Civilinė byla Nr. 2A-1559-603/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38837-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo G. A.,

n u s t a t ė :

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15641,90 EUR (54008,35 Lt) negrąžinto kredito dalies būsto remontui, 217,40 EUR (750,63 Lt) nesumokėtų palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, bei lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-02-27 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurią AB SEB bankas suteikė kredito gavėjai G. A. 82150,94 EUR kreditą būstui pirkti ir 24507,79 EUR jo remontui atlikti, o trečiasis asmuo įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis paiimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. 2007-03-13 atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė būsto kredito draudimo sutartį Nr. BPD032285 su vėlesniais jos pakeitimais, pagal kurią apdraudė ieškovo teisėtus turtinius interesus, susijusius su trečiojo asmens prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Kadangi trečiasis asmuo pradėjo nebevykdyti piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, ieškovas nuo 2012-06-27 nutraukė šią sutartį prieš terminą ir kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tai yra 80446,50 EUR negrąžinto kredito būsto pirkimui, 23998 EUR negrąžinto kredito būsto remontui, 1451,60 EUR nesumokėtų palūkanų. 2012-11-20 atsakovas priėmė sprendimą iš viso išmokėti 81564,56 EUR, tai yra 80446,50 EUR negrąžinto kredito būsto pirkimui sumos ir 1118,06 EUR nesumokėtų palūkanų. Tuo tarpu likusią išmokos, kurią sudaro negrąžintas kreditas būsto remontui, dalį, tai yra 22879,94 EUR atsakovas atsisakė išmokėti. Su minėtu atsakovo sprendimu toje dalyje, kurioje yra atsisakyta išmokėti dalį negrąžinto kredito, skirto būsto remontui (t. y. pagal pirminę 2007-02-27 Kredito sutartį suteiktą 55 000 Lt dydžio kredito sumą) ieškovas nesutinka. Atsakydamas į atsakovo prašymą dėl papildomų dokumentų, įrodančių kredito dalies, skirtos būsto remontui, panaudojimą pagal paskirtį, 2012-09-19 ieškovas  pateikė atsakovui 2007-01-18 Turto vertinimo ataskaitą 384 V:07 ASV, kurioje turto rinkos vertė nurodyta 325000 Lt, 2007-06-19 Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 1742 V:07 ASV, kurioje turto rinkos vertė nurodyta 375000 Lt bei trečiojo asmens pateiktą Lokalinės sąmatos kopiją. Ieškovas nurodo, kad turto vertė laikotarpiu nuo 2007-01-18 iki 2007-06-19 padidėjo 50000 Lt, todėl galima daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto vertės pokytį (padidėjimą) įtakojo būtent turte atlikti pagerinimo darbai, kurių atlikimui panaudota lėšų suma iš esmės sutampa su 2007-02-27 kredito sutartimi suteiktos kredito sumos, skirtos būtos remontui, dalimi, tai yra 55000. Be to, iš lokalinės sąmatos kopijos turinio matyti, jog bendra remonto darbų išlaidų suma sudarė kur kas didesnę sumą tai yra 72255 Lt.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atlikdamas draudžiamojo įvykio tyrimą, 2012-08-06 raštu Nr. SB-3543 kreipėsi į ieškovą ir draudėją, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius kredito dalies, skirtos remonto darbams, panaudojimą pagal kredito sutartyje nustatytą paskirtį. Atsakovas nurodo, kad toks tyrimas yra būtinas, nes taisyklių 8.1. punktas nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kredito sutartyje. 2012-09-19 ieškovas elektroniniu laišku informavo, kad persiunčia pilną 2007-01-18 vertinimą ir kitus šio vertinimo 2007 m. birželio mėn. papildymus, tačiau juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių  kredito dalies, skirtos remonto darbams atlikti, kurių prašė  atsakovas, ieškovas nepateikė. Trečiasis asmuo su atsakovu nebendradarbiavo ir jokių dokumentų, patvirtinančių tikslinio  kredito dalies, skirtos remonto darbams atlikti, nepateikė. Atsakovas nurodo, kad siekdamas išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti kredito, skirto remontui panaudojimo pagal tikslingumą, objektyviai atlikti draudžiamojo įvykio tyrimą, 2012-10-03 raštu Nr. SB-4316 informavo trečiąjį asmenį, kad kreipėsi į UAB „Finance property“, kad būtų atliktas buto remonto darbų įvertinimas. 2012-11-06 iš UAB „Finance property“ gautas atsakymas, kad atlikti remonto darbų sąmatos vertinimą neįmanoma, nes trečiasis asmuo nesuteikė galimybės apžiūrėti turto. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms  atsakovas  2012-11-20 priėmė sprendimą, išmokėti draudimo išmoką 81,564.56 sumoje, likusioje dalyje įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu. Su trečiuoju asmeniu pasirašytos kreditavimo sutarties nuostatos suteikia bankui teisę kontroliuoti kredito lėšų panaudojimą pagal paskirtį, o ieškovo ir atsakovo pasirašytos bendradarbiavimo sutarties 13 punktas banką įpareigoja tai daryti. Ieškovas nurodo,kad bankas nekontroliavo ar paskolos gavėja naudoja paskolos sumą pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį, nes su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį nepateikė atsakovui statybos (rekontrukcijos) darbų atlikimo sutarties, atliktų statybos (rekontrukcijos) darbų priėmimo-perdavimo aktų, inžinerinės įrangos įsigijimo sutarties, sąskaitų-faktūrų, mokėjimo nurodymų, kurie patvirtintų įsigijamų medžiagų/atliktų darbų vertę, kredito gavėjos sąskaitos išrašo, kuriame atsispindėtų lėšų, skirtų remonto darbams atlikti panaudojimas. Atsakovas teigia, jog ieškovo pateikti turto vertinimai neparodo, kiek ir kokia apimtimi tikslinio kredito lėšos, skirtos remontui buvo panaudotos šiam tikslui, turto vertinimai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad 2007-02-27 ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurią AB SEB bankas suteikė kredito gavėjai G. A. 82150,94 EUR kreditą būstui pirkti ir 24507,79 EUR jo remontui atlikti, o trečiasis asmuo įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (1 t. b. l.8-16, 17,-18, 19-20).  2007-03-13 atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė būsto kredito draudimo sutartį Nr. BPD032285 su vėlesniais jos pakeitimais, pagal kurią buvo apdrausta trečiojo asmens prievolė ieškovui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (1 t. b.l. 21-23). Kadangi trečiasis asmuo pradėjo nebevykdyti piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, ieškovas 2012-06-27 nutraukė Kredito sutartį prieš terminą ir 2012-07-18 pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tai yra 80446,50 EUR negrąžinto kredito būsto pirkimui, 23998 EUR negrąžinto kredito būsto remontui, 1451,60 EUR nesumokėtų palūkanų (1 t. b.l. 26). Atsakovas pareikalavo pateikti  dokumentus (mokėjimo nurodymus, medžiagų pirkimų čekius, darbų atlikimo sutartis ar kt.), įrodančius  kredito dalies, skirtos būsto remontui panaudojimą pagal paskirtį (1 t. b.l. 27). Ieškovas 2012-09-19 pateikė atsakovui 2007-01-18 Turto vertinimo ataskaitą 384 V:07 ASV, kurioje trečiajam asmeniui priklausančio turto rinkos vertė nurodyta 325000 Lt (1 t. b.l. 31-54), 2007-06-19 Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 1742 V:07 ASV, kurioje turto rinkos vertė nurodyta 375000 Lt (1 t. b.l.55-58) bei trečiojo asmens pateiktą Lokalinės sąmatos kopiją (1 t. b.l. 7). 2012-11-20 atsakovas priėmė sprendimą iš viso išmokėti 81564,56 EUR, tai yra 80446,50 EUR negrąžinto kredito būsto pirkimui sumos ir 1118,06 EUR nesumokėtų palūkanų, likusioje dalyje įvykis pripažintas nedraudiminiu (1 t. b.l. 28-29). 2005-06-06 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis (1 t. b.l. 174-181).

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas neatliko, jam  bendradarbiavimo sutarties 13 punkte įtvirtintos pareigos kontroliuoti, ar atsakovo apdrausti būsto kreditai naudojami pagal būsto kreditavimo sutartyje nurodytą paskirtį, ir tai, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių  kredito dalies, skirtos remonto darbams atlikti. Teismas sprendė, jog bendradarbiavimo sutartyje šalių yra sutarta, jog ieškovas gali pateikti bet kokius dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal paskirtį, todėl tinkamu įrodymu, patvirtinančiu kredito lėšų panaudojimą pagal paskirtį gali būti tiek 2007-01-18 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas Turto vertinimo ataskaita (1 t. b.l. 31-54), tiek 2007-06-19 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas Turto vertės nustatymo pažyma (1 t. b.l. 55), tiek lokalinė sąmata (1t. b.l. 7).

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą ir prieštaringą išvadą, kad turto vertinimo ataskaitos yra tinkami įrodymai bute atliktam remontui ir jo apimčiai konstatuoti, kadangi turto vertinimo ataskaitos yra tinkami įrodymai turto rinkos vertei nustatyti. Apelianto nuomone, turto vertinimo ataskaitos parodo turto rinkos vertę, tačiau ne atliktų remonto darbų apimtį, kadangi turto vertinimo ataskaitos paskirtis ir teisinė prigimtis yra visai kita ir neparodo konkrečių bute atliktų remonto darbų pagal sąmatą ir jų piniginės išraiškos. Turto vertės nustatymo dokumentai būtini ir draudiko reikalaujami sudarant ar keičiant draudimo sutartį ne tam, kad draudikas įsitikintų, ar yra įvykęs draudžiamasis įvykis, o tam, kad būtų įsitikinta, jog apdraudžiamas būsto kreditas nėra didesnis nei įkeičiamo būsto vertė.

Teismas 2014-04-22 nutartyje konstatavo, kad teismui nepakanka duomenų sprendimui priimti, todėl tikslinga skirti buto statybos ekspertizę, tačiau tokia ekspertizė nebuvo atlikta ir teismas, negavęs jokių naujų duomenų visgi priėmė sprendimą.

Teismas nepagrįstai vertino, kad tie patys dokumentai, kurie buvo naudojami sudarant (keičiant) draudimo sutartį (vertinant prisiimtą riziką) turi būti laikomi priimtinais ir pakankamais dokumentais apeliantui priimant sprendimą dėl draudimo išmokos, kadangi draudimo sutarties sudarymas ir įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra du skirtingi procesai.

Turto vertinimo ataskaitos /pažymos, pateiktos atsakovui prieš sudarant draudimo sutartį ar ją keičiant, negali patvirtinti kredito dalies, skirtos remonto darbams ateityje atlikti, panaudojimą pagal kreditavimo sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį, nes jos yra parengtos dar iki tokios kredito dalies išmokėjimo.

Taisyklių bei Bendradarbiavimo sutarties nuostatos įpareigoja draudėją (ieškovą) bei naudos gavėją (trečiąjį asmenį) pateikti visus su draudžiamuoju įvykiu susijusius dokumentus, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį.

Teismas netinkamai įvertino turto vertinimo ataskaitas/pažymas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog turto vertė padidėjo per labai trumpą laiką, kas reiškia, jog būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir remonto darbams atlikti. Turto vertinimo pažymose nurodyta, kad turto rinkos vertė mažėjo. Be to, nuo 2007 m. sausio iki birželio mėnesio nominalusis butų kainų indeksas Vilniaus mieste kilo, kas reiškia, jog buto kaina pakilo dėl bendro būtų kainų indekso kilimo.

Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį pilnai dėl to, kad ieškovas 2007-06-20 išmokėjo kredito gavėjai papildomai 15000 Lt dydžio kredito dalį būsto remontui, kuri iki 2007-08-06 nebuvo net apdrausta. Taigi 15000 Lt dydžio kredito dalį ieškovas išmokėjo savo rizika nesant atsakovo draudimo. Pagal kredito sutartį suteiktas kreditas nuo 2007-06-20 sudarė 340 000 Lt, o atsakovas buvo sudaręs draudimo sutartį tik 325 000Lt draudimo sumai. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, teismui pateikė 2007-06-19 turto vertės nustatymo pažymą, kuri atlikta buvo ir turto rinkos vertė buvo nustatyta po to kai ieškovas kredito gavėjai buvo išmokėjęs tik 40000 Lt kreditą būsto remontui, kas reiškia, kad dėl ieškinio sumos, viršijančios šį kreditą, t.y. 14000 Lt ieškovas iš viso nepateikia teismui jokių įrodymų.

Teismas nepagrįstai draudimo sutartį priskyrė sumų draudimo porūšiui, pagal kurį draudimo išmoka išmokama neatsižvelgiant į patirtų nuostolių dydį, ir tenkino ieškinį visiškai. Pagal teisinę doktriną šalių sudaryta sutartis yra priskiriama nuostolių draudimo porūšiui, kas reiškia, jog draudimo išmoka lygi patirtų nuostolių dydžiui, kurį draudimo išmokos gavėjas turi įrodyti.

Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir nepagrįstai Bendradarbiavimo sutartį aiškino ieškovo naudai. Teismas Bendradarbiavimo sutarties nuostatų neįvertino sistemiškai, t.y. sprendimą motyvavo tik sutarties 13 p. antro sakinio antrąja dalimi, iš kurios padarė išvadą, kad atsakovui tinka, jog ieškovas pateiktų bet kokius dokumentus, pagrindžiant kredito panaudojimą pagal paskirtį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad visų pirma remonto darbai turi būti atlikti. Teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, t.y. jog šalys susitarė, kad kredito panaudojimo pagal paskirtį kontrolę vykdys ieškovas.

Teismui pateikta lokalinė sąmata neįrodo, kad remonto darbai faktiškai buvo atlikti už sąmatoje nurodytą sumą.

Pažymėjo, kad LR CK 6.994 str. reglamentuoja draudiko teisę, bet ne pareigą skirti ekspertizę draudžiamojo turto vertei nustatyti. Be to, atsakovas draudė turtinę riziką, ieškovo teisėtus turtinius interesus, susijusius su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, o ne konkretų turtą, todėl atsakovas kredito nepanaudojimo pagal paskirtį rizikos niekada nepriėmė.

Taip pat teismas nepagrįstai taikė 6 proc. dydžio procesinių palūkanų normą, kadangi atsakovas yra įsteigtas ir veikia pagal LR Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739, dėl ko yra laikytinas viešuoju juridiniu asmeniu ir turi būti taikoma 5 proc. dydžio palūkanų norma.

Ieškovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Nurodė, jog atsakovas pretenduoja perimti iš ieškovo visas reikalavimo teises ir visą prievolių įvykdymo užtikrinimą hipoteka, tačiau draudžiamuoju įvykiu pripažįsta tik dalį prievolės. Kredito gavėja įsigijo butą name, statytame iki 1940 m., todėl akivaizdu, kad atliko remontą, kas matyti iš fotonuotraukų, kurias padarė turto vertintojas. Kredito gavėja posėdžio metu taip pat patvirtino, kad bute atliko remontą. Pagal kredito sutartį, ieškovas turi teisę, bet ne pareigą tikrinti, ar kreditas panaudotas pagal tikslinę paskirtį, pareigą kreditą panaudoti pagal paskirtį turi kredito gavėja.

Atsakovas su draudėja visus draudimo liudijimo pakeitimus pasirašė. Atsakovas yra apdraudęs visą kreditą išskyrus kredito dalį, skirtą vartojimo kreditų refinansavimui, kas ieškovo vertinimu įrodo, jog  kreditas panaudotas pagal paskirtį

Nurodė, kad 2007-02-22 butas buvo pirktas už 285000 Lt. 2007-08-06 buto vertė nurodyta 370000 Lt, todėl yra pagrindo manyti, kad tokiems pokyčiams įtakos turėjo būtent būsto remontas. Net po rinkos kainų smukimo, 2009-04-27 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte nurodyta, kad buto rinkos kaina yra 350000 Lt.

Iš turto vertės nustatymo dokumentų matyti, kad po remonto darbų atlikimo ženkliai padidėjo turto vertė, šie įrodymai atsakovui tiko, nes jų atsakovas ne tik neginčijo, bet ir jais rėmėsi, sudarydamas draudimo poliso pakeitimus.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Byloje ginčas iš esmės kyla dėl sutarčių aiškinimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančių teisės nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, tačiau pasisako dėl nustatytų aplinkybių bei įrodymų vetertinimo. Taip pat pažymi, kad apeliantas neginčijo to, jog kredituojamame būste remontas buvo atliktas, tačiau ginčijo aplinkybę, kad ieškovas įrodė, kad visa apdrausta kredito suma, kuri buvo skirta būstui remontuoti, buvo panaudota pagal paskirtį.

Dėl sutarčių  nuostatų aiškinimo

Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas visuomet prisiima santykinę draudimo riziką, tačiau negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos. Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką, užtikrinančias galinčių kilti nuostolių vėlesnį atlyginimą subrogacijos teisės pagrindu. Draudikas turi teisę draudimo taisyklėse nustatyti prisiimamos draudimo rizikos apimtį, eliminuodamas įsipareigojimą kompensuoti tokius draudėjo ar naudos gavėjo nuostolius, kurių atsiradimo rizikos draudikas sudaroma draudimo sutartimi neprisiima. Vienas iš rizikos mažinimo būdų – nedraudžiamųjų įvykių nurodymas draudimo taisyklėse.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. „Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-1445/2002). Įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Tokios pozicijos laikomasis ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. K. personalinė įmonė v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-395/2010).

2007-03-13 apeliantas su trečiuoju asmeniu sudarė būsto kredito draudimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo išduotas draudimo liudijimas (polisas) Nr. BPD032285, ir pagal kurią buvo apdrausta trečiojo asmens prievolė ieškovui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklės Nr. 004 yra neatsiejama draudimo poliso dalis.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau - Taisyklės) 8.1 p. numato, kad nedraudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kai būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje. Taisyklių 60.4 p. nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas privalo draudiko reikalavimu pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio ar įvykio, kuria gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudimo įstatymo 96 str.1 d. numatyta analogiška nuostata. Taip pat nurodyta, kad Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Visgi, nei draudimo sutartyje (draudimo liudijime), nei Taisyklėse nėra numatyti, kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti draudikui nustatant žalos dydį, tačiau Taisyklių 43.1 p. numato, kad draudikas turi teisę gauti iš draudėjo ir banko informaciją ir dokumentus, susijusius su draudimo sutartimi, būsto kreditu ir draudiminiu įvykiu.

Aiškinat būsto paskolos draudimo, t. y. specifinės rūšies draudimo, sutarties turinio prasmę, atsižvelgtina į būsto paskolų draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės“ įsteigusi UAB „Būsto paskolų draudimas“, minėto nutarimo 2.1.1 p. numačiusi, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudžia su ja bendradarbiavimo sutartis pasirašiusių Lietuvos Respublikoje nustatytąja tvarka įregistruotų bankų ar kitų kredito įstaigų kreditus, skirtus būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar žemės sklypui pirkti ir būstui statyti bei teisės aktais ir jų pagrindu sudarytomis bendradarbiavimo sutartimis su bankais sukūrusi būsto paskolos prieinamumą padidinusią sistemą, sudarė galimybes gyventojams, gaunantiems reguliarias pajamas, bet negalintiems sukaupti ar neturintiems pradinio įnašo bankui, įsigyti būstą su mažesniu pradiniu įnašu ar be jo. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiklos tikslas – didinti būsto prieinamumą ir skolininkų nemokumo padarinių švelninimą, įskaitant bankams kylančius padarinius, jei yra visos draudimo apsaugai veikti būtinos sąlygos. Visgi šis draudimas negali apsaugoti bankų nuo visų galimų rizikų teikiant būsto kreditus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2014)

2005-06-06 tarp ieškovo ir apelianto buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis (toliau – Bendradarbiavimo sutartis). Bendradarbiavimo sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad ši sutartis sudaroma vadovaujantis UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklėmis Nr. 004. Taip pat Bendradarbiavimo sutarties 3.1. p. nurodyta, kad ieškovas bankas (ieškovas) įsipareigoja laikytis šioje sutartyje, draudimo taisyklėse ir šios sutarties šalių sudarytose kitose sutartyse, susijusiose su bendrovės (apelianto) teikiamu draudimu, nustatytų sąlygų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovui (bankui) buvo žinomos Taisyklių sąlygos, tame tarpe - teismo aptartos aukščiau. Bendradarbiavimo sutarties 13 p. įtvirtinta banko (ieškovo) pareiga kontroliuoti, kad apdrausti būsto kreditai būtų naudojami pagal būsto kreditavimo sutartyje nurodytą paskirtį. Kai būsto kreditas yra skirtas būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti, laikoma, kad bankas įvykdė savo pareigą kontroliuoti būsto kredito panaudojimą pagal paskirtį, kai statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų sąmatoje nurodyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbai, už kuriuos buvo apmokėta būsto kredito lėšomis, yra atlikti ir yra pateikti tai įrodantys dokumentai arba yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams atlikti.

2007-02-27 ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2 specialiojoje dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui suteikiamo kredito paskirtis – pirkti būstą bei atlikti nurodyto būsto remontą. Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.8 p. numatyta, kad kredito gavėjas (trečiasis asmuo) įsipareigoja sudaryti sąlygas bankui (ieškovui) patikrinti, ar kreditas panaudotas pagal paskirtį, 4.1 p. numato, kad bankas turi teisę sutarties galiojimo laikotarpiu tikrinti, ar kreditas panaudotas pagal tikslinę paskirtį.

Taigi, aukščiau aptartos sutarčių, taisyklių nuostatos skirtos tam, kad būtų įgyvendinta būsto paskolos prieinamumą padidinusi sistema, todėl jų nuostatų negalima vertinti atsiejamai viena nuo kitos ir nors apeliantas, ieškovas ir trečiasis asmuo nėra pasirašę vienos sutarties, tiesiogiai numatančios jų teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu, tačiau visas šalis neabejotinai sieja teisiniai santykiai, kurie saisto šalis tam tikromis teisėmis ir  įsipareigojimais viena kitai.

Aukščiau aptartos Kredito sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad ieškovas teisinėmis priemonės, t.y. sutarties sąlygomis, sudarė galimybes tikrinti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį, taip užtikrindamas, kad galės įvykdyti Bendradarbiavimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (Bendradarbiavimo sutarties 13 p.). Vien tai, kad draudimo sutartyje (draudimo liudijime) bei Taisyklėse nėra numatyta, kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti draudikui nustatant žalos dydį, nereiškia, kad bankas vien savo nuožiūra gali pateikti bet kokius dokumentus, ir tokiu būdu atsiriboti nuo Bendradarbiavimo sutarties 13 p. įtvirtinto įpareigojimo. Minėta Bendradarbiavimo sutarties 13 p. nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia, kokiais duomenimis yra įrodinėjama, jog apdraustas būsto kreditas buvo naudojamas pagal būsto kreditavimo sutartyje nurodytą paskirtį.

Dėl įrodymų vertinimo nedraudžiamojo įvykio atveju

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, atmestina pirmos instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į Bendradarbiavimo sutarties 13 p. laikytina, kad šalių yra sutarta, jog ieškovas gali pateikti bet kokius dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal paskirtį.

Taip pat atmestini pirmos instancijos teismo motyvai, kad 2007-06-19 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas Turto vertės nustatymo pažyma, kuri priimta realiai apžiūrėjus trečiajam asmeniui priklausantį turtą, bei faktas, kad nekilnojamojo turto vertė padidėjo per labai trumpą laiką, įrodo, kad būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir remonto darbams atlikti. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, ši bei kitos byloje esančios Turto vertinimo ataskaitos patvirtina būsto rinkos vertę. Pabrėžtina, kad turto rinkos vertei, net per sąlyginai trumpą laiką, įtakos gali turėti ne tik turto pagerinimas, pavyzdžiui remontas, bet ir kiti nekilnojamojo turto rinkai įtakos darantys veiksniai. Teismas visiškai neanalizavo, kokie konkrečiai veiksniai turėjo įtakos būsto kainos kilimui, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suabsoliutino Turto vertinimo ataskaitas kaip įrodymus, neabejotinai pagrindžiančius ieškinio reikalavimą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu dėl įrodymų vertinimo bei remiantis byloje esančių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima pasiekti teismo įsitikinimo, jog aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Byloje esantys įrodymai neleidžia teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visų reikšmingų bylos aplinkybių bei priimti atitinkamą sprendimą.

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas 2014-04-22 nutartyje pats konstatavo, kad teismui nepakanka duomenų sprendimui priimti, todėl tikslinga skirti buto statybos ekspertizę. Iš bylos duomenų matyti, kad  tokia ekspertizė nebuvo atlikta, taip pat nebuvo gauta papildomų reikšmingų įrodymų byloje. Išklausius posėdžių garso įrašus nustatyta, kad statybos ekspertizė nebuvo atlikta įvertinus laboratorinės ekspertizės kaštus, kadangi statybos ekspertizė iš dokumentų nagrinėjamu atveju nėra galima. Visgi pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nagrinėjamoje byloje buvo kreiptasi į ekspertizes atliekančias įstaigas. Taip pat atsakovas siūlė dar kartą nuvykti į būsto vietą ir leisti bent jau turto vertintojams įvertinti atliktą remontą, tačiau trečiojo asmens neradus nebuvo galima apžiūrėti vertintino būsto, po ko teismas nesiėmė daugiau jokių priemonių užtikrinti vertintino būsto apžiūrą. Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nesiėmė visų priemonių užtikrinti trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose nagrinėjant statybos ekspertizės atlikimo ar įpareigojimo suteikti galimybę turtą apžiūrėti atsakovo turto vertintojams klausimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje neišnaudotos visos priemonės išsamiai ištirti bylos aplinkybes.

Kaip žinoma, teismas turi pareigą atskleisti bylos esmę – visapusiškai ištirti ir objektyviai įvertinti aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę nagrinėjamam ginčui ir tik tuomet priimti sprendimą atitinkamu klausimu (CPK 185 str., 263 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, neišsamiai ištyrė reikšmingus bylai įrodymus, dėl ko nenustatė esminių bylai aplinkybių sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, sprendžia, kad dėl bylos esmės neatskleidimo yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės, kadangi reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, jog byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo G. A., perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.