Administracinė byla Nr. eA-567-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00187-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viada LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) skunde prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-62(2023).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nutarimu buvo patvirtintas 2023 m. spalio 30 d. faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-82, kuriuo nustatyta, kad 2023 m. spalio 30 d. Įmonės degalinės parduotuvė pateikė (skleidė) paslėptą tabako gaminių reklamą. Tačiau Įmonė nėra tinkamas subjektas, kuris turi būti traukiamas atsakomybėn už nustatytą pažeidimą ir kuriam galėtų būti taikomos sankcijos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama nuoseklia praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-739-821/2023), už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies laikymąsi atsako ne prekybininkai, o tiekėjai. Departamentas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad tarp pareiškėjo ir UAB ,,Philip Morris Baltic“ ir UAB „British American Tobacco Lietuva“ buvo sudarytos komercinės tabako gaminių tiekimo sutartys, kuriose atsakomybės už įstatymo pažeidimus tenka prekių tiekėjams. Taigi, Departamentas, priimdamas Nutarimą, netinkamai pritaikė Įstatymo nuostatas bei neatsižvelgė į analogišku klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri yra priešinga Nutarime padarytoms išvadoms.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamento teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta Nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Departamentas, vykdydamas ūkio subjektų veiklos priežiūrą, savo svetainėje nuolat skelbia aktualią informaciją apie Įstatymo reikalavimus ir naujausią teismų praktiką. Ši informaciją taip pat yra platinama per verslo subjektus atstovaujančias organizacijas. Įstatymo leidėjas išskiria dvi sąlygas, kurios yra būtinos nustatant ar pateikta informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama: pirmoji sąlyga – skleidžiama informacija yra apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą; antroji sąlyga – pateikta informacija gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl jos pateikimo tikrojo tikslo. Teisės aktų nuostatos taikomos ne tik reklamos užsakovui, bet ir įmonei, kuri prekybos vietoje prekiauja tabako gaminiais. Priimant Nutarimą nebuvo pažeistos nei materialinės, nei proceso teisės normos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

5.       Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Viada LT“ skundą.

6.       Iš bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

6.1.       Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus darbuotojai 2023 m. spalio 30 d. atliko neplaninį patikrinimą UAB „Viada LT“ degalinės parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Ozo g. 12, ir surašė Faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-82. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje prekybos vietoje, pirkėjams (vartotojams) aiškiai matomoje vietoje, šalia kasos aparato, ant prekystalio, atskirai nuo tabako gaminių, rasti eksponuojami stoveliai (stendai) su elektroniniais įrenginiais IQOS ir GLO, skirtais kaitinti tabaką ir lydinčia informacija apie juos.

6.2.       Departamento vyriausiasis specialistas G. M. 2023 m. lapkričio 16 d. surašė protokolą Nr. 00-ANR_P-29-2023, kuriame nustatyta, jog įmonės parduotuvės prekybos salėje vartotojams aiškiai matomoje vietoje yra eksponuojami stoveliai (stendai) su GLO ir IQOS elektroniniais įrenginiais, kurių paskirtis yra kaitinti tabako gaminius. IQOS stendas išstatytas prie kasų, IQOS stende eksponuojami kaitinimo įrenginiai LiL SOLID Ez, kaina – 19 Eur (su registracija) ir IQOS ILUMA ONE, kaina – 39 Eur (su registracija). Stendo apatinėje dalyje yra tekstas – „Su IQOS ir LiL susijusios paslaugos www.paslaugos.iqos.lt. Šis produktas skirtas suaugusiems ir nėra nerizikingas. Nikotinas sukelia priklausomybę“. Taip pat prekybos salėje prie kasų eksponuojamas stovelis (stendas), kuriame eksponuojami du GLO kaitinimo įrenginiai, kurių vieneto kaina – 19 Eur. Stende yra tekstas – „Du pasirinkimai – išskirtinai tavo. Kompaktiškas ir lengvas.“ Įsigydamas reklamuojamus prietaisus, vartotojas neišvengiamai turi įsigyti ir įmonės platinamus tabako gaminius, kitaip prietaisų įsigijimas neturėtų tikslo, prietaisai neįgyvendintų savo vienintelės funkcijos. Prietaisų įsigijimas yra tiesiogiai susijęs su tabako gaminių įsigijimu, todėl įmonė, skatindama įsigyti ir (ar) vartoti prietaisus, neišvengiamai skatina įsigyti ir (ar) vartoti jos platinamus tabako gaminius. Skleidžiant informaciją ir eksponuojant prietaisus specialiuose stoveliuose (stenduose) pažeidžiamas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimas, įtvirtintas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.

6.3.       Pareiškėjui buvo išsiųstas Departamento raštas, kuriuo jis informuotas apie tai, jog protokolu ir Departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad jis galbūt pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą ir pranešta apie pažeidimo nagrinėjimo laiką ir vietą. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriuo informavo, jog nesutinka su protokole nurodytu Įstatymo pažeidimu, kadangi, jo nuomone, jis nėra tinkamas subjektas, kuris turėtų būti baudžiamas už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Įmonės teigimu, elektroninius įrenginius pareiškėjui tiekia UAB „Philip Morris Baltic“ (IQOS) ir UAB „British American Tobacco Lietuva“ (GLO). Pagal sudarytas tiekimo sutartis, minėtos bendrovės tiekia Įmonei elektroniniu įrenginius, informacinę medžiaga ir atsako už tai, kad tiek produktai, tiek informacinė medžiaga atitiktų teisės aktų reikalavimus.

6.4.       Atsižvelgiant į tai, jog įmonė pageidavo nedalyvauti 2023 m. gruodžio 21 d. paskirtame bylos nagrinėjime, Departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė Nutarimą, kuriuo už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą pareiškėjui skyrė 1 448 Eur baudą.

7.       Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje draudžiama paslėpta tabako gaminių reklama, o Įstatymo 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad paslėpta tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo.

8.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje informaciją apie tabako gaminius paskleidė pats pareiškėjas savo iniciatyva, pasirinkdamas atitinkamas priemones (eksponuojamus stovelius), kurios jam priklauso nuosavybės teise, ir turėdamas tikslą skatinti įsigyti ir vartoti jos platinamus tabako gaminius (elektroninius įrenginius IQOS ir GLO). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas su UAB „Philip Morris Baltic“ ir UAB „British American Tobacco Lietuva“ sudarė sutartis, kuriose įtvirtino iš tarpusavio susitarimų kylančias teises ir pareigas, nepanaikina viešosios teisės reikalavimų ir neturi įtakos nustatant tinkamus Įstatymo atsakomybės subjektus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo ir UAB „Philip Morris Baltic“ bei UAB „British American Tobacco Lietuva“ sudarytos komercinės sutartys yra ne administracinės teisės, o civilinės teisės objektas ir šiuo atveju nepanaikina viešosios teisės normose, t. y. Įstatyme, įtvirtintų reikalavimų.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog mažmeninės prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija; atsakomybė už Įstatymo 17 straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimą nustatyta Įstatymo 26 straipsnyje. Taigi, paminėtos Įstatymo nuostatos taikomos ne tik reklamos užsakovui, bet ir įmonei, kuri prekybos vietoje prekiauja tabako gaminiais.

10.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai nutarė, jog būtent tokie parduotuvės prekybos salėje vartotojams aiškiai matomoje vietoje eksponuojami stoveliai (stendai) su GLO ir IQOS elektroniniais įrenginiais yra tabako gaminių reklama, kuri tiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti tabako gaminius, išskirdama išvardytas cigaretes iš kitų tabako gaminių. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999, teismas pažymėjo, kad reklamos draudimo pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais reklamuotojo veiksmais, bet ir naudojant sukurtus vaizdinius ir kitas priemones, kurie skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, todėl pareiškėjas yra tinkamas nustatyto pažeidimo subjektas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įstatymų leidėjui įtvirtinus tabako reklamos draudimą, už tokio draudimo pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiamas tiek atitinkamos reklamos užsakovas, tiek platintojas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009).

11.       Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Įstatymo įtvirtinto tabako reklamos draudimo aiškinimą, taip pat į tikslą mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, šiuo atveju pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, o, nenustačius įmonės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, Nutarimu pagrįstai skirta sankcijoje numatyta minimali 1 448 Eur bauda.

III.

12.       Pareiškėjas UAB „Viada LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą.

13.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas pateikė Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies išaiškinimą ir susiejo papildomos reklamos draudimą mažmeninės prekybos vietose su mažmeninės prekybos vietų atsakomybe dėl šio straipsnio pažeidimo, tačiau toks teismo aiškinimas nėra pagrįstas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio straipsnio 5 dalis nėra aiškinama plečiamai ir nėra nurodyta tiesioginė mažmeninės prekybos subjekto atsakomybė dėl šios normos pažeidimo. 

13.2.       Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo atsakomybę dėl paskleistos paslėptos tabako reklamos, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurios išvados yra priešingos teismo padarytai išvadai, o dėl pareiškėjo pateiktos teismų praktikos, kurioje aptarta užsakovo, o ne pareiškėjo atsakomybė, visiškai nepasisakė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-739-821/2023 nurodomas atvejis, kai atsakomybė už Įstatymo pažeidimą taikoma užsakovui, o ne platintojui, nors pažeidimas irgi buvo užfiksuotas UAB „Viada“ degalinėje. Panašiai buvo išnagrinėta ir dar viena Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinė byla Nr. eA-664-261/2021.

13.3.       Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kuri pareiškėjui buvo žinoma, jis su UAB ,,Philip Morris Baltic“ ir UAB „British American Tobacco Lietuva“ sudarė komercinės tabako gaminių tiekimo sutartis, kuriose atsakomybės už įstatymo pažeidimus tenka prekių tiekėjams (užsakovams). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jeigu ir būtų nustatytas tabako reklamos pažeidimas kiek tai aptarta sudarytose sutartyse, atsakomybė už įstatymo pažeidimus tektų tiekėjams (užsakovams), o ne pareiškėjui. Teismas neįsigilino į nurodytų sutarčių esmines sąlygas, kurios kartu su Įstatymo nuostatomis bei formuojama teismų praktiką iš esmės lemia tai, kad už Įstatymo pažeidimą pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn ir baudžiamas. Būtent užsakovas žinojo apie tabako reklamos vietą ir aktyviai siekė būtent tokioje vietoje reklamą paskelbti, t. y. nuo užsakovo valios bei aktyvių veiksmų priklausė tabako įrenginių konkretus išdėstymas ir vieta pareiškėjo prekybos vietoje.

13.4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už įstatymo pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiamas tiek atitinkamos reklamos užsakovas, tiek platintojas bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, tačiau minėtoje byloje teismo nurodyta išvada nėra suformuota. Priešingai, teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje padaryta išvada, kad už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą atsako užsakovas, todėl būtent užsakovas teisingai patrauktas atsakomybėn už minėto įstatymo reikalavimų pažeidimą. Kadangi minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas rėmėsi, tikėtina, kaip analogija taikant Įstatymo nuostatas, todėl ši Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo praktika turi būti įvertinta nagrinėjamoje byloje, sprendžiant koks subjektas turi atsakyti už šioje byloje nustatytus Įstatymo pažeidimus.

14.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjas subjektyviai aiškina Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Taip pat atsakovas pažymi, kad kitų ūkio subjektų galbūt neteisėti veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Neatsižvelgiant į verslo susitarimus kiekvienai įmonei galioja pareiga nepažeisti Įstatymu draudžiamos reklamos nuostatų. Šioje byloje nagrinėjamos pareiškėjo pasirašytos sutartys dėl tabako gaminių tiekimo sutarčių yra pareiškėjo diskrecijos teisė, todėl pareiškėjas, prieš sudarydamas komercinę sutartį su kitais subjektais, turėtų įsitikinti, ar pagal šią sutartį visuomenei pateikiama informacija nėra draudžiama ir ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo sprendime nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas su UAB „Philip Morris Baltic“ ir UAB „British American Tobacco Lietuva“ sudarė sutartis, kuriose įtvirtino iš tarpusavio susitarimų kylančias teises ir pareigas, nepanaikina viešosios teisės reikalavimų ir neturi įtakos nustatant tinkamus Įstatymo atsakomybės subjektus. Teismas atkreipė dėmesį į Įstatymo paskirtį, nes teisei būdingas sisteminis pobūdis, todėl būtina sistemiškai aiškinti Įstatymą. Teismų išnagrinėtose bylose (susijusiose su alkoholio ar tabako gaminių reklama) konstatuojama, kad reklamos pateikimas (ar nepateikimas) vartotojui yra pareiškėjo diskrecija. Tokiu būdu pateikti alkoholio (šiuo atveju tabako gaminių) reklamos draudimai yra siejami tik su produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (tabako gaminius), yra nurodytų Įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A11–1171/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-878/2011; 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 -1191/2013; administracinę bylą Nr. eA-2103-415/2020; administracinę bylą Nr. eA-2402-629/2021).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. ATK2-62(2023), kuriuo pareiškėjui paskirta 1 448 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų taikyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinti atvejai, kai peržengiamos apeliacinio skundo ribos.

18.       Ginčijamu atsakovo Nutarimu už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. Įmonės degalinės parduotuvėje pateikė (skleidė) paslėptą tabako gaminių reklamą, pareiškėjui skirta 1 448 Eur bauda.

19.       Pareiškėjas ginčija Nutarimą nurodydamas, kad Įmonė nėra tinkamas pažeidimo, už kurį nubaustas, subjektas. 

20.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

21.       Remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama. Tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius (Įstatymo 2 str. 46 d.). Tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių mažmeninės prekybos vieta (toliau – mažmeninės prekybos vieta) – parduotuvių, kioskų, paviljonų, restoranų, kavinių, barų, bufetų ar kitos patalpos ir automobilinės parduotuvės, kuriose tabako gaminiai ir (ar) susiję gaminiai parduodami vartotojui (kai pirkėjai aptarnaujami lauko sąlygomis, tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių prekybos vieta laikoma kasos aparato įrengimo vieta) (Įstatymo 2 str. 44 d.).

22.       Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių mažmeninės prekybos įmonė, pažeidusi tabako gaminių reklamos draudimą, yra tokio pažeidimo subjektas taikytinos atsakomybės už pažeidimą prasme, todėl pareiškėjas patrauktas atsakomybėn teisėtai.

23.       Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (šios Nutarties 13.2 p.) formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad atsakomybė už tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimą tenka ne jam, o prekių tiekėjams (užsakovams), pagrįstumo. Tose bylose apskritai nebuvo sprendžiama dėl mažmeninės prekybos įmonių atsakomybės skleidus paslėptą tabako gaminių reklamą, todėl jose priimtos nutartys šioje byloje taikytinos teisės aktualiu aiškinimo aspektu nėra reikšmingos.

24.       Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, pateikiamą teisės aiškinimą. Toje byloje teisėjų kolegija pateikė argumentus, kuriais pagrindė alkoholinių gėrimų distributoriaus atsakomybę už alkoholio reklamos draudimų pažeidimą taikant reklamos priemones alkoholiu prekiaujančios įmonės prekybos vietose tarp šių įmonių sudarytų sutarčių pagrindu ir nespręsta dėl pastarosios įmonės atsakomybės už reklamos draudimo pažeidimą.

25.       Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamus motyvus dėl pareiškėjo ir tiekėjų sudarytos sutarties vertinimo, kaip nedarančios įtakos pareiškėjo prievolėms, kylančioms iš viešosios teisės reikalavimų, inter alia (be kita ko) ir nepaneigiančios pareiškėjo subjektiškumo atsakomybės už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus aspektu.

26.       Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viada LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                Gintaras Kryževičius

                                                                                Beata Martišienė

                                                                                Egidijus Šileikis