Civilinė byla Nr. e2A-318-653/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Energija“ ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo,  nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų –  akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius, išvadą teikianti institucija - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.  

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Perlas Energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės M. V. priteisti 263,48 Eur skolą; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Nurodė, jog pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė tiekė elektros energiją atsakovei, tačiau atsakovė sutartais terminais ir tvarka su ieškove neatsikaitė, todėl yra skolinga 263,48 Eur. Atsakovė nesutinka mokėti, nes ieškovė nepateikė metrologinės elektros valandinių kiekių apskaitos dokumentacijos, tačiau skaitikliai priklauso trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), todėl pateikė šio asmens atsakymą. Atsakovė neturi išmanaus skaitiklio, todėl jai suvartotos energijos kiekis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

3.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad pasirašydama sutartį su ieškove suprato, jog jos turimas skaitiklis elektros energijos valandinių kiekių nefiksuoja, tačiau ne pas ieškovę esanti apskaita turi turėti metrologinę patikrą. Ieškovė nepateikė atsakovei duomenų apie galiojančią apskaitos metrologinę dokumentaciją. Ieškovė pardavinėjo valandinę elektros energiją, tačiau netikrino, ar ESO turi metrologiškai patikrintą apskaitą. Atsakovei nėra pateikta jokia dokumentacija, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau - VERT) tikrino pas ESO valandinę apskaitą arba, kad Lietuvos metrologijos inspekcija atliko kokį nors patikrinimą. Atsakovė yra sumokėjusi neginčijamą dalį, tačiau sustabdė savo prievolių vykdymą iki ieškovė pateiks valandinių elektros skaitiklių identifikacinių numerių, buvimo vietos adresų ir metrologinės dokumentacijas.

5.       Išvadą teikianti institucija VERT pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog elektros energijos tarifų nustatymo, suvartotos energijos paskaičiavimą nustato teisės aktai. Pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, jog teisės aktai nedraudė ieškovei sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo pagal kainodarą susietą su „Nord Pool“ valandinėmis biržos elektros kainomis. Vartotojams, neturintiems išmaniosios apskaitos, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas turi teisę ir galimybes atlikti kainų skaičiavimą pagal „Nord Pool“ valandines biržos kainas, t. y. sąskaitas išrašyti įvertinus vartojimo netolygumo koeficientą. Išmaniųjų apskaitos prietaisų diegimas vykdomas dviem etapais ir už jų įdiegimą atsakinga yra ESO. Informacija apie įdiegtų elektros energijos apskaitos prietaisų metrologinę patikrą disponuoja ESO. Atsakovei pateiktose ginčo sąskaitose paskaičiuota kaina yra kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis prie „Nord Pool“ ir ESO skelbiamais vartojimo netolygumo koeficientais su PVM, pridėjus tiekėjo dalį 0,009 EUR/kWh.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 263,48 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (275,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 178,30 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 39,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. birželio 26 d. pasirašė Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį (toliau – Sutartis), susidedančią iš Specialiosios dalies ir Bendrosios dalies. Iš Specialiosios dalies nustatė, jog atsakovė pasirinko „Birža+“ tarifo planą namai, dviejų laiko zonų tarifais, kainą skaičiuojant taip: NP + reguliuojama kaina + 0,009 EUR/kWh bei pastovioji ESO dedamoji 3 Eur/mėn. NP – valandinės „Nord Pool“ biržos elektros kaina Lietuvos kainų zonoje. Reguliuojama kaina – VERT patvirtintos persiuntimo paslaugos kainos dedamosios 2022 m.: pastovioji dalis 3 EUR/mėn., dieninė – 0,072 EUR/kWh, naktinė – 0,042 EUR/kWh. Specialiojoje dalyje Sutarties šalys sutarė, jog neautomatizuotą apskaitą turintiems objektams galutinė elektros energijos kaina apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis „Nord Pool“ dienos prieš ir ESO skelbiamais vartojimo netolygumo koeficientais.

8.       Ieškovė pagal atsakovės pateiktus skaitiklio duomenis 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PES001745901 294,50 Eur sumai už 2022 m. rugpjūčio mėnesį suvartotą elektros energiją. Atsakovė dalinai apmokėjo sąskaitą, todėl, ieškovės teigimu, liko skolinga 263,48 Eur.

9.       Byloje nėra ginčo, kad pas atsakovę yra neautomatizuota elektros energijos apskaita. Atsakovei suvartotos energijos kiekis turėjo būti skaičiuojamas kaip buvo šalių sutarta Specialiojoje dalyje: galutinė elektros energijos kaina apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis „Nord Pool“ dienos prieš ir ESO skelbiamais vartojimo netolygumo koeficientais.

10.       Šalių Specialiojoje dalyje sutartas kainos už suvartotą elektros energiją paskaičiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Energetikos Ministro 2021 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. 1-378 „Dėl elektros energijos rinkos taisyklių pavirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtintų Elektros energijos rinkos taisyklių nuostatas. Pagal šalių Sutartį ir galiojantį teisinį reglamentavimą, pirmiausia nustatomas vartotojų per mėnesį faktiškai suvartotas elektros energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis (Elektros energijos rinkos taisyklių 65.2.1. punktas). Jokie kiti skaitikliai ir jų rodmenys, paskaičiuojant atsakovės elektros energijos kainą nėra naudojami, todėl teisinę reikšmę skaičiuojant atsakovės suvartotos elektros energijos kiekį turi tik aplinkybė, ar atsakovės turimas elektros energijos apskaitos prietaisas turi galiojančią metrologinę patikrą ir apskaitos prietaiso rodmenys.

11.       Iš ESO 2022 m. liepos 14 d. Užduoties Nr. 74758423 nustatė, kad pas atsakovę 2018 m. kovo 30 d. buvo įrengtas 2017 m. pagamintas skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metrologinės patikros data yra 2017 m. balandžio mėn., skaitiklio metrologinės patikros terminas baigiasi 2029 m. balandžio mėn. Kadangi kainos paskaičiavimui kitų skaitiklių duomenys nebuvo reikalingi ir nebuvo taikomi, todėl jokių kitų skaitiklių valandinės metrologinės patikros buvimas ar nebuvimas nėra teisiškai reikšmingi šiam ginčui, o atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo pateikta galiojanti valandinės apskaitos metrologinė patikra skaitiklių, kuriais elektros energijos suvartojamas skaičiuojamas valandiniais intervalais, atmesti, kaip neturintys teisinės reikšmės.

12.       Byloje nėra ginčo dėl to, ar ESO tinkamai paskaičiavo elektros energijos vartojimo netolygumo koeficientus, atsakovė taip pat neginčijo, kad atliekant paskaičiavimus buvo netinkamai imamos „Nord Pool“ valandinės kainos. Ieškovė pateikė atsakovės mėnesio suvartojimo, elektros biržos savikainos išklotinę, kurių duomenų atsakovė nenuginčijo, todėl teismas laikė, jog ieškovė tinkamai paskaičiavo suvartotos energijos kiekį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; 3) teismo išlaidas valstybei priteisti iš ieškovės.  

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      ieškovė pardavinėjo valandinę elektros energiją, tačiau netikrino, ar ESO turi metrologiškai patikrintą valandinę apskaitą. Nei atsakovei, nei teismui nebuvo pateikta jokia valandinės apskaitos dokumentacija ar dokumentacija kad VERT tikrino pas ESO valandinę apskaitą arba, kad Lietuvos metrologijos inspekcija atliko kokį nors ESO valandinės apskaitos patikrinimą.

14.2.                      Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1-378 „Dėl Elektros energijos rinkos taisyklių pavirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ nustato, kad 65.2.1 papunktyje gautą vartotojų faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį dauginant iš netolygumo koeficiento ki, apskaičiuojamo pagal pateiktą formulę. Tam, kad kiekvieną mėnesį apskaičiuoti kį - vartojimo netolygumo koeficientą, reikia turėti duomenis t. y. Ei ir eni. Šiuos duomenis ESO gauna iš skirstomųjų tinklų operatoriaus ESO, perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid AB ir prie ESO tinklo prijungtų gamintojų elektros apskaitos „komercinių“ skaitiklių, bei išmaniosios apskaitos sistemos ar automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos. Jokios informacijos, kad yra metrologiškai patikrinti skaitikliai E, ir eni kiekiams nustatyti byloje nepateikta.

14.3.                      ESO tinkle yra daugybė elektros energijos skaitiklių, kuriais remiantis suskaičiuojami £, ir eni , kad po to suskaičiuoti kį - vartojimo netolygumo koeficientą. Šią aplinkybę byloje nutylėjo ESO ir VERT, nes šios „komercinės“ apskaitos sistemos niekada netikrino nei VERT, nei Lietuvos metrologijos inspekcija, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad jokie kiti skaitikliai ir jų rodmenys, paskaičiuojant atsakovės elektros energijos kainą, nėra naudojami.

14.4.                      ESO ir VERT siekė nukreipti teismo dėmesį nuo to fakto, kad ESO „vidinė elektros energijos apskaita“, kurios reikia kiekvieną mėnesį vartojimo netolygumo koeficientui suskaičiuoti, nėra tikrinta.

14.5.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad nėra ginčo dėl to, ar ESO tinkamai paskaičiavo elektros energijos vartojimo netolygumo koeficientus, kurie skelbiami viešai, nes niekas netikrino kokiais skaitikliais remdamasis ESO kiekvieną mėnesį suskaičiuoja elektros energijos vartojimo netolygumo koeficientus. Atsakovė prašė patekti metrologinę informaciją.

15.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

16.1.                      Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. PES001745901 matyti, kad atsakovė deklaravo suvartotos elektros energijos kiekius pagal savo skaitiklius. Nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei apeliaciniame skunde atsakovė neįrodinėja bei neneigia, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį faktiškai buvo suvartojusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą elektros energijos kiekį.

16.2.                      Atsakovės argumentai dėl tariamo metrologinės patikros nebuvimo yra deklaratyvūs. Kadangi ieškovė tiekė elektros energiją, o atsakovė tiekiamą elektros energiją vartojo ir gavo, už suvartotą elektros energiją atsakovei atsirado prievolė sumokėti ieškovei.

17.       ESO atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

18.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi tik aplinkybė dėl atsakovei įrengto skaitiklio metrologinės patikros ir šio apskaitos prietaiso rodmenys.

18.2.                      Apeliantė klaidingai nurodo, kad neva trečiasis asmuo nutylėjo aplinkybę, jog apskaičiuojant netolygumo koeficientą, yra remiamasi ir kitų vartotojų faktiškai suvartotu kiekiu. Priešingai, ESO bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad netolygumo koeficientas yra apskaičiuojamas remiantis Taisyklių 65 punkto nuostatomis, tame tarpe ir vertinant vartotojų per mėnesį faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytais būdais (kaip nurodyta Taisyklių 65.2.1 punkte). Taip pat vertinamas faktinis konkretų atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį perdavimo sistemos operatoriaus perduotas į atitinkamus skirstomuosius tinklus elektros energijos kiekis ir prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo prijungtų gamintojų patiektas į tinklą kiekis bei išmaniąja apskaitos sistema ar automatizuota duomenų nuskaitymo sistema, priklausančia skirstomųjų tinklų operatoriui, apskaitytas elektros energijos kiekis (kaip tai nustatyta Taisyklių 65.2.2 punbkte). ESO paaiškino, kad visi elektros apskaitos prietaisai, naudojami elektros energijos kiekiui apskaičiuoti, atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. turi galiojančią metrologinę patikrą, analogiškai kaip ir atsakovės objekte įrengtas skaitiklis.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo, kad ESO į bylą pateiktų duomenis apie elektros apskaitos prietaisų, pagal kurių rodmenis nustatomi faktiškai suvartoti elektros energijos kiekiai netolygumo koeficientui apskaičiuoti, metrologinę patikrą. Tokiu atveju turėtų būti teikiami duomenys apie visus Lietuvos Respublikoje ESO įrengtus elektros apskaitos prietaisus. Kaip buvo paaiškinta ESO 2023 m. gegužės 9 d. rašte, pažymos ar sertifikato dėl elektros skaitiklio patikros gamintojas neteikia.

18.4.                      ESO, vykdydamas jam pavestas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50.3 ir 69 punktuose, įrengia elektros apskaitos prietaisus, atitinkančius Metrologijos įstatymo nuostatas. ESO veikla griežtai reglamentuojama teisės aktų, kuri yra reguliuojama ir kontroliuojama VERT (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsakovės reikalauti duomenys apima Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu reguliuojamą sritį ir / ar yra konfidenciali informacija.

18.5.                      Ieškovei apskaičiuojant atsakovės mokėtiną sumą pagal tarp šių šalių sudarytą sutartį, pakankamas pagrindas yra remtis ESO viešai skelbiamais elektros energijos vartojimo netolygumo koeficientais. Byloje nėra ginčo dėl to, ar ESO tinkamai paskaičiavo elektros energijos vartojimo netolygumo koeficientus.

18.6.                      Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė teisinį reglamentavimą, o konkrečiai Taisyklių 65 punkto nuostatas, kuriomis remiantis už balansą atsakinga šalis nustato faktinius elektros energijos kiekius, kad pagal šalių Sutartį ir galiojantį teisinį reglamentavimą, pirmiausia nustatomas vartotojų per mėnesį faktiškai suvartotas elektros energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis (Elektros energijos rinkos taisyklių 65.2.1. punktas). Atsakovės mokėtina suma už faktiškai suvartotą elektros energiją yra apskaičiuojama remiantis jos objekte įrengto skaitiklio rodmenimis. Pagrįstai konstatuota, kad teisinę reikšmę turi tik aplinkybė apie atsakovei įrengtą elektros apskaitos prietaisą.

18.7.                      ESO viešai skelbiamas netolygumo koeficientas yra tik viena iš dedamųjų, taikoma ieškovei apskaičiuojant atsakovės mokėtiną sumą už suvartotą elektros energiją pagal tarp sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

Apeliacinis skundas netenkinamas. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visoje apimtyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22.       Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. birželio 26 d. pasirašė Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį, kuri susideda iš Specialiosios ir Bendrosios dalies (elektros tiekimo pradžia – 2022 m. liepos 1 d.). Specialiojoje dalyje nurodyta, kad atsakovė pasirinko „Birža+“ tarifo planą namai, dviejų laiko zonų tarifais, kainą skaičiuojant taip: dieninė, naktinė ir savaitgalio energijos dedamoji NP + reguliuojama kaina + 0,009 EUR/kWh bei pastovioji ESO dedamoji 3 Eur/mėn. NP reikšmė yra valandinės „Nord Pool“ biržos elektros kaina Lietuvos kainų zonoje. Reguliuojama kaina – VERT patvirtintos persiuntimo paslaugos kainos dedamosios 2022 m.: pastovioji dalis 3 EUR/mėn., dieninė – 0,072 EUR/kWh, naktinė – 0,042 EUR/kWh. Šalys sutarė, jog neautomatizuotą apskaitą turintiems objektams galutinė elektros energijos kaina apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis „Nord Pool“ dienos prieš ir ESO skelbiamais vartojimo netolygumo koeficientais. Byloje nėra ginčo, kad pas atsakovę yra neautomatizuota elektros energijos apskaita. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčijo aplinkybės, jog pas atsakovę 2018 m. kovo 30 d. buvo įrengtas 2017 m. pagamintas skaitiklis Nr. 02136930, kurio metrologinės patikros data yra 2017 m. balandžio mėn. Pas atsakovę įrengto skaitiklio metrologinės patikros terminas baigiasi 2029 m. balandžio mėn. (2017.04 + 12). Skaitiklis ginčo laikotarpiu turėjo metrologinę patikrą.

23.       Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PES001745901 matyti, kad dieninio tarifo aspektu deklaruoti duomenys – 241 kWh (nuo 7775 iki 8016), o naktinio ir savaitgalinio tarifo aspektu deklaruoti duomenys – 254 kWh (nuo 9019 iki 9273). Apskaičiuota elektros kaina, kuri susideda iš šių duomenų: 1) dieninis tarifas ir atimama tiekimo dieninės kainos kompenscija (167,32 Eur – 21,69 Eur); 2) naktinis ir savaitgalio tarifas ir atimama tiekimo naktinės kainos kompensacija (168,73 Eur – 22,86) + 3,00 Eur pastovioji dedamoji (ESO).

Dėl apeliacinio skundo esmės

24.       Šalių sutartas kainos už suvartotą elektros energiją paskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos Ministro 2021 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. 1-378 „Dėl elektros energijos rinkos taisyklių pavirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtintų Elektros energijos rinkos taisyklių nuostatos, kurių 65 punkte nustatyta, jog už balansą atsakingos šalies aptarnaujamų rinkos dalyvių bei skirstomųjų tinklų operatoriaus kiekvieną atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį patiektos ar suvartotos elektros energijos faktiniai kiekiai tinklų operatorių nustatomi: 65.2. vartotojų, kuriems neįdiegta išmanioji apskaitos sistema arba kurių objekte įrengtas apskaitos prietaisas nėra prijungtas prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos: 65.2.1. pirmiausia nustatomas vartotojų per mėnesį faktiškai suvartotas elektros energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytais būdais; 65.2.2. nustatomas kiekvienam atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiui vartotojų faktiškai suvartotas elektros energijos kiekis, kuris apskaičiuojamas Taisyklių 65.2.1 papunktyje gautą vartotojų faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį dauginant iš netolygumo koeficiento ki, apskaičiuojamo pagal pateiktą formulę.

25.       Vadovaujantis šalių sutartimi, galutinė elektros energijos kaina apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis „Nord Pool“ dienos prieš ir ESO skelbiamais vartojimo netolygumo koeficientais.

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčijo deklaruoto sunaudoto elektros kiekio, netinkamo elektros kainos apskaičiavimo būdo (teisinio reglamentavimo, formulės) pagal šalių sudarytą sutartį, neginčijo elektros energijos tiekimo kintamos biržos kainos nustatymo tvarkos ir kt. Apeliantė atsisakė apmokėti suvartotos elektros kainą dėl to, kad jai nebuvo pateikti ESO vidinė elektros energijos apskaitos metrologiniai duomenys.

27.       Vartojimo netolygumo koeficientai apskaičiuojami Elektros energijos rinkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-378 „Dėl Elektros energijos rinkos taisyklių pavirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, 65 punkte nustatyta tvarka (taip pat pateikta apskaičiavimo formulė ir reikalingi duomenys). Vadovaujantis nurodytu 65 punktu ir jo papunkčiais, netolygumo koeficientas yra viena iš dedamųjų, taikoma ieškovei apskaičiuojant atsakovės mokėtiną sumą už suvartotą elektros energiją.

28.       Atsižvelgus į tai, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų dėl atsakovo netinkamai minėtų teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotos skolos sumos už suteiktas paslaugas, kad atsakovė nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų dėl tam tikros informacijos pateikimo, darytina išvada, kad apeliantės prielaidos apie ESO apskaitos prietaisų metrologinės patikros neatlikimą nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti sutartinę prievolę atsiskaityti su suteiktas paslaugas. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį ir jo nustatymo pagrindus. Remiantis Taisyklių 65.2.2 papunktyje nurodyta koeficiento formule matyti, kad jam apskaičiuoti be kitų rodiklių, reikalinga faktinio i-tąjį atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį perdavimo sistemos operatoriaus perduoto į atitinkamus skirstomuosius tinklus elektros energijos kiekio ir prie skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklo prijungtų gamintojų patiekto į tinklą kiekio suma; n-tosios išmaniosios apskaitos sistemos ar automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos, priklausančios atitinkamam skirstomųjų tinklų operatoriui, apskaitytas elektros energijos kiekis i-tąjį atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį. Tai reiškia, kad koeficiento apskaičiavimui yra pasitelkiami ir kitų elektros vartotojų gautos elektros kiekio duomenys, todėl vertintina, kad, kaip ir nurodė ESO, tokiu atveju turėtų būti teikiami duomenys apie visus Lietuvos Respublikoje ESO įrengtus elektros apskaitos prietaisus, kurie šios bylos kontekste laikytini pertekliniai.

29.       Bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovės, kaip vartotojos prievolės nevykdymas atsiskaityti su ieškove už suteiktą elektros energiją. Sutartyje yra aiškiai nurodytas elektros kainos apskaičiavimas, t. y. jog bus taikomi ir ESO skelbiami vartojimo netolygumo koeficientai, kainos apskaičiavimo būdas atsispindi ir ginčo PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovė bendradarbiavo su atsakove el. laiškais, papildomai paaiškino kainos apskaičiavimą (žr. pvz.: 2022 m. gruodžio 6 d. el. laišką, adresuotą atsakovei). Ieškovas nėra atsakingas už vartojimo netolygumo koeficiento apskaičiavimą, todėl ir dėl šių motyvų atsakovės abejonės dėl minėto koeficiento pagrįstumo nepanaikina prievolės atsiskaityti su ieškovu už suvartotą elektros energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.385 straipsnis, 6.388 straipsnis).

30.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas,  apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

33.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 707,85 Eur. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla nėra sudėtinga: byloje nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai, ginčas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo vykdoma komercine veikla, byla nėra didelės apimties, dėl nedidelės sumos, byloje atsakovė veikia kaip vartotoja; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ieškovą atstovavo advokatas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat įvertinus pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį (157,30 Eur), darytina išvada, kad  yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą iki 200 Eur (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

netenkinti apeliantės M. V. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Perlas Energija“, j. a. k. 305584028, iš apeliantės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Jelena Šiškina