Civilinė byla Nr. 2-1902/2010

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 110.4

                                                                                                                                   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria buvo panaikinta teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždarosios akcinės bendrovės „COLUMBUS IT PARTNER“ bankroto byloje Nr. B2-2915-273/2010.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Sekasoft“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ ir jos bankroto administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi sustabdė atsakovo UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat iki nutarties iškelti UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei lėšas, leisdamas areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį, bet uždrausdamas disponuoti.

Atsakovas UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (skundžiama nutartis) panaikino savo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateikto atskirojo skundo, atsiliepimo į UAB „Sekasoft“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei prie jo pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Iš pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog bendrovė turi turto už 6 930 785 Lt, tačiau jos pradelsti įsipareigojimai tesudaro 200 002 Lt, t.y. tik 2,89 procento į balansą įrašyto turto vertės. Tokia finansinė padėtis rodo, jog tiek UAB „Sekasoft“, tiek ir kitų atsakovo kreditorių interesai yra visiškai užtikrinti atsakovo turimo turto verte. Ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis apie turimą turtą ir jo vertę. Be to, nėra objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, jog atsakovas gali imtis veiksmų turtą paslėpti ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo bankroto bylos iškėlimo atveju. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog jo turto ir sąskaitų areštas gali sužlugdyti įmonės veiklą, nepagrįstai apriboti pajėgumą atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais. Teismas manė, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui ir lėšoms, todėl panaikino 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Be to,  teismas skundžiamą nutartį leido vykdyti skubiai.

Ieškovas UAB „Sekasoft“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.      Inicijuojant bankroto bylos įmonei iškėlimą, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama garantuoti pačios įmonės, jos kreditorių interesų apsaugą. Pirmosios instancijos teismo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Inicijavus bankroto bylą įmonei svarbu, kad jos turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekiant užtikrinti tokią padėtį ir sudaryti visiems kreditoriams sąlygas maksimaliai patenkinti savo reikalavimus būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įstatymas apskritai nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su įmonės finansiniais pajėgumais. Priėmus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu, kad atsakovo finansiniai rodikliai nekistų.

2.      Teismas nepagrįstai nutartį motyvavo pradelstų atsakovo įsipareigojimų bei turto santykiu. Jeigu teismo nutartimi atsakovui būtų iškelta bankroto byla, atsakovo visų įsipareigojimų vykdymo terminai būtų suėję. Iš finansinės atskaitomybės matyti, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 6 948 132 Lt, o jo turtas – 6 930 785 Lt. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog tiek pareiškėjo, tiek kitų kreditorių interesai yra visiškai užtikrinti atsakovo turto verte. Atsakovo trumpalaikis turtas, kurio vertė 1 037 889,68 Lt, apskritai neturėtų būti vertinamas kaip šaltinis, iš kurio galėtų būti patenkinti atsakovo kreditorių reikalavimai. Teismas nutartį grindė atsakovo turimo turto rodikliais neanalizuodamas, iš ko šis turtas susideda, kokios atsakovo kreditorių galimybės iš jo išieškoti atsakovo įsiskolinimus.

3.      Atsakovo pateikti įrodymai kelia abejonių jų tikslumu. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad jo debitorių bendros skolos siekia 1 037 899,68 Lt, o tokios balanse nurodytos gautinos sumos per vienerius metus tėra tik 790 592 Lt dydžio, t.y. finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys nesutampa su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais duomenimis. Šių aplinkybių pagrindu teigtina, jog teismas nepagrįstai panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.      Teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį leido vykdyti skubiai. Tokios nutarties skubi vykdymo galimybė nėra numatyta. Teismas, leisdamas skubiai vykdyti nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pažeidė procesinės teisės normas, o tai patvirtina būtinybę panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Atsakovas UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ atsiliepime į ieškovo UAB „Sekasoft“ atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.  Atsiliepime pažymima, kad atsakovo viso turto areštas neproporcingai suvaržytų atsakovo veiklą bei neatitiktų CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo principo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę, atlikti kitus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Byloje nėra įrodymų apie galimą atsakovo nemokumą. Atsakovas yra veikianti įmonė, kurios skolos yra labai mažos. Teismo leidimas skundžiamą nutartį vykdyti skubiai yra teisėtas ir pagrįstas. Neleidus nutarties vykdyti skubiai, būtų paralyžiuota atsakovo veikla.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. gruodžio 3 d. buvo gautas atsakovo UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ prašymas priteisti 2 041,87 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas iš apelianto UAB „Sekasoft“.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikinta 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto (ieškovo) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik pareiškimą padavusių, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi (b. l. 26) savo iniciatyva sustabdė atsakovo turto realizavimą ir ieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus bei areštavo atsakovo turtą ir lėšas iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, tačiau gavęs atsakovo UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ atskirąjį skundą (b. l. 30-36) skundžiama nutartimi (b. l. 90-91) panaikino 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo argumentai nesudarė pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas įvertino tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad byloje nėra objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, jog jis gali imtis veiksmų turtą paslėpti arba sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo bankroto bylos iškėlimo atveju. Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie atsakovo finansines galimybes, teisingai manė, jog bylos medžiagos pagrindu negalima daryti išvados apie tai, kad yra tam tikros priežastys, jog sumažėtų įmonės turto apimtys ar jos finansinės galimybės. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje, nėra duomenų apie tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sumažėtų atsakovo įmonės finansinės galimybės.

Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas, ar pats pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundo teiginiai apie bankroto bylos iškėlimą ir atsakovo visų įsipareigojimų vykdymo terminų pasibaigimą, turto sudėtį neturi esminės įtakos sprendžiamiems klausimams. Pagal UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ 2010 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių sąrašą įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė 200 002,78 Lt (b. l. 72-74), o  debitoriniai  įsipareigojimai - 1 037 889,68 Lt (b. l. 75-77). UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. jos įsiskolinimas kreditoriams buvo 6 337 547 Lt, iš kurių 6 102 136 Lt sudarė skola pagrindiniam akcininkui COLUMBUS IT PARTNER A/S (CIAS), o susijusioms įmonėms pradelstų įsiskolinimų suma tesiekė 200 002 Lt (b. l. 86). Iš UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ 2010 m. rugpjūčio 11 d. balanso duomenų matyti, kad visas įmonės balanse apskaitytas turtas buvo 6 930 785 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 742 950 Lt (po vienerius metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai siekė 6 205 182 Lt). Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog tiek pareiškėjo, tiek kitų kreditorių interesai yra visiškai užtikrinti atsakovo turto verte, o atsakovo trumpalaikis turtas, kurio vertė 1 037 889,68 Lt, apskritai neturėtų būti vertinamas kaip šaltinis, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Kaip jau minėta, šiuo atveju sprendžiamas tik nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o atsakovui pateikus duomenis apie savo finansines galimybes bei nesant duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis imasi veiksmų perleisti savo turtą ar kitaip sumažinti finansinį pajėgumą, nebuvo objektyvaus pagrindo analizuoti, iš ko apskritai susideda jo turtas. Be to, vien ta aplinkybė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jo debitorių skolos siekia 1 037 899,68 Lt, o balanse nurodyta, jog gautinos sumos per vienerius metus yra 790 592 Lt, neduoda pagrindo teigti, jog teismas nepagrįstai panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie apskritai leistų abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie jo finansines (mokumo) galimybes, kiek tai yra svarbu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo klausimą. 

Vėlesne 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (skundžiama nutartimi) teismas panaikino ankstesnę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 91-92) ir leido vėlesnę nutartį vykdyti skubiai. Sprendimą dėl nutarties skubaus vykdymo teismas grindė CPK 283 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, o motyvavo tuo, jog pritaikyti apribojimai sukuria prielaidas atsakovui patirti didelius nuostolius, žlugdo veiklą, nepagrįstai apriboja pajėgumą atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Apelianto teigimu, teismas, leisdamas skubiai vykdyti nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pažeidė procesinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą nutartį panaikinti. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais iš dalies sutinka.

CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma dėl nutarties, kuria pakeičiamos ar panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo galimumo tik įsiteisėjus tokiai nutarčiai, laikytina specialiąja teisės norma CPK 283 straipsnyje įtvirtintos normos, numatančios teismo teisę leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą ar jo dalį, atžvilgiu. Taikyti CPK 283 straipsnio nuostatas ir leisti skubiai vykdyti procesinį sprendimą ar jo dalį (skubus fakultatyvusis vykdymas) teismas gali tais atvejais, kai toks skubus vykdymas yra galimas, t. y. kai specialiosios teisės normos tam tikros rūšies procesinių sprendimų vykdymo tvarkos nereguliuoja kitaip. Įstatyme įtvirtintos specialiosios normos turi viršenybę bendrųjų normų atžvilgiu (lex specialis derogat legi generali).  Galiojant specialiųjų teisės normų viršenybės prieš bendrąsias teisės normas principui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamą nutartį, kuria panaikino ankstesnę savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toks procesinis sprendimas atitinka procesinį sprendimą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones), leisti vykdyti skubiai.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti atitinkamą procesinį sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas nagrinėjamas klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi panaikindamas ankstesnę nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl jo padarytas procesinės teisės pažeidimas, pasireiškęs neteisėtu leidimu skundžiamą nutartį vykdyti skubiai, nesudaro pagrindo naikinti visą šią nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „COLUMBUS IT PARTNER“. Ši nutartis apskųsta apeliacine tvarka, t. y. neįsiteisėjusi. Čia nagrinėjamu atveju išspręstas tik procesinio procedūrinio pobūdžio dalykas tikrinant nutarties laikinųjų apsaugos priemonių klausimu pagrįstumą ir teisėtumą. Teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „COLUMBUS IT PARTNER“, apskųsta apeliacine tvarka, todėl iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. galutinai išspręstas ginčas dėl atsakovo bankroto procedūrų pradėjimo, atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (įskaitant išlaidų, turėtų dėl apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju išnagrinėto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo) atlyginimas turi būti išsprendžiamas galutiniu sprendimu dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne išsprendus tik procesinio procedūrinio pobūdžio dalyką dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 93 str.). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų gali reikšti toje proceso stadijoje, kada bus sprendžiamas nutarties atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovui UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ teisėtumas ir pagrįstumas. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4  punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, panaikinant jos dalį dėl nutarties skubaus vykdymo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą  

Teisėjai                                                                                                                       Vytas Milius

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis