Civilinė byla Nr. e2-2586-471/2021

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00002-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 26 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,

dalyvaujant ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group atstovui

advokatui M. S. ( nuotoliniu būdu ), 

nedalyvaujant atsakovės UAB Kelmės vietinis ūkis atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei UAB Kelmės vietinis ūkis dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pagal kreditorės ADB Compensa Vienna Insurance Group 2021-01-04 pareiškimą ( 1 l. ) 2021 m. sausio 07 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2- 1170-471-2021 buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB Kelmės vietinis ūkis kreditorei ADB „Compensa Vienna Insurance Group 254,38 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 8 EUR žyminio mokesčio.

Skolininkei UAB Kelmės vietinis ūkis pateikus 2021-01-25 prieštaravimus ( 3-4 l. ), kreditorė ADB Compensa Vienna Insurance Group Lietuvos CPK 439 str. nustatyta tvarka pateikė 2021-02-09 ieškinį ( 12-14 l. ), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 254,38 EUR, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovė buvo apdraudusi asmeniui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) butas buvo apgadintas ( užlietas vandeniu ) dėl bendro naudojimo vamzdyno avarijos. Dėl šio įvykio ieškovė buto savininkei išmokėjo 254,38 EUR draudimo išmoką. Atsakovės pateikti (duomenys neskelbtini) užduotis ir tarnybinis pranešimas patvirtina, kad avarija įvyko dėl plastikinio vamzdžio trūkimo. Namo administratorė yra atsakovė, kuri pagal teisės aktus ( Lietuvos CK 4.84 str. 5 d., Administravimo nuostatus ) yra atsakinga už bendro naudojimo įrengimus, tame tarpe ir už vamzdynus. Pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles atsakovė privalėjo 1 kartą per metus tikrinti vamzdynus ir užtikrinti jų sandarumą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Dėl atsakovės atsiliepimo argumentų pažymi, kad po (duomenys neskelbtini) akto dėl pažeidimų jokių kitų dokumentų dėl apžiūrų nepateikta. Todėl darytina išvada ( nes pagal teismų praktiką būtent atsakovė privalėjo įrodyti, kad ėmėsi visų būtinų priemonių avarijai išvengti ), kad nuo (duomenys neskelbtini) m. jokie tikrinimai nebuvo atliekami. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolas patvirtina, kad gyventojai pagal pasiūlymo sąlygas atsisakė remontuoti visą namą už maždaug 1 mln. eurų. Todėl toks atsisakymas yra pagrįstas, o atsakovės veiksmai ( siūlymas remontuoti ne atskiras sistemas ar jų dalis, o visą namą už itin didelę kainą ) vertintini kaip piktnaudžiavimas. Ši aplinkybė nešalina atsakovės atsakomybės dėl įvykusios avarijos, nes ji privalėjo užtikrinti privalomus saugumo reikalavimus. Be to, gyventojai atsisakė siūlymo keisti visą ketaus vamzdyną ( 224 m. ), o avarijos metu trūko plastikinis kanalizacijos vamzdis. Todėl atsakovė yra atsakinga už avarijos metu padarytą žalą, kurią buto savininkei atlygino ieškovė ir regreso tvarka privalo ją atlyginti. Prašo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Atstovavimo išlaidų nereikalauja, kad nebūtų didinamos bylinėjimosi išlaidos.    

Atsakovės UAB Kelmės vietinis ūkis atstovas 2021-02-22 atsiliepime į ieškinį ( 37-40 l. ) nurodė, kad atsakovė kaip daugiabučio namo administratorė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, savo pareigas vykdė tinkamai. Atsakovė dar (duomenys neskelbtini) pateikė namo savininkams apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad nuotėkų šalinimo sistemos vamzdynai yra ketiniai ir pažeisti korozijos. (duomenys neskelbtini) susirinkime gyventojai atsisakė atsakovės modernizavimo plane numatyto vamzdyno keitimo, už ką balsavo ir pati nukentėjusio buto savininkė. Tokia savininkų pozicija liko net ir po avarijos, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimas pirmiau dažyti laiptines ir tik vėliau keisti nuotekų vamzdyną. Pagal įstatymus atsakovė kaip svetimo turto administratorė be savininkų pavedimo negalėjo atlikti vamzdynų renovacijos darbus. Todėl nesant atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat pasirinkus netinkamą atsakovą ( administratorę, o ne namo savininkus ) prašė ieškinį atmesti.    

Atsakovės UAB Kelmės vietinis ūkis atstovas į teismo posėdžius neatvyko, papildomų paaiškinimų ir įrodymų ( savo iniciatyva ) nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2017-07-01 – 2018-06-30 laikotarpiu buvo apdraudusi ( 16-17 l. ) R. G. ( 25 l. ) priklausantį ( 29-30 l. ) butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( 26-28 l. ). (duomenys neskelbtini) namą administruojančioje ( tai neginčijama, pvz. atsiliepimo 7 p. – 38 l. ) UAB Vietinis ūkis gautas R. G. telefoninis pranešimas, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) bėga vanduo iš kanalizacijos vamzdžio; nuvykus rastas kanalizacijos vamzdžio išilginis trūkimas, trūkusi vamzdžio dalis pakeista ( nors tarnybiniai pranešimai kažkodėl surašyti (duomenys neskelbtini) – 72, 73 l. ). (duomenys neskelbtini) paskyroje-užduotyje ( 74 l. ). nurodyta, kad nustatytas savaiminis išilginis plastikinio vamzdžio trūkimas; pakeistas kanalizacijos stovo vamzdis. Pagal R. G. (duomenys neskelbtini) pranešimą ( 10 l. ) atlikus buto apžiūrą ( (duomenys neskelbtini) aktas – 7 l., fotonuotraukos ) ieškovė apskaičiavo ( (duomenys neskelbtini) žalos vertinimo skaičiuoklė – 9 l. ), kad butui buvo padaryta 254,38 EUR žala; ši suma pagal išmokos aktą ( 15 l. ) (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu išmokėta R. G. ( 20 l. ). Pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) pretenzinį reikalavimą ( 6 l. ) atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu ( 5 l. ) atsisakė žalą atlyginti.

Taip pat pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) namo apžiūros akte ( 62-63 l. ) užfiksuota, jog nuotekų šalinimo sistemos vamzdynai ketiniai, pažeisti korozijos; dalis vamzdynų atnaujinta ( 7 p. – 62 l. ); buvo parengtas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo atnaujinimo planas ( 45-57 l. ), kuriame numatytas ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimas ( 6.2.1 p. – 48 l. ). (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkime ( 58-61 l. ) pritarta II-am atnaujinimo variantui ( 59 l. ). (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų ilgalaikiuose planuose (duomenys neskelbtini) metams ( 81-84 l. ) buvo numatyta namui (duomenys neskelbtini) pakeisti nekeistas stovų dalis iki 2015 m. ( 28 p. – 83 l. ). Šių planų aptarimo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkime rezultatai nėra aiškūs ( protokolo 2 p. – 79 l. ). Atsakovės parengtame ilgalaikiame plane ( 77-78 l. ) nurodyta, kad namas (duomenys neskelbtini) atnaujintas, jame numatyta (duomenys neskelbtini) pakeisti vandentiekio ir nuotekų stovus ( 1 p. – 77 l. ). (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkime ( 75 l. ) nutarta visų pirma remontuoti laiptines, o vandentiekio ir nuotekų stovų keitimo darbus atlikti sukaupus lėšų.

Aptarti įrodymai patvirtina ( ir tai neginčijama ), kad dėl namo bendro naudojimo plastikinio kanalizacijos vamzdžio savaiminio trūkimo vanduo apgadino R. G. priklausantį butą, dėl ko ieškovė buto savininkei išmokėjo draudimo išmoką bei dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kaip į įvykio kaltininkę kreipėsi į atsakovę, kuri atsisakė tai daryti.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos... Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( Lietuvos CK 6.249 str. 1 d. ). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę ( Lietuvos CK 6.251 str. 1 d. ). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. ). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio ( Lietuvos CK 6.280 str. 1 d. ). Pagal Lietuvos CK 6.1015 str. jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ( 1 d. ). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius ( 3 d. ).

Byloje ginčas tarp draudiko ( ieškovės ), atlyginusio žalą draudėjai dėl apdraustojo turto sugadinimo, įvykus gyvenamojo namo nuotekų sistemos avarijai, pareiškusio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka, bei namo administratoriaus ( atsakovės ), teikiančio namo inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas, iš esmės kyla tik dėl to, ar atsakovė yra atsakinga ( kalta ) dėl įvykio, kurio metu buvo padaryta žala R. G. butui. Atsakovės nesutikimas grindžiamas tuo, kad ji savo pareigas atliko tinkamai, namo gyventojus ( savininkus ) iš anksto informavo apie būtinumą pakeisti visus buitinių nuotekų vamzdyno stovus, tačiau šie, tame tarpe pati buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininkė, pasirinko modernizavimo variantą be nuotekų šalinimo sistemų pakeitimo ir tokios pozicijos nepakeitė net po žalą sukėlusio įvykio. Atsakovė be savininkų sutikimo negalėjo atlikti šių darbų, todėl nėra atsakinga už pačią avariją ir jos pasekmes.

Žalą, padarytą dėl pastatų ... trūkumų, privalo atlyginti jų savininkas ( valdytojas ), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo ( Lietuvos CK 6.266 str. 1 d. ). Šioje normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

Kaip minėta, atsakovė teigia, jog avarija kilo ne dėl jos kaip namą administruojančios įmonės neteisėtų veiksmų - netinkamai teiktų administravimo paslaugų prižiūrint namo bendro naudojimo ( nuotekų ) tinklus. Pagal Lietuvos CK 6.266 str. ( kuris taikytinas ginče – Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartis Nr. e2A-2068-450/2016, kt. ) atsakingu skolininku gali būti ne tik namo savininkas, bet ir jo valdytojas. Pastato valdymas pagal šį straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Todėl valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Trūkęs nuotekų vamzdis priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų ( nes kitokių duomenų nėra ), todėl būtent atsakovė kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti bei jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente ( STR ) numatyta, kad gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, atlikdamas techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones jo techninei būklei palaikyti ( 33 p. ), kad ji atitiktų privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę ( 85 p. ). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami dokumentuose ( 51 p. ) - techninės priežiūros žurnale (41.1 p.) ir apžiūros akte ( 41.2 p. ). Daugiabučių namų būklės įvertinimas ir privalomųjų darbų nustatymas atliekami II skirsnyje nustatyta tvarka ( pvz., 92, 94, 96 p.; detaliau neaptariama ).

Pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 603 ( 2015-08-05 įsakymo Nr. 831 redakcija ) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Nuostatus namo administratorius privalo užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektus priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius ... reikalavimus, įgyvendinti patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos CK 4.85 str. nustatyta tvarka, jiems atstovaujant ( 4.1 p. ); vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą ( 4.3 p. ); organizuoti ir vykdyti namo ... bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus ( 4.6 p. ), kt. Tai reiškia, jog būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos. Remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei teismų praktika konstatuojama, kad atsakovė, kuri įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendro naudojimo objektų ( šiuo atveju - nuotekų sistemos vamzdyno ) naudojimu, turėjo organizuoti jų priežiūros bei remonto darbus, gali atsakyti Lietuvos CK 6.266 str. pagrindu ne kaip namo savininkas, o kaip jo valdytojas ( administratorius ).

Atsakovės nesutikimas su reikalavimu grindžiamas faktais, jog ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko; priešingai – apie netinkamą vamzdynų būklę informavo namo savininkus, kurie atsisakė ( tiek iki įvykio, tiek ir vėliau ) atlikti remontą. Tokia situacija ( savininkų informavimas apie nuotekų sistemos trūkumus ir jų atsisakymas juos pašalinti ) tikrai atleistų namo administratorių nuo atsakomybės už šios sistemos gedimus ir namo bendraturčiai, neįgyvendindami namo administratoriaus rekomendacijų, turėtų prisiimti atsakomybę dėl sistemos gedimu padarytos žalos. Tačiau kartu teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, jog visi atsakovės pateikti šio argumento įrodymai susiję su nuotekų šalinimo sistemos ketiniais vamzdynais, kurie pažeisti korozijos; be to, dalis vamzdynų dar iki įvykio buvo atnaujinta ( pvz., 7 p. – 62 l. ). Gi trūkęs vamzdis buvo plastikinis ( 74 l. ). Todėl šiuos įrodymus teismas vertina kaip neturinčius įtakos ginčo sprendimui. Jokių kitų reikšmingų įrodymų – kada buvo pakeistas ( naujai įdėtas - taip manytina ) trūkęs plastikinis vamzdis, kada ir kaip buvo ( jei buvo ) tikrinama nuotekų sistemos vamzdyno būklė nuo (duomenys neskelbtini) ( kai atlikta apžiūra – 62-63 l. ) iki (duomenys neskelbtini), ar kaip nors buvo užfiksuota būtent trūkusio plastikinio vamzdžio ( ar visų plastikinių vamzdžių ) netinkama būklė ir ar savininkams siūlyta jį remontuoti, kt. – atsakovė nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Todėl pagal rungimo principo taisykles ( Lietuvos CPK 12 str. ) pripažįstama, jog atsakovė neįrodė, kad ji kaip namo administratorius ( valdytojas ) tinkamai atliko privalomąsias bendrojo naudojimo objektų ( nuotekų sistemos ) priežiūros pareigas.    

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės svarbu įvertinti, kaip jis atliko teisės aktais pavestas funkcijas, o nustačius tam tikrus trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams ( Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. e3K-3-409-684/20017, kt. ). Atsakovės pateikti įrodymai ( dėl ketaus vamzdyno ir siūlymo jį keisti ) pripažįstami nesusijusiais su ginču. Jokių kitų įrodymų dėl Daugiabučių namų .. administravimo Nuostatais ir Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu (STR) 1.07.03:2017 nustatytų daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomųjų reikalavimų ( aptarta aukščiau ) vykdymo atsakovė kaip namo administratorius nepateikė. Todėl pripažįstama, kad būtent atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju, o ne savininkai ( kaip teigiama atsiliepime ), privalėjo užtikrinti tinkamą jų funkcionavimą - savalaikiai tikrinti vamzdyno ( vėlgi pažymėtina – būtent plastikinės, o ne ketinės dalies ) būklę, apie rastus pažeidimus ir būtinumą juos pašalinti informuoti butų savininkus ir kt. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė, todėl konstatuojama, jog būtent atsakovės administravimo paslaugų netinkamas atlikimas ( neveikimas, pažeidus pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir tvarkymą ) yra priežastiniame ryšyje su buto savininkei, o tuo pačiu – ir ieškovei, padaryta žala, reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 6.266 str. ir 6.1015 str. ). 

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – juridinis asmuo – privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo ( 2021-01-06 - 1 l. ) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovė nurodyto dydžio procesines palūkanas taip pat tenkinamas.

Tenkinant ieškinį ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos  - 15 EUR žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 93 str. ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovės nepriteisiama ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB Kelmės vietinis ūkis, j. a. k. 162732556, ieškovei ADB Compensa Vienna Insurance Group, j. a. k. 304080146, 254,38 EUR ( du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 38 centus ) žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. sausio 06 d. - iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 15 EUR ( penkiolika eurų ) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas                                                                                        Vidmantas Rudaitis