Baudžiamoji byla Nr. 1-707-953/2014
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-01002-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.10.1.; 2.10.1.4.
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės – Strumilaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis su verslo liudijimu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 164 straipsnį,
n u s t a t ė:
G. L., 1998-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu priteisus lėšas sūnaus D. L., gim. 1997 m., išlaikymui nuo 1998-01-20 mokamomis periodinėmis išmokomis po 1/4 dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, bei 2012-04-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeitus 1998-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą, nuo 2011-12-01 mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, žinodamas, kad privalo mokėti lėšas vaikui išlaikyti, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent, turėdamas galimybę, nemokėjo teismo nustatytų periodinių išmokų: laikotarpyje nuo 1998-01-20 iki 2009-02-22 mokėdamas priteistą išlaikymą nereguliariai, laikotarpyje nuo 2009-02-23 iki 2013-11-14 visiškai nemokėdamas, dėl ko iki 2013-11-14 susidarė 12,960 litų įsiskolinimas,
Kaltinamasis G. L. tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad nuo 1998-02-10 yra priteistos lėšos nepilnamečio sūnaus D. L. išlaikymui mokėti kas mėnesį po 1/4 visų rūšių uždarbio, ar kitų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Nuo pritesimo dienos, G. L. turėjo pastovų darbą ir priteistas lėšas mokėjo. Tačiau nuo 2008 m. neteko darbo ir nebeturėjo pajamų. Be to turi kitą šeimą kurioje auga trys mažamečiai vaikai, kuriuos taip pat išlaiko. Žino, kad jo buvusi sutuoktinė, sūnaus motina kreipėsi į Vaikų išlaikymo garantinį fondą ir pastaraisiais metais, ji iš fondo gauna po 130 litų kas mėnesį vaiko išlaikymui. 2012-04-02 G. L. su (duomenys neskelbtini) mama, tuo metu dar buvusia R. L. buvo sudarę taikos sutartį, kurioje buvo įsipareigojęs mokėti jai po 250 litų kas mėnesį sūnaus išlaikymui, tačiau neturėjo tokių pajamų ir sutarties nesilaikė. 2013 m. gruodžio pradžioje, G. L. į R. P. sąskaitą pervedė 250 litų sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui. 2013-12-10 iš Šiaulių apylinkės teismo gavo pranešimą, kad sūnaus motinai R. P. išduotas vykdomasis raštas dėl lėšų išieškojimo po 250 litų. Nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki šiol, kas mėnesį į R. P. perveda po 250 litų ir yra pasiryžęs, pagal finansines galimybes padengti susidariusį įsiskolinimą dalimis. Su savo sūnumi Domantu nebendrauja, kadangi po skyrybų su jo motina buvo konfliktai dėl sūnaus lankymo, uždraudė sūnų lankyti bei su juo bendrauti. Daugiau kaip metus laiko G. L. dirba su verslo liudijimu - remontuoja automobilius, tačiau per mėnesį uždirba ne daugiau kaip 1200 litų. Bet kaip jau minėjo išlaiko dar tris mažamečius vaikus, nes G. L. dabartinė sutuoktinė niekur nedirba, yra motinystės atostogose. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (85-86, 90, 94-95 b. l.).
Be kaltinamojo G. L. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiojo D. L. parodymai, kad nuo gimimo iki šiol gyvena su mama, tėvo nėra matęs ir nepažįsta. Iš mamos žino, kad tėvas privalo mokėti pinigus jo išlaikymui, bet nemoka. Materialiai išlaiko tik mama (24-25 b. l.).
Liudytojos R. (L.s) P. parodymai, kad ji su savo sūnaus tėvu G. L. susituokė 1997 m., santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė D. L.. 1999-07-20 santuoka buvo nutraukta ir sūnus D. liko gyventi su R. P.. 1998-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį ir G. L. priteisė mokėti išlaikymą sūnui D. L. 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL (130 Lt) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. G. L. alimentus mokėjo su pertraukomis, tai mokėdavo, tai nemokėdavo ir taip tęsėsi iki 2004-04-23 kada, R. P. kreipėsi į antstolio A. B. kontorą, kur buvo pradėtas alimentų išieškojimas. Kai G. L. dirbdavo, tai lėšas sūnaus išlaikymui jam atskaičiuodavo iš atlyginimo ir nebuvo didelių problemų iki 2009 m. pradžios. Nuo 2009 m. kovo mėn., jis visai nebemokėjo ir 2010 m. kovo mėn. R. P. su prašymu kreipėsi į vaikų išlaikymo garantinį fondą ir nuo to laiko iki šiol gauna kas mėnesį po 130 litų. 2012-04-02 R. P. ir G. L. buvo sudarę taikos sutartį, kad jis mokės vaiko išlaikymui po 250 Lt iki sūnaus pilnametystės, ši sutartis buvo patvirtinta Šiaulių miesto apylinkės teisme, tačiau G. L. taikos sutarties nevykdė. Todėl R. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ir 2013-12-09 buvo išduota teismo nutartis, dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kuriame nurodyta, kad G. L. privalo mokėti po 250 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui iki sūnaus pilnametystės nuo 2011-12-01. R. P. šio vykdomojo rašto dar nėra pateikusi antstoliui, nes jį gavo tik 2013-12-12. G. L. savo sūnaus nėra matęs ir su juo bendravęs nuo 1997 metų lapkričio mėn., kada sūnui buvo tik 3 mėnesiai, jis juos paliko, juo nesirūpina ir materialiai nepadeda. Koks yra šiai dienai įsiskolinimas R. P. negali nurodyti, įsiskolinimo sumą gali pateikti antstolis (14-15 b. l.).
2013-11-08 Vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-02-01 sprendimu Nr. V2-923, D. L. iki 2013-10-23 imtinai išmokėjo išmokas sumoje 5921,29 Lt, kurios sudaro G. L. įsiskolinimą, Vaikų išlaikymo fondui. Skolininką G. L. apie Fondo administracijos priimtą sprendimą ir jo pasekmes 2011-08-03 informavo registruotu laišku (4-6 b. l.).
2013-12-12 antstolio A. B. išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelė (31, 34-36 b. l.).
2014-01-14 Lietuvos darbo biržos pažymoje Nr. Sd-124 nurodoma, kad G. L. registruotas darbo biržoje buvo laikotarpiais: 1996-11-04 – 1997-04-03, 1998-02-11 – 1998-10-14, 2000-07-26 - 2000-09-25, 2004-05-28 – 2004-08-16, 2009-07-10 – 2011-05-02 ir gaudavo nedarbo socialinio draudimo išmokas laikotarpiais: 1996-11-11 – 1997-03-31, 2004-06-04 – 2004-08-16, 2009-07-17 – 2010-01-01 (55-56 b. l.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenyse užfiksuota, jog G. L. dirbo ir gavo darbo užmokestį (61-65 b. l.).
1998-02-10 Šiaulių miesto apylinkės nutarimas, kuriuo G. L. priteista mokėti sūnaus D. L. išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet nemažiau 1 MGL (39 b. l.).
2012-04-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl sūnaus išlaikymo kas mėnesį po 250 Lt iki jo pilnametystės (12-13 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje. Tačiau jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti priteistą išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-65/2007). Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis G. L. Lietuvos darbo biržoje registravosi: 1996-11-04 – 1997-04-03, 1998-02-11 – 1998-10-14, 2000-07-26 - 2000-09-25, 2004-05-28 – 2004-08-16, 2009-07-10 – 2011-05-02, t. y. šiuo laikotarpiu jis neturėjo darbo ir siekė įsidarbinti, todėl teismas pripažįsta, kad pareiga išlaikyti savo sūnų minėtais laikotarpiais, nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas sūnaus išlaikymas iki jo pilnametystės ir tai žinodamas, be pateisinamų priežasčių, priteistų alimentų nemokėjo arba juos mokėjo ne pagal nustatytą tvarką. Dėl šios priežasties G. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį, kaip vengimas išlaikyti vaiką.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog G. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skirdamas kaltinamajam G. L. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. L. neteistas (76 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK charakterizuojamas teigiamai (119 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (72-75, 77-79 b. l.), į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VPS Kuršėnų PN profilaktinę apskaitą neįrašytas (67 b. l.), Sodroje duomenų apie draudėjus nėra (80 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (69 b. l.); VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (71 b. l.), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas G. L. skiria viešųjų darbų bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.
Vadovaujantis LR BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
G. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 164 straipsnį ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę G. L. paskirti - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį, visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.
Teisėjas Martynas Galvičius