būdavo K. namuose), matydavo važinėjantį M. (jei tai būdavo vakaras, tai matydavo visada). E. džiaugdavosi bendravimu su abiem tėvais. Ji prisiminė, kad kai buvo pas K. namuose, atėjo ir M., nors neturėjo ateiti, veržėsi į butą. M. ateidavo, jo neįleisdavo dar apačioje, tada jis skambindavo kaimynams, kad įleistų, pradėdavo skambinti į duris ir sūnus sakydavo „mama įleisk“, ji įleisdavo. Buvo atvejis, kai ji su K. ir E. ruošėsi pietauti, po (duomenys neskelbtini) atvažiavo M., pasakė, kad eis apsiprausti į dušą, atsisėdo valgyti. K. nekvietė policijos, todėl nekvietė ir ji. Psichologinio išsilavinimo neturi, bet žmogus pasako, kad bijo kito žmogaus, dėl savęs ir vaiko. K. klausdavo, ką jai daryti. Ji padėjo draugei duodama parodymus, taip pat patarė kreiptis į policiją dėl M.elgesio.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) psichologė. Maždaug prieš (duomenys neskelbtini) mama atvedė E. R. psichologo konsultacijoms dėl nesutarimų šeimoje, nes vyko skyrybų procesas, nesutarė tėvai. Mama išsakė nerimą, kad tėtis daro neigiamą įtaką vaikui – nuteikinėja, moko kreiptis nemandagiais žodžiais į mamą ir jos draugą. Vaikas nesakė, kad tėtis jį mokytų taip elgtis, neminėjo, kad bijotų dėl mamos. Konsultacijos buvo skirtos padėti vaikui. Iš viso buvo penkios konsultacijos vaikui ir viena konsultacija telefonu su mama. Visos konsultacijos buvo aprašytos medicinos dokumentuose. Konsultacijos vyko individualiai su vaiku, mama buvo tik lydintis asmuo. Kabinete bendravo tik ji ir vaikas. Nebuvo vykdomas vertinimas, tyrimas, vyko tik konsultavimas, kontakto užmezgimui skirti užsiėmimai. Nors konsultacijų buvo mažai, bet vaikas bendravo, kalbėjo, dalyvavo žaidimuose, piešė. Vaiko elgesys buvo adekvatus. Daugiausia galėjo būti dešimt konsultacijų, buvo tariamasi tęsti konsultacijas vaikui, tačiau mama vaiko nebeatvedė.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Sutartimi įsipareigojo suteikti penkias konsultacijas, tuomet, esant poreikiui, dar penkias. Tam reikia įrodymų, todėl atliekamas vertinimas. K. R. pas ją nukreipė (duomenys neskelbtini), kuri rūpinasi psichologine ir teisine pagalba moterims, kurios patiria buitinį smurtą. Nukentėjusioji kreipėsi 2021 m. sausio 23 d., vyko penkios konsultacijos, tuomet dar trys. Nukentėjusioji skundėsi baime, bijojo savo buvusio vyro. Labiausiai prisimina, kad nukentėjusioji bijojo važiuojančio burzgiančio automobilio, nori pabėgti, jaučia persekiojimo baimę. Nukentėjusioji tikėjo, kad jai ar jos artimai aplinkai, kuri ją remia ir palaiko, gali būti pakenkta. Nukentėjusioji pasakojo, kad buvo grasinama jos draugams. Prisimena, kad nukentėjusioji minėjo laiptinę, jog bijo susitikimų su savo vyru, automobilio garso, manė, kad vyras specialiai važinėja ir ją gąsdina. Patirtys, kurias jai perteikė nukentėjusioji, atrodė įtikinančios. Paaiškino, kad HADS testas yra lengvai prieinamas, naudojamas ligoninėse, privačioje praktikoje, yra patikimas metodas greitai nustatyti nerimą, depresiją, taikomas grupių apklausai. Nežino, ar šis testas adaptuotas Lietuvoje. Testas nepasako apie išgyvenamų jausmų priežastis, o tik nurodo jų intensyvumą. Šiuo atveju testas buvo atliktas tam, kad suprastų, ar reikia papildomos pagalbos (relaksacijos, psichiatro), kuri suteikiama tuomet, kai nustatomas tam tikras jausmų intensyvumas. Nerimas žmogui gali kilti dėl įvairių priežasčių. Nerimo priežasčių nustatymas gali užtrukti ir metus. Nerimas nepasireiškia nuolat, kildavo nerimas, mintys, jausmai, padidėdavo intensyvumas. Pagal nukentėjusiosios pasakojimą buvo nustatyta, kad nerimo priežastis yra smurtas artimoje aplinkoje. Ji apklausė nukentėjusiąją kaip psichologė, jai nereikėjo nustatyti, ar baimė reali ar ne. Nukentėjusiosios atveju matėsi, kad jai reikia papildomų konsultacijų, nes nerimas buvo intensyvus, bet depresijos nebuvo, papildomos pagalbos jai nereikėjo. Ji pateikė nukentėjusiajai klausimus, ji raštu atsakė, taip pat buvo kalbamasi, klausomasi nusiskundimų (interviu). Atsakymai atsispindi psichologo vertinimo pažymoje, kuri buvo išrašyta po antros konsultacijos. Su nukentėjusiąja kalbėjosi apie jausmus, ji norėjo, kad jausmai netrukdytų jai gyventi, nerimas sumažėtų, nebijotų vyro, atsirastų daugiau stabilumo, ramybės. Buvo siekiama sustiprinti nukentėjusiosios savivertę. Konsultacijos vyko daugiausia nuotoliniu būdu, paskutinės dvi konsultacijos nebeįvyko, nes nukentėjusioji išvažiavo pas tėvus į kaimą. Po konsultacijų matėsi nukentėjusiosios būsenos pokytis. Iš pradžių ji labai daug verkė, vėliau jos galėjo pasikalbėti, atsirado savirefleksija, buvo ieškoma išorinių ir vidinių resursų (asmenybės resursai, draugų, artimų žmonių palaikymas). Nukentėjusioji nerimavo ir dėl vaiko, pasakojo apie tai, kad kai vaikas grįžo iš vyro, ji pastebėjo agresyvius jo veiksmus, pvz., sprigtavimus į veidą. Nukentėjusioji tai, kad jai bus pakenkta, įsivaizdavo dėl jos buvusio vyro žodžių. Ji vyro grasinimus įsivaizdavo kaip realius, tuomet atsiranda baimė. Labiau prisimena nukentėjusiąją minint psichologinį spaudimą, o ar bijojo konkrečių veiksmų – negalėjo atsakyti. Moterys, kurios patiria smurtą, turi aiškius požymius – jos bijo, nerimauja, jų savivertė yra kritusi. Tokia yra liudytojos patirtis, kuria ji pasikliauja. Pirminis nerimo šaltinis – santykiai su vyru, kitas nerimas (dėl teismo ar pan.) gali kilti, bet jis ir greitai baigiasi. Dirba su nukentėjusiomis moterimis (teikia psichologinę pagalbą) nuo (duomenys neskelbtini), bendra darbo patirtis – nuo (duomenys neskelbtini). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 19 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas M. R. parodė, kad apie jokius nužudymus, sudaužymus nebuvo kalbama, gal kažkas buvo griežčiau pasakyta. Pirmi du atvejai buvo 2020 m. liepos mėn., 2021 m. sausio mėn. atsimena gal vieną atvejį. (Duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su K., (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Santuoka nutraukta bendru sutarimu K. iniciatyva, jai liko butas ir mašina. Bendravimas su vaiku nustatytas sutartimi, su juo jis gali matytis vieną kartą per savaitę. Tokia sutartis jo netenkina, jis su advokate ruošia kitą sutartį, kurioje būtų numatytas 2 parų bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pirmadienį nuvežant vaiką į mokyklą, taip pat bendravimas po 2 valandas 2 kartus kiekvieną savaitę, grąžinant vaiką iki 20.00 val. Toks jo noras yra preliminarus, jo advokatė apie tokį bendravimo tvarkos pakeitimą informavo. Su K. jam susitarti nepavyksta, trejus metus yra užblokuotas telefonas, „Facebook“ paskyra. 2020 m. liepos 14 d. nebuvo kalbų apie jokius nužudymus, jis kažką pasakė, bet ne taip griežtai, žodis į žodį pakartoti negali, tikrai nesakė, kad nužudys, bet gal kažką ir gąsdino. Tokio elgesio priežastimi yra stresas, skausmas, įtampa. Tuo metu ji, atrodo, kito vyro neturėjo. Jam vaikas papasakojo apie namuose esantį kitą žmogų. Prieš atlikdamas bet kokio pobūdžio veiksmus, pirmiausiai galvoja apie vaiką. 2020 m. liepos 31 d. jis buvo užėjęs į laiptinę, neprisimena, kad sakė „eisi kūliais žemyn“, gal kažką nemalonaus ir pasakė. 2021 m. sausio 4 d. pasakė, kad nebandytų vedžiotis, netraumuotų vaiko. Jis neatsimena, ką ji atsakė, gal „ne tavo reikalas“. 2021 m. sausio 18 d. fizinio kontakto tikrai nebuvo, jis galėjo pasakyti, kad nesivedžiotų to vyro. 2021 m. sausio 27 d. neatsimena, gal ir buvo kažkas. Buvo keli kartai, kai vaikas buvo šalia, bet jis supranta, kad yra blogai, jog vaikas tą girdėjo. Jis ima vaiką kiekvieną penktadienį, jei jo neišsiveža, kartais atvažiuoja iki laiptinės, vaikas pats ateina, su K. nesusitinka. Vaiką paima pagal sutartį 6 val., telefonu susitaria su vaiku, kada šis išeis. Jis mano, kad jį užblokavo telefone dėl šių įvykių, dabar bendravimas vyksta tik elektroniniais laiškais, 3 metus su ja nėra jokio gyvo bendravimo. Po paskutinio jos pareiškimo, jis, atvažiavęs pas vaiką, net iš mašinos nelipa, jokiu būdu su ja nebendrauja. Emocijos kyla iš skausmo dėl vaiko, jam yra jo gaila, jis pergyvena. Jam nebūtų sunku jos atsiprašyti dėl šių įvykių, jo elgesys yra pasikeitęs jau pusę metų, visą šį laikotarpį su ja nebendrauja (t. 2, b. l. 36–38). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 25 d. apklaustas įtariamasis M. R. parodė, kad dalinai kaltę pripažįsta, nes kai kuriuos žodžius yra sakęs. Paaiškino, kad su buvusia sutuoktine išsiskyrė (duomenys neskelbtini), nuo to laiko nebendrauja net vaiko pasiėmimo klausimais, yra sutartas laikas, kada vaikas išeina iš laiptinės, kitą dieną 20.00 val. Šiuo metu jis kreipėsi į advokatą dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kad būtų skirta daugiau laiko bendrauti su vaiku. Jis su savo buvusia sutuoktine bendrauja nemandagiai, nes jaučia jos žeminimą, tyčiojimąsi, kad žiūri į jį kaip į didžiausią priešą. Pagal ją, jis nuteikinėja jų vaiką prieš ją, bet jis to nedaro. Kai vaiką apklausinėjo Vaikų teisės, vaikas pasakė, kad jam labiau patinka būti pas tėtį, kad mamos tėtis negąsdina. Jis savo buvusios sutuoktinės nepersekioja, su ja nebendrauja, jau tris mėnesius ji jį yra užblokavusi (išmetusi iš „Facebook“, užblokavusi telefono numerį). Pasiimdamas vaiką arba atiduodamas, jis savo buvusiai sutuoktinei yra sakęs žodžius, nurodytus įtarime. Jis kažkokias replikas jai vis pasako, nes jam yra pikta ant jos, nes jo vienintelis vaikas būna su kažkokiu vyru, o jis su vaiku gali praleisti tik vieną parą per savaitę. Tuos žodžius sako iš pykčio, bet kad realiai įgyvendintų tuos žodžius veiksmais – jis neįgyvendintų. Jai tikrai su galva negerai, kiek jis žino, ji nuo skyrybų pradžios vaikšto pas psichologus. Ateityje pasistengs mažiau pratrūkti emociškai (t. 2. b. l. 125–128).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 21 d. apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d., apie 19.00 val., buvęs sutuoktinis M. R., su kuriuo išsiskyrė maždaug (duomenys neskelbtini), atvežė sūnų E. R. prie jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambino. Teismo sprendimu kiekvieną penktadienį jis gali imti sūnų nuo 18.00 val. iki šeštadienio 20.00 val., tačiau bendru susitarimu jis gali matytis su juo bet kurią dieną. Ji išėjo į lauką prie laiptinės jų pasitikti, stovėjo ir laukė. M. R. priėjo, paklausė, kaip ji dirba, kokiu grafiku. Ji atsakė, kad penktadienį nedirba. Jis pasakė, kad pasiims sūnų penktadienį. Toliau kalba pasisuko apie jos asmeninius dalykus. Jo žodžiai: „Ir nepamiršk, ką aš tau sakiau, nebandyk vedžiotis savo „atčkariko“ (draugo) į namus, nes kitaip jis nebevaikščios savo kojomis, ir tu irgi.“ Ar šie grasinimai buvo realūs, nežino, bet jis reguliariai jai grasina panašiais žodžiais. Ji ne kartą rašė pareiškimus dėl grasinimų į policiją, tačiau gaudavo atsakymą – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jos dabartinis draugas yra M. J., buvęs sutuoktinis negrasina jam asmeniškai, o tik per ją. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Konflikto metu ji norėjo praeiti ir įleisti sūnų į laiptinę, nes E. R. berėkiant sūnus išsigando ir pradėjo verkti. Buvęs sutuoktinis ją porą kartų ranka pastūmė, neleido praeiti. Ji fizinio skausmo nejuto, sužalojimų nepatyrė, į ligoninę nesikreipė. Buvęs sutuoktinis ir toliau rėkė, kad stovėtų ramiai, laikė iškėlęs ranką prie veido ir grasino, kad trenks. Prieš išeinant iš namų jai paskambino draugė G. Ž., nenorėjo su ja nutraukti pokalbio, todėl paprašė, kad ji palauktų, kol pasiims sūnų. Draugė galbūt girdėjo visą konfliktą ir grasinimus, kaip sūnus verkė ir sakė: „mama, aš bijau, kad tėtis tave užmuš“, „mama, nedraugauk su M., nes ji bijo, kad tėtis tave užmuš“ (t. 1, b. l. 7–9).

2021 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautame skunde dėl 2021 m. sausio 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-3261-21 nukentėjusioji K. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto 5 PK vyriausiojo tyrėjo K. A. 2021 m. sausio 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą M. R. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. sausio 18 d., apie 19.00 val., prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), M. R. pradėjo prie jos kabinėtis, įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, grasinti, sakydamas: „Ir nepamiršk, ką aš tau sakiau, nebandyk vedžiotis savo „atčkariko“ (draugo) į namus, nes kitaip jis nebevaikščios savo kojomis, o tu irgi (...)“. Konflikto metu sūnus išsigando ir pradėjo verkti, stovėjo prie laiptinės durų, ji norėjo praeiti ir įleisti sūnų į laiptinę, kad jis negirdėtų konflikto. Tada M. R. porą kartų ją stipriai pastūmė, neleido praeiti. Po to M. R. dar labiau suagresyvėjo, rėkė, kad ji stovėtų ramiai, prie jos veido laikė iškeltą ranką, grasino, kad trenks. Tokiu būdu jis sukėlė pareiškėjai ne tik fizinį skausmą, bet ir baimę, t. y. panaudojo psichologinį smurtą. Kuomet M. R. panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą, pareiškėja labai susinervino, pradėjo verkti, patyrė emocinį šoką, pasijuto blogai. Grįžus namo jai sukilo spaudimas, jautėsi be galo prastai, teko gerti vaistus. Tokiu būdu M. R. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį. Toks jo elgesys negalėjo jai nesukelti žalos. Po šio įvykio ji netgi turėjo kreiptis į gydytoją psichologinės pagalbos. M. R. yra agresyvus, kelia K. R. baimę, ji nuolat jaučiasi nesaugi. Negana to, M. R. nuolat psichologiškai smurtauja pareiškėjos atžvilgiu. Vertindama jo veiksmus, ji teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sveikatos sutrikdymą, naudodamas psichologinį smurtą, jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmų pavojingumo pobūdį ir norėjo taip veikti. Dėl buvusio sutuoktinio smurtavimo daroma psichologinė žala ne tik jai, bet ir jų sūnui E. R., kadangi dėl M. R. elgesio kyla pagrįsta baimė dėl jų sveikatos ir netgi gyvybės. Dėl šių priežasčių nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą grįstas tik subjektyviu M. R. duotų parodymų pagrindu, neįgyvendinant pareigos apginti asmenis, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad tyrėjui nurodė, jog jos draugė G. Ž. visą įvykį girdėjo ir galėjo paliudyti apie įvykiui reikšmingas aplinkybes, tačiau ji nebuvo kviesta apklausai, todėl liko neįgyvendinti baudžiamojo proceso bei įrodymų tyrimo ir vertinimo principai. Būtina atlikti išsamią G. Ž. apklausą. Dėl šios priežasties ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nepagrįstai, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių ir nesiėmus visų įmanomų priemonių galimam nusikaltimui išaiškinti. Kadangi pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio parodymai skyrėsi, jos nuomone, buvo būtina atlikti BPK 196 straipsnyje numatytą proceso veiksmą – parodymų patikrinimą vietoje, BPK 190 straipsnyje numatytą procesinį veiksmą – akistatą ir šių procesinių veiksmų neatlikimas sąlygojo tyrimo medžiagos neišsamumą ir neobjektyvumą, nebuvo panaikinti parodymuose esantys prieštaravimai, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimą, byloje nustatyti objektyvią tiesą. Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą buvo netinkamai vertintos ir pritaikytos BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatos. Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, M. R. atžvilgiu pareiškėja K. R. nurodė, kad M. R. teiginiai, jog jis neketino ir neketina smurtauti ar vykdyti kokius nors grasinimus jos atžvilgiu, neįrodo jo kaltės nebuvimo, nes jo paaiškinimai prasilenkia su jo realiu elgesiu (kuris skundo kontekste grindžiamas pateikiamais vaizdo ir garso įrašais), įvykio metu būtent jis šaukė, kad „(...) Ir nepamiršk, ką aš tau sakiau, nebandyk vedžiotis savo „atčkariko“ (draugo) į namus, nes kitaip jis nebevaikščios savo kojomis, o tu irgi (...)“. Pažymi, kad M. R. jos atžvilgiu vykdo tendencingą terorizavimą, siekdamas ją grasinimais įbauginti, nuolat informuoja, kad ji sekama, stebima ir bet kada su ja gali būti susidorota, ir tai daro nepilnamečio sūnaus E. R. akivaizdoje, pabrėždamas: „Aš prie E. viską kalbėsiu“. Buvęs sutuoktinis terorizuoja pareiškėją, siekdamas kontroliuoti jos gyvenimą, atrinkdamas asmenis, su kuriais ji gali bendrauti, o su kuriais – ne. Pažymi, kad M. R. agresyvus, bauginantis elgesys suintensyvėjo, kai pareiškėja susirado draugą, todėl jai akivaizdu, kad M. R. ją terorizuoja, net nutraukęs santuoką, jaučiasi turintis teisę nurodinėti, su kokiais asmenimis K. R. bendrauti. Siekdamas kerštauti, jis vykdo tendencingą terorizavimą K. R. atžvilgiu ir ji dėl to jaučiasi bejėgė, nuolat bijo galimo M. R. susidorojimo. Buvusio sutuoktinio grasinimus ir bauginimus įrodo prie skundo pridedamas garso įrašas, kuriame M. R. teigia „(...) „Ačkariką“ pasikviesi, idiotą tą kurvą (...) Kad su tavo pyderiu sėdėtų (...)“, „(...) Ne duok Dieve aš jį pamatysiu akyse, pamatysi, kas jam bus, kas bus jums abiem, ne jam, jum abiem bus, aš blet čia zajavą gausiu, bet jūs abu čia daugiau nevaikščiosit. Ir E. pamatys, ką aš padarysiu (...)“. Dėl to vaikas pradėjo verkti, prašyti tėčio neskriausti mamos, o K. R. patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą ir baimę. K. R. prašė M. R. ramintis, pasakė: „(...) E. viską girdi, važiuok iš čia (...), o jis atrėžė (...) Tai gerai, tai labai gerai, kad jis girdi (...)“. Įsisiautėjusio M. R. raminti atėjo kaimynas. Dėl to didžiulę baimę jaučia ne tik pareiškėja, bet ir jos nepilnametis sūnus, kuris pasakė jai: „(...) Mama aš bijau, kad tėtis tave užmuš, mama nedraugauk su M., nes aš bijau, kad tėtis tave užmuš (...)“. Vieno pokalbio metu, M. R. kalbėdamas apie sūnų pasakė (...) jinai beprotė yra, nesveika (...)“, E. R. išsigandusiu balsu tėvui atsakė „(...) Bet tėti, žinai ką, bet negrasink daugiau mamai, kad ją užmuši (...)“, o M. R. atsakė vaikui „E., jinai žiauriai nesveikas žmogus, beprotė yra, atsimink šitą visam gyvenimui (...)“. Taigi, M. R. net sūnui neneigia, kad grasina užmušti pareiškėją, toliau ją žemina nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Tokie M. R. veiksmai kelia baimę ne tik jai, bet ir jų sūnui. K. R. gyvena nuolatinėje įtampoje, strese, bijo, kad M. R. neįvykdytų savo pažadų su ja susidoroti. Tai, kad M. R. naudoja nuolatinį psichologinį smurtą ir pareiškėją terorizuoja, pagrindžia ir kitas prie šio skundo pridedamas garso įrašas, kai M. R. laiptinėje jėga veržėsi į pareiškėjos namus bei sūnaus E. R. akivaizdoje grasino jai „(...)Aš ranką tau išlaušiu (...)“. Garso įraše girdisi, kaip vaikas, priverstas stebėti tėvo smurtinį elgesį, pradeda isteriškai šaukti ir prašyti tėčio liautis „(...) Nu tėti“. Taip pat garso įraše girdisi, kaip, išgirdę M. R. grasinimus, į laiptinę išeina kaimynai jį raminti. M. R. terorizavimas pareiškėjos atžvilgiu pasireiškia ir jos persekiojimu, nuolatiniu informavimu, kad yra stebima. M. R. pasistato automobilį jos namo kieme ir stebi, ką ji veikia, kas pas ją ateina, tokiu būdu ją baugindamas. M. R. važinėja automobiliu aplink jos namą, duodamas suprasti, kad ji nuolat stebima, jis su ja gali susidoroti bet kada (vaizdo įrašai CD diske pridedami). Tendencingi M. R. grasinimai sukėlė pareiškėjai didžiulį stresą, išgyvenimus ir baimę dėl savo gyvybės. Kadangi gyveno su M. R., jį gerai pažįsta, todėl turi realų pagrindą tikėti, kad M. R. tikrai įvykdys savo grasinimus. M. R. nuolatos grasino nužudyti pareiškėją, kiekvieno susitikimo metu, grasinimu išreikšdamas tiesiogiai žodžiais: „(...) Jis nevaikščios savo kojomis, o tu irgi (...)“, „(...) Ne duok Dieve aš jį pamatysiu akyse, pamatysi kas jam bus, jum abiem bus, aš blet čia zajavą gausiu, bet jūs abu čia daugiau nevaikščiosit, ir E. pamatys ką aš padarysiu (...)“ (garso įrašo kopija CD diske pridedama). Taip pat M. R. klausinėja E. R., kur gyvena pareiškėjos draugai, liepia jam parodyti, vežasi jį ir sako, kad rodytų, kur važiuoti. Pateiktame garso įraše girdėti, kad E. pasakojo, kad M. R. išsiaiškino, kur gyvena K. R. draugė A. Vaikas sako, kad jam parodė, nes tėtis jau seniai klausinėjo, tik jis neprisimindavo kelio. M. R. bando išsiaiškini, kur gyvena pareiškėjos draugas. Vaikas pasakojo, kad vežė jį parodyti, iš kokio namo išėjo draugas ir kurioje vietoje K. R. su juo susitiko. Mano, kad dėl tarpusavio konfliktų M. R. gali panaudoti fizinį smurtą pareiškėjos atžvilgiu, išreikštų grasinimų pobūdis akivaizdus ir realus, grasinimai gali būti įgyvendinti. Pareiškėja pateikia medicininę pažymą (kopija prideda prie skundo), kurioje nurodyta, kad dėl M. R. terorizavimo ji patiria „(...) nerimą, įtampą, dažnai vargina neramios mintys, sunku jas sukontroliuoti, vis dažniau apima baimė, sunkiau sekasi atsipalaiduoti ir džiaugtis įprastais dalykais (...)“. Pareiškėja pažymi ir tai, kad M. R. jos atžvilgiu ir anksčiau naudojo smurtą, nevengė ne tik apstumdyti, bet ir psichologiškai gniuždo. Grasindamas M. R. veikia tiesiogine tyčia, grasinimais nori sukelti jai baimę, nuolat informuoja, kad seka, stebi ją, bet kada gali su ja susidoroti, siekia jos nuolatinės baimės būsenos, nuolatinės jos įtampos, laukiant, kada jis su ja susidoros. Iki šiol K. R. bijo, kad jos atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis, psichinis smurtas. Grasinimų realumą patvirtina ir garso įrašuose jų sūnaus maldavimai tėvui nebegrasinti pareiškėjai. Faktas, kad M. R. nuolat atlieka tam tikrus grasinamojo pobūdžio ar panašius veiksmus, daro didesnę įtaką grasinimo realumui. K. R. asmeniškai konfliktų su M. R. neinicijuoja, nuolatiniai jų nesutarimai yra M. R. galimai neteisėtų veiksmų rezultatas. M. R. į savo grasinimus nuolatos įtraukia ir jų sūnų. Pareiškėja pažymi, kad į medžiagą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo prijungti jos turimi vaizdo ir garso įrašai, neapklausti jos nurodyti liudytojai, pareiškėjos parodymai subjektyviai įvertinti. Išsakyti grasinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014) nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašus bei kitokią prasmę turintys veiksmai. K. R. bijojo, kad jos atžvilgiu bus atlikti neteisėti veiksmai ir šias aplinkybes pagrindžia pridedama medicininę pažymą (t. 1, b. l. 19–29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 2 d. papildomai apklausta K. R. nurodė, kad su savo buvusiu vyru M. R. susituokė (duomenys neskelbtini), išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Įvykis, dėl kurio pirmą kartą kreipėsi į policiją, įvyko 2020 m. liepos 14 d. Tuo metu buvo pradėtas tyrimas Nr. M-1-01-49057-20. Tą dieną jis, po pasimatymo su sūnumi, parvežė jį namo, paskambino jai, kad nusileistų paimti E. R. Besileidžiant laiptais, jis pradėjo rėkti, kad ji nenulipo laiptais žemiau, vėliau reikalavo įleisti į butą, nes norėjo į tualetą. Kalbėjo pakeltu balso tonu, rėkdamas. Ji pasakė, kad jis rėkia ant jos, todėl neįleis jo į butą. Jos rankose buvo durų raktas, jis bandė iš jos raktus atimti, jų nedavus jis pasakė: „Aš tuoj ranką tau išlaušiu“. Viskas vyko vaiko akivaizdoje, jis verkė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, šiame aukšte yra trys butai ir ji, išsigandusi M. R. veiksmų, pradėjo skambinti į kaimynų duris. Jai paskambinus į (duomenys neskelbtini) butą, M. R. pradėjo leistis žemyn. Ji ramino vaiką, nes šis verkė. M. R., lipdamas laiptais žemyn, pasakė: „Tėtis dabar užmuš mamą“. Ji paskambino į (duomenys neskelbtini) butą, atidarė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus kaimynas, jo vardo ir kitų duomenų nežino, šiuo metu jis vis dar gyvena tame bute. Kaimynas klausė: „Kas atsitiko?“ Ji įleido sūnų į butą ir papasakojo kaimynui situaciją. Tą dieną policijos nekvietė, nes bijojo. Po šio įvykio ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur konsultacijų metu nusprendė kreiptis į policiją. Tą dieną ji ir jos sūnus fiziškai sužaloti nebuvo, į medikus dėl fizinio sužalojimo nesikreipė, tačiau ji buvo labai įsibaiminusi dėl savo ateities. 2020 m. liepos 31 d. M. R. atvyko pasiimti sūnaus, atėjo iki buto durų. Jai atidarius duris, jis rėkė, kad ji neatsiliepia į jo skambučius. Ji neatsimena, ką tiksliai atsakė. Sūnui pradėjus leistis laiptais į apačią, ji pasakė M. R., kad jis eitų kartu su sūnumi, o šis jai atsakė: „Tu čia jos nevarinėk, pamiršk šitą žodį, nes tuoj tu eisi kūliais į pirmą aukštą“. Jai norint įeiti į savo butą, jis jos neleido, stovėjo savo kūnu užstojęs duris. Ji išsitraukė savo mobilųjį telefoną, norėdama kviesti pagalbą telefono Nr. 112. Jis, išgirdęs, kad kažkas atsiliepė, iškart atsitraukė ir nusileido laiptais žemyn. Telefonu ji papasakojo situaciją ir nuėjo į savo butą. Pokalbio metu jos paklausė, ar jai reikalinga pagalba, ji pasakė, kad ne, nes jau buvo savo bute. Policijos pareigūnai nebuvo atvykę. Įvykio metu laiptinėje taip pat jokių asmenų nebuvo. 2021 m. sausio 4 d. M. R. atvežė jai sūnų. Jis, perduodamas jai sūnų kieme prie laiptinės, pareiškė, kad jeigu ji atsives į namus savo draugą – baigsis blogai. Šiuos jo žodžius jis suprato, kaip skirtus jai ir jos draugui. Ji nesiklausė jo frazių ir kartu su vaiku nuėjo namo. 2021 m. sausio 18 d., apie 19 val., M. R. atvežė jai E. R. Ji kalbėjo telefonu su G. Ž. Išėjusi į kiemą, ji telefonu pasakė draugei, kad ši nepadėtų ragelio, kol ji nepaims sūnaus. Prie jos priėjęs M. R. paklausė jos darbo grafiko, ji pasakė, kad penktadienį turi laisvą. Jis informavo, kad penktadienį paims sūnų ir pasakė: „dar kartą kartoju, kad nesivestum „atčkariko“ į namus, nes nevaikščiosit savomis kojomis“. Visa tai jis sakė pakeltu balso tonu, dėl to vaikas pradėjo verkti. Ji norėjo įleisti vaiką į laiptinę, tačiau M. R. neleido to padaryti, stumdamas ją toliau nuo durų. Jis rėkė, kad stovėtų ramiai, laikė iškėlęs ranką prie jos veido, savo veiksmais baugino, kad trenks. Ji pasakė jam nesistumdyti. Vėliau, jam pasitraukus, ji su sūnumi įėjo į laiptinę. Laiptinėje sūnus jai pasakė: „mama nesivesk į namus M., nes tėtis tave užmuš“. Viso šio konflikto metu jos draugė G. Ž. buvo neišjungusi telefono ir viską girdėjo. Po šio ir visų kitų įvykių K. R. patyrė baimę, pradėjo jaustis labai blogai ir dėl to kreipėsi į gydytojus psichologus pagalbos. Kreipėsi į psichoterapeutę I. B., pradėjo lankyti konsultacijas. 2021 m. sausio 27 d. ji su sūnumi valė automobilį prie namų, adresu (duomenys neskelbtini). Prie jų privažiavo M. R., jis pasakė, kad pasiims sūnų, tačiau E. R. pasakė, kad su juo važiuoti nenori. M. R. vaiko akivaizdoje pareiškė: „Ačkariką“ pasikviesi, idiotą, tą kurva“; „Kad su tavo pyderu sėdėtų“; „Neduok dieve ji jį pamatys akyse, pamatysi kas jam bus, kas bus jums abiem, ne jam, jum abiem bus, ji blet čia zajavą gaus, bet jūs abu čia daugiau nevaikščiosit, ir E. pamatys ką jis padarys“. Tačiau realių grasinimų nebuvo, jis rėkė pakeltu tonu, frazėmis kurias paminėjo. Jos ir jos sūnaus atžvilgiu joks fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Įpusėjus šiam žodiniam konfliktui, kieme buvęs kaimynas iš antros laiptinės, vardu P., įsikišo į pokalbį. Kaimynas pasakė: „kaip tu elgiesi prie vaiko, kai jis viską girdi?“ M. R., eidamas link jo, rėkė: „Ar čia tavo vaikas?“ Liepė jam iš čia eiti. Ką kaimynas dar jam pasakė, neatsimena, bet vėliau jis nuėjo, o M. R. atsisveikino su sūnumi ir išvažiavo. 2021 m. sausio 30 d. M. R. su savo broliu parvežė į namus sūnų. Jai paskambinęs sūnus pasakė: „Mama nusileisk“ ir ji nuėjo jo pasitikti. Tą dieną nebuvo jokių grasinimų ir konfliktų. 2021 m. vasario 6 d. M. R. parvežė sūnų į namus. E. R. jai paskambino, kai buvo prie laiptinės durų, ji jas atidarė per telefonspynę ir leidosi laiptais iš (duomenys neskelbtini) aukšto jo pasitikti. Jai belipant laiptais, antrame aukšte sutiko sūnų su jo tėvu. M. R. girdint sūnui pasakė: „eik pačiulpsi jam“ (turėjo omenyje jos draugą). Jai nieko neatsakius, jis tą patį pakartojo dar kelis kartus. Jai vėl nieko neatsakius, su sūnumi grįžo į namus. Norėdama apginti save, jausdama, kad jai daromas psichologinis smurtas, bei tam, kad turėtų tam įrodymų dėl buvusio vyro elgesio, kiekvieną kartą perduodama vaiką savo mobiliuoju telefonu „Huavei 20“ įjungdavo garso įrašymo programėlę. Šiuos garso įrašus pateikė ankstesnėse medžiagose. Savo mobiliuoju telefonu yra nufilmavusi pro jos namus pravažiuojantį M. R. automobilį, dėl šio pravažinėjimo dažnumo ji jaučiasi persekiojama. E. R. visada savo noru kalba su tėčiu telefonu per garsiakalbį, dėl to ji visada girdi jų pokalbį. Ji yra girdėjusi, kaip vaikas yra nuteikinėjamas prieš ją, dėl tų pačių priežasčių savo mobiliuoju telefonu įrašinėjo vaiko pokalbį su juo. Pokalbio metu ji nesikišo, sūnui nepatarinėjo, ką atsakinėti, tiesiog įjungdavo šalia savo mobilųjį telefoną su garso įrašymo programėle ir išeidavo. Nori paminėti, kad M. R. beveik kiekvieną dieną atvažiuoja prie jos namo savo tamsiai mėlynu „BMW“ automobiliu, suka ratus ir išvažiuoja, tai daro kelis kartus vakaro metu. Jis akivaizdžiai pravažiuoja prie namo, per esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl visų šių įvykių ji jaučiasi nesaugi, jai reikalinga psichologo pagalba, dėl to ji kiekvieną savaitę eina į konsultacijas. Ji jaučiasi persekiojama, bijo eiti į kiemą, bijo sutikti buvusį vyrą, nežino, ką jis gali jai padaryti. Po 2021 m. sausio 18 d. įvykio ji yra užblokavusi M. R. savo telefone. Kurią tiksliai dieną, neatsimena. Jis bendrauja su vaiku per vaiko mobilųjį telefono numerį. Ji mano, kad yra terorizuojama jo veiksmais, dėl nuolatinio jo kišimosi ir nurodinėjimo, kaip ji turėtų elgtis, ji negali gyventi savo asmeninio gyvenimo (t. 1, b. l. 54–58). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 4 d. apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad sūnus E. šiuo metu lankosi (duomenys neskelbtini) pas psichologę G. M., 2021 m. balandžio 26 d. buvo pirmą kartą, laukia antro vizito, numatyto 2021 m. gegužės 17 d. Kai vaikas grįžta namo po tėčio, jis pradeda pasakoti, ką tėtis sakė, visus keiksmažodžius, kad ją primuš. Iš vaiko jaučiasi agresija – mėto daiktus, pyksta, būna pasimetęs, pasakoja jai, kad tėtis rodo jam telefoną, jam neskiria laiko, pas tėtį tik žaidžia, su tėčiu žiūri kažkokius filmus, kurie skirti ne vaikams, pvz., kaip kas nors ką nors nušovė, kaip kas nors ką nors padūrė, vaikas tada bijo užmigti, miegoti. Šiuo metu vaikas nuolat pergyvena, jog tėtis jai nieko nepadarytų, jis pasakoja, kaip tėtis moko jį keiktis, iš darželio auklėtojos susilaukė pastabos, kad vaikas keikiasi. Jai yra sunku įvertinti žalą. Buvo atvejų, kad naktį vaikas šlapinasi į lovą, taigi, vaikui tikrai padaryta emocinė žala, bet jai sunku įvertinti, kokia ta žala. Dabar E. gaudo jos emocijas, stebi, ar ji verkia, ar yra nuliūdusi, ji mato, kad jis pergyvena dėl jos. Grįžęs iš savo tėčio, vaikas sako, kad tėtis atvažiuos ir primuš ją. Paskutinį kartą vaikas, grįžęs iš tėčio, sako, kad tėtis užmuš jos tėvus kaime. Jis kiekvieną dieną iki šiol važinėja po jos namo kiemą, jai baisu eiti į kiemą, baisu eiti į darbą, ji jo bijo. Ji norėjo nueiti pasiimti kažką iš mašinos, ji buvo su vaiku, vaikas jai sako: „mama nebūnam kieme, nes tėtis atvažiuos“. Eidama ji mato, kaip jis sėdi mašinoje ir rodo jai gestus. Vaikas sako: „mama girdi, kad tėtis atvažiavo, kas dabar bus“. Jo automobilis turi kažkokį garsą, kur iš karto galima atskirti, kad tai jis su savo automobiliu (t. 1, b. l. 136–139). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 20 d. papildomai apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. po E. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji dar pasiliko su psichologe, bet viena, nes E. išėjo su M. R. Po apklausos užtruko 10-15 min. Nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, ten jos laukė M. R., kuris sėdėjo savo mašinoje. Pamatęs ją jis išlipo ir priėjo, pakeltu tonu jai pasakė, kad jis ją padegs mašinoje, degs su dabartiniu draugu, ir tai pakartojo ne vieną kartą. E. sėdėjo jo mašinoje, buvo išsigandęs, nes M. R. rėkė ant jos, nuėjo į automobilį ir su sūnumi išvažiavo. Po to ji nelabai net galėjo vairuoti, atsisėdusi dar pasėdėjo automobilyje, išsigando, buvo baisu. Dar M. R. pasakė, kad ji atsiims už tai, ką padarė E. Ji jam pasakė, kad jis viską čia pats padarė, mano, jis turėjo omenyje, kad vyko apklausa teisme. Nemato tikslo jo atsiprašyme, nes niekas nepasikeis, jis gal teisiškai nori išvengti atsakomybės, bet ikiteisminis tyrimas vyksta jau nuo sausio mėnesio, o gąsdinimų dar iki šiol sulaukia. Taip pat iki šiol jaučiasi nesaugiai ir bijo. Vakar E. grįžo namo ir pasakojo, kad girdėjo, kaip tėtis kalbėjo su kažkokiu vyru užsidaręs vonioje, kad kai pamatys ją su jos nauju draugu, jam iškart praneš. Jis prašo kitų, kad ją sektų, ko konkrečiai – nežino. Jis iki šiol važiuoja po langais, prasuka ratą pro kiemą ir išvažiuoja. Jos sūnus su juo kalba garsiakalbiu ir jis sūnaus klausia „ar to „pydaro nėra, tik tu mamai nesakyk, ką su tavimi čia šnekam“ ir klausia to sūnaus kiekvieną dieną. Ji sirgo kovidu su sūnumi, tai vaikas nebuvo pas tėtį, o dabar išvažiavo pas jį porai dienų. Kai ji kalbėjo su E., jis pradėjo rėkti į telefoną „tu ubage, žėrtva, dėk ragelį“. Taikytis su buvusiu vyru ji nenori, nesutinka. Nereikia jai jo ir atsiprašymo. Girdėjo ir jos draugė, kai jis jai grasino – G. Ž. Tie grasinimai nesibaigia, ji nesijaučia saugi, jaučia panikos atakas, jai atsibodo, ji pavargo (t. 2, b. l. 56–59). 

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021 m. rugpjūčio 18 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis E. R. parodė, kad nenori kalbėti apie tėtį, nes jam nepatinka. Jis kartu su mama ir tėčiu kartais labai smarkiai susipyksta, nenori apie tai kalbėti (t. 2, b. l. 28–30). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 3 d. apklausta liudytoja G. Ž. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d., vakaro metu, ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji bendravo telefonu su drauge K. R., ją pažįsta apie 3 metus. Būtent tą vakarą joms bekalbant apie darbą, laisvalaikį, ji pasakė, kad jos buvęs vyras M. R. atveža jai sūnų ir ji turės nusileisti jo pasitikti. Ji pranešė, kad telefonu kalba su ausinėmis, paprašė neužbaigti pokalbio, kol ji nepaims sūnaus. Kalbėjo su ja, kol ji išėjo į kiemą, tada ji išsiėmė ausines. Ji girdėjo K. R. žodžius: „Einam E. namo“. Tada girdėjo vyrišką balsą, kuris skambėjo agresyviai, garsiai rėkdamas, reikšdamas pyktį, sakydamas: „Nebendrauk su (kaip tiksliai pavadino neatsimena, bet pravardžiuodamas)“. Tada girdėjo, vyrišką M. R. balsą ir žodžius, kad jei ji su juo (kažkuo) bendraus, jei šis ateis pas ją į namus, M. R. padarys taip, kad jie nevaikščiotų savomis kojomis. Ji girdėjo verkiančio vaiko balsą. Tuomet atsimena draugės žodžius: „Nesistumdyk, leisk vaiką įleisti į laiptinę“; „Aš tada kviečiu policiją“. Vėliau girdėjo, kaip K. R. su vaiku įėjo į laiptinę, nes girdėjosi aidas ir vaiko balsas: „Mama, nebendrauk su M., nes tėtis tave užmuš“. Tada draugė jai pasakė, kad pokalbį pratęs vėliau ir ji padėjo ragelį. Ji yra įsitikinusi, kad pokalbio metu girdimas vyriškas balsas yra M. R., kadangi yra jį mačiusi gyvai ir su juo kalbėjusi. Su juo ryšių nepalaiko, iš anksčiau nepažįsta, žino apie jį tiek, kiek pasakojo K. R. Tą pačią dieną nuėjo pas draugę į svečius, ji pasakojo, kad dėl šio įvykio ilgai ramino sūnų, pati buvo lyg nesava, matėsi išgąstis. Moteris labai pergyveno dėl įvykio, dėl sūnaus, kad buvęs vyras taip elgėsi matant sūnui. Draugė jai pasakė, kad dėl įvykio kreipsis į policiją. Kadangi gyvena netoliese, dažniau susitikdavo prie jos namų, jai būnant pas ją matydavo, kaip aplink jos namus važinėja M. R. savo tamsios spalvos automobiliu „BMW“. Žino, kad tai jo automobilis, nes yra mačiusi prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) jį išlipant iš automobilio. Jo automobilis labai garsiai „burzgia“, todėl iš toli girdisi, kada jis važiuoja. 2020 m. gruodžio pradžioje, kai ji su K. R. ir jos sūnumi išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, pro jas labai daug kartų pravažiavo minėtas automobilis, kuriame sėdėjo būtent M. R. Jautėsi, kad K. R. yra įsibaiminusi, jautėsi nesaugiai dėl tokio jos buvusio vyro važinėjimo. Einant link namų, išgirdo automobilio garsą, pamatė, kad jis nusuko į kitą pusę, tada draugė jai tyliai pasakė, kad jie bėga namo, kol jis jų nemato, o sūnui pasakė: „lenktyniaukim, kas pirmas“. Ji mano, kad taip pasakė dėl to, kad nebaugintų sūnaus. Su K. R. dirba vienoje darbovietėje – (duomenys neskelbtini), todėl ypatingai pastebi, kad ji sunerimusi, neišsimiegojusi, įsibaiminusi, išsigandusi. Ypač tai pastebima, kai būna įvykęs konfliktas su buvusiu vyru. Draugė jai dažnai papasakoja tokius buvusio vyro poelgius, mato, kad jai dėl to yra labai sunku. Ji žino, kad būtent dėl buvusio vyro persekiojimų ji lankosi pas psichoterapeutę savo lėšomis, žadėjo kreiptis dėl nemokamų konsultacijų. Pati realiai nėra mačiusi konflikto tarp jų, nes ji nedalyvauja vaiko perdavimo metu, ir nėra tuo metu, kai jie bendrauja telefonu. Realiai ji iš M. R. grasinimų nėra sulaukusi, tačiau iš to, kaip jis elgiasi, važinėja aplink jos namus, ji taip pat bijo eiti namo, kol jo automobilis stovi prie draugės namo (t. 1, b. l. 118–121). 

Klinikinės psichologės, psichoterapeutės I. B. 2021 m. sausio 29 d. psichologinio vertinimo pažymoje nurodyta, kad K. R., (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvena su sūnumi. (Duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 21 d. nukreipta gyvai psichologo konsultacijai Vilniaus mieste, kaip smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Pirmoji psichologinė konsultacija įvyko 2021 m. sausio 26 d. Nukentėjusioji skundėsi dėl buvusio vyro persekiojimo ir psichologinės prievartos. Buvo stebimas stiprus nerimas ir baimė dėl savo ir sūnaus saugumo, o taip pat artimos ir palaikančios nukentėjusiąją aplinkos. K. R. nuolat sulaukia vyro grasinimų susidoroti ir pakenkti jos gyvenimo kokybei. Antrosios konsultacijos metu 2021 m. sausio 29 d. buvo atliktas HADS testas 9 (angl. Hospital anxiety and Depression Scale), patvirtinantis, kad klientė patiria intensyvius emocinius išgyvenimus: nerimą, įtampą, dažnai vargina neramios mintys, sunku jas sukontroliuoti, vis dažniau apima baimė, sunkiau sekasi atsipalaiduoti ir džiaugtis įprastais dalykais. Apibendrinant, nukentėjusioji K. R. ieško būdų kaip padėti sau ir sūnui. Rekomenduojama taikyti psichologinį konsultavimą ar psichoterapiją siekiant sužadinti ir atkurti pasitikėjimo savimi jausmą, savo gyvenimo kontrolės pojūtį, atsparumą stresui, gerinti gebėjimą tvarkytis su nerimą keliančiomis mintimis ir jausmais (t. 1, b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 15 d. apklausta liudytoja I. B. parodė, kad ji vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). K. R. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 21 d. nukreipta gyvai psichologo konsultacijai, kaip smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Pirmą kartą į (duomenys neskelbtini), atvyko 2021 m. sausio 27 d. K. R. skundėsi dėl buvusio vyro persekiojimo ir psichologinės prievartos. Iki šios dienos jau turėjo 5 susitikimus. (Duomenys neskelbtini) yra įtvirtinusi 5 pagrindinius susitikimus, kuriuos, esant būtinybei, galima pratęsti. Šios klientės atveju susitikimai pratęsti. Moteris visų susitikimų metu skundėsi nerimu ir baime dėl savęs ir sūnaus saugumo. Iš klientės pasakojimų gali pasakyti, kad ji nuolat jaučia pažeminimą iš savo buvusio vyro, nerimą, kai jis nesilaiko bendro susitarimo dėl sūnaus lankymo. K. R. yra sakiusi, kad krūpteli, išgirdusi buvusio vyro automobilio garsą, kadangi jaučiasi persekiojama. Ar ji turi artimą, ją palaikantį ratą, pasakyti negali, visų pokalbių informacija yra konfidenciali. Moteris teigė, kad nuolat iš vyro susilaukia žodinių grasinimų susidoroti ir pakenkti jos gyvenimui. Antroji konsultacija buvo 2021 m. sausio 29 d. Tą dieną atliktas HADS (hospital anxiety and depression scale) testas, kuris patvirtino, kad klientė patiria intensyvius emocinius išgyvenimus: nerimą, įtampą, dažnai vargina neramios mintys, sunku jas sukontroliuoti, vis dažniau apima baimė, sunkiai sekasi atsipalaiduoti ir džiaugtis įprastais dalykais. Šis testas atliekamas raštu, atsakant į klausimus apie savijautą balais. K. R. atveju vėliau susumuojant balus buvo nustatytas aukštas nerimo lygis. Daugiau konkrečios ar kitos informacijos suteikti negali, nes informacija yra konfidenciali (t. 1, b. l. 124–126). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 8 d. apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) psichologė G. M. parodė, kad K. R. kreipėsi dėl E. pas ją savarankiškai, nebuvo nukreipta. Kreipėsi dėl apsukintos skyrybų situacijos, nes tėtis nuteikinėja E. prieš ją ir jos draugą. Iš esmės dėl tėvų nesutarimų. Mama minėjo, kad patiria grasinimus iš tėčio, bet tai nebuvo aptariama. E. apie tėtį atsiliepia teigiamai, ji negirdėjo, kad jis sakytų ar darytų kokius nors blogus dalykus. E. nieko neminėjo apie jokius tėčio persekiojimus ar grasinimus mamos atžvilgiu. Mama kreipėsi dėl vaiko gerovės, minėjo, kad tėtis vaikui draudžia skambinti mamai, kai jis būna pas jį ar bendrauti su jos draugu, bet tai buvo minėjusi tik mama, pats E. to nesakęs. Šie jų vizitai yra nemokami. E. konsultacijų metu jaučiasi laisvai, ateina noriai, bet tai nereiškia, kad jis yra atviras, tam reikia daugiau laiko, bet šiuo metu kol kas jis jaučiasi patogiai (t. 2, b. l. 51–53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 13 d. apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). E. R. jau dvejus metus yra jos grupėje, su jo mama ji pažįstama 5 metus, jų vaikai buvo vienoje grupėje, bet jos bendravo ir anksčiau. Apie santykius E. R. pasakoja nelabai daug, yra sakęs, kad tėtis skriaudžia mamą, sako, kad tėtis ją užmuš. Vaiko elgesys pasikeitė nuo 2020 m. rugsėjo, jis tapo nepaklūstantis taisyklėms, pasidarė konfliktiškas su kitais vaikais, anksčiau toks nebuvo, viskas išryškėjo šiais metais. Kai vaikai susipyksta, tada jos aiškina vaikams, kad taip negalima, reikia gražiai, tačiau E. buvo minėjęs, kad tėtis sakė, jog reikia muštis. Jos ir K.vaikai žaidė, jos (duomenys neskelbtini) metų dukra išgirdo pokalbį ir atėjusi pasakė, kad jai baisu dėl E. ir jo mamos. E. sakė, kad užaugęs jis bus kriminalas, užmuš mamą, kai užaugs. Vaiko tėtis labai retai ateina pasiimti vaiko, gal kartą per du mėnesius. Rudenį, kai tėvai užeina pasiimti vaikų, jie pakalba su auklėtojomis, o E. tėtis visada iš tolo jį pašaukia, nekontaktuoja su auklėtojomis, gal dėl to, kad K. su ja bendrauja, ar tiesiog nemėgsta kontaktuoti. Yra sukurta grupė ,,Facebook“ programėlėje, tai E. R. tėčio šioje grupėje nėra. Kai prieš metus ji persikraustė į namą, jis klausinėjo vaiko ir kitų draugų, kur ji gyvena, nes nori žinoti, kur K. būna. Liudytojai, kaip draugei, K. sako, kad jis važinėja po jos kiemą, gąsdina, grasina, įžeidinėja. Iš auklėtojos pusės pastebi, kad vaikas konfliktiškesnis, nepaklusnesnis (t. 1, b. l. 142–145). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 20 d. apklausta liudytoja I. P. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), jame dirba apie vienerius metus, E. R. yra jos grupės auklėtinis nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesio. Yra buvęs toks rytas, kad jis atėjęs verkė, nes mama verkė, kad tėtis skriaudžia mamą. Matosi, kad jis išgyvena dramą, jam baugoka. Prieš Kalėdas viskas kaip ir buvo tvarkoje, vaikas buvo judrus. Vaiko elgesys pasikeitė apytiksliai po Kalėdų, jis pradėjo skriausti jaunesnius, ji pati juos skirdavo, jis tyčia skriausdavo berniuką, bet šiuo metu jau apie porą mėnesių grįžo į pradinę būseną. Vaikas iš prigimties tikrai geras, bet kartais nesusitvarko su savo emocijomis. Ji daugiau nugirsta, kaip jis draugams sako, kad tėtis mokina taip ir taip daryti, arba, kad jis prašo tėčio ,,Xbox“, o tėtis neduoda, nes pas mamą ateis visokių dėdžių ir naudosis. Buvę, kad ji jam sakydavo, kad taip negalima elgtis, nes negerus uždaro. Jis sakydavo, kad nu ir kas, lai uždaro, jis nusižudys, nebijo. Vienu metu jis su mama negražiai elgėsi, sakydavo mamai išeik, kai ateidavo jį paimti. Kaip ji supranta, tas tėtis tarsi kažką vaikui prikalbėdavo apie mamą. Ji yra sakiusi mamai, ar jūs pykstatės ten su vyru, ar kaip, bet vaiko nuotaikose tai atsispindi. Atėjęs vaikas verkė, kad tėtis skriaudė mamą, mama dėl to verkė. Tai buvo vienas kartas, kada jis guodėsi. Nuteikinėjimai vaiko atžvilgiu jautėsi, nes jis buvo agresyvesnis. Tėtį, pasiimantį vaiką, matė du kartus, tai buvo šį penktadienį, bet ir tai valandą pavėlavo, paaiškino, kad jo buvusi žmona sumaišė valandas (t. 1, b. l. 148–151). 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 14 d. telefonu buvo apklausta liudytoja I. J., kuri parodė, kad M. R. yra jos buvęs žentas. Ji labai dažnai bendrauja su savo dukra K. R., ši su sūnumi, jos anūku E. R. dažnai pas ją atvažiuodavo, kol nebuvo „kovido“. Kai dar jos dukra buvo su M. R., jie visą laiką atvažiuodavo pas ją per atostogas, vasaros metu būdavo po du mėnesius. Jie visi kartu atvažiuodavo, kol išsiskyrė. Jos dukra pasakoja jai apie buvusio vyro smurtą jos ir vaiko atžvilgiu, pasakojo, kad M. R. ją muša, psichologiškai smurtauja. Dukra stengdavosi pasislėpti nuo jų, bet ji iš karto suprasdavo, nes išeidavo iš kambario apsiverkusi. Ji nežino, ar jis ją mušė fiziškai, bet psichologiškai tikrai smurtavo, pavyzdžiui, liepdavo išsiplauti galvą su kefyru, vadindavo ją visokiais negražiais žodžiais. Šiuo metu jis irgi gąsdina jos dukrą, sakydamas, kad nuleis nuo laiptų, užmuš, pakas. Ji labai bijo dėl savo dukros, kiekvieną dieną jai skambina, jei nepavyksta prisiskambinti vakare, tai būtinai skambina ryte. Jos dukra taip pat turi tokią baimę, skambina jai kiekvieną dieną vakare arba ryte, labai bijo. Jos anūkas E. yra labai uždaras. Kai jo tėvai jau buvo išsiskyrę ir jis atvažiuodavo pas ją per atostogas, nieko nepasakodavo jai apie ką kalbėdavo su tėčiu, nors ji ir paklausdavo, šis atsakydavo „ai, nieko“. Vaikas nesakydavo, kad mama bijo tėčio. Visi nesutarimai tarp jos dukros ir M. R. prasidėjo po vaiko gimimo, iki to jie gražiai bendravo. Paskutiniais metais, kai jie buvo kartu atvažiavę, jis jau prie jų pradėjo ją pulti. Ji pasakė jiems skirtis, nes vaikas mažas, o paaugęs pradės suprasti tokius dalykus, bus blogai, nes vaikas pradės jų abiejų nekęsti dėl jų tarpusavio konfliktų. Šiuo metu ji girdi iš K. R., kad jis ją vadina visokiais negražiais žodžiais. M. R. pasiimą jos anūką iš darželio penktadienį vakare, šeštadienį atveža pusę dvylikos, tai pusę vienuolikos, nors turi grąžinti vaiką aštuntą. Jai atrodo, kad jis per vaiką nori atkeršyti K. Jos dukra jau yra psichologiškai palaužta. Jai atrodo, kad K. laikosi, vartoja kažkokius antidepresantus, kartais jai būna panikos atakos, vaikas geria kažkokius vaistus, vaikšto pas psichologą (t. 2, b. l. 3–5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 21 d. apklaustas liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad yra jis kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Jam paskambino į duris, jis atidarė ir žiūri, kad ten stovi verkianti kaimynė K. su mažu vaiku, kuris irgi buvo išsigandęs ar apsiverkęs, vaizdas buvo ne koks. Kada tai buvo, tikrai nepamena. Girdėjo, kad kažkas laiptinės laiptais nubėgo žemyn, tai buvo jos vyras, turbūt, kad iš niekas kaimynų jo nepamatytų. Tada K. papasakojo, kad norėjo, jog kaimynai matytų, kad jos vyras norėjo paimti vaiką ar dar kažką. Jis ją nuramino, kad jis išėjo ir viskas bus gerai, o ji su sūnumi nuėjo į butą. K. kalbėjo kažką apie grasinimus, tiksliai nelabai prisimena, bet tikrai minėjo. Daugiau jokių triukšmų nėra girdėjęs. Jis buvo dar kažkada sutikęs K., paklausė, kaip viskas, o ji atsakė, kad kol kas viskas gerai. Su K. tik pasisveikina, nebendrauja, ji yra maloni moteris, visada su šypsena. Jos vyro po šito atvejo nėra matęs. Tuo metu, kai jie gyveno kartu, jų irgi nelabai matydavo (t. 2, b. l. 8–11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 2 d. apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, bet atsimena įvykį, kai grįždamas namo, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje prie automobilio stovėjo moteris. Atsimena, kad buvo daug sniego. Moteris stovėjo tarp automobilių, šalia jos buvęs vyras ant jos rėkė. Prie jų stovėjo vaikas. Jis pasakė vyriškiui, kad nesikeiktų, nerėkautų girdint vaikui. Suprato, kad tai šeimyninis barnis. Vyras buvo labai agresyvus, priėjo prie jo, rėkė, kad išeitų, nesikištų. Vėliau rėkė: „Ar čia tavo vaikas?“ Atsakė, kad ne, nesivėlė į ginčą. Parėkęs grįžo prie moters. Jis pastovėjo šalia, stebėjo, kad jis nepradėtų mušti moters, palaukė, kol jis apsiramins ir nuėjo į laiptinę. Fizinio smurto jis nepatyrė, nematė, kad jis būtų naudojamas prieš moterį ar vaiką. Šios šeimos nepažįsta, gyvena kitoje laiptinėje (t. 1, b. l. 113–115). 

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 26 d. apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad 2020 m. spalio mėn. pabaigoje jis internete susipažino su K. R. Po kiek laiko jie pradėjo susitikinėti, kiekvieną kartą skirtingose viešose vietose, tokiose kaip kavinės, gamta. Dažniausiai susitikdavo savaitgaliais, susitikimų metu jos sūnus E. R. nedalyvavo. Nuo 2020 m. gruodžio mėn., tikslios datos pasakyti negali, pradėjo lankytis pas K. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis lankėsi ten kaip svečias ir iki šiol yra kaip svečias. Vėliau susitikimų metu jos namuose būdavo ir sūnus. Jis tuo adresu negyvena, su K. R. bendro ūkio neveda, nėra sugyventiniai, tik labai geri artimi draugai. Jam yra žinoma, kad K. R. yra išsiskyrusi su savo vyru M. R., tačiau jis šio vyro nepažįsta, nėra matęs ar bendravęs. Šis vyras nei karto nėra jam skambinęs ar rašęs trumpųjų žinučių, nėra grasinęs susidorojimu. Jis mano, kad M. R. sužinojo, kad jis susitikinėja su K. R., kai 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis buvo pas ją namuose. Tuo metu su ja ir jos sūnumi žiūrėjo televizorių. E. R. paskambino tėtis į išmanųjį laikroduką ir paklausė: „Ką veiki?“, o šis atsakė: „Su mamos draugu žiūriu televizorių“. Tada M. R. pasitikslindamas paklausė: „Su kuo“, E. pakartojo: „Su draugu“. M. R. rimtu balso tonu pasakė: „Duok mamą“. Daugiau pokalbio negirdėjo. Apie K. R. ir jos buvusio vyro konfliktus žino tiek, kiek jam papasakodavo pati K. Prie jo, jo akivaizdoje, ar jam girdint, konfliktų nebuvo (t. 1, b. l. 48‑51). 

2021 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti kompaktiniame diske įrašyti vaizdo ir garso įrašai.

Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „aplink namus važinėja“. Įrašo trukmė 23 s. Matyti, vaizdas filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Matyti gatve pravažiuojantis automobilis, nusukantis į dešinę.

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „kaimynas ramina“. Vaizdo įrašo trukmė 7 s. Įraše matyti lauko vaizdas prie daugiabučio laiptinės. Kairėje stovi vaikas, dėvintis geltonos, žalios, raudonos spalvos kepurę, mėlynos spalvos striukę ir žiūrintis į kiek tolėliau stovinčius du vyrus. Priekiu į kamerą stovintis vyras yra apsirengęs juodos spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę. Šalia jo nugara į kamerą stovintis vyras, vilkintis pilkos spalvos pusilgę striukę su raštu. Girdėti aplinkoje užvesto automobilio garsas, todėl negalima išgirsti visų žodžių. Girdimi vyro su pilkos spalvos striuke žodžiai „ar tavo vaikas“ (toliau aiškiai nesigirdi) „ir viskas kokios bėdos“ tuomet šis vyras eina link vaiko. 

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „prie namu stebi“. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. Matyti vaizdas filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Matyti automobilių aikštelėje apsisukantis automobilis, išvažiuojant pasukantis į kairę. 

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „seka prie namu“. Vaizdo įrašo trukmė 48 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Įraše matyti gatvėje stovintis automobilis, šalia jo vyras, valantis nuo jo sniegą. Vėliau, įsėdęs į automobilį, jis nuvažiuoja. 

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas, pavadinimu „stebi prie namo“. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 2 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Matyti automobilių aikštelėje apsisukantis automobilis, išvažiuojant pasukantis į kairę. 

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „stebi prie namu“. Vaizdo įrašų trukmė 1 min. 53 s. Matyti vaizdas filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Matyti gatve lėtai važiuojantis automobilis, pasukantis į kairę (į kiemą), ten automobilių aikštelėje apsisukęs, išvažiavęs pasuka į kairę. 

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „suka ratus apie namus“. Įrašo trukmė 53 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iš aukštai. Matyti (duomenys neskelbtini) pravažiuojantis automobilis, pasukantis į dešinę (duomenys neskelbtini) link, apsisuka ir (duomenys neskelbtini) pasuka į dešinę (link (duomenys neskelbtini)).

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas, pavadinimu „suka ratus apie namus 1“.Vaizdo įrašo trukmė 33 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Vaizdas link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Matyti (duomenys neskelbtini) sustojęs automobilis iš kurio išlipa asmuo ir nueina. 

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas, pavadinimu „vazineja aplink nama“. Įrašo trukmė 17 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini) pravažiuojantis automobilis.

Pirmajame garso įraše pavadintame „bet teti negrasink daugiau mamai kad uzmusi“ girdėti: Moteris: rytoj šeštą valandą. Vyras: ne rytoj aš (neaišku ką kalba), nu gerai iki E., iki. E. ji beprotė yra, nesveikas žmogus, besmegenė, gerai iki viskas iki. Vaikas: pala tėti. Vyras: iki viskas. Vaikas: bet tė. Vyras: viskas iki iki. Vaikas: bet tėti žinai ką, bet negrasink daugiau mamai. Vyras: ne ne E. Vaikas: kad užmuši. Vyras: ji E. žinok yra žiauriai nesveikas žmogus, jinai yra nu beprotė yra žinok, tu atsimink šitą visam gyvenimui E. Gerai iki viskas. Vaikas: aš ne, aš nesakysiu kad. Vyras: atsimink atsimink E., gerai iki. Vaikas: aš nesakysiu, kad mama yra beprotė. Vyras: beprotė, beprotė, E. iki. Girdėti pokalbio telefonu pabaigos garsas, pypsėjimas. Garso įrašo trukmė 43 s.

Antrajame garso įraše pavadintame „grasina pamatysi kas tau bus“ girdėti: Vyras: ar girdi, ko tu telefoną tris dienas užblokavus, ko aš tau negaliu prisiskambint. Moteris: klausyk aš su tavim nekalbėsiu. Vyras: girdi aš su tavim kalbu, ko tu užblokavus telefoną tris dienas. Moteris: ar gali pasitraukt. Vyras: ar girdi ko užblokavus telefoną tris dienas. Pasakyk kodėl aš negaliu tau pasiskambint. Moteris: tau nereikia man skambint. Vyras: Dėl E., kodėl aš tau negaliu paskambint dėl E., man tavęs nachui nereikia supranti, man reikia vaiko, tu kelk dėl vaiko ragelį. Moteris: gerai iki. Vyras: žiūrėk aš noriu jį dabar paimt, kad tu nevestum į darželį. Man Š. papasakojo, kad jau parnešė vienam jo pažįstamam vaikas iš darželio koroną. Tu nori, kad parneštų mano tėvam? Ar girdi? Aš galiu dabar E. paimt? Moteris: ne. Vyras: kodėl ne? Moteris: todėl, kad paimsi penktadienį šeštą. Vyras kodėl ne? dabar tu man pasakyk. Moteris: Kaip ir priklauso. Vyras: tuoj pakeisim sutartį jeigu priklauso. Ar girdi? Tuoj mes pakeisim sutartį, jeigu priklauso. Nori pakeist sutartį? Ar girdi, per gerai gyveni dar? Chatą gavai, viską gavai, dar išsipisinėji? Moteris: važiuok M., man trukdai. Vyras: ar girdi aš tau tuoj važiuosiu, ar girdi tu gi tuoj mentam vėl gi skambinsi, beprote tu. Moteris: taip. Vyras: nes tu gi beprotė esi, neadekvati, degradė esi, degradavęs žmogus. Ko tu užblokavus mane, aš negaliu dėl vaiko tau prisiskambint. Aš tau nachui nenoriu skambint pačiai, supranti, tu mane taip dapisus esi kad pizda. Moteris: vaiką paimsi penktadienį šeštą. Vyras: kodėl tu dėl vaiko nekeli ragelio, gali atblokuot dėl vaiko, kai aš noriu trečiadienį paimt, arba ketvirtadienį vaiką. Moteris: nekalbėk prie E., prašau važiuok. Vyras: aš prie vaiko viską kalbėsiu, gyvenime tu nuo jo nieko nenuslėpsi, jis viską žinos kokia tu esi. Motina ir kaip tu duodi man su juo bendraut. Moteris: (neaišku ką kalba). Vyras: ką tu dabar pasikviesi gaidį tą savo? ir prie jo sėdės gaidys tavo tas? Ar girdi? Aš tavęs klausiu dar kartą? Ačkariką pasikviesi? Idiotą tą kurva? Kas dabar vyksta, ko tu negali man jo šiandien duot? Pasikviesk „atčkariką“ ir sėdėk viena su juo. Aš važiuoju su vaiku. Moteris: važiuok. Vyras: girdi aš tau aiškinu normaliai, ar galiu paimt E. šiandien? Kodėl negaliu? Todėl kad su tavo pyderu sėdėtų? Aš dar kartą klausiu? Su tuo išsigimėliu, kad sėdėtų? Nachui akiniuotu. Moteris: važiuoji ar ne. Vyras: nachuj ar girdi aš tavęs dar kartą klausiu, neduok dieve aš jį pamatysiu akyse, tu pamatysi K. Moteris: ir kas jam bus... Vyras: Pamatysi, kas jam bus, bus jum abiem, ne jam, jum abiem bus. Aš trečią zajavą gausiu, bet jūs, sakau, daugiau čia nevaikščiosit. Moteris: ką padarysi? Vyras: pamatysi, ir E. pamatys, ką aš padarysiu. Moteris: pasitrauk (neaišku ką kalba). Vyras: K., aš galiu paimt E. dabar? Atblokuok man telefoną, nes aš negaliu dėl vaiko elementariai su tavim kalbėt. Moteris: važiuok iš čia. Vyras: tu man neaiškink man, kur man važiuot. Girdi tu? Tu man neaiškink. Girdi? Atblokuok telefoną, kad aš dėl vaiko su tavim normaliai galėčiau bendraut. Su tavim aš nenoriu nachui kalbėt, girdi? Aš dėl vaiko noriu kalbėt. Gali atblokuot dėl vaiko dabar prašau telefoną. Moteris: M. Vyras: ar galiu aš tau paskambinsiu tik dėl vaiko? Moteris: E. viską girdi, važiuok iš čia. Vyras: tai gerai, labai gerai, kad jis girdi, jis labai gerai viską girdi, nes jis tėčiui yra pats svarbiausias. Supranti? Supranti? Moteris: E. viską girdi, važiuok iš čia. Vyras: gerai tegu girdi, ar tavo vaikas yra? Kito asmens balsas tolumoje neaišku, ką sako. Vyras: tai lysk į vidų ir sėdėk, girdi? Lysk į vidų ir sėdėk. Kito asmens balsas tolumoje neaišku, ką sako. Vyras: lysk į vidų, girdi? Tu mink iš čia, girdi? Taigi aš tau sakau (neaišku ką kalba). Garso įrašo trukmė 3 min. 8 s.

Trečiajame garso įraše pavadintame „kur gyvena A.“ girdėti: Moteris: ką tėtis žino? Vaikas: kur A. Moteris: ta prasme, kur? Vaikas: kur gyvena A. Moteris: o iš kur (negirdėti, ką sako, sako labai tyliai). Vaikas: aš pasakiau (tyliai). Moteris: važiavot ieškot, kur A. gyvena? Vaikas: aš pasakiau. Moteris: nevažiavot? Vaikas: važiavom. Aš pasakiau tėčiui, kur A. Moteris: parodei, kur važiuot reikia? Vaikas: jo. Moteris: mhm. Moteris: ir ką dabar darys tėtis? Vaikas: nieko. Garso įrašo trukmė 41 s.

Ketvirtajame garso įraše, pavadintame „laiptinėje veržėsi į namus“ girdėti: Vyras: (aiškiai nesigirdi). Moteris: labas. Vyras: ar tu girdi, tavęs klausiu, ko tu nenulipi jo pasitikt? Moteris: taigi nulipau. Vaikas: nu tėti (verkia). Vyras: kur tu lipi, iki čia sugebėjai nulipt, mes jau užlipę esam. Kur tu lipi? Moteris: iki. Vyras: ne iki, aš einu į tūliką. Moteris: nuvažiuosi į tūliką pas savo tėvus. Vyras: tu išvarei mane iš namų, per tave aš esu be namų, tu supranti? Moteris: tu atvažiuoji, rėki ant manęs ir galvoji užeisi į tualetą? Vyras: tai tu džiaukis, kad aš tik rėkiu, tuoj aš nerėksiu, ar girdi tu blet. Moteris: tu čia rėkdamas (toliau nesigirdi) neisi į tualetą. Vyras: aš tau sakau, aš eisiu į tualetą. Moteris: neisi. Vyras: eisiu. Moteris: Tu atvažiuoji, rėki ant manęs ir tu dar nori tualetą eit. Vyras: tai tu išsidirbinėji, tu nepasitinki vaiko vakar, tu šiandien nenulipi, ką tu dėjai ant jo skersą? Kas tau yra, šuo jis yra? Moteris: ką tu čia šneki. Vyras: Tu rūpinkis vaiku, vaiką nukirpk, kokia tu motina, tu net nesirūpini juo, mėnesį laiko vaikas neapkirptas, ką ten darai, ne iki, o einam, pasysioju ir išeinu. Moteris: neinam. Vyras: einam. Moteris: neinam, tu čia atvažiavęs ant manęs nerėksi (toliau aiškiai nesigirdi). Vaikas: nu tėti (rėkia, verkia). Vyras: duok arba aš tau tuoj sulaužysiu ranką girdi? Aš tuoj ranką tau išlaušiu. Moteris: nesinervuok gerai? Vyras: pažėk, ką tu darai, leistum pasysiot ramiai ir viskas, ką tu darai, ką darai. Vaikas: nu baikit (verkia). Moteris: neverk mažiuk, tėtis supykęs. Vyras: iki E., tėtis užmuš tavo mamą. Vaikas: nu tėti. Vyras: supratai? Supratai? Pažiūrėk, ką tu su juo darai, pažėk, kas jam bus, tu jį supisi galutiniam variante, jis nukentės ne kas kitas, per tave. Vyras: rytoj, kad būtų nukirptas vaikas, atvažiuosiu paimt. Moteris: po šito festivalio neatvažiuosi. Vyras: kertam, kad atvažiuosiu? Ar kertam, kad atvažiuosiu? Vaikas: nu tėti. Moteris: prašau išeik. Vyras: rytoj atvažiuoju, kad būtų nukirptas E. Moteris: išeik. Vyras: iki E., labai tave myliu. Vaikas: o aš tavęs – ne. Moteris: labas vakaras. Pagyvenusio vyro balsas: Labas vakaras. Moteris: ačiū, kad atidarėt. Pagyvenusio vyro balsas: kas atsitiko? Moteris: tuoj pasakysiu. Pagyvenusio vyro balsas: kas atsitiko tau? Moteris: oj ne tą raktą įkišau, eik mažuti nusiauk gerai? Garso įrašas yra 2 min. 35 s. trukmės. Garso įraše vyras visą laiką kalbėjo pakeltu balso tonu.

Penktajame garso įraše, pavadintame „mamai blogai baiksis“, girdėti: Vaikas: ne. Vyras: (negirdėti) mamai baigsis aš tau pasakau, už tokias nesąmones, ką jinai daro, ji prisidirbs labai stipriai. Žodžiu, ką tu darysi dabar? Vaikas: nu nesakysiu, nes nenoriu kalbėt su tavim. Vyras: E., o kaip tavo <...> tu pasiruošęs (nesigirdi). Vaikas: n. Vyras: (aiškiai nesigirdi). Vaikas: ką? Vyras: žinai, kiek dar liko ... (aiškiai nesigirdi). Vaikas: n. Vyras: dvi su puse valandos, tai tada tu per tas dvi su puse valandos pailsėk, jeigu nori, biški pamiegok ir tada kad gerai pasportuotum, gerai? Vaikas: mhm. Vyras: gerai, mažiuk, tai aš tau paskambinsiu vėliau, gerai? Vaikas: mhm. Vyras: gerai labai labai tave myliu, iki. Vaikas: iki. Vyras: iki. Girdėti pokalbio telefonu pabaigos garsas, pypsėjimas. Garso įrašo trukmė 1 min. 8 s. (t. 2, b. l. 82–89). 

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 19 d. buvo apžiūrėta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Operatorius: (duomenys neskelbtini). Paklausimo pobūdis: išklotinė (TEL). Paklausimas atliktas: 2021 m. kovo 16 d. 18:07:58. Paklausimo Nr. 93098-21. Paklausimo objektas: (duomenys neskelbtini). Data nuo: 2020 m. spalio 18 d. 00:00:00. Data iki: 2021 m. sausio 28 d. 00:00:00. Apžiūrint išklotinę išskiriami telefono numeriai, nurodyti asmens duomenų pažymose bei nukentėjusiosios apklausoje: M. R., E. R., M. J., G. Ž. (t.2, b. l. 68–81). 

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,2020_09_06_17-11-18_(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: 112 klausau. Pranešėja: laba diena. Operatorė: laba diena. Pranešėja: aš jum skambinu, nes mane buvęs vyras terorizuoja, bet jis dabar pabėgo, pamato, kad aš čiumpu telefoną ir jis iškart išvažiuoja. Operatorė: o kaip suprast, terorizuoja? Pranešėja: atveža sūnų, grasina, kad man geruoju nesibaigs, kad mane užmuš, šį kartą, kad mano brolį užmuš. Va tai va ir vaikas dabar verkia. Operatorė: o koks adresas jūsų būtų? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Bet jo dabar jau nebėra. Operatorė: nesvarbu, vis tiek pareiškimą parašysite. Pranešėja: aš parašiau pareiškimą. Operatorė: o tai dabar tada dėl ko skambinat? Pranešėja: nu tai va, aš išsigąstu ir nežinau, kaip man va padaryt, kad jisai. Jisai manęs neįleidžia į namus, ir aš išsigąstu nežinau, ką, va dabar jisai skambina į duris. Operatorė: tai supratau, durų neatidarykite dabar, sakykite, kuris aukštas jūsų? Pranešėja: penktas. Operatorė: durų kodas yra laiptinėje? Pranešėja: ne, domofonas. Operatorė: supratau, o jūsų vardas pavardė? Pranešėja: K. R. Operatorė: o sakykite, kiek vaikučių namuose yra? Pranešėja: vienas. Operatorė: gerai, laukite, privažiuos tuoj policija. Garso įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 76–79).

Apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,2020_07_31_20-47-54_(duomenys neskelbtini)“. Operatorius: 112 klausom. Pranešėja: labas vakaras. Operatorius: labas vakaras. Pranešėja: manęs buvęs vyras neįleidžia į namus. Operatorius: o kam namai priklauso? Pranešėja: man. Operatorius: o jisai namuose šiuo metu pas jus? Pranešėja: išeidinėjo, kai pradėjau skambinti. Operatorius: tai jums šiuo metu kokia nors pagalba reikalinga iš mūsų ar ne kol kas? Pranešėja: nu tai nebereikia, nes jis pabėgo kaip ir visada. Operatorius: tai policija šiuo metu nereikalinga. Pranešėja: ne, nereikalinga. Operatorius: supratau, jeigu ką, skambinkite, gerai? Pranešėja: ačiū, iki. Operatorius: ačiū jums, viso. Garso įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 67–70). 

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.).

Sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, jog nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K‑328‑648/2017). Objektyviai sistemiškumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K‑327‑696/2016, 2K-90-689/2018). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑542/2011).

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas M. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pareikštas dėl to, kad jis nuo 2020 m. liepos 14 d. sistemingai baugino buvusią sutuoktinę K. R. naudodamas psichinę prievartą. Kaltinime nurodyti penki tęstinės M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodai – 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. sausio 27 d., jų vieta – (duomenys neskelbtini) (laiptinėje prie K. R. buto arba lauke prie nurodyto daugiabučio namo), K. R. ir M. R. nepilnamečio vaiko E. R. perdavimo pasimatymams su tėvu metu.

Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu bendrai dėl jam pareikšto kaltinimo parodė, kad smulkiai, kaip viskas buvo, neatsimena; galėjo nusikeikti, kažką griežčiau pasakyti, toną pakelti, bet grasinimų susidoroti ar nužudyti nebuvo; santykiai su buvusia sutuoktine buvo konfliktiški, daugiausia dėl vaiko, dėl bendravimo su vaiku tvarkos; nukentėjusioji neduoda vaiko, nuteikinėja; jis nori pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, kreipėsi dėl to į teismą; toks jo elgesys buvo natūralus, iššauktas nukentėjusiosios elgesio; po (duomenys neskelbtini) metų į jį žiūrima kaip į didžiausią priešą, jis buvo provokuojamas, erzinamas; taip ir nutinka, kad griežtai kažką pasako.

M. R. ikiteisminio tyrimo metu bendrai dėl jam pareikšto įtarimo parodė, kad savo kaltę iš dalies pripažįsta, nes kai kuriuos žodžius yra sakęs; jis su savo buvusia sutuoktine bendrauja nemandagiai, nes jaučia jos žeminimą, tyčiojimąsi, kad žiūri į jį kaip į didžiausią priešą; pagal nukentėjusiąją, jis nuteikinėja jų vaiką prieš ją, bet jis to nedaro; jis savo buvusios sutuoktinės nepersekioja, su ja nebendrauja, jau tris mėnesius ji yra užblokavusi jį (išmetusi iš „Facebook“, užblokavusi telefono numerį); pasiimdamas vaiką arba atiduodamas, jis savo buvusiai sutuoktinei yra sakęs žodžius, nurodytus įtarime; jis kažkokias replikas jai vis pasako, nes jam yra pikta ant jos, nes jo vienintelis vaikas būna su kažkokiu vyru, o jis su vaiku gali praleisti tik vieną parą per savaitę; tuos žodžius sako iš pykčio, bet realiai tuos žodžius veiksmais neįgyvendintų.

Dėl inkriminuoto 2020 m. liepos 14 d. epizodo

Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2020 m. liepos 14 d., naudodamasis savo teise bendrauti su sūnumi ir lydėdamas jį namo, kur gyvena ir buvusi sutuoktinė K. R., adresu (duomenys neskelbtini), sutikęs ją pradėjo grasinti, kad sulaužys rankas ir nužudys.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinime nurodytas 2020 m. liepos 14 d. M. R. išsakytas grasinimas K. R. pasitvirtino.

Darydamas tokią išvadą teismas iš dalies remiasi M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad 2020 m. liepos 14 d. jis galėjo pasakyti kažką nemandagaus, jog gal kažką ir gąsdino, nukentėjusiosios K. R., liudytojų I. J. ir A. M. parodymais, BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis kartu su nukentėjusiosios pranešimu policijai (t. 1, b. l. 80–84), kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame yra užfiksuota, kas girdima apžiūrėtame garso įraše (t. 1, b. l. 96–98), taip pat pačiu garso įrašu „laiptinėje veržėsi į namus“, perklausytu teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 89), kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teismas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis galėjo nusikeikti, kažką griežčiau pasakyti, toną pakelti, bet grasinimų susidoroti ar nužudyti nebuvo, vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Taip pat teismas nurodo, kad remiasi nukentėjusiosios K. R. ir liudytojų I. J. bei A. M. parodymais, nes juos iš dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai, be to, jie sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiosios, nei nurodytų liudytojų siekio apšnekėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamąjį.

Teismas pažymi, kad garso įraše „laiptinėje veržėsi į namus“ girdima, kaip M. R. pakėlęs balso toną, ypatingai nemaloniai, grubiai, nemandagiai, neleisdamas įsiterpti/atsakyti, priekaištauja K. R., kad ji nenulipa laiptais pasitikti vaiko, po to, kad lipa pasitikti vaiką, kad vaikas neapkirptas, kad ji bloga motina; taip pat M. R. sako, kad eis į namus, į tualetą; K. R. jam atsako, kad jis į tualetą neis, nes ant jos rėkia; M. R. sako, kad „aš tuoj ranką tau išlaušiu“, po kelių sekundžių, girdint K. R., vaikui piktai pasako „tėtis užmuš tavo mamą“; girdimas kaimyno balsas. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir kitų objektų apžiūros protokole. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl šio epizodo nuosekliai parodė, kad 2020 m. liepos 14 d. sūnus buvo parvežtas namo, viskas vyko laiptinėje; ji buvo nusileidusi iki 3 ar 4 aukšto pasitikti sūnaus; M. R. pareiškė, kad jis eis į namus, į tualetą, jo tonas buvo pakeltas, jis šaukė; ji jam pasakė, kad atsižvelgiant į tai, jog jis rėkia, jis pas juos į namus neis, gali nuvažiuoti kažkur kitur; ji buvo užrakinusi buto duris, rankoje laikė raktą; M. R. pakilo su jais į (duomenys neskelbtini) aukštą, pasakė, kad jai išlauš rankas, stvėrė už rankos, bandė atimti raktą; vaikas pradėjo rėkti, verkti, šaukti, išsigando; ji išsigandusi skambino kaimynams, iš pradžių skambino į (duomenys neskelbtini) butą, bet niekas neatidarė durų; M. R. pamatė, kad ji skambina kaimynams, todėl nusileido truputį žemiau; jis vėl puolė aukštyn; tada ji paskambino į priešais esantį (duomenys neskelbtini) kaimyno butą; kai išgirdo, kad atidarinėjamos durys, M. R. išėjo; ji išsigando, kad M. R. išlauš ranką ar kažką jai padarys, trenks; bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos; kreipėsi ir į policiją, rašė pareiškimą per e. policiją po mėnesio, nes bijojo dėl savęs, labai dvejojo, reikėjo laiko pasiryžti tą daryti; M. R. ne pirmą kartą prašėsi į tualetą ar nusiplauti rankas, verždavosi į butą; anksčiau, kai jis užeidavo, jai nesisekdavo jo išprašyti iš namų, jis trikdė jos asmeninį gyvenimą, ji jo bijojo, todėl šį kartą ji jo neįsileido. Liudytoja I. J. (nukentėjusiosios motina) parodė, kad iš pradžių po skyrybų dukra sakydavo, kad kaltinamasis, atvežęs vaiką, norėdavo užeiti į kambarį, bet dukra bijodavo jį įleisti; kaltinamasis dukrai grasindavo; dukra pasakojo, kad ji vieną kartą skambino į kaimyno duris, žadėjo iškviesti policiją. Liudytojas A. M. (nukentėjusiosios kaimynas) parodė, kad kažkas paskambino jam į duris, jis jas atidarė ir pamatė kaimynę su vaiku; kaimynė labai atsiprašinėjo, kad sutrukdė, buvo su ašaromis akyse, išsigandusi, drebančiomis rankomis, vaikas verkė; jis paklausė kaimynės, kas atsitiko; kaimynė atsakė, kad yra problemų su vyru; jis pats M. R. nematė, bet kai atidarė duris, girdėjo, kad kažkas bėga laiptinėje žemyn; kaimynė jam pasakė, kad buvo su M. R. situacija, ji labai išsigando, jos nemušė, bet lyg ir fiziškai grasino, nes neįleido M. R. į butą. Iš BRIT ataskaitų žiūryklės duomenų kartu su nukentėjusiosios pranešimu policijai matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. K. R. kreipėsi į policiją, nes buvęs sutuoktinis smurtavo vaiko akivaizdoje, grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, iš įvykio vietos pasišalino įsikišus kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto.

Teismas vertina, kad iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, akivaizdžiai matyti, jog M. R. ne tik išsakė K. R. grasinimą sutrikdyti jos sveikatą (išlaužti ranką) ir ją nužudyti (jai girdinti, pasakė vaikui „tėtis užmuš tavo mamą“), tačiau atliko ir kitus baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančius veiksmus (žemino, įžeidinėjo nukentėjusiąją), tokiu būdu sąmoningai versdamas nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, įbauginti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismui nekyla abejonių, kad K. R. susidarė įspūdis, jog M. R. grasinimas bus realizuotas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant tiek į konfliktiškus M. R. ir K. R. santykius (dėl ko ginčo iš esmės nėra, be to, nukentėjusioji ir jos motina parodė, kad santuokos metu, nukentėjusiajai keliant kaltinamojo neištikimybės klausimą, kaltinamasis naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą), tiek į M. R. elgesį įvykio metu – su nukentėjusiąja bendravo nemandagiai ir grubiai, siekė atimti iš nukentėjusiosios rankų buto raktą, įeiti į nukentėjusiosios namus, iš įvykio vietos pasišalino tik išgirdęs kaimyno atidaromas duris, tiek į K. R. būseną po aptariamo įvykio – kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji ir liudytojas A. M. parodė, kad K. R. buvo išsigandusi, susijaudinusi, sutrikusi, tiek į tai, kad K. R., M. R. jai grasinant, skambino į kaimynų butų duris ieškodama pagalbos, apie įvykį K. R. pasakojo ir savo motinai liudytojai I. J., taip pat, nors ir po trijų savaičių po aptariamo įvykio, tačiau kreipėsi su pareiškimu į policiją. Teismas nemano, kad pastaroji aplinkybė, t. y. kad nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik po trijų savaičių po 2020 m. liepos 14 d. įvykio, reiškia, jog nukentėjusioji nejautė realios grėsmės dėl kaltinamojo veiksmų, nes, kaip nurodė nukentėjusioji, ji bijojo dėl savęs, labai dvejojo, reikėjo laiko pasiryžti tai daryti.

Dėl inkriminuoto 2020 m. liepos 31 d. epizodo

Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2020 m. liepos 31 d., atvykęs pasiimti sūnaus, prie buto durų buvusiai sutuoktinei K. R. pasakė, kad ši eis kūliais į pirmą aukštą, neleido užeiti į butą, stovėjo užstojęs buto duris, darė buvusiai sutuoktinei psichologinį spaudimą.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinime nurodytas 2020 m. liepos 31 d. M. R. atliktas K. R. bauginančio pobūdžio veiksmas, naudojant psichinę prievartą, pasitvirtino.

Darydamas tokią išvadą teismas iš dalies remiasi M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad 2020 m. liepos 31 d. jis buvo užėjęs į laiptinę, neprisimena, kad sakė „eisi kūliais žemyn“, gal kažką nemalonaus ir pasakė, nukentėjusiosios K. R. ir liudytojos I. J. parodymais, apžiūros protokolu, kuriame yra užfiksuota, kas girdima apžiūrėtame BPC garso įraše (t. 1, b. l. 67–70), teisiamajame posėdyje išklausytu garso įrašu (t. 2, b. l. 70), kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teismas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad nebuvo taip, jog, atvykęs pasiimti sūnaus, nukentėjusiajai sakytų, jog ji eis kūliais į primą aukštą, neleistų jai užeiti į butą, stovėtų užstojęs buto duris, vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Taip pat teismas nurodo, kad remiasi nukentėjusiosios K. R. ir liudytojos I. J. parodymais, nes juos iš dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai, be to, jie sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiosios, nei nurodytos liudytojos siekio apšnekėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamąjį.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl šio epizodo nuosekliai parodė, kad 2020 m. liepos 31 d. kaltinamasis atvažiavo pasiimti sūnaus (o gal atvežė); ji norėjo įeiti į namus, bet kaltinamasis jos neįleido, stovėjo nugara užstojęs duris; ji prašė, kad jis ją įleistų; ji pasakė, kad jei jos neįleis, ji kvies policiją, nes ji bijo būti su juo; ji pradėjo skambinti policijai, tuomet jis išėjo; patikslino, kad kai sūnus nusileido į apačią, ji paprašė kaltinamojo, kad jis eitų kartu su sūnumi; M. R. tuomet jai pasakė, kad ji jam neaiškintų, ką jam daryti, kad ji eis kūliais žemyn; ji galvojo, kad kaltinamasis tikrai gali ją nustumti; ji bijo tokių situacijų, nes nežino, ką kaltinamasis gali padaryti – trenkti, nustumti; skambino BPC, pasakė, kad jos neįleidžia į butą; kai pradėjo skambinti, kaltinamasis išėjo; pasakymą „eisi kūliais žemyn“ suprato, kad jis ją nustums nuo laiptų; įėjo į namus, užsirakino duris. Liudytoja I. J. parodė, kad M. R. gąsdina jos dukrą K. R., sako, kad nuleis nuo laiptų, užmuš, pakas; dukra lankėsi pas psichologę, gėrė antidepresantus, kažkiek gal nurimo, bet vis tiek bijo. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,2020_07_31_20-47-54_(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji skundžiasi, kad jos buvęs vyras neįleidžia į namus, jog jis išeidinėjo, kai ji pradėjo skambinti, pagalbos nebereikia, nes jis pabėgo kaip ir visada. Iš perklausyto garso įrašo girdima, kad K. R. yra susijaudinusi, kalba verksmingu balsu.

Teismas vertina, kad iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, akivaizdžiai matyti, kad M. R. baugino nukentėjusiąją, darė jai psichologinį spaudimą, atliko baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančius veiksmus – vaikui nusileidus laiptais žemyn, neleido nukentėjusiajai užeiti į butą, stovėjo užstojęs buto duris, nukentėjusiajai paraginus eiti paskui vaiką, pasakė, kad K. R. eis kūliais žemyn, tokiu būdu sąmoningai versdamas nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, įbauginti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismui nekyla abejonių, kad K. R. susidarė įspūdis, jog M. R. grasinimas bus realizuotas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant tiek į jau aptartus konfliktiškus M. R. ir K. R. santykius (dėl ko ginčo iš esmės nėra, be to, nukentėjusioji ir jos motina parodė, kad kaltinamasis santuokos metu, nukentėjusiajai keliant kaltinamojo neištikimybės klausimą, šis naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, prieš tai aptartą atvejį), tiek į M. R. elgesį įvykio metu – dėl neaiškių motyvų, vaikui nusileidus laiptais žemyn, liko stovėti prie nukentėjusiosios buto durų, buvo užstojęs nukentėjusiosios buto duris, neleido jai įeiti į butą, iš įvykio vietos pasišalino tik išgirdęs, kad nukentėjusioji skambina BPC, tiek į K. R. būseną po aptariamo įvykio – kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji parodė, kad ji buvo išsigandusi, tai yra girdima ir iš garso įrašo, tiek į tai, kad K. R., M. R. jai darant psichologinį spaudimą, skambino į BPC ieškodama pagalbos, skundėsi savo motinai liudytojai I. J.

Dėl inkriminuoto 2021 m. sausio 4 d. epizodo

Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2021 m. sausio 4 d. atvežęs sūnų pareiškė, jog jei ji į namus atsives savo draugą, baigsis blogai, taip darė buvusiai sutuoktinei K. R. psichologinį spaudimą.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinime nurodytas 2021 m. sausio 4 d. K. R. bauginančio pobūdžio veiksmas, naudojant psichinę prievartą, nepasitvirtino, todėl yra šalintinas iš kaltinimo.

Kaltinamasis dėl analizuojamo atvejo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesakė, jog jei nukentėjusioji atsives draugą, baigsis blogai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 4 d. pasakė, jog K. R. nebandytų vedžiotis [pastaba – savo draugo], netraumuotų vaiko; jis neatsimena, ką nukentėjusioji atsakė – gal „ne tavo reikalas“. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. R. 2021 m. sausio 4 d. atvežė jai sūnų; jis, perduodamas jai sūnų kieme prie laiptinės, pareiškė, kad jeigu ji atsives į namus savo draugą – baigsis blogai; šiuos jo žodžius ji suprato, kaip skirtus jai ir jos draugui; ji nesiklausė jo frazių ir kartu su vaiku nuėjo namo. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji iš pradžių 2021 m. sausio 4 d. atvejo neprisiminė, teismo vertinimu, painiojo jį su 2021 m. sausio 18 d. atveju, nes paaiškino, kad kaltinamasis atvežė sūnų ir pradėjo sakyti, jei ji atsives draugą į namus, ji nevaikščios savo kojomis ant žemės. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad pasakymą „baigsis blogai“ suprato, jog kalbama apie susidorojimą, jog ją užmuš; išsakė apibendrinto pobūdžio nusiskundimus kaltinamojo elgesiu.

Iš to, kas buvo nurodyta prieš tai, matyti, kad analizuojamas bauginimo atvejis yra grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais. Šių nukentėjusiosios parodymų teismas nepripažįsta įrodymais, nes jie negali būti patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis), be to, teismo vertinimu, pasakymas „baigsis blogai“ yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, kad jį būtų galima laikyti bauginančiu, juo labiau, kad iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodyto konteksto matyti, kad aptariamas jų susitikimas buvo itin trumpas, nukentėjusioji kaltinamojo nesiklausė ir nuėjo su vaiku namo.

Dėl inkriminuoto 2021 m. sausio 18 d. epizodo

Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2021 m. sausio 18 d. atvežęs sūnų pasakė „nesivesk savo „atčkariko“ į namus, nes nevaikščiosit savo kojomis“, stumdydamasis neleido buvusiai sutuoktinei K. R. įleisti vaiko į laiptinę, laikė iškėlęs ranką prie veido, baugino, kad trenks, darė buvusiai sutuoktinei psichologinį spaudimą.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2021 m. sausio 21 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, (t. 1, b. l. 11–12) matyti, kad M. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), lankydamas ir po to perduodamas mažametį sūnų K. R., žodžiais su ja konfliktavo, stumdė, kėlė balsą, priekaištavo, garsiai ir grasinamais žodžiais reiškė pretenzijas dėl asmeninio gyvenimo; visa tai vyko matant jo mažamečiui sūnui; tokiais veiksmais M. R. nevykdė pareigos tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams; paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nutarime esantis parašas yra jo, paaiškino, kad priimto nutarimo jis neskundė. Ši aplinkybė reiškia, kad nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl dėl analizuojamo epizodo yra iškilęs dvigubo nubaudimo draudimo klausimas.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas).

Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą. Taigi, šiose normose objektyvieji požymiai apibrėžti skirtingai. Skirtingai jie nurodyti ir surašytame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, bei kaltinamajame akte. Tačiau nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, turėtų būti vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. R. jau yra nubaustas administracine tvarka, jam yra paskirta administracinė nuobauda, nutarimas yra įsiteisėjęs ir galutinis; nusižengimas, už kurį M. R. yra nubaustas administracine tvarka pagal faktines aplinkybes yra tas pats, kaip ir nurodyta kaltinime dėl 2021 m. sausio 18 d. epizodo; nagrinėjamoje byloje procesas dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų yra kartojamas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019 (paskalbta Teismų praktika. 2019, 52, p. 569-579) yra išaiškinęs, jog ta aplinkybė, jog administracinę atsakomybę nustatančios normos „sankcijoje buvo nustatyta vienintelė ir pati švelniausia nuobauda – įspėjimas, nepaneigia administracinio baudimo reikšmės. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos teismų praktikoje administraciniai nusižengimai non bis in idem principo požiūriu priskiriami „baudžiamų pažeidimų“ kategorijai be jokių išlygų ir neatsižvelgiant į sankcijos griežtumą“. „ANK 2 straipsnio 5 dalis taip pat be jokių išlygų nustato, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Antra, dvigubo baudimo fakto nepaneigia ir didesnė kaltinimo apimtis baudžiamojoje byloje. Kaip jau minėta, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad skirtinguose procesuose dėl baudžiamo pobūdžio veikų vertinami faktai sutaptų bent iš dalies. Trečia, baudžiamosios atsakomybės taikymo nepagrindžia ir tai, kad R. V., net ir po administracinio baudimo toliau siuntė netinkamo turinio žinutes sūnui. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinis principas non bis in idem neleidžia pakartotinumo traktuoti kaip aplinkybės, kuriai esant už tam tikrus teisės pažeidimus nustatytos administracinės teisinės atsakomybės rūšis gali būti pakeista baudžiamąja atsakomybe (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).“

Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalimi ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaltinime nurodytas 2021 m. sausio 18 d. K. R. bauginančio pobūdžio veiksmas, naudojant psichinę prievartą, iš kaltinimo šalintinas.

Dėl inkriminuoto 2021 m. sausio 27 d. epizodo

Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2021 m. sausio 27 d. rėkė pakeltu tonu, kad pamatysit, kas jums bus, turėdamas omenyje buvusią sutuoktinę ir jos draugą, darė buvusiai sutuoktinei K. R. psichologinį spaudimą.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinime nurodytas 2021 m. sausio 27 d. M. R. atliktas K. R. bauginančio pobūdžio veiksmas, naudojant psichinę prievartą, pasitvirtino.

Darydamas tokią išvadą teismas iš dalies remiasi M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad 2021 m. sausio 27 d. tikrai nerėkė pakeltu tonu, nors gal ir galėjo; P. K. pasakė, kad išeitų ir tiek, nes jis tikriausiai kišosi, girdėjo kažkokį pokalbį, nukentėjusiosios K. R. ir liudytojo P. K. (nukentėjusiosios kaimyno iš kitos laiptinės) parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame yra užfiksuota, kas girdima apžiūrėtame garso įraše (t. 2, b. l. 82–88, apžiūrėtas antras garso įrašas „grasina pamatysi kas tau bus“), teisiamajame posėdyje išklausytu garso įrašu (t. 2, b. l. 89), kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teismas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad tikrai nerėkė pakeltu tonu, vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Taip pat teismas nurodo, kad remiasi nukentėjusiosios K. R. ir liudytojo P. K. parodymais, nes juos iš dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai, be to, jie sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiosios, nei nurodyto liudytojo siekio apšnekėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamąjį.

Teismas pažymi, kad garso įraše „grasina pamatysi kas tau bus“ girdima, kaip M. R., pakėlęs balso toną, nemaloniai, grubiai, nemandagiai, neleisdamas įsiterpti/atsakyti, priekaištauja K. R., kad ji yra užblokavusi jo telefono numerį, kad jis negali jai prisiskambinti, kad jis negali pasiimti vaiko ne pagal sutartį, kad nukentėjusioji turi draugą; taip pat M. R. sako, kad „tu gi mentam vėlgi skambinsi, beprote tu“, „nes tu gi beprotė esi, neadekvati, degradė esi, degradavęs žmogus“, „neduok dieve, aš jį pamatysiu akyse, tu pamatysi, K.“, „pamatysi, kad jam bus, bus jums abiem, ne jam, jums abiem bus. Aš trečią zajavą gausiu, bet jūs daugiau čia nevaikščiosit“, M. R., girdintis kito asmens balsui tolumoje, sako – „tai lysk į vidų ir sėdėk, girdi? Lįsk į vidų ir sėdėk“, toliau girdintis kito asmens balsui tolumoje – „lįsk į vidų, girdi? Tu mink iš čia, girdi? Taigi, aš tau sakau.“ Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir kitų objektų apžiūros protokole. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl šio epizodo nuosekliai parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. vakare buvo su E. prie automobilio lauke; valė nuo automobilio sniegą; atvažiavo M. ir pasakė, kad paims sūnų kažkuriuo, ne savo laiku; ji gal atsakė, kad kaltinamasis sūnų paims penktadienį, kaip priklauso; kaltinamasis tuomet pradėjo šaukti dėl draugo, dėl „atčkaryko“, kad susidoros; nurodė, kad tuo metu turbūt nebuvo grasinimų; pasakymą „pamatysi, kas jums bus“ vertina kaip grasinimą; tuo metu aplink vaikščiojo kaimynai, todėl nemanė, kad grasinimas buvo realus, mažiau bijojo; jei nebūtų buvę kaimynų, tai daug labiau bijotų; vaikas buvo išsigandęs ir verkė; ji bijo visais atvejais, o šiuo atveju viskas buvo netikėta – ji su sūnumi buvo kieme, kaltinamasis atvažiavo ir sustojo. Liudytojas P. K. parodė, kad grįždamas namo matė, kaip riejosi, barėsi pora, su ja buvo vaikas; buvo vartojami žodžiai, kurie, kaip jam pasirodė, buvo nepadorūs vaiko akivaizdoje; paprašė, kad šnekėtų ramiai; tada prie jo priėjo vyras ir piktai, įsiaudrinęs pasakė „eik savo keliu, nelysk“; jis ir nesikišo, pastovėjo, pažiūrėjo, kad nebūtų kažko daugiau; tai buvo šeimyninis barnis; barinis buvo aršus, įsiaudrinęs, įpykęs, galbūt siautėdamas, agresyviai elgėsi vyras, moteris stovėjo tarp mašinų ir tylėjo, nieko nesakė, vaikas stovėjo šalia nuliūdęs.

Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, akivaizdžiai matyti, kad M. R. baugino nukentėjusiąją, darė jai psichologinį spaudimą, atliko baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančius veiksmus – nukentėjusiajai su vaikui esant lauke prie namų, atvažiavęs pasakė, kad pamatysit, kas jums bus, turėdamas omenyje buvusią sutuoktinę ir jos draugu, tokiu būdu sąmoningai versdamas nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, įbauginti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismui nekyla abejonių, kad K. R. susidarė įspūdis, jog M. R. grasinimas bus realizuotas. Nukentėjusioji nurodė, kad ji kaltinamojo bijo visuomet, tačiau nagrinėjamu atveju ji bijojo mažiau, nes šalia buvo kaimynas. Taip pat tokia išvada darytina atsižvelgiant tiek į konfliktiškus M. R. ir K. R. santykius (dėl ko ginčo iš esmės nėra, be to, nukentėjusioji ir jos motina parodė, kad kaltinamasis santuokos metu, nukentėjusiajai keliant kaltinamojo neištikimybės klausimą, šis naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, prieš tai aptartus atvejus), tiek į M. R. elgesį įvykio metu – šaukė ant nukentėjusiosios, ją įžeidinėjo, grasino jai ir jos tuometiniam draugui, tiek į K. R. būseną po aptariamo įvykio – iš garso įrašo girdima, kad nukentėjusioji yra išsigandusi, tiek į liudytojo P. K. parodymus – jis nepasišalino iš įvykio vietos, nes norėjo įsitikinti, kad nebūtų kažko daugiau.

Dėl sistemingumo

Nagrinėjamoje byloje pasitvirtino (buvo pagrįstai nurodyti) kaltinamajam M. R. pareikštame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodyti trys tęstinės nusikalstamos veikos epizodai – 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. Kaip jau buvo nurodyta, objektyviai sistemiškumas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuoti trys kaltinamojo atlikti bauginančio pobūdžio veiksmai, todėl teismas toliau vertina, ar šie veiksmai nėra pernelyg vienas nuo kito nutolę, kad būtų galima nustatyti kaltinamojo atliktų veiksmų kryptingumą.

Teismas pažymi, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimu (t. 1., b. l. 30–35) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, 5.1 punktą „tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20 valandos“. Kaip jau buvo nustatyta, nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuoti 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. epizodai vyko vaiko perdavimo pasimatymams su tėvu metu. Tačiau iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad M. R. ir kitais vaiko perdavimo atvejais, taip pat bendraudamas telefonu ir atlikdamas kitus veiksmus, su nukentėjusiąja elgėsi netinkamai (neetiškai, nemandagiai, grubiai), sukeldamas nukentėjusiajai nemalonius jausmus. Tokio pobūdžio kaltinamojo veiksmai nebuvo nurodyti jam suformuluotame kaltinime, byla teisme buvo nagrinėjama laikantis nustatytų ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis „byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje“), tačiau šie veiksmai yra svarbūs nustatant, ar nagrinėjamoje byloje M. R. 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti grasinančio–bauginančio pobūdžio, naudojant psichinę prievartą, veiksmai atitinka sistemingumo požymį.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuoja, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog nukentėjusios atžvilgiu vartojo negražius, įžeidžiančius žodžius etikos prasme, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina, o priešingai – jį pateisina, kaltina pačią nukentėjusiąją provokacijomis, priešiška jos kūno kalba ir žvilgsniu, kas jį ir išerzina, mano, kad jo elgesys yra natūralus, žmogiškas. Pažymėtina, kad tokią kaltinamojo poziciją patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 20 d. papildomai apklaustos nukentėjusiosios K. R. parodymai, o būtent, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. po vaiko (E. R.) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją automobilių stovėjimo aikštelėje jos laukė M. R., ją pamatęs išlipo iš savo mašinos, priėjo ir pakeltu tonu jai pasakė, kad jis ją padegs mašinoje, ji degs su dabartiniu draugu, ir tai pakartojo ne vieną kartą; vaikas sėdėjo jo mašinoje, buvo išsigandęs; po to ji nelabai galėjo vairuoti, dar pasėdėjo automobilyje, išsigando, buvo baisu; vakar vaikas grįžo namo ir pasakojo, kad girdėjo, kaip tėtis kalbėjo su kažkokiu vyru užsidaręs vonioje, kad kai pamatys ją su jos nauju draugu, jam iš karto praneš; M. R. iki šiol važinėja po langais, prasuka ratą pro kiemą ir išvažiuoja; vaikas su tėvu kalba per garsiakalbį, ir jis sūnaus klausia „ar to „pydaro“ nėra, tik tu mamai nesakyk, ką su tavimi čia šnekam“, klausia apie tai vaiko kiekvieną dieną; ji sirgo su vaiku, todėl vaikas nebuvo pas tėvą, o dabar išvažiavo pas jį porai dienų, kai ji kalbėjo su vaiku, M. R. pradėjo rėkti į telefoną „tu ubage, žėrtva, dėk ragelį“; grasinimai nesibaigia, ji nesijaučia saugi, jaučia panikos atakas, jai atsibodo, pavargo.

Teismas nustatė, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu bendrai apie susidariusią situaciją nuosekliai parodė, jog ji bijodavo visų vaiko atidavimų, nes paskui vaiką laiptais visą laiką lipdavo ir M. R.; kai anksčiau M. R. užeidavo į butą, jai nesisekdavo jo išprašyti iš namų, atsisėdęs prie durų verkdavo, koks jis vargšas, nelaimingas, kaip ji galėjo su juo išsiskirti; vėliau viskas perėjo į grasinimus, kad užmuš; kaltinamasis važinėja aplink jos namus, ji jaučiasi persekiojama, blogai jaučiasi tiek fizine, tiek emocine prasme. Liudytojas M. J., draugavęs su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), parodė, kad K. R. jam pasakojo, jog M. R. sužinojus apie jų draugystę, kiekvienas nukentėjusiosios ir kaltinamojo pokalbis baigdavosi apsižodžiavimu, užsipuolimu; kaltinamasis nukentėjusiajai buvo pasakęs, kad atvažiuos ir užmuš tiek ją, tiek jį; M. R. buvo nukentėjusiąją apstumdęs, išvadinęs negražiais žodžiais; kai būdavo kartu su K. R., matydavo besisukinėjantį kaltinamojo automobilį; po pokalbių su kaltinamuoju K. R. būdavo susijaudinusi, drebėdavo balsas. Liudytoja I. J. parodė, kad po skyrybų dukra pasakojo, kad kaltinamasis, atvažiavęs paimti vaiką, sakydavo, jog užmuš, nuleis nuo laiptų; dukra lankėsi pas psichologę, gėrė antidepresantus, kažkiek gal nurimo, bet vis tiek bijo; tuo metu dukrai visiškai blogai buvo; labai bijojo, kad dukra sau nieko nepasidarytų; ji bijojo ir to, kad kaltinamasis nieko dukrai nepadarytų, neprimuštų; po skyrybų iš pradžių dukra sakydavo, kad kaltinamasis, atvežęs vaiką, norėdavo į kambarį užeiti, bet dukra bijodavo jį įleisti; dukra jai pasakojo, kad kaltinamasis važinėja aplink namus, žiūri, ar ji namuose; dukra jai pasakojo, kad kaltinamasis sakė „nuo laiptų nuleisiu“, „pakasiu“, „mašinoje sudeginsiu“. Liudytoja I. P. parodė, kad ji vienerius metus (duomenys neskelbtini) buvo E. auklėtoja – priešmokyklinio ugdymo mokytoja; ji yra susidūrusi su E. ašaromis, neigiamomis nuotaikomis, kurių pasikeitimą pastebėdavo jam pabuvus pas tėtį; pasikeisdavo E. retorika, jis tapdavo agresyvesnis, vieną kartą ryte (buvo tamsu, šalta, gal buvo žiema) ji ramino E., jis jai guodėsi, kad jam liūdna, kad tėtis skriaudė mamą, mama verkė, nes tėtis jai grasino. Liudytoja R. Z. parodė, kad ji buvo E. auklėtoja dvejus metus iš eilės (duomenys neskelbtini) mokslo metais, taip pat kad ji yra nukentėjusiosios draugė (duomenys neskelbtini); K. R. jai telefonu ir gyvai papasakojo, kad M. R. jai grasina, gąsdina, kad užmuš (tiek ją, tiek ir jos draugą), ją įžeidinėja, važinėja po kiemą; E. buvo sakęs, kad tėtis skriaudžia mamą; vienu momentu labai dažnai K. R. pasakojo apie M. R. grasinimus, tikrai ne apie vieną įvykį (gal per savaitę 1–2 kartus pasakojo); K. R. būsena buvo sunki, ji labai išgyveno, buvo išsigandusi. Liudytoja G. Ž. parodė, kad ji yra K. R. draugė (duomenys neskelbtini); ji yra mačiusi M. R. tamsios spalvos automobilį „BMW“, kuris vos ne kasdien važinėdavo aplink, stovėdavo prie nukentėjusiosios namų; 2020 m. gruodžio mėn. vaikščiojo su K. ir E. aplink (duomenys neskelbtini), tas pats automobilis važinėjo pirmyn–atgal, aplinkui, prie vairo sėdėjo M. R.; matydavosi K. R. bloga savijauta, jautėsi nerimas, neišsimiegojimas, K. R. labai išgyveno dėl vaiko, buvo išsigandusi; K. R. tuo metu lankėsi pas psichoterapeutę; tuo metu susitikdavo su K. R. kartą ar kelis kartus per savaitę (būdavo K. namuose), tada matydavo važinėjantį M. R. (jei tai būdavo vakaras, tai matydavo visada); prisiminė, kad kai buvo pas K. R. namuose, atėjo ir M. R., nors neturėjo ateiti, veržėsi į butą – tuo metu ji su K. R. ir E. ruošėsi pietauti, atvažiavo M. R. po (duomenys neskelbtini), pasakė, kad eis apsiprausti į dušą, atsisėdo valgyti; kai M. R. neįleisdavo apačioje [pastaba – į laiptinę], tada jis kaimynams skambindavo, kad įleistų, pradėdavo skambinti į duris, ir sūnus sakydavo „mama įleisk“, todėl įleisdavo. Liudytoja I. B. (psichologė) parodė, nukentėjusioji K. R. kreipėsi 2021 m. sausio 23 d., skundėsi baime, bijojo savo buvusio vyro; ką labiausiai liudytoja prisiminė, kad nukentėjusioji bijojo važiuojančio burzgiančio automobilio, nori pabėgti, jaučia persekiojimo baimę; nukentėjusioji tikėjo, kad jai ar jos artimai aplinkai, kuri ją remia ir palaiko, gali būti pakenkta; nukentėjusioji pasakojo, kad buvo grasinama jos draugams; liudytoja prisiminė nukentėjusiąją minint laiptinę, kad bijo susitikimų su savo vyru, automobilio garso, ji manė, kad vyras specialiai važinėja ir ją gąsdina; patirtys, kurias jai perteikė nukentėjusioji, atrodė įtikinančios; po konsultacijų matėsi nukentėjusiosios būsenos pokytis; iš pradžių ji labai daug verkė, vėliau jos galėjo pasikalbėti, atsirado savirefleksija.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 76–79), kuriuo buvo apžiūrėtas 2021 m. gegužės 31 d. BPC garso įrašas ,,2020_09_06_17-11-18_(duomenys neskelbtini)“, taip pat BRIT ataskaitos žiūryklės duomenų (t. 1, b. l. 71–73) nustatyta, kad nukentėjusioji K. R. 2020 m. rugsėjo 20 d. skambino BPC 112, nes buvęs vyras M. R. ją terorizuoja, neduoda ramybės, ateina prie buto durų, beldžiasi, reiškia priekaištus, kad jos brolis su juo nepasisveikino, bet jis dabar pabėgo, nes pamatė, kad ji ima telefoną.

Teismas pažymi ir tai, kad, kaip jau buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2021 m. sausio 21 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (t. 1, b. l. 11–12), M. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), lankydamas ir po to perduodamas mažametį sūnų K. R., žodžiais su ja konfliktavo, stumdė, kėlė balsą, priekaištavo, garsiai ir grasinamais žodžiais reiškė pretenzijas dėl asmeninio gyvenimo <...>; nutarimas įsiteisėjęs.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2020 m. spalio 18 d. 00:00:00 iki 2021 m. sausio 28 d. 00:00:00 (t. 2, b. l. 68–81), nustatyta, kad M. R. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 18 d. 16:34:08 iki 2021 m. sausio 24 d. 20:14:43 skambino ir rašė SMS žinutes nukentėjusiajai. M. R. nurodytu laikotarpiu 319 kartų skambino ir rašė SMS žinutes nukentėjusiajai, tuo tarpu K. R. kaltinamajam – 59 kartus (t. y. beveik 6 kartus rečiau), matyti ir tai, kad M. R. skambino ir rašė SMS žinutes nukentėjusiajai beveik kasdien, dažnai daugiau nei po penkis kartus, pavyzdžiui, 2020 m. spalio 21 d. – 10 kartų, 23 d. – 5 kartus, 31 d. – 5 kartus, 13 d. – 9 kartus, 18 d. – 13 kartų, 25 d. – 11 kartų, 26 d. – 5 kartus, 30 d. – 9 kartus, gruodžio 3 d. – 8 kartus, 4 d. – 6 kartus, 10 d. – 11 kartų, 12 d. – 6 kartus, 15 d. – 5 kartus, 17 d. – 5 kartus 18 d. – 5 kartus, 20 d. – 22 kartus, 21 d. – 19 kartų, 22 d. – 8 kartus, 24 d. – 7 kartus, 26 d. – 6 kartus, 30 d. – 5 kartus, 2021 m. sausio 5 d. – 7 kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors buvo apžiūrėta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė iki 2021 m. sausio 28 d. 00:00:00, tačiau kaltinamojo skambučiai ir SMS žinutės nukentėjusiajai užfiksuoti iki 2021 m. sausio 24 d. 20:14:43, nes nukentėjusioji užblokavo kaltinamojo telefono numerį, dėl ko kaltinamasis ir reiškė nukentėjusiajai pretenzijas jam inkriminuoto 2021 m. sausio 27 d. epizodo metu.

Teismas, apibendrindamas prieš tai aptartus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamajam M. R. pareikštame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodyti trys tęstinės nusikalstamos veikos epizodai – 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d., įvertinus bendrą kontekstą (kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaiko perdavimą pasimatymams su tėvu kiekvieną savaitgalį nuo (duomenys neskelbtini); kalinamojo nekritišką požiūrį į savo elgesį; nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus apie kaltinamojo netinkamą bendravimo būdą su nukentėjusiąja, jo dažną važinėjimą aplink nukentėjusiosios namus, bandymus patekti į nukentėjusiosios namus, nukentėjusiosios psichologinę būseną dėl tokių kaltinamojo veiksmų; nukentėjusiosios 2020 m. rugsėjo 20 d. skambutį BPC dėl kaltinamojo elgesio; 2020 m. gruodžio mėn. M. R. važinėjimą aplink nukentėjusiosios namus ir šalia jų; kaltinamojo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už 2021 m. sausio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu vaiko akivaizdoje; telefono skambučių išklotinės duomenis apie kaltinamojo dažnus skambučius ir SMS žinutes nukentėjusiajai, kol nukentėjusioji 2021 m. sausio 24 d. užblokavo kaltinamojo telefono numerį), buvo padaryti sistemiškai ir kryptingai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. R. 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. atlikti grasinančio–bauginančio pobūdžio, naudojant psichinę prievartą, veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar pavieniai atvejai, todėl jo padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip sistemingas nukentėjusiosios K. R. bauginimas naudojant psichinę prievartą.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų galimų baudžiamojo proceso pažeidimų, nekompetencijos ir pan.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo M. R. gynėja advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad: 1) Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. A. 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-49057-20 (t. 1, b. l. 100–103); iš prie šio nutarimo pridėtų metaduomenų ir rezoliucijos lapo matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras V. G. tos pačios dienos rezoliucija patvirtino, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (t. 1, b. l. 105–106), tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Olga Šleiterienė 2021 m. spalio 19 d. nutarimu panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 109–110) panaikino Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. A. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-49057-20, tokiu būdu, gynėjos vertinimu, prokurorė piktnaudžiavo tarnyba, viršijo įgaliojimus, pažeidė BPK 168 straipsnio 5 dalį; 2) buvo pažeistas non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą patį) principas kaltinamajam inkriminuojant tęstinės nusikalstamos veikos 2021 m. sausio 18 d. epizodą; 3) ikiteisminio tyrimo metu E. R. nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju; 4) kaltinamajam inkriminuoti tęstinės nusikalstamos veikos epizodai yra pernelyg vienas nuo kito nutolę.

Teismas, pasisakydamas nagrinėjamu klausimu, pažymi, kad teismo motyvai dėl kaltinamojo M. R. gynėjos advokatės nurodytų 2 ir 4 aspektų yra jau išdėstyti šiame teismo procesiniame sprendime, o dėl 1 ir 3 aspektų pažymi, kad nenustatė, jog nurodyti galimi ikiteisminio tyrimo metu padaryti pažeidimai būtų tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo/kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, tokių aplinkybių nenurodė nei kaltinamasis, nei jo gynėja advokatė, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę M. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skiriant bausmę M. R. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas, keliantis pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tačiau savo kaltės nepripažįsta, savo atliktų veiksmų kritiškai nevertina, dėl jų kaltina nukentėjusiąją. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. R. – anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 102), baustas administracine tvarka daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 109–117), nedirbantis (t. 2, b. l. 106–107), iš jo žodžių ir pagal (duomenys neskelbtini) M. R. charakteristiką (t. 3, b. l. 79) – dirba (duomenys neskelbtini) ir yra charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini), dalyvauja savo nepilnamečio vaiko gyvenime, byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra (t. 2, b. l. 93–95). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydžiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus M. R. paskirtos bausmės atlikimo, todėl M. R. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, ir jam skirtinos šios BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktuose nustatytos pareigos: pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms.

Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 129–131), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. R. šiuo teismo procesiniu sprendimu nėra išteisinamas, jo prašymas dėl patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti priteisimo (t. 3, b. l. 80–84), netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: kompaktinis diskas su BPC garso įrašais (t. 1, b. l. 70), kompaktinis diskas su BPC garso įrašais (t. 1, b. l. 79), kompaktinis diskas su garso įrašais (t. 1, b. l. 99), kompaktinis diskas su liudytojos apklausos garso įrašu (t. 2, b. l. 5), kompaktinis diskas su E. R. apklausos metu darytu garso ir vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 30), kompaktinis diskas su telefono išklotinėmis (t. 2, b. l. 81), kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais (t. 2, b. l. 89), paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, M. R. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktuose nustatytas pareigas: pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 (septynioms) paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Netenkinti M. R. prašymo dėl patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti priteisimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti (septynias laikmenas), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Eglė Ramanauskienė