Administracinė byla Nr. eP-36-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3900-438/2020 pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-47 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 15 d. dirbo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėju, tačiau 2019 m. birželio 17 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą ir Tarnybos 2019 m. liepos 17 d. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
3. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas panaikinti pareiškėjo pareigybę yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes jo pareigybės įsteigimas buvo ne eksperimentas, o tikslingas sprendimas, susijęs su lygių galimybių kontrolieriaus funkcijų išsiplėtimu. Lygių galimybių kontrolieriaus 2016 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad, išplėtus lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribas, neišvengiamai didėja žmogiškųjų išteklių poreikis, todėl nuo 2016 m. liepos 1 d. Tarnyboje buvo įsteigta 19 pareigybių, dirba 14 darbuotojų. Įsteigtas Lygių galimybių integravimo skyrius įgyvendina tarnybos strateginius tikslus lygių galimybių integravimo ir visuomenės sąmoningumo didinimo srityje. Skyriaus pagrindiniai uždaviniai – užtikrinti tarnybos veiklą lygių galimybių integravimo ir sklaidos srityje, užtikrinti Vyriausybės programose nustatytų priemonių įgyvendinimą pagal Tarnybos kompetenciją, garantuoti Tarnybos dalyvavimą projektinėje veikloje bei vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą.
4. Tarnybos 2018 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad lygių galimybių kontrolieriaus darbui užtikrinti Tarnyboje dirba 17 tarnautojų, dar 2 darbuotojai dirba pagal terminuotas projektinio darbo sutartis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos strateginiuose planuose (2017–2019, 2018–2020, 2019–2021 metų) nuosekliai numatoma ne tik išlaikyti, bet ir didinti pareigybių ir dirbančių asmenų skaičių nuo 19 pareigybių 2017 metais iki 20 pareigybių 2020 metais. Strateginiuose planuose nėra planuojama Tarnybos pertvarka ar reorganizacija, pareigybių mažinimas ar kompetencijos, funkcijų mažinimas, kuris tiesiogiai galėtų turėti įtakos pareiškėjo pareigybės „nepasiteisinimui“. Atvirkščiai, kaip vienas iš 2018 ir 2019 m. veiklos prioritetų buvo numatytas bendradarbiavimo su savivaldybėmis, privačiais juridiniais asmenimis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei akademine bendruomene stiprinimas integruojant lygių galimybių principus, o būtent pareiškėjas vykdė šias funkcijas.
5. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos tarnybiniai dokumentai nepatvirtina realaus poreikio naikinti jo pareigybę. Šiai pareigybei buvo priskirtos konkrečios funkcijos, suformuluotos užduotys. Šios funkcijos nedingo ir netapo atsakovui nebereikalingos. 2019 m. buvo atliktas pareiškėjo veiklos vertinimas – ji įvertinta „gerai“. Nei atliekant vertinimą, nei vėliau pareiškėjui nė karto nebuvo užsiminta, kad norima panaikinti jo pareigybę, jam nebuvo pateikta jokių duomenų, kas ir kada atliko pareiškėjo pareigybės „pasiteisinimo“ įvertinimą ir kuo remiantis padaryta išvada, jog pareigybė nepasiteisino, todėl faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta formaliai, be jokio motyvuoto pagrindo, tiesiog siekiant jį atleisti.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, jo pareigybės (patarėjo) panaikinimas yra fiktyvus, nes 2019 m. jo veiklos vertinimo išvadoje matyti akivaizdus tiesioginio vadovo (skyriaus vedėjo) nepasitenkinimas juo. Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai – vienas dėl jo paskelbto komentaro socialiniame tinkle „Facebook“, kitas dėl neva fiktyvaus pareiškėjo nedarbingumo. Abu kartus jo veiksmuose jokio pažeidimo nebuvo užfiksuota ir tarnybinės nuobaudos neskirtos. Tačiau, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo tiesioginio vadovo (skyriaus vedėjo T. V. R.) veiksmų jo atžvilgiu, buvo konstatuota, kad vedėjas pažeidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisykles. Be to, 2019 m. vasario mėn. buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti nemokamas atostogas, argumentuojant tuo, kad pareiškėjas rengėsi vykti į politinį renginį. Pareiškėjui tuo pačiu metu susirgus, buvo skambinama į renginio viešbutį, tarnybiniu pranešimu teikiama faktinių aplinkybių neatitinkanti informacija apie pareiškėją, neva nuvykusį į renginį. Pareiškėjui buvo neleista vykti į Europos specializuotų lygių galimybių institucijų tinklo EQUINET darbo grupės renginį, nors jis yra šio tinklo darbo grupės narys ir atsakingas už kontaktų palaikymą su šiuo tinklu. Pareiškėjas be jokio pagrindo buvo nušalintas nuo projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenes sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ veiklų, nors šių veiklų vykdymas buvo suformuluotas kaip viena 2019 m. jo užduočių. Visi veiksmai buvo atliekami siekiant pabloginti pareiškėjo tarnybos sąlygas. 2019 m. birželio 11 d. pareiškėjas sulaukė lygių galimybių kontrolieriaus pasiūlymo išeiti iš pareigų šalių susitarimu, tačiau, jam paprašius, Tarnyba atsisakė pateikti tokį pasiūlymą raštu, o 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjui informavus Tarnybą apie nesutikimą išeiti iš pareigų šalių susitarimu, tą pačią dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą. Pareiškėjo teigimu, šių faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjo pareigybė panaikinta ne dėl to, kad ji tapo realiai nebereikalinga, o siekiant atleisti pareiškėją, galimai neįtikus naujam skyriaus vedėjui. Be to, jis atleistas iš tarnybos neišlaikius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 49 straipsnyje nustatyto termino – valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo.
7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. Darbdavys, nusprendęs naikinti pareigybę, turi užtikrinti darbuotojų, kurių pareigybė naikinama, garantijas. Pagal VTĮ 49 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. 2019 m. birželio 17 d. Tarnyba pranešimu apie pareigybės panaikinimą Nr. BR-72 informavo pareiškėją, kad 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybės sąrašo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-19) 2019 m. liepos 17 d. Lygių galimybių integravimo skyriuje panaikinama patarėjo pareigybė. Pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnyboje nėra laisvų pareigybių, todėl nėra galimybės pasiūlyti jam lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pagal VTĮ 49 straipsnio 1 dalį, jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas neskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 2–4 dalimis nustatytą tvarką, pareiškėjui išmokama išeitinė išmoka. Atsakovo nuomone, šiuo atveju darbdavio veiksmai, susiję su pareiškėjo atleidimu iš pareigų, atitiko teisės aktų reikalavimus, užtikrina garantijas, kurias teisės aktai nustato iš pareigų atleidžiamam karjeros valstybės tarnautojui.
9. Tarnyba, įvertinusi jai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, vadovaudamasi efektyvumo principu, atliko visų Tarnybos tikslams siekti nustatytų pareigybių funkcijų analizę bei, įvertinusi aplinkybę, kad patarėjo pareigybės aprašyme išdėstytos funkcijos dubliuojasi su skyriaus vedėjo bei pirmiau nurodytų Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų vykdomomis funkcijomis, priėmė sprendimą vykdyti Lygių galimybių integravimo skyriaus struktūrinį pertvarkymą ir panaikinti patarėjo pareigybę. Šiuo metu patarėjo pareigybės aprašyme įvardytoms funkcijoms atlikti visiškai pakanka Tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų, todėl neegzistuoja poreikis steigti naują pareigybę arba pareigybes šioms konkrečioms funkcijoms vykdyti. Veikiau priešingai, patarėjo pareigybė buvo panaikinta būtent dėl to, kad įsteigtų pareigybių skaičius buvo perteklinis suformuluotoms funkcijoms atlikti, kadangi tam pakanka mažiau darbuotojų. Pareiškėjui tenkantis darbo krūvis aptariamu laikotarpiu buvo nepakankamas, dėl to neefektyviai buvo naudojami Tarnybos resursai. Be to, kaip buvo minėta pirmiau, kitos pareiškėjui priskirtos funkcijos buvo dubliuojamos, t. y. jas atliko kitas pareigas einantys darbuotojai. Būtent dėl šios priežasties patarėjo pareigybė nepasiteisino, t. y. atsižvelgiant į pareigybės aprašyme suformuluotas funkcijas, dėl objektyvių priežasčių nebuvo užtikrinamas šiai konkrečiai pareigybei tenkantis darbo krūvis. Išdėstytos aplinkybės patvirtino faktą, kad šiais struktūriniais pertvarkymais buvo realiai siekiama optimizuoti Tarnybos veiklą, atsisakyti funkcijų dubliavimosi bei efektyviau ir racionaliau panaudoti (paskirstyti) žmogiškuosius išteklius.
10. 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-38 buvo patvirtinta Tarnybos struktūra, kurioje neliko laisvų pareigybių.
II
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą tenkino – panaikino Įsakymą, įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas arba lygiavertes pareigas bei priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat teismas priteisė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. ėjo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas. Lygių galimybių kontrolierius 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 panaikino Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas ir tą pačią dieną pranešimu Nr. BR-72 informavo pareiškėją, kad jo pareigybė panaikinama nuo 2019 m. liepos 17 d. Pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnyboje nėra laisvų pareigybių, todėl nėra galimybės pasiūlyti jam lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 7 punktais, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 48 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktais ir 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 107 straipsnio 4 dalimi, skundžiamu Įsakymu atleido pareiškėją iš Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų, panaikinus pareigybę.
13. Teismas vertino, kad Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas panaikinti pareigybę pats savaime negali būti pripažintas pakankamu ir svarbiu pagrindu atleisti pareiškėją iš pareigų. Įstatymų leidėjas darbdaviui yra nustatęs pareigą pagrįsti priežasčių, dėl kurių valstybės tarnautojo atliekama darbo funkcija atsakovui tapo perteklinė, realumą. Todėl darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę yra ne priežastis, o tiesioginė pasekmė tų objektyviai egzistuojančių vidinių ar išorinių aplinkybių (priežasčių), kurios lemia, kad Tarnybos veiklos tikslams įgyvendinti darbuotojo atliekama funkcija tampa nebereikalinga, dėl to darbdavys priima sprendimą panaikinti konkrečią pareigybę. Taigi lygių galimybių kontrolierius turėjo pareigą 2019 m. birželio 17 d. pranešime apie valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą nurodyti konkrečias darbo sutarties nutraukimo priežastis, o to nepadaręs pažeidė įstatymų reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad priežastys panaikinti pareiškėjo einamas valstybės tarnautojo pareigas (patarėjo) jam tapo žinomos tik Tarnybai pateikus procesinius dokumentus teismui (atsiliepimą, paaiškinimus), iš kurių matyti, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą pakeisti Tarnybos struktūrą bei patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą lėmė darbo užmokesčio trūkumas, siekis panaikinti Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo ir patarėjo funkcijų dubliavimą. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo turimą kompetenciją, išsilavinimą, darbo patirtį, funkcijų pobūdį, buvo nuspręsta jo pareigybės (patarėjo) darbo funkcijas perduoti vykdyti skyriaus vedėjui, o skyriaus patarėjo pareigybę panaikinti. Taigi svarbu nustatyti, kad ankstesnių ir (ar) vėlesnių struktūrinių pertvarkymų sugretinimas su ginčo pertvarkymu yra būtinas tiek, kiek tai reikalinga siekiant įvertinti priežasčių, lėmusių konkrečios darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tapimą nereikalinga, realumą, taip pat ir tai, ar tos priežastys nebuvo fiktyvios. Teismas pažymėjo, kad iš nagrinėjamos bylos matyti, jog konkretaus struktūrinio pertvarkymo vertinimas nebūtų užtikrinęs tiesioginio priežastinio ryšio su priežastimi, dėl kurios atsakovo argumentas dėl darbo užmokesčio trūkumo, funkcijų dubliavimosi, patarėjo pareigybė tapo nereikalinga, nustatymo, taip pat nebūtų galimybės įvertinti, ar atsakovas nuosekliai laikėsi savo sprendimo panaikinti pareiškėjo pareigybę. Egzistuojančios priežastys, kuriomis grindžiamas pareigybės panaikinimas dėl konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumo, gali būti pripažintos realiomis, o ne fiktyviomis tik tuo atveju, jei jų laikomasi ir po to, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kurio atliekama darbo funkcija darbdaviui buvo tapusi nereikalinga. Todėl vėlesni darbdavio sprendimai tiek dėl darbo organizavimo pakeitimų, tiek dėl kitų su darbuotojų teisine padėtimi susijusių klausimų leidžia daryti išvadą, kad darbdavys buvo nenuoseklus (pavyzdžiui, į atleisto darbuotojo vietą priėmė naują darbuotoją, vietoj panaikintos pareigybės įsteigė naują pareigybę su identiškomis funkcijomis ar sudarė sutartį su kitu asmeniu dėl darbo funkcijų atlikimo ar pan.) ir tokių savo sprendimų nepagrindė naujai atsiradusiomis svarbią reikšmę turinčiomis pateisinančiomis aplinkybėmis, būtų pagrindas daryti išvadą, jog darbdavio nurodytos darbo vietos naikinimo poreikį lėmusios priežastys buvo fiktyvios vien dėl to, kad darbdavio priimtas sprendimas nebuvo realiai vykdomas.
14. Teismas nurodė, kad atsakovo struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimas, kuriais grindžiamas pareiškėjo atleidimas, buvo fiktyvūs, t. y. neatitiko jiems keliamo realumo ir objektyvaus pagrįstumo reikalavimo tiek sprendžiant dėl jų priežastinio ryšio su pareiškėjo pareigybės (patarėjo) tapimu nepateisinama, tiek dėl trūkstamo finansavimo, tiek vertinant, ar Tarnyba nuosekliai laikėsi savo sprendimo dėl darbo organizavimo pakeitimo.
15. Teismas pažymėjo, jog Lygių galimybių kontrolieriaus įsakyme nėra nurodytos pareiškėjo pareigybės (patarėjo) panaikinimo priežastys, tačiau atsiliepime ir paaiškinimuose teismui nurodė, kad buvo darbo užmokesčio lėšų trūkumas, dubliavosi Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo ir patarėjo funkcijos. Įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, proceso šalių argumentus, liudytojų A. S. ir T. V. R. paaiškinimus, teismas nurodė, kad lygių galimybių kontrolierius, prieš panaikindamas pareiškėjo pareigybę (patarėjo etatą), apskritai neatliko jokios analizės dėl Tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimo, darbo užmokesčio lėšų trūkumo, 2019 m. birželio 17 d. po pokalbio su pareiškėju, kai jis atsisakė savo noru išeiti iš darbo, tą pačią dieną 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 panaikino pareiškėjo eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas ir apie tai, kad nuo 2019 m. liepos 17 d. panaikinama jo pareigybė, pranešimu Nr. BR-72 informavo pareiškėją. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta formaliai, be jokio motyvuoto pagrindo, tiesiog siekiant atleisti pareiškėją, kai jis nesutiko iš darbo išeiti savo noru, nes nebuvo atliktas vertinimas (analizė) dėl arbo užmokesčio trūkumo ar funkcijų dubliavimosi. Be to, prieš pusmetį, kol dar nebuvo kilęs konfliktas tarp pareiškėjo ir skyriaus vedėjo, 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu buvo patvirtinta Tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas. Vadinasi, buvo įvertinta visa Tarnybos veikla, reikalingi žmogiškieji ištekliai bei peržiūrėtos bei paskirstytos atliekamos funkcijos, pareigybės aprašymai nebuvo keičiami iš esmės. Todėl jau tuo metu keisdamas Tarnybos struktūrą ir tvirtindamas pareigybių aprašymus lygių galimybių kontrolierius galėjo matyti, kad pareiškėjo einamos patarėjo pareigos yra nereikalingos, tačiau pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, tai leidžia daryti išvadą, kad argumentai dėl funkcijų dubliavimosi ar darbo užmokesčio lėšų trūkumas, kurie paaiškėjo pareiškėjui pateikus skundą teismui, yra formalūs pagrindai panaikinti pareiškėjo pareigybę.
16. Teismas nepagrįstu laikė ir atsakovo teiginį, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta dėl to, jog pareigybei nebuvo užtikrintas darbo krūvis. Teismas vertino, kad darbo krūvis valstybės tarnautojui negali būti vertinamas pagal išsiųstų raštų skaičių, nes tokio vertinimo kriterijaus nėra tarnautojo veiklos vertinime, pareiškėjo funkcijos apėmė daug platesnį veiklų ratą nei raštų rengimas. Be to, siunčiant dokumentą skyriaus vardu, jis yra siunčiamas skyriaus vedėjo, todėl negali atspindėti tarnautojo darbo krūvio. Atsakovas dar 2018 m. gruodžio 18 d. tvirtindamas Tarnybos struktūrą galėjo įvertinti minėtą kriterijų, be to, 2019 m. pareiškėjo tiesioginis vadovas nederino pareiškėjo atostogų prašymo motyvuodamas dideliu darbo krūviu, nors vėliau, po trijų mėnesių, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie funkcijų perdavimą, nors pareiškėjui 2019 m. buvo suformuluotos konkrečios užduotys. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjo dalį atliekamų funkcijų, susijusių su lygių galimybių liniuotės įrankiu, vykdo nauji asmenys, t. y. pagal Tarnybos 2019 m. rugsėjo 17 d. pasirašytą sutartį Nr. 2019/08 su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dėl programos „Kurk Lietuvai“, pareiškėjo funkcijų dalį vykdo E. M. ir S. G.-M. Be to, teismas nurodė, kad iš byloje esančių raštų matyti, jog atsakovas, esant nepakankamam darbo užmokesčio finansavimui, 2018 m. steigė naujas pareigybes, kėlė darbo užmokestį darbuotojams, planavo Tarnybos plėtrą ir naujų pareigybių steigimą. Iki pat 2019 m. birželio 17 d., kai pareiškėjas buvo įspėtas apie pareigybės panaikinimą, poreikio optimizuoti sąnaudas atsakovas nematė, o iš atsakovo pateiktos informacijos apie valstybės biudžeto asignavimus matyti, kad Tarnybai 2018 m. skirta 402 tūkst. Eur, 2019 m. – 408 tūkst. Eur, 2020 m. – 438 tūkst. Eur, t. y. finansavimas ne mažėjo, o didėjo, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą dėl darbo užmokesčio trūkumo.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas sprendė, kad lygių galimybių kontrolieriaus įvykdyto darbo organizavimo pakeitimo fiktyvumą patvirtina tokios aplinkybės, įrodančios jos nenuoseklumą, įgyvendinant savo sprendimą dėl pareigybės panaikinimo: pirma, lygių galimybių kontrolierius neatliko jokios analizės dėl Tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimosi, darbo užmokesčio lėšų trūkumo; antra, Tarnybai skirtas finansavimas ne mažėjo, o didėjo; trečia, po pareiškėjo atleidimo pagal pasirašytą 2019 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. 2019/08 su atsakovu pareiškėjo dalį programos „Kurk Lietuvai“ funkcijų vykdo VšĮ „Investuok Lietuvoje“; ketvirta, lygių galimybių kontrolierius apskritai nepriėmė jokio vidinio teisės akto dėl dalies pareiškėjo funkcijų perdavimo kitiems Tarnyboms darbuotojams; penkta, 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu buvo patvirtinta Tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas; šešta, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta po to, kai 2019 m. gegužės 8 d. lygių galimybių kontrolierius konstatavo skyriaus vedėjo T. V. R. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto pažeidimą, t. y. esant konfliktui tarp skyriaus vedėjo ir pareiškėjo.
18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tiesioginio priežastinio ryšio tarp lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 įgyvendintų darbo organizavimo pakeitimų Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriuje ir dėl to, kad pareiškėjo pareigybė tapo nereikalinga, taip pat nustatęs, kad lygių galimybių kontrolierius nebuvo nuoseklus ir nesilaikė savo sprendimo dėl pareigybės, nes po pareiškėjo atleidimo 2019 m. rugsėjo 17 d. pasirašė sutartį Nr. 2019/08 su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dėl dalies programos „Kurk Lietuvai“ funkcijų vykdymo. Be to, darbo užmokestis 2019 m. Tarnyboje nemažėjo, buvo pakankamas, o atleidimas susijęs su tuo, kad lygių galimybių kontrolierius konstatavo skyriaus vedėjo T. V. R. Tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Įsakymas naikintinas.
19. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo, taikė DK 218 straipsnio 2 dalį ir konstatavo, jog pareiškėjas grąžinamas į eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas. Tam, kad pareiškėjo teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
III.
20. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
21. Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad lygių galimybių kontrolierius neatliko jokios analizės dėl Tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimosi, ir pažymėjo, jog Tarnyba su atsiliepimu yra pateikusi išsamią analizę, iš kurios matyti, kad tos pačios arba panašios kaip pareiškėjo funkcijos yra nustatytos ir kitų Tarnybos pareigybių aprašymuose. Taip pat Tarnyba pateikė pareiškėjui pavestų darbų sąrašą, pagal kurį akivaizdžiai matoma, kad pareiškėjo darbo krūvis yra nepakankamas valstybės tarnautojo pareigybei Tarnyboje pateisinti.
22. Teismo sprendime konstatuota, jog lygių galimybių kontrolierius nepriėmė jokio vidinio teisės akto dėl dalies pareiškėjo funkcijų perdavimo kitiems Tarnybos darbuotojams. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo vykdytų funkcijų vedėjas kitam darbuotojui neperdavė, o įvykdė jas pats, todėl joks vidinis teisės aktas dėl pareiškėjo funkcijų perdavimo ir negalėjo būti priimtas.
23. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo vykdytų funkcijų sutapimas su programos „Kurk Lietuvai“ funkcijomis yra visiškai nepagrįstas ir klaidingas. Vedėjas, vykdydamas savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, parengė projekto koncepcija ir įgyvendino ją kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis, konsultuodamas jas ekspertinėmis žiniomis. Šio proceso eigoje buvo sukurtas „Lygių galimybių liniuotės“ įrankis, kuris yra prieinamas nuo 2020 m. kovo 5 d. Projektas buvo finansuojamas išimtinai VšĮ „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ lėšomis, įskaitant ir programos dalyvėms mokamą darbo užmokestį. Programos dalyvės techniškai nebuvo įdarbintos Tarnyboje ir neperėmė Tarnybos darbuotojų vykdomų funkcijų. Šiuo atveju pareiškėjui suformuluotą užduotį įgyvendino vedėjas, o ne programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės, nes jos dirbo ties paties įrankio sukūrimu ir išbandymu, o ne su įrankio metodologijos koncepcijos parengimu, kas buvo pavesta pareiškėjui, o įvykdė vedėjas.
24. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui niekada nebuvo siūloma išeiti iš darbo. Pokalbio su lygių galimybių kontroliere metu pareiškėjui buvo detaliai paaiškintos aplinkybės, susijusios su nepakankamu Tarnybos finansavimu darbo užmokesčiui, jo ir kitų darbuotojų atliekamomis darbo funkcijomis bei ieškota sprendimo, maksimaliai tenkinančio tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos interesus.
25. Nors teismas visiškai tiksliai nurodė, kad Tarnybai skiriamos lėšos didėjo, tačiau nenagrinėjo Tarnybos pateiktų įrodymų dėl skirto finansavimo paskirstymo pagal tikslines išlaidas. Teismas taip pat nesirėmė Tarnybos pateiktais įrodymais, jog būtent darbo užmokesčiui finansavimas nebuvo padidintas.
26. Įvykus situacijai, kai pareiškėjas kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių dėl vedėjo netinkamo elgesio pareiškėjo atžvilgiu, Tarnyboje nedelsiant buvo sudaryta komisija šiam atvejui ištirti. 2019 m. gegužės 8 d. lygių galimybių kontrolierius konstatavo netinkamą vedėjo elgesį bei ėmėsi priemonių, kad pareiškėjas tokio elgesio nepatirtų ateityje. Akivaizdu, kad nagrinėdamas situaciją tarp pareiškėjo ir vedėjo, lygių galimybių kontrolierius buvo visiškai objektyvus ir nešališkas. Dėl to neaišku, kodėl teismas nusprendė, jog lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas pripažinti vedėjo elgesį netinkamu galėjo lemti pareiškėjo pareigybės panaikinimą.
27. Atsakovas pabrėžė, kad nuo pareiškėjo atleidimo iki dabar Tarnyboje nėra įsteigta kita pareigybė, kurią užėmusiam asmeniui būtų pavestos pareiškėjo vykdytos funkcijos. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidą dėl pareiškėjo pareigybės naikinimo fiktyvumo. Tarnyba yra pateikusi išsamius įrodymus, pagrindžiančius Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą dėl pareiškėjo pareigybės pripažinimo pertekline ir todėl naikintina.
28. Pareiškėjas M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
29. Atsakovas teigė, jog prieš priimant sprendimą dėl pareiškėjo pareigybės panaikinimo ir įspėjant jį buvo atlikta išsami visų Tarnybos tikslams siekti numatytų pareigybių funkcijų analizė, tačiau jokie įrodymai teismui apie atliktą tokią analizę nebuvo pateikti. Atsakovas teismui pateikė tik poros pareigybių aprašymų funkcijų palyginimo lentelę, kuri neleidžia daryti išvados apie pareiškėjos pareigybės netikslingumą ar nereikalingumą. Atsakovo nurodomos pareiškėjo pareigybės funkcijos, kurios dubliuojasi su kitų pareigybių funkcijomis, buvo nustatytos dar 2017 m. gegužės 5 d. patvirtintame pareigybės aprašyme. 2018 m. gruodžio 18 d. Lygių galimybių kontrolierės įsakymu buvo patvirtinta Tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su aprašymais. Jau tuo metu atsakovas galėjo matyti, kad pareiškėjo pareigybė „nepasiteisino“, nes jo funkcijos dubliuojasi. Tačiau pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, kas leido teismui pagrįstai spręsti, kad argumentas dėl funkcijų dubliavimosi yra tiesiog formalus pagrindas pareiškėjo pareigybės panaikinimui. Taip pat atsakovas nepateikė atliktos finansų analizės.
30. Atsakovas rėmėsi Pareigybių poreikio įvertinimo metodika, kurioje detaliai nurodyti pareigybių vertinimo proceso etapai ir veiksmai, be kita ko, ir su tarnautojais atliekamos apklausos, interviu, tačiau šiuo atveju jokios apklausos ar interviu nebuvo atliekami, metodika nebuvo vadovautasi. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad lygių galimybių kontrolierius, prieš panaikindamas pareiškėjo pareigybę, neatliko jokios analizės dėl darbuotojų funkcijų dubliavimo, darbo užmokesčio lėšų trūkumo.
31. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas darbo krūvį matuoja tik išsiųstų raštų skaičiumi. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad tokio vertinimo kriterijaus nėra net tarnautojo veiklos vertinime, pareiškėjo funkcijos apėmė daug platesnį veiklų ratą nei tik raštų rengimas. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, joks yra kitų darbuotojų, ypatingai patarėjų, parengiamų ir išsiunčiamų raštų skaičius ir kaip yra nustatoma, koks skaičius reiškia nepakankamą darbo krūvį.
32. Pareiškėjo atostogų metu, priešingai nei teigė atsakovas, būdavo priimamas įsakymas dėl pavadavimo, atitinkamai turėjo būti priimamas teisės aktas ir dėl pareiškėjo pareigybės funkcijų perėmimo. Nors atsakovas teigė, kad visas pareiškėjo funkcijas perėmė skyriaus vedėjas, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjo funkcijas vykdo likę Lygių galimybių integravimo skyriaus darbuotojai. Taigi pareiškėjo funkcijas vykdo ne tik skyriaus vedėjas.
33. Pareiškėjui pareigybės aprašyme buvo nustatyta funkcija dalyvauti lygių galimybių integravimo priemonių kūrimo ir įgyvendinimo procese. Jeigu jis nebūtų buvęs atleistas, po koncepcijos sukūrimo būtų siekęs įgyvendinimo procesas, t. y. pačio įrankio sukūrimas ir išbandymas. Taigi „Kurk Lietuvai“ dalyvės atliko būtent pareiškėjo funkcijas.
34. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovo argumentas dėl nepakankamo finansavimo atsirado tik pradėjus bylos nagrinėjimą. Nors atsakovas pateikė lentelę, kurioje palygina, kokio dydžio finansavimas buvo skiriamas visai Tarnybos veiklai 2018–2019 m., tačiau nepateikė jokios išsamios analizės, kuri leistų spręsti apie nepakankamą finansavimą darbo užmokesčiui.
35. Pareiškėjo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina buvus konfliktinę situaciją tarp pareiškėjo ir skyriaus vedėjo. Atsakovo veiksmai nustačius, kad vedėjas pažeidė vidinio teisės akto nuostatas, tačiau neskiriant jam tarnybinės nuobaudos, kaip tik parodo atsakovo šališkumą.
IV.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Apeliacinės instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
37.1. 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovo įsakymu buvo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas. Šios struktūros pakeitimas, įvyko už pusmečio ir yra susijęs tik su pareiškėjo pareigybės panaikinimu.
37.2. Tarp skyriaus vedėjo T. V. R. ir jam pavaldaus pareiškėjo tuo metu vyko konfliktas. Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai, kurių metu pareiškėjo neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta, o skyriaus vedėjas T. V. R. 2019 m. gegužės 8 d. buvo pripažintas pažeidęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto reikalavimus.
37.3. Tarnybai skiriamas finansavimas kasmet nuo 2018 m. didėjo (2018 m. skirta 402 tūkst. Eur, 2019 m. – 408 tūkst. Eur, 2020 m. – 438 tūkst. Eur,). 2019 m. pareiškėjo tiesioginis vadovas nederino pareiškėjo atostogų prašymo, tai motyvuodamas dideliu darbo krūviu, nors vėliau, po trijų mėnesių, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius dėl būtinybės naikinti pareiškėjo pareigybę dėl darbo užmokesčio trūkumo, dėl pareiškėjo vykdomų funkcijų dubliavimosi su kitų tarnautojų funkcijomis ir pan.
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo fiktyvus, turint tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju.
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, jas nustatė remdamasis įrodymais, kuriuos vertino laikydamasis procesinio įstatymo normų. Teisėjų kolegija sutiko su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl įrodymų vertinimo, todėl jų nekartojo ir detaliai nevertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, remdamasis nustatytomis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai taikydamas ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
VI.
40. Atsakovas Tarnyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3900-438/2020.
41. Atsakovas prašymą motyvuoja tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai tenkinant tik išvestinį, o ne pagrindinį pareiškėjo reikalavimą.
42. Atsakovas paaiškina, kad, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą Nr. V-19, kuriuo nuo 2019 m. liepos 17 d. Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriuje buvo panaikinta patarėjo (pareiškėjo) pareigybė. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju šis pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrindiniu, kadangi išvestinis pareiškėjo reikalavimas – pripažinti Įsakymu Nr. P-47 priimtą sprendimą atleisti pareiškėją iš patarėjo pareigų, buvo priimtas įgyvendinant būtent Įsakymą Nr. V-19 (pagal VTĮ 51 str. 1 d. 9 p.).
43. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimu nebuvo tenkintas pagrindinis pareiškėjo prašymas dėl Įsakymo Nr. V-19 panaikinimo, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 5 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4263-541/2019 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo Nr. V-19 panaikinimo, kadangi toks reikalavimas galėjo būti vertinamas tik kartu su išvestiniu reikalavimu, t. y. pareiškėjui ginčijant jo atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų.
44. Atsakovas akcentuoja, kad tokia praktika, kuomet tenkinamas tik išvestinis, o ne pagrindinis pareiškėjo reikalavimas ne tik prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-968/2019, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012), bet ir sukuria Tarnybai kliūtis įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas patarėjo pareigas, kadangi pagal paliktą galioti Įsakymą Nr. V-19 tokios pareigybės (ar kitos laisvos) Tarnyboje nėra, o papildomas finansavimas darbo užmokesčiui Tarnybai numatytas tik Įsakyme Nr. V-19 numatytam, sumažintam Tarnybos darbuotojų skaičiui (t. y. be pareiškėjo pareigybės).
45. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą taip pat motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai vertinant tarnybos santykių nutraukimo fiktyvumą.
46. Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju. Atsakovas pažymi, kad nuo pareiškėjo atleidimo iki dabar Tarnyboje nėra įsteigta kita pareigybė, kurią užėmusiam asmeniui būtų pavestos pareiškėjo vykdytos funkcijos. Byloje taip nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu pareiškėjo vykdytas funkcijas atlieka likę Lygių galimybių integravimo skyriaus darbuotojai, taigi realiai tam tikras funkcijas Tarnyboje gali atlikti mažiau žmonių, nei iki ginčo pareigybės panaikinimo, o ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina pertvarkos Tarnyboje realumą. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2404-261/2020 patvirtino, jog pareigybės panaikinimu viešojo administravimo institucijoje susiję realūs struktūriniai pokyčiai, siekiant optimalios, racionalios struktūros, negali būti laikytini fiktyviais, taip pat atsakovas pažymi, jog darbo optimizavimas atsisakant vykdomų tarnybinių funkcijų dubliavimo taip pat nėra pripažįstamas fiktyviu ir laikytinas pakankamu pagrindu panaikinti perteklines pareigybes.
47. Pareiškėjas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
48. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė skundą ginčydamas jo atleidimo iš pareigų teisėtumą. Pareiškėjo pagrindinis reikalavimas – pripažinti pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu. Išvestiniais reikalavimais yra laikomi reikalavimai, kurie yra tiesiogiai susiję su atleidimo iš pareigų pripažinimu neteisėtu, t. y. pasekmės, kurios kyla pripažinus, jog atleidimas buvo neteisėtas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad paties atsakovo cituojama teismų praktika būtent taip ir apibrėžia pagrindinius ir išvestinius reikalavimus. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismų praktika aiškiai nurodo, jog išvestiniais reikalavimais laikomi tokie reikalavimai, kurie tenkinami, kai yra patenkintas pagrindinis reikalavimas pripažinti atleidimą iš pareigų neteisėtu. Išvestiniais reikalavimais yra laikomi reikalavimai grąžinti į pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kt.
49. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, tenkinęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą – pripažinęs atleidimą iš pareigų neteisėtu, tenkino ir išvestinius reikalavimus – įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas arba lygiavertes pareigas bei priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovo argumentas, jog reikalavimas panaikinti įsakymą dėl atleidimo iš pareigų yra išvestinis reikalavimas, neatitinka suformuotos teismų praktikos bei yra visiškai nepagrįstas.
50. Pareiškėjas paaiškina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konkrečios pareigybės panaikinimo realumui patikrinti nėra būtina ginčyti administracinius aktus dėl struktūrinių pertvarkymų organizavimo, nes valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinama, teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, o tai reiškia, kad konstatavimui, ar iš tiesų pertvarkymų metu tam tikra pareigybė nebuvo panaikinta, byloje nebūtina tikrinti sprendimų dėl struktūrinių pertvarkymų teisėtumą, todėl, sprendžiant ginčą dėl pareigybės panaikinimo, struktūriniai pertvarkymai pripažintini nerealiais tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo pareigybės panaikinimu.
51. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas turi teisę savo inciatyva priimti ir keisti vidaus administravimo teisės aktus, kas reiškia, jog atsakovui nėra būtinas teismo sprendimas dėl įsakymo, nustatančio įstaigos struktūrą, panaikinimo. Šiuo atveju ne teismo, o būtent atsakovo diskrecijoje yra vidaus struktūros sutvarkymas taip, kad būtų galima įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovas turi visas galimybes pakeisti savo paties įsakymą dėl struktūros pakeitimo, todėl atsakovo argumentas, jog tokia situacija sukuria kliūtis įvykdyti sprendimą, yra visiškai nepagrįstas.
52. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo prašymo argumentus, susijusius su struktūrinių pertvarkymų realumu, nurodo, kad Šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta dėl realių, objektyvių priežasčių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie funkcijų perdavimą, nors pareiškėjui 2019 m. buvo suformuluotos konkrečios užduotys, Lygių galimybių kontrolierius apskritai nepriėmė jokio vidinio teisės akto dėl dalies pareiškėjo funkcijų perdavimo kitiems tarnyboms darbuotojams. Bylos medžiaga patvirtino, kad dalį pareiškėjo atliekamų funkcijų, susijusių su lygių galimybių liniuotės įrankiu, vykdė ir vykdo nauji asmenys, t. y. programos „Kurk Lietuvai" dalyvės VšĮ „Investuok Lietuvoje" darbuotojos E. M. ir S. G.-M. pagal po pareiškėjo atleidimo pasirašytą 2019 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. 2019/08 su atsakovu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų atlikęs vertinimą (analizę) dėl darbo užmokesčio trūkumo ar funkcijų dubliavimosi. Atsakovo argumentai, jog funkcijas Tarnyboje atlieka mažesnis skaičius žmonių, o pertvarkymu siekta optimizuoti įstaigos struktūrą, buvo objektyviai paneigti bylos duomenimis.
53. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas remiasi teismų praktika, kuri yra nesusijusi su ginčo faktinėmis aplinkybėmis ir analizuoja tarnautojo garantijas, t. y. draudimą atleisti iš pareigų, kai tarnautojas augina vaiką iki 3 metų.
54. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog administracinių teismų praktika šiose bylose iš esmės yra prieštaringa, nevienoda ar kad yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos, arba kad praktika buvo formuojama klaidinga linkme, t. y. jog dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovas cituoja teismų praktiką, kuri arba nėra susijusi su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, arba paneigia paties atsakovo argumentus.
55. Pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. pateikė raštą „Dėl papildomų įrodymų“, kuriame nurodo, kad 2020 m. birželio 25 d. Tarnyba priėmė įsakymą dėl pareiškėjo grąžinimo į Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas. Pareiškėjas prie rašto pridėjo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. P-74 „Dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl M. K. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo“.
56. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas įvykdė teismo sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas, todėl akivaizdu, jog teismo sprendimo įvykdymui atsakovui netrukdė nei įsakymo dėl pareigybių sąrašo pakeitimo nepanaikinimas, nei neva per mažas finansavimas darbo užmokesčiui, o tai patvirtina, kad atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomi argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VII.
57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.
58. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos, neužtikrino vieningos, teisingos ir nuoseklios administracinių teismų praktikos ir dėl to egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
59. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eP-13-261/2020).
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nustačius, jog atsakovas nesusiejo ir išsamiau nepaaiškino savo prašyme atnaujinti procesą nurodytose bylose pateiktų išaiškinimų su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei konkrečiai visiškai nepagrindė, kokiais aspektais buvo nesilaikyta suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
61. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis prieštarauja suformuotai praktikai, nes buvo tenkintas tik išvestinis pareiškėjo reikalavimas, o ne pagrindinis. Atsakovas šią poziciją grindžia tuo, kad, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą Nr. V-19, kuriuo nuo 2019 m. liepos 17 d. Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriuje buvo panaikinta patarėjo (pareiškėjo) pareigybė. Atsakovo nuomone, šis pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrindiniu, kadangi išvestinis pareiškėjo reikalavimas – pripažinti Įsakymu priimtą sprendimą atleisti pareiškėją iš patarėjo pareigų, buvo priimtas įgyvendinant būtent Įsakymą Nr. V-19 (pagal VTĮ 51 str. 1 d. 9 p.). Atsakovas taip pat nurodė, kad šios aplinkybės ne tik prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, bet ir sukuria atsakovui kliūtis įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, nes pagal paliktą galioti Įsakymą Nr. V-19 tokios pareigybės (ar kitos laisvos) Tarnyboje nėra.
62. Vertindama nurodytus atsakovo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovo nurodytos bylos (2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-968/2019, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012) nepagrindžia atsakovo pozicijos, jog šiuo atveju reikalavimas panaikinti Įsakymą Nr. V-19 buvo pagrindinis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas jo atleidimą iš pareigų, taigi pagrįstai pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašė panaikinti Įsakymą, buvo vertinamas kaip pagrindinis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors atsakovas teigia, jog buvo sukurtos kliūtys atsakovui įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas, tačiau iš pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų (Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. P-74 „Dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl M. K. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo“) matyti, kad pareiškėjas buvo grąžintas į tarnybą, todėl šie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
63. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje vertinamas tarnybos santykių nutraukimo fiktyvumas. Šią poziciją atsakovas grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo nustatyta, jog pertvarkymai Tarnyboje buvo fiktyvūs.
64. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertinta, ar Tarnyboje vykę pertvarkymai buvo realūs, taigi iš esmės siekia, kad būtų iš naujo išnagrinėta byla. Atsakovo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018) tik patvirtina, jog teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju. Šias aplinkybes bylą nagrinėję teismai vertino, todėl vien atsakovo nesutikimas su teismų pateiktomis išvadomis negali būti pagrindu konstatuoti, jog buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
65. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi atsakovas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje
Nr.eP-4-415/2020).
66. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-3900-438/2020 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).
67. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo prašymą atnaujinti procesą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prie atsiliepimo pareiškėjas pridėjo mokėjimo nurodymą Nr. 18. Iš minėto mokėjimo nurodymo matyti, kad mokėjimo paskirtis – „Už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3900-438-2020 parengimą.“ Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
68. Atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punkto, numatančio išlaidų priteisimo už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo parengtas ir teismui pateiktas 2020 m. birželio 3 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1358,6 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą priteistina suma yra 543,44 Eur (1358,6 x 0,4)
69. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos dėl atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir nenustačiusi pagrindo priteisti sumą, viršijančią Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisia 543,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3900-438/2020 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3900-438/2020 pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 543,44 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramutė Ruškytė
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė