Pavadinimas: [2016-12-16][nuasmeninta nutartis byloje][1A-638-317-2016].docx
Bylos nr.: 1A-638-317/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kiti apeliacinio proceso klausimai

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-638-317/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04539-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.7; 2.4.9. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,

nuteistajam Ž. M.,

nuteistojo Ž. M. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal 1778 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinus apėmimo būdu bei pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, šią apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis, nustatyta subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 29 d.; Ž. M. paskirta kardomoji priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Ž. M. civilinei ieškovei E. D. priteista 360,40 eurų, civilinei ieškovei O. Č. 276,96 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ž. M. nuteistas už tai, kad:

jis 2016 m. vasario 28 d. apie 17 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y. E. D. priklausančią rankinę, kurios vertė 20 eurų, piniginę, kurios vertė 10 eurų, piniginėje buvusius 205 eurų, elektroninę cigaretę, kurios vertė 30 eurų, kosmetinę su joje buvusiomis kosmetikos priemonėmis, kurių bendra vertė 30 eurų, tokias savo veiksmais pagrobė E. D. priklausančio turto už 295 eurus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje;
Be to, jis 2016 m. vasario 7 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), išėmęs gyvenamojo namo verandos langą, įsibrovė į patalpą – R. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio slapta pagrobė žvejybinį „Norfin“ firmos krepšį, 6 eurų vertės, 0.5 litrų talpos butelį „Lauktuvių trauktinė“, viso R. Ž. priklausančio turto už 12 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;
Be to, jis 2016 m. vasario 18 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), akmeniu išmušdamas 90 eurų vertės vonios kambario plastikinį langą bei sugadindamas 20 eurų vertės vonios sienų plyteles, įsibrovė į patalpą, tai yra į O. Č. gyvenamąjį namą, iš kurio slapta pagrobė 10 butelių po 0,7 litro „Stumbro“ degtinės, kurių vieneto vertė 9,50 euro, viso už 95 eurus, 11 talpos brendžio butelį, kurio vertė 12,50 eurų, 0,7 1 talpos butelį brendžio „Grand Cavalier“ , kurio vertė 11 eurų, 2 butelius 0,51 talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurių vieneto vertė 8 eurai, viso už 16 eurų, 2 butelius 0,5 1 talpos degtinės „Zelionaja Marka“, kurių vieneto vertė 8 eurai, viso už 16 eurų, vyrišką auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 340 eurų, vyrišką auksinę grandinėlę ant rankos, kurios vertė 400 eurų, vyrišką auksinį žiedą su iškilimu, kurio vertė 250 eurų, vyrišką auksinį platų žiedą, kurio vertė 120 eurų, 0,7 1 talpos butelį „Tecuila“, kurio vertė 17 eurų, 0,5 1 talpos butelį likerio „Vana Tallin“, kurio vertė 18 eurų, 2 butelius 0,5 1 talpos „Grand Cavalier“, kurių vieneto vertė 8 eurai, viso už 16 eurų, 3 butelius 0,5 1 talpos degtinės „Stumbro“, kurios vieneto vertė 7 eurai, viso už 21 eurą, 0,5 1 talpos butelį juodųjų serbentų likerio, kurio vertė 8 eurai, 0,5 1 talpos butelį baltos spalvos likerio, kurio vertė 7 eurai, moterišką balto metalo grandinėlę ant rankos, kurios vertė 35 eurai, moterišką auksinę grandinėlę ant rankos, kurios vertė 50 eurų, 1000 eurų įvairias banknotų nominalais, balto metalo lapelio formos sagę, kurios vertė 20 eurų, balto metalo papuošalų rinkinį, kurį sudaro grandinėlė ant rankos, grandinėlė ant kaklo, auskarai ir pakabutis, bendros 50 eurų vertės, moterišką balto metalo grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 20 eurų, balto metalo moterišką žiedą su balta akimi, kurio vertė 30 eurų, balto metalo moterišką iškilų žiedą, kurio vertė 30 eurų, balto metalo moterišką rombo formos žiedą, kurio vertė 30 eurų, balto metalo moterišką žiedą raižytą kvadratais, kurio vertė 30 eurų, moterišką gėlės formos balto metalo žiedą, kurio vertė 35 eurai, pintą balto metalo moterišką žiedą, kurio vertė 35 eurai, baltos spalvos perlų vėrinio rinkinį, kurį sudaro kaklo grandinėlė, rankos grandinėlė, auskarai ir žiedas, bendros 150 eurų vertės, 0,71 talpos butelį brendžio „Torres“, kurio vertė 15 eurų, 0,71 talpos butelį degtinės „Jubiliejinė“, kurios vertė 20 eurų, odinę moterišką piniginę, kurios vertė 20 eurų, moterišką aukso spalvos laikrodį, kurio vertė 70 eurų, moterišką sidabro spalvos laikrodį, kurio vertė 50 eurų, sudaužė molinę avinėlio statulėlę, kurios vertė 30 eurų, karolius su violetinės spalvos akmenimis, kurių vertė 10 eurų, plastikinę baltos spalvos dėžutę, kurios vertė 1 euras, medinę dėžutę, kurios vertė 10 eurų, mėlynos spalvos auskarus, kurių vertė 7 eurai, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, kurio vertė 50 eurų, balto metalo pintą vėrinį, kurio vertė 15 eurų, tokias savo veiksmais įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimo O. Č. turto už 3130,50 eurų bei sugadino svetimo O. Č. turto už 140 eurų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. M. prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tokį savo manymą nuteistasis grindžia tuo, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apelianto teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, neapsunkino tyrimo, todėl tai taip pat turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kadangi nuteistasis Ž. M. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytoms išvadoms, pažymi, jog nuteistasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas trylika kartų teistas, teistumams pagal ankstesnius nuosprendžius neišnykus, kas rodo, kad Ž. M. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių ir nauji nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog naujas nusikalstamas veikas nuosavybei apeliantas padarė praėjus tik dviem mėnesiams nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę už analogiškų ir kitų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė apie recidyvo Ž. M. veiksmuose buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, kadangi 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) papildžius BK 60 straipsnio 1 dalį, aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš šių aptartų duomenų matyti, jog Ž. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam skiriama griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki šiol nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, todėl manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.
Nuteistasis padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, taip pat vieną baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Ž. M. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė arešto, o už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyje, padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Taip pat, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog galutinė paskiroji subendrina bausmė nuteistajam, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sutikdama, jog nėra nustatyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindai, apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti Ž. M. paskirtos bausmės dydį.
Apeliantas skunde teigia, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir į tai turėjo būti atsižvelgta apkaltinamajame nuosprendyje, skiriant jam bausmę. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šiame punkte numatytos alternatyvios aplinkybės, jog kaltininkas: 1) prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; arba 2) padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Antroji aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir kt. Būtent savanoriški aktyvūs veiką padariusio asmens veiksmai padedant atskleisti nusikaltimo esmę šiuo atveju turi reikšmės sprendžiant apie šios lengvinančios aplinkybės buvimą. Tačiau šiuo atveju Ž. M. elgesyje tokie aktyvūs veiksmai, siekiant padėti išaiškinti jo padarytus nusikaltimus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nenustatyti. Nors jis prisipažino ir gailėjosi dėl nusikaltimų padarymo (tai nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kad kaltininkas padėjo išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tai būtų padaręs, nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie jo padarytus nusikaltimus, ar ne. Ž. M. savo kaltę pripažino ir veikų aplinkybes nurodė įtariamojo apklausų metu, tai yra jau atlikus tyrimo veiksmus, jam įteikus pranešimus apie įtarimą. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, todėl nėra pagrindo manyti, jog Ž. M. savo aktyviais savanoriškais veiksmais padėjo išaiškinti jo padarytas nusikalstamas veikas ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kadangi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo Ž. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Ž. M., išlaidas iki 2016 m. lapkričio 21 d. sudaro 57,90 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis Ž. M. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo Ž. M. nepriteistinos.