Administracinė byla Nr. A2.6.-2602-369/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01928-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

n u s t a t ė:

K. V. 2014-01-29, apie 18:20 val., Viršuliškių g. 30, Vilniuje, vairuodama automobilį Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais K. V. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu K. V. dėl padaryto pažeidimo paaiškino, kad protokole nurodytą dieną buvo Viršuliškių g. 30, aikštelėje, vairavo jos vyrui priklausantį automobilį Volvo, iš aikštelės išvažinėjo atbula, tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nepastebėjo, nejautė.

Be K. V. paaiškinimo, jos kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, A. V. paaiškinimais, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis, kita bylos medžiaga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas mano, kad K. V. vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tokiu būdu K. V. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis ir šioje dalyje jai inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes K. V. pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (nebausta administracine tvarka), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir daro išvadą, jog K. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirtina minimali straipsnio sankcijoje nustatyta nuobauda.

K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2014-01-29, apie 18:20 val., Viršuliškių g. 30, Vilniuje, vairuodama automobilį Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadinusi abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino, pažeidusi KET reikalavimus.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusią K. V. bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių K. V. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodama paaiškinimą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, K. V. nurodė, kad jokio kontakto su kita transporto priemone ji nejuto, todėl iš aikštelės išvažiavo. Iš byloje esančių fotolentelių nustatyta, kad automobiliams Volvo ir Honda padaryti nežymūs apgadinimai. Teismo vertinimu, K. V. galėjo ir nesuprasti, kad padarė eismo įvykį, dėl kurio jai kilo administracinė atsakomybė, kurio metu buvo nežymiai apgadintas kitas automobilis ir apie kurį ji privalėjo informuoti atitinkamą instituciją ar automobilio savininką, o tai rodo, kad K. V. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Automobilis Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi tik nežymiai kontaktavo su automobilio Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) galiniu sparnu. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad K. V. nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad K. V. veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl K. V. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 286 – 288 str., teismas,

n u t a r ė:

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                        Ovidijus Ramanauskas