Civilinė byla Nr. 2S-1008-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02868-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-7390-1126/2021 pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: yra atitiktis, jog pil. E. Z., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. gavęs 33,00 rublius per mėnesį iš Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos, kuri nuo jų įmokėjusi 5,5 proc. tarifu valstybinius pensijų socialinio draudimo mokesčius, ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. gavęs priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini) akademijos, kuri nuo jų įmokėjusi 5,5 proc. tarifu valstybinius pensijų socialinio draudimo mokesčius, ir tai įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti ir išmokėti senatvės pensiją, įtraukus į bendrąjį valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą gavimą valstybinių pensijų socialinio draudimo mokesčių nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. iš Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. iš (duomenys neskelbtini) akademijos. Pareiškėjas nurodė, kad juridinių faktų nustatymo tikslas yra įskaityti laikotarpį nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. į bendrą pensijų valstybinio socialinio draudimo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3.       Teismas sprendė, kad

III.                      Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neįsigilinęs į bylos esmę, t. y., kad nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus atsakymai Nr. (8.6-45) SD-5864 ar Nr. (8.6E-45) SD-6454 nepažeidžia pareiškėjo materialiųjų teisių, nes šiais raštais jis tik buvo informuotas apie tai, jog šios institucijos neturi dokumentų, pagrindžiančių faktus, kuriuos jis siekia nustatyti teismine tvarka inicijuojamoje byloje;

4.2.       Kadangi jokių įrodymų apie pareiškėjo socialinį draudimą laikotarpiais nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. nėra išlikę, vienintelis kelias jam įrodyti draudžiamųjų pajamų gavimą minėtais laikotarpiais, yra juridinių faktų nustatymas teismine tvarka.

5.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nenagrinėtinas teisme, nes jo atžvilgiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (jos skyrius) yra priėmusi pareiškėjui nepalankų sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo, kurį, o taip pat ministerijos raštus, skųsdamas teismui, pareiškėjas gali šiuos faktus įrodinėti. Apeliantas tvirtina, kad nesant išlikusių jokių įrodymų apie draudžiamuosius periodus, reikšmingus jo pensijos stažui, vienintelis kelias jam įrodyti draudžiamųjų pajamų gavimą tam tikrais laikotarpiais, yra juridinių faktų nustatymas teismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais E. Z. argumentais sutinka.

9.       Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo E. Z.“ matyti, kad pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 16 d. buvo skirta 215,17 Eur senatvės pensija. Šio sprendimo priede „Socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas“ nurodyta, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas sudedant senatvės pensijos bendrąją dalį (133,45 Eur) su individualiąja dalimi (81,72 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, bendroji socialinio draudimo pensijos dalis – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad individualioji socialinio draudimo pensijos dalis – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį. O to paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Taigi, pensijos dydžiui reikšmingi duomenys tiek apie laikotarpį, kuriuo buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tiek apie sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį. Tačiau pareiškėjas tvirtina, kad jis neturi įrodymų, patvirtinančių jo draudžiamųjų pajamų gavimą laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d., t. y. šie duomenys gali būti nustatyti tik teismine tvarka.

10.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas pareiškimu siekia nustatyti draudžiamųjų pajamų gavimą laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d., iš minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimo priedo matyti, kad pagal gautus dokumentus į stažą neįskaitytas tik mokymosi laikas nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. Siekdamas gauti įrodymus apie mokymosi laikotarpiu įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir sumokėtų įmokų dydį, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą (buvusi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykla), Kauno miesto savivaldybės administraciją bei (duomenys neskelbtini) universitetą, kuris buvo sukurtas reorganizavus sujungimo būdu (duomenys neskelbtini) universitetą ir (duomenys neskelbtini) akademiją.

11.       Pareiškėjas į bylą yra pateikęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (8.6E-45)SD-6454 „Dėl Jūsų kreipimųsi“, kuriame nurodyta, kad „ministerija nedisponuoja informacija apie asmenų įmokas, gautą atlyginimą, <...> duomenų apie asmens gautas draudžiamąsias pajamas iki 1993 m. gruodžio 31 d. [Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos] taip pat neturi. Kiekvienas besikreipiantis dėl pensijos asmuo pats privalo pateikti dokumentus, įrodančius jo darbo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir draudžiamąsias pajamas. <...> Minėtu laikotarpiu gautos draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavio išduotomis pažymomis. Jei darbo knygelėse įrašai apie darbo laikotarpį nėra tinkamai įforminti, tokie darbo laikotarpiai gali būti įrodomi darbo stažo pažymomis, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, išrašais ar kitais [Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo] nuostatų 6.4 papunktyje nustatytais dokumentais. Jei yra neįmanoma pateikti dokumentų, įrodančių asmens įgytą stažą ir gautas draudžiamąsias pajamas iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka“. 

12.       Iš byloje esančio Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. spalio 22 d. archyvo pažymos apie E. Z. mokymąsi Nr. 7-261 matyti, kad „E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., priimtas mokytis į Kauno 23 technikos mokyklą (dabar – Kauno (duomenys neskelbtini) mokykla) pirmos kategorijos kino mechanikų 23 grupę nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. <...> 1974 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 75-k §3, moksleiviui nedaleistam laikyti išleidžiamųjų kvalifikacinių egzaminų išduoti pažymėjimą. Stipendijų žiniaraščiai yra trumpai saugomi dokumentai. Jų saugojimo laikas 10 metų. 1973–1974 m. mokyklos archyve tokių duomenų nėra“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrius 2021 m. vasario 3 d. raštu Nr. 24-12-17 „Dėl E. Z. duomenų pateikimo“ pareiškėją informavo, kad „Kauno 23-osios technikos mokyklos dokumentai Dokumentų skyriaus Archyvų poskyriui saugojimui neperduoti, todėl E. Z. priskaičiavimo ir išmokėjimo draudžiamųjų pajamų žiniaraščių, valstybinių pensijų socialinio draudimo mokesčių apskaitos žiniaraščių, mokestinių pavedimų per subsąskaitą Nr. 230 – Fondui socialinio draudimo LTSR švietimo ir meno darbuotojų profsąjungų komiteto privalomųjų valstybinių pensijų socialinio draudimo mokesčių į Valstybinį socialinio draudimo fondą kopijų už laikotarpį nuo 1973-09-01 iki 1974-08-31 laikotarpį išduoti negalime“.

13.       (duomenys neskelbtini) universiteto 2021 m. vasario 11 d. raštas Nr. 2021-DVT2-298 „Dėl studijų metu sumokėtų valstybinio pensijų socialinio draudimo mokesčių ir stipendijų mokestinių pavedimų duomenų“ patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini) universiteto archyvo fonduose nėra (duomenys neskelbtini) akademijos studentams mokėtų stipendijų apskaitos žiniaraščių ar kitų stipendijų finansinio valdymo dokumentų už laikotarpį nuo 1974-09-01 iki 1979-07-31 (tokių dokumentų saugojimo terminas – 10 metų), todėl negalime išduoti jų kopijų. Taip pat nėra duomenų apie studentams priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir valstybinio pensijų socialinio draudimo mokesčius, todėl negalime išduoti atitinkamos pažymos“.

14.       Aptarti ministerijos, savivaldybės bei mokymosi įstaigų raštai patvirtina, kad nėra išlikusių įrodymų, patvirtinančių, kad E. Z. laikotarpiais nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. gavo draudžiamųjų pajamų, kurios, galimai, turėtų įtakos pareiškėjo senatvės pensijos dydžiui. Tuo tarpu tai, kad E. Z. neskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo E. Z.“, nereiškia, kad tai užkerta kelią pareiškėjui rinkti įrodymus apie draudžiamųjų pajamų gavimą teismine tvarka. Iš aukščiau minėtų raštų turinio akivaizdu, kad duomenų apie E. Z. mokėtą stipendiją, jo mokymosi (studijų) metu, nėra išlikę, todėl Sodros sprendimo skundimas įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjo galimai pažeistų teisių neapgins (faktai apie draudžiamųjų pajamų gavimą, nesant išlikusių rašytinių įrodymu, gali būti nustatomi ypatingosios teisenos tvarka), juolab, kad terminas skundui dėl sprendimo teisėtumo ir (ar pagrįstumo) paduoti yra pasibaigęs. Be to, kaip minėta ministerijos rašte, kiekvienas besikreipiantis dėl pensijos asmuo pats privalo pateikti dokumentus, įrodančius jo darbo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir draudžiamąsias pajamas, o nesant galimybių pateikti tokius dokumentus, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti (kaip ir yra šiuo atveju), darbo laikotarpiai, asmens prašymu, gali būti nustatomi teismine tvarka.

15.       Teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas taip pat neskundė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštų (atsakymų į paklausimus), ir tai, neva užkerta kelią iškelti bylą ypatingosios teisenos tvarka. Tiek iš ministerijos 2020 m. spalio 29 d. rašto Nr. (8.6EW-45) SD-5863 „Dėl Jūsų kreipimosi“, tiek iš 2020 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (8.6E-45)SD-6454 „Dėl Jūsų kreipimųsi“ turinio matyti, kad šiais raštais nors ir atsisakyta pateikti pareiškėjo prašytas pažymas apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sumokėtus privalomus valstybinio socialinio draudimo mokesčius laikotarpiu nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d. (pastebėtina, kad pareiškėjas šioje byloje siekia nustatyti faktus už visai kitą laikotarpį, t. y. 1973 m. rugsėjo 1 d.–1979 m. liepos 31 d., išskyrus 1974 m. rugpjūčio mėnesį), tačiau šie raštai yra daugiau informacinio pobūdžio – pareiškėjui išaiškinta kokie duomenys turi būti teikiami Sodrai, siekiant įrodyti draudžiamųjų pajamų gavimą tam tikru laikotarpiu, taip pat kur kreiptis, siekiant gauti šiuos duomenis ir ką daryti, jeigu nėra išlikusių duomenų. Tuo tarpu informacinio pobūdžio raštai nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti teisme nagrinėjamos bylos dalyku. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tuo pagrindu, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas įstatymų nustatytą tvarka būtų pateikęs skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus atsakymų Nr. (8.6-45) SD-5864, ar Nr. (8.6E-45) SD-6454.

16.       Pirmosios instancijos teismo pacituotos nutartys civilinėse bylose Nr. 2YT-5663-1088/2020, Nr. 2YT-13989-285/2020 neturi įtakos pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimui šioje byloje, kadangi paminėtose bylose pareiškėjo pareiškimą buvo atsisakyta priimti, nes pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Sodros teritorinį skyrių dėl socialinių išmokų skyrimo ir tuo klausimu yra priimtas Sodros teritorinio skyriaus sprendimas. Be to, minėtose bylose teismai nustatė, kad dėl dalies prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo nurodomus faktus. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2YT-29930-1126/2020 buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kitais, nei šioje byloje laikotarpiais, taip pat minėtoje byloje pareiškėjas siekė, kad būtų nustatyta, jog jis tam tikru laikotarpiu (kitu nei šioje byloje) dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Taigi šiose bylose priimtos nutartys neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamu atveju.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė itin formaliai, neatsižvelgiant į pareiškimo ir prie jo pateiktų dokumentų turinį. Dėl to, apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, neišsiaiškinęs visų pareiškimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl ši nutartis naikinama. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį į ir E. Z. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas