Civilinė byla Nr. e2-1178-324/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00012-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui E. S.,

atsakovui K. Š., jo atstovui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios (likviduojamos dėl bankroto) uždarosios akcinės bendrovės „Orsum“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teismas 

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo priteisti 138 314,61 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia tuo, kad įmonei tapus nemokia, jis nevykdė įstatyminės pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą, o įmonės nuosavam kapitalui tapus neigiamam, atsakovas akcininkų įnašais nepadengė įmonės nuostolių ir neatkūrė nuosavo kapitalo iki ieškovės įstatuose nurodyto ½ dalies įstatinio kapitalo dydžio. Ieškiniu prašomą priteisti žalą sudaro įmonės kreditorių reikalavimų, susidariusių po to, kai įmonė tapo nemoki ir veikė esant neigiamam nuosavam kapitalui, suma.

Palaikydamas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovės atstovas paaiškino, kad UAB „Orsum“ įregistruota 2010-05-07. Įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012-03-20 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas K. Š.. Ieškovės įstatinis kapitalas buvo minimalus - 2896 Eur (10 000 Lt). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (aktuali 2014-03-27 įstatymo Nr. XII-805 redakcija) (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2013-12-20 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Siekdama nustatyti, kada UAB „Orsum“ faktiškai tapo nemoki, bankroto administratorė užsakė ekonominę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertė L. R.. Ekspertė nustatė, kad ieškovė tapo nemokia dar 2010- 12- 31, nes įmonės skolos kreditoriams buvo 5 025,00 Eur, o į įmonės balansą įrašyto turto vertė 8 325 Eur (1/2 turto balansinės vertės buvo 4 163 Eur). UAB „Orsum“ buvo nemoki nuo 2010- 12-31 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto administratorė nustatė, kad pagal 2015-12-31 UAB „Orsum“ finansinės atskaitomybės duomenimis, į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė 134 019 Eur, įsipareigojimai – 181 445 Eur, tame tarpe pradelstos skolos 83 249,86 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės. Pagal 2016-12-31 balansą į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė 141 390 Eur, įmonės įsipareigojimai 183 775 Eur, tame tarpe pradelstos skolos 131 292,55 Eur, t. y. pradelstos skolos sudarė net 92,86 proc. įmonės balansą įrašyto turto vertės, beveik siekė įmonės turto balansinę vertę. Pagal 2017-12-31 balansą turto vertė sudarė 69 304 Eur, įmonės įsipareigojimai 137 470 Eur, tame tarpe pradelstos skolos sudarė 101 384,38 Eur. Taigi, 2017 metais, kai susidarė bankroto byloje patvirtinti UAB „Orsum“ kreditoriniai reikalavimai, įmonės įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o pradelsti įsipareigojimai beveik 1,5 karto viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Tai reiškia, kad ji buvo nemoki nuo 2010-12-31, o atsakovas nemokioje įmonėje vykdė veiklą ir nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo

Svarbi aplinkybė, kad nuo 2013-12-31 UAB „Orsum“ finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad jos nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas – 33 807 Eur. Nuo 2013-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Orsum“ veikė esant neigiamam nuosavam kapitalui, o atsakovas, kaip įmonės akcininkas ir vadovas, nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. 2014-12-31 UAB „Orsum“ neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 48 671 Eur, 2015-12-31 - 47 426 Eur, 2016-12-31 - 42 385 Eur, 2017-12-31 - 68 166 Eur. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalies redakcija (aktuali įstatymo redakcija nuo 2014-01-01) numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ yra numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas). ABĮ 59 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba 3) bendrovės likvidavimo. Ieškovės atveju, sprendžiant įmonės neigiamo nuosavo kapitalo atkūrimo klausimą jokie kiti sprendimai, išskyrus nuostolių padengimą akcininko įnašais, negalėjo būti priimti, nes įstatinis kapitalas ir taip buvo minimalus ir dėl to negalėjo būti sumažintas. Kadangi įmonė buvo nemoki, ji negalėjo būti pertvarkoma (ABĮ 72 straipsnio 4 dalis) ar likviduojama (ABI 73 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio  9 dalies 2 punktą, 11 dalį, atsakovas kaip UAB „Orsum“ vadovas turėjo pareigą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, sušaukti įmonės akcininkų susirinkimą. UAB „Orsum“ akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2014-03-31, nes pagal 2013-12-31 įmonės balansą nuosavas kapitalas tapo neigiamu. Atsakovas kaip vienintelis įmonės akcininkas turėjo pareigą svarstyti susidariusią padėtį ir per šešis mėnesius ją ištaisyti atitinkamai padengiant nuostolius akcininkų įnašais, o nusprendus to nedaryti, jis privalėjo įmonei inicijuoti bankroto bylą, nes nemokios įmonės likvidavimas negalimas. 

Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad  atsakovas, norėdamas atkurti įmonės nuosavą kapitalą iki teigiamo, turėjo įnešti pinigų sumas įmonės nuostoliams padengti: 2013-12-31 – 33 807,00 Eur; 2014-12-31 - 48 671,00 Eur; 2015-12-31 - 47 385,00 Eur; 2016-12-31 – 42 385,00 Eur; 2017-12-31 - 68 166,00 Eur. Atsakovas į UAB „Orsum“ įnešinėjo akcininko įnašus. Per 2012-04-17 – 2014-07-16 laikotarpį jis įnešė 530 426,50 Lt (153 622,13 Eur) akcininko įnašų, o per 2015-12-30 – 2017- 03- 06 laikotarpį įnešė 20 494,80 Eur akcininko įnašų (nors akcininko sprendimo dengti įmonės nuostolius akcininko įnašais nėra, įstatymas nedraudžia įnešti akcininko įnašus iki akcininko sprendimo priėmimo). Tačiau atsakovo įnešti akcininko įnašai nebuvo panaudoti UAB „Orsum“ nuostoliams padengti ir nuosavam kapitalui atkurti iki minimalaus teigiamo. Vietoje to, kad faktiškai įneštais akcininko įnašais padengtų įmonės nuostolius, įmonės būklei tapus kritinei, atsakovas susigrąžino šiuos įnašus. Vertinant tik laikotarpį po 2013-12-31, kai buvo fiksuotas neigiamas įstatinis kapitalas (- 33 807 Eur), 2014 metais atsakovas susigrąžino 213 220 Lt (61 752,78 Eur) akcininko įnašų, o 2015-01-19 – 2017-05-28 laikotarpiu susigrąžino 83 158,28 Eur akcininko įnašų. UAB „Orsum“ veikla iš esmės buvo palaikoma akcininko įnašais, kurie, kaip nustatyta ekspertinio tyrimo akte, buvo naudojami kaip įmonės apyvartinės lėšos, iš jų buvo vykdomi atsiskaitymai. Todėl akcininko įnašų susigrąžinimas, nesant įmonės turtinės padėties pagerėjimo, iš esmės įtakojo esminį įmonės turtinės padėties pablogėjimą ir įmonės kreditorių teisių pažeidimą (po to, kai atsakovas pilnai susigrąžino akcininkų įnašus, ieškovei buvo iškelta bankroto byla). Po akcininko įnašų susigrąžinimo įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Toliau ji veikė kreditorių sąskaita, savo prievoles buvusiems kreditoriams vykdydama būsimų kreditorių (einamųjų mokėjimų) sąskaita – vykdydama ekspedijavimo veiklą už pervežimus gaudavo lėšas, kurios buvo naudojamos senesnių skolų dengimui, o ne atsiskaitymui su įmone, suteikusia pervežimo paslaugą, už kurią gautas mokėjimas. Tokiu būdu kaupėsi naujos įmonės skolos, kurių padengimui įmonė turto ir piniginių lėšų neturėjo.

UAB „Orsum“ bankroto byloje pavirtinta ir ieškinio pareiškimo metu bei šiuo metu  nepadengta kreditorinių reikalavimų suma yra 138 314,61 Eur. Visi kreditoriniai reikalavimai susidarė 2017 metais, kai UAB „Orsum“ buvo nemoki, veikė esant neigiamam nuosavam kapitalui, o atsakovas nevykdė minėtų įstatyminių pareigų. UAB "Kauno stiklas" 291,57 Eur finansinis reikalavimas susidarė pagal 2018-01-16 PVM sąskaitą-faktūrą, A. M. IĮ 36 563,97 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2017-05-29 - 2017-08-14 laikotarpiu, UAB "Jaudeka" 98 178,57 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017- 04-11 - 2017-10-08 laikotarpiu, UAB "Tvorų pasaulis" 3 280,50 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017-10-09 ir 2017-10-17, bendra suma 138 314,61 Eur. Ji ieškovei turi būti priteista iš atsakovo – vienintelio ieškovės akcininko ir direktoriaus, šio dydžio žalą padariusio savo neteisėtais veiksmais, o būtent :

UAB „Orsum“ nuo 2010-12-31 tapus nemokiai, atsakovas nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo ir nemokioje įmonėje itin ilgą laiko tarpą vykdė veiklą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia taip pat tuo, kad, nuo 2013- 12-31 UAB „Orsum“ nuosavam kapitalui tapus neigiamu nevykdė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte, 11 dalyje nustatytų pareigų spręsti klausimų dėl įmonės neigiamo nuosavo kapitalo atkūrimo iki minimalaus teigiamo ir nuostolių padengimo. Tai, kad jis į įmonę faktiškai įneštais akcininko įnašais nepadengė įmonės nuostolių, tęsė nemokios įmonės veiklą esant neigiamam jos nuosavam kapitalui ir vėliau susigrąžino akcininko įnašus, palikdamas įmonę be apyvartinių lėšų, patvirtina jo, kaip akcininko, veiksmų nesąžiningumą CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Todėl jo atsakomybė kyla CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, įmonės būklei esant kritinei (įmonei esant nemokiai, turint  ženkliai neigiamą nuosavą kapitalą), atsakovas susigrąžino akcininko įnašus, kuriais turėjo būti dengiami įmonės nuostoliai ir įmonės neigiamas nuosavas kapitalas turėjo būti atkurtas iki minimalaus teigiamo. Akcininko įnašų susigrąžinimas yra neteisėtas įmonės vadovo ir akcininko veiksmas. Veikdamas kaip įmonės direktorius, grąžindamas įnašus sau kaip įmonės akcininkui, atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas įmonės vadovo pareigas veikti sąžiningai, protingai, būti lojaliam įmonei, pažeidė savo fiduciarinę pareigą priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti į kreditorių interesus. Įmonei esant nemokiai, kreditoriams turėjo būti teikiama pirmenybė prieš įmonės akcininko interesus. Atsakovas, veikdamas kaip įmonės akcininkas, žinodamas, kad įmonė nemoki ir nuosavas jos kapitalas yra neigiamas, priimdamas grąžinamus akcininko įnašus, pažeidė ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą, 11 dalį, iš kurių kilo jo prievolė akcininko įnašais dengti įmonės nuostolius, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. UAB „Orsum“ vykdė ir buhalterinės apskaitos bei konsultacijų buhalteriniais finansiniais klausimais teikimo veiklą, joje veikė atskira buhalterinės apskaitos grupė, todėl atsakovas puikiai suvokė įmonės finansinę situaciją ir žinojo apie įstatymines pareigas, kurių privaloma imtis įmonei tapus nemokiai, o įmonės nuosavam kapitalui – neigiamam. Atsakovas neabejotinai suvokė, kad susigrąžinus akcininko įnašus, UAB „Orsum“ nebeturės apyvartinių lėšų ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Tarp prašomos priteisti turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, žalos dydį sudarantys kreditoriniai reikalavimai apskritai nebūtų susidarę, nes jo vadovaujama įmonė įsipareigojimus kreditoriams prisiėmė neturėdama pakankamai turto jiems įvykdyti. Visi įmonės nepadengti kreditoriniai reikalavimai susidarė 2017 metais. Jeigu atsakovas įneštus akcininko įnašus būtų panaudojęs įmonės nuostoliams padengti, šių įnašų nebūtų susigrąžinęs ir būtų naudojęs įmonės veikloje, įmonės turimų lėšų būtų pakakę atsiskaityti su kreditoriais (vertinant tik laikotarpį po 2013-12-31, kai buvo fiksuotas įmonės neigiamas įstatinis kapitalas (- 33 807 Eur), atsakovui buvo grąžinta 144 911,06 Eur akcininko įnašų, iš šios sumos 61 752,78 Eur (213 220 Lt) grąžinta 2014 metais ir 83 158,28 Eur grąžinta 2015-01-19 - 2017-05-28 laikotarpiu; atsakovui grąžinta akcininko įnašų suma yra didesnė už įmonės nepadengtų kreditorinių reikalavimų sumą). Atsakovui susigrąžinus akcininko įnašus, įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Kaupėsi naujos įmonės skolos, kurių padengimui ji neturėjo turto ir piniginių lėšų.

Atsakovo kaltė preziumuojama. Ji akivaizdi, nes atsakovas nevykdė minėtų įstatyminių pareigų.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Palaikydami savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad ieškinys yra nepagrįstas. Neteisingai teigiama, jog ieškovės įmonė nuo įsteigimo momento buvo nemoki. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie UAB „Orsum“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais iki 2017 m. antro ketvirčio, pati nurodė, kad jokių įsiskolinimų, susidariusių iki 2017 m. antro ketvirčio, neliko, t.y. UAB „Orsum“ iki 2017 m. antro ketvirčio atsiskaitė su visais kreditoriais ir, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, nebuvo nemokia. Ieškovė turi įrodyti, kada atsakovas sužinojo apie UAB „Orsum“ nemokumą, t.y. apie 2017-10-31 UAB „Orsum“ balanso duomenis. Svarbi aplinkybė, kad jis, vos įmonėje iškilus problemų su atsiskaitymais, 2017-10-30 kreipėsi į teismą dėl UAB „Orsum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl nepažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigų. Tuo metu įmonės sąskaitoje buvo pakankamai didelė pinigų suma (20 091,82 Eur), kurios atsakovas nepanaudojo ir perdavė bankroto administratoriui. Be to bendrovė buvo suteikusi paslaugų, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, maždaug už 50 000,00 Eur. Tai patvirtina atsakovo veikimą išskirtinai UAB „Orsum“ interesais, norą ir siekius toliau vykdyti veiklą įmonės veiklą bei pagrįstą tikėjimą, kad tolimesnė jos veikla ir atsiskaitymas su visais kreditoriais yra galimi. Ieškovės pateiktas ekspertinio tyrimo aktas nėra ekspertizės aktas. Jis neatitinka patikimumo ir objektyvumo kriterijų, nes gautas suinteresuotos šalies užsakymu. Sprendžiant dėl nemokumo, nebuvo įvertintas pradelstų skolų dydis. Neaišku, kokie UAB „Orsum“ apskaitos dokumentai buvo pateikti ekspertei, nes duomenų apie tai nėra nei byloje, nei pačiame akte. Iš akto turinio matyti, kad ekspertei nebuvo pateikti visi UAB „Orsum“ apskaitos dokumentai. Pavyzdžiui, akte ekspertė teigia, jog „...Šis įmonės turtas 25 002,78 eurų sumai nurašytas be pateisinamų dokumentų, nes įmonė neturėjo automobilių (panaudos sutarčių pateikta nebuvo).“ Tačiau panaudos sutartys buvo pateiktos bankroto administratorei. Konstatavimas, kad 2010-12-31 UAB „Orsum“ turėjo 5 025,00 Eur įsiskolinimų, neišskiriant iš jų pradelstų įsiskolinimų sumos, nesuteikia pagrindo išvadai, jog jau tuo metu UAB „Orsum“ buvo nemoki. Degalų ir kitos su autotransporto priemonių naudojimu susijusios sąnaudos leidžiamais atskaitymais gali būti pripažintos ir be automobilio kelionės lapų. Bankroto administratorei buvo pateikti visi nurašymo aktai, pagal kuriuos buvo nurašomas kuras. Kauno apskrities VMI atlikti patikrinimai patvirtina, kad UAB „Orsum“ veikloje nebuvo jokių pažeidimų, apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis teisės aktais nustatytais buhalterinės apskaitos tvarkymo bei su buhalterine apskaita susijusiais reikalavimais (paskutinis patikrinimas buvo atliekamas 2017 m. birželio mėn.). 2013-12-10 atsakovas yra gavęs bendrovės CREDITINFO sertifikatą „Stipriausi vadovai Lietuvoje 2013“, o UAB „Orsum“ tą pačią dieną suteiktas bendrovės CREDITINFO sertifikatas „Stipriausi Lietuvoje 2013“, kuriame teigiama, kad ji yra viena iš įmonių, kurios padeda kurti geresnę Lietuvos ekonomikos ateitį, turi aukštą mokumo reitingą, tokį reitingą turi 5% Lietuvoje veikiančių įmonių. Tokie sertifikatai nemokioms nuo pat įsteigimo dienos įmonėms ir jų vadovams nėra suteikiami. Pirma ieškinyje įvardinta PVM sąskaita faktūra, dėl kurios neapmokėjimo susidarė bankroto byloje pripažinti kreditoriniai reikalavimai, yra 2017 m. balandžio 11 dienos. Tai patvirtina atsakovo veikimą išskirtinai UAB „Orsum“ interesais bei pagrįstą tikėjimą, kad tolimesnė UAB „Orsum“ veikla ir atsiskaitymas su visais šios įmonės kreditoriais yra galimi. Su dviem pagrindiniais kreditoriais buvo pasirašyti PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo grafikai, pagal kuriuos UAB „Jaudeka“ buvo mokama iki 2017-11-08, o A. M. įmonei iki 2017-10-31. Pateikus ieškinį dėl ieškovės restruktūrizacijos, mokėjimai buvo sustabdyti. Jei įmonės restruktūrizacija būtų patvirtinta, veikla būtų vykdoma pagal restruktūrizacijos planą, su visais kreditoriaus būtų atsiskaityta. Tai, kad ji pirmiau dengė seniau atsiradusias skolas, atitinka CK 6.9301 straipsnio nuostatas ir ekspertinio tyrimo akte minimus Verslo apskaitos standartus.

Melagingi teiginiai, kad atsakovas, tikėtina, suvokdamas savo įstatyminę prievolę per akcininko įnašus padengti įmonės nuostolius, faktiškai į UAB „ Orsum “ įnešinėjo akcininko įnašus, kad jie nebuvo panaudoti UAB „Orsum“ nuostoliams padengti ir nuosavam kapitalui atkurti iki minimalaus teigiamo ir, įmonės būklei tapus kritinei, atsakovas juos susigrąžino. UAB „Orsum“ vykdė ūkinę veiklą, nesinaudodama jokiais kreditais, paskolomis ir kitomis finansinės paramos priemonėmis, nėra gavusi nei vieno raginimo ar pretenzijos dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. UAB „Orsum“ užsakovai, ypatingai užsienio valstybių, už atliktas paslaugas geriausiu atveju sumokėdavo po 40-70 dienų. Paslaugas suteikusiems Lietuvos vežėjams įmonė turėdavo atsiskaityti po 30 - 40 dienų arba pagal atskirus susitarimus, o daugeliu atvejų turėdavo sumokėti avansą prieš išvykstant į reisą arba per tris darbo dienas, reisą atlikus. Taip yra todėl, kad UAB „Orsum“ kaip ekspeditorės paslaugomis naudojosi smulkūs Lietuvos vežėjai, kuriems visada trūkdavo apyvartinių lėšų. Kartais jie atvirai pasakydavo, kad važiuotų į reisą, bet neturi pinigų kurui, mokamiems keliams ir kitoms būtiniausioms išlaidoms. Tokiais atvejais, siekiant išlaikyti vežėją, UAB „Orsum“ buvo priversta sutikti su visomis sąlygomis, nes krovinių srautą turėjo pakankamą, o krovinius gabenančių vežėjų labai trūko. Dėl to atsakovas suteikė galimybę bendrovei pasinaudoti trūkstama apyvartinių lėšų suma, visos šios lėšos buvo naudojamos UAB „Orsum“ veikloje, t.y. atsiskaitymams už įvairias paslaugas, o dėl nusistovėjusios atsiskaitymo tvarkos užsakovai UAB „Orsum“ pastoviai buvo skolingi dideles pinigų sumas. Kai įmonė galėjo sau leisti šias finansines lėšas grąžinti, jos atsakovui buvo grąžinamos. Ieškinyje nurodomos sumos neatspindi realios situacijos, nes pateikiama tik suminė akcininko įnašų išraiška. Kadangi akcininko įnašai buvo tai daromi, tai susigrąžinami, pastoviai judėjo vos ne tie patys pinigai. Pagal ABĮ 59 straipsnio 10 dalį, jeigu šio straipsnio 9 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka: 1) likę nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio; 2) akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais – bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Todėl ieškinyje nurodyta teisės norma numato tik galimybę, o ne pareigą akcininko įnašus panaudoti bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimui.

Ieškinyje nurodomos PVM sąskaitos faktūros atsirado tik 2017 metų 2, 3 ir 4 ketvirtyje, ankstesnių nepadengtų įsiskolinimų nėra. UAB „Orsum“ vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su visais kreditoriais. Ieškinio argumentai apie jos nemokumą nuo įsteigimo 2010 metais bei apie neteisėtus atsakovo veiksmus yra nepagrįsti. UAB „Orsum“ turėjo visas galimybes ir toliau vykdyti veiklą, dėl ko atsakovas tarėsi su dviem didžiausiais kreditoriais A. M. IĮ bei UAB „Jaudeka“. Su šiais kreditoriais buvo pasirašyti PVM sąskaitų - faktūrų mokėjimo grafikai, kurių buvo laikomasi. Per 2017 metų 01 – 10 mėnesius UAB „Jaudeka“ buvo išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų už 147 156,72 Eur, jai sumokėta 184 322,62 Eur. A. M. įmonei, nežiūrint to, kad ji sustabdė bendradarbiavimą su UAB „Orsum“ ir per 2017 metų 08 –10 mėnesius išrašė tik dvi PVM sąskaitas faktūras už 7 976,32 Eur, jai tuo laikotarpiu buvo sumokėta 15 959,90 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitose matomas bendrovės veiklos rezultatų gerėjimas: 2015 metų veiklos rezultatas 1245 Eur grynojo pelno (atskaičius mokesčius), 2016 metų veiklos rezultatas 5041 Eur grynojo pelno.

Neteisingai nurodžius UAB „Orsum“ nemokumo atsiradimo laiką, neteisingai apskaičiuota reikalaujama priteisti žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, jog žala, reiškiant reikalavimą dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o kreditorių nepatenkintų reikalavimų suma, kuri susidarė dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-l 05-421/2018, konstatavo: „ Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultato (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei...“. Atsakovas pagrįstai ir sąžiningai tikėjo, kad jo veiksmai yra naudingi bendrovei, todėl laikytina, jog jo veiksmai buvo teisėti. Atsakovas nėra skolingas UAB „Orsum“ nei kaip akcininkas, nei kaip vadovas, nei kaip atskaitingas asmuo.

Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas prašo jas pripažinti ieškovės administravimo išlaidomis.

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Orsum“ įregistruota 2010-05-07. Įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012-03-20 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas K. Š.. 2017-10-30 jis kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti ieškovės įmonei restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2017- 11-24 nutartimi restruktūrizavimo bylą iškelti atsisakė (civilinė byla Nr. B2-2883-480/2017). Vertindamas įmonės 2017-09-30 balanso duomenis teismas nustatė, kad UAB „Orsum“ yra nemoki, jos finansiniai sunkumai ilgalaikiai, vykdoma veikla nuostolinga, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų. Teismas 2013-12-20 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. 2018-02-23 nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2018-05-28 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto byloje patvirtini tokie trečiosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB "Kauno stiklas" 291,57 Eur finansinis reikalavimas susidarė pagal 2018-01-16 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (prie atsakovo pareiškimo iškelti bankroto bylą pateiktas kreditorių sąrašas ir elektroniniu būdu pateiktas kreditorės prašymas su priedais patvirtina, kad šis įsiskolinimas susidarė iki 2017-11-30), A. M. individualios įmonės (IĮ) 36 563,97 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017-05-29 – 2017-08-14 laikotarpiu, UAB "Jaudeka" 98 178,57 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017-04-11 – 2017-10-08 laikotarpiu, UAB "Tvorų pasaulis" 3 280,50 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017-10-09 ir 2017-10-17, bendra suma 138 314,61 Eur. Iš ieškovės bankroto administratorės pateiktos BAUB „Orsum“ pajamų-išlaidų ataskaitos 2018-01-03 – 2020-05-25 laikotarpiu matyti, kad bankroto proceso metu buvo gauta 28 935,07 Eur pajamų, atsiskaityta su pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais. Apmokėjus pažymoje nurodytas bankroto administravimo išlaidas, lieka skola trečiosios eilės kreditoriams, 768,2 Eur mokėtina suma už dokumentų archyvavimą ir pridavimą tolesniam saugojimui, 6295,59 Eur administravimo išlaidoms, 21 662,19 Eur sėkmės mokesčiui, iš viso 167 040,59 Eur. Netgi įvertinus galimybę panaudoti atsakovo minimas bankroto administratoriui perduotas pinigines lėšas 10 335,58 Eur, skolos likutis yra didesnis, negu trečiosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, sudarantys žalos sumą nagrinėjamoje byloje. Šiuo metu ieškovė neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas kreditorių reikalavimams patenkinti. Kauno apygardos teismo 2020-04-01 teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2020-07-30, UAB „Orsum“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Sutiktina su ieškove, kad prašoma priteisti suma yra atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu ieškovės kreditoriams padaryta žala, o atsakovas – UAB „Orsum“ direktorius ir savininkas – yra atsakingas už šios žalos padarymą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami šie įmonės vadovo ir jos akcininkų atsakomybės pagrindai: vadovo atsakomybė įmonei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą ir vadovo atsakomybė bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu; akcininkų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu už bankroto bylos neinicijavimą laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2017).

Juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Lietuvos teismų praktikoje šios pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos. Jų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai ir būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1-3 dalys). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (aktuali redakcija nuo 2016-01-01), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti kaltės prezumpciją yra atsakovų pareiga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2011 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011, ir 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013, suformuota teisės taikymo praktika, kad, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, žala yra įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šios pareigos pažeidimo ir įmonės kreditorinių reikalavimų susidarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1396/2014, kurioje iš įmonės akcininko priteisė žalą dėl ABI 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nevykdymo, žalos dydžiu laikė įmonės kreditorinių reikalavimų sumą, susidariusią po to, kai akcininkui buvo žinoma apie neigiamą nuosavą kapitalą ir jis turėjo vykdyti, bet nevykdė ABI 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o prisiėmė naujus įsipareigojimus.

Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas nurodytas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Formuodamas teismų praktiką dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Apibendrindama šiuos argumentus kasacinis teismas konstatavo, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas. Kasacinis teismas akcentavo, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2018 pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto ieškinį atsakovui R.G. dėl žalos atlyginimo, 23-24 punktai).

Nors ieškovės ieškinys tiesiogiai negrindžiamas tuo, kad žala padaryta atsakovo veiksmais, pasireiškiančiais tyčiniu įmonės privedimu prie bankroto, faktiniai ieškinio pagrindai, susiję su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymu, CK 2.87 straipsnyje nurodytų įmonės vadovo ir savininko (vienintelio akcininko) pareigų ir ABĮ reikalavimų pažeidimu, sutampa su aplinkybėmis, atitinkančiomis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, nustatytus civilinėje byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir nurodytus toje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartyje (byla Nr. 2-1194-381/2020; 2-1195-381/2020). Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu reikšmės įrodinėjant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, CPK 182 straipsnio 2 punktu ir kasacinio teismo suformuluotomis tame punkte įtvirtintos teisės normos taikymo taisyklėmis, pagal kurias prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas), teismas sprendžia, kad neteisėti atsakovo veiksmai ir kaltė, konstatuoti įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2020-04-01 nutartyje, priimtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1088-638/2020, ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2- 1194-381/2020; 2-1195-381/2020, yra iš naujo neįrodinėtini prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 

Tyčinio bankroto byloje teismas konstatavo, kad ieškovės bankroto administratorės teiginiai apie UAB „Orsum“ tapimą nemokia nuo 2010-12-31 yra nepagrįsti. Iš 2015 m. balanso teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ turėjo 134 019 Eur vertės turto, o jos finansiniai įsipareigojimai siekė 181 445 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašas patvirtina, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2015 m. sudarė 83 249,86 Eur, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ši tendencija išliko ir vėlesniu BUAB „Orsum“ veiklos laikotarpiu: pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė turėjo 141 390 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai siekė 183 839 Eur, iš kurių 131 292,55 Eur buvo pradelsti, pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turimo turto vertė siekė 69 304 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 137 470 Eur, iš kurių 101 384,38 Eur pradelsti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje BUAB „Orsum“ pradelsti įsipareigojimai (83 249,86 Eur) viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (134 019 Eur), t. y. vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2016 m. sausio mėn. pradžioje bendrovė tikrai buvo nemoki (nutarties 88 p.). Su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Orsum“ iškėlimo jos vadovas ir akcininkas K. Š. kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d. Tuo pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl bendrovės vadovo ir akcininko veiksmų, kvalifikuojant juose ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (nutarties 92-114 punktai), kartu patvirtina ir kitus BUAB „Orsum“ vadovo padarytus pažeidimus, bendrovės vadovo padarytus netinkamai vykdžius įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Todėl yra pagrindas pripažinti įmonės privedimą prie bankroto tyčia ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą (nutarties 88, 90, 115 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-30 nutarties 94 punkte konstatuota, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis BUAB „Orsum“ nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas – 33 807 Eur. Ši tendencija išliko ir vėlesniais bendrovės veiklos metais: pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą (t. 1, b. l. 36) bendrovės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė –  671 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – 47 426 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. –42 385 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. –68 166 Eur. ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčui laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba (bendrovės vadovas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma, tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas). Kitu atveju, t. y. akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vieną iš sekančių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis). Nagrinėjamu atveju mažinti įstatinį kapitalą, jam ir taip esant minimaliam (2 896 Eur), galimybės nebuvo, taigi, turėjo būti priimami kiti įstatyme numatyti sprendimai. Nors į bylą nėra pateikta BUAB „Orsum“ akcininko sprendimo dengti bendrovės nuostolius akcininko įnašais, tačiau iš byloje esančių apyvartos žiniaraščių, kasos pajamų orderių, kredito įstaigos sąskaitų išrašų matyti, kad suinteresuotas asmuo tiek į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas, tiek į bendrovės kasą nuolat įnešinėjo pinigines lėšas, kurios bendrovės finansiniuose dokumentuose vadinamos „akcininko įnašais“. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 29 d. K. Š. įnešė 37 766,45 Eur akcininko įnašų: 24 733,45 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 13 033 Eur – į bendrovės kasą; laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. suinteresuotas asmuo įnešė 92 106,84 Eur akcininko įnašų: 4 917,84 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 87 189 Eur – į bendrovės kasą; laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. liepos 16 d. K. Š. į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas įnešė 23 748,84 Eur akcininko įnašų; 2015 m. gruodžio 30 d. suinteresuotas asmuo į bendrovės kasą įnešė 1 150 Eur akcininko įnašų; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. įnešta 15 590 Eur akcininko įnašų: 5 600 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 9 990 Eur – į bendrovės kasą; 2017 m. kovo 6 d. suinteresuotas asmuo į bendrovės kasą įnešė 3 754,80 Eur akcininko įnašų. Iš viso per laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. kovo 6 d. suinteresuotas asmuo įnešė 174 116,93 Eur akcininko įnašų: 59 000,13 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 115 116,80 Eur – į bendrovės kasą. 

Nurodytame nutarties punkte teismas konstatavo, kad K. Š. nuolatiniais akcininko įnašais faktiškai taikė minėtas ABĮ numatytas priemones. Bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, tokie akcininko įnašai juos įnešusiajam negalėjo būti grąžinami. Nutarties 95 punktu nustatyta, kad K. Š. nurodytus akcininko įnašus susigrąžino – laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. susigrąžinta 5 908,25 Eur suma, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. susigrąžinta 23 692,80 Eur, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. susigrąžinta 61 752,78 Eur suma, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. susigrąžinta 26 468,28 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. susigrąžinta 47 750 Eur suma, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. susigrąžinta 8 940 Eur suma. Iš viso per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. jam buvo sugrąžinta 174 512,11 Eur akcininko įnašų. Per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. per delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylą laikotarpį, BUAB „Orsum“ turto balansinė vertė sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur, o pradelstos skolos padidėjo nuo 83 249,86 Eur iki 101 384,38 Eur, neigiamas bendrovės kapitalas taip pat padidėjo nuo –47 426 Eur iki –68 166 Eur. Tuo tarpu per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d., kai įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamu, iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai nustatytas įmonės nemokumas pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, akcininkui buvo grąžinta net 111 913,86 Eur (23 692,80 + 61 752,78+26 468,28) įnašų. Ši akcininkui grąžinta suma viršija 2015 m. gruodžio 31 d. buvusią BUAB „Orsum“ pradelstų įsipareigojimų sumą – 83 249,86 Eur. Po 2015 m. gruodžio 31 d., kai BUAB „Orsum“ neabejotinai buvo nemoki, 2016 m. sausio 12 d. – 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu K. Š. buvo grąžinta net 56 690 Eur (47 750 + 8 940) akcininko įnašų. Ši grąžintų įnašų suinteresuotam asmeniui suma yra lygi daugiau nei pusei 2017 m. gruodžio 31 d. pradelstų įsipareigojimų sumos (101 384,38 Eur). Po to įmonei buvo iškelta bankroto byla. Teismas konstatavo, kad įnašų akcininkui grąžinimas neginčijamai priežastiniu ryšiu yra susijęs su įmonės apyvartinių lėšų trūkumu ir įmonės nemokumu, taip pat nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimu po 2016 m. sausio 1 d., todėl pritarė bankroto administratorei, kad K. Š. grąžintus įnašus buvo galima naudoti pradelstoms skolos apmokėti. Įnašų grąžinimo akcininkui sąskaita buvo didinami bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir tai lėmė esminį bendrovės finansinės padėties pablogėjimą iki 2015 m. gruodžio mėn., o įmonei tapus nemokiai – dar labiau pablogino jos finansinę padėtį. Kartu su kitais įmonei nenaudingais ir nuostolingais sprendimais, sudarant nutartyje nurodytus sandorius, akcininko įnašų susigrąžinimas pripažintas aplinkybe, atitinkančia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Minimoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad, nors byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti 2015 m. pradžioje buvusius BUAB „Orsum“ pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau aplinkybė, kad jau 2015 m. gruodžio mėn. bendrovė turėjo 83 249,86 pradelstų kreditorinių įsipareigojimų leidžia spręsti, kad K. Š., užuot atsiskaitęs su tiekėjais, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. nepagrįstai susigrąžino 26 468,28 Eur akcininko įnašų, o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., pažeisdamas bendrovės kreditorių teises, susigrąžino 47 750 Eur įnašų. Analogiškai, neatsižvelgęs į 2016 m. buvusią 131 292,55 Eur pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. K. Š. susigrąžino 8 940 Eur akcininko įnašų. 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių sąrašo duomenimis bendrovė taip pat turėjo 101 384,38 Eur pradelstų įsipareigojimų. Tokiais savo veiksmais K. Š., neabejotinai žinodamas apie sudėtingą bendrovės finansinę būklę, siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, jog tik susigrąžinęs paskutinius įnašus 2017 m. (nutarties 94-95 punktuose nustatyta, kad iš viso įnešė 174 116,93 Eur akcininko įnašų bei susigrąžino 174 512,11 Eur akcininko įnašų), jis 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos BUAB „Orsum“ iškėlimo, tačiau, teismui nustačius bendrovės nemokumą, pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsisakyta tenkinti. Taigi, K. Š. neginčijamos aplinkybės apie bendrovės jam grąžintus akcininko įnašus ne tik patvirtina CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, tačiau ir tai, kad susigrąžindamas akcininko įnašus jis apribojo bendrovės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovei priklausančias pinigines lėšas (turtą). K. Š. grąžintus įnašus buvo galima naudoti bendrovės skoloms apmokėti, o įnašus grąžinus, pradelsti bendrovės kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti. Nutarties 94 punkte konstatuota, kad bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, kai nuosavas įmonės kapitalas buvo mažesnis kaip ½ įmonės įstatuose numatyto įstatinio kapitalo dydžio, akcininko įnašai juos įnešusiajam negalėjo būti grąžinami. Nustatytos aplinkybės patvirtina K. Š. veiksmuose esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius.

Nurodyti prejudiciniai faktai paneigia atsakovo atsikirtimus į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, kad įmonė 2016 – 2017 m. buvo moki, kad ieškovės teiginiai apie akcininko įnašų nepanaudojimą įmonės nuostoliams padengti ir jų susigrąžinimą yra melagingi, kad įmonėje atsiskaitymų eiliškumo buvo laikomasi.

Atsakovo argumentus, kad tarp ieškovės nurodytos žalos ir jo neveikimo nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2015 m. pabaigoje - 2016 m. pradžioje nėra priežastinio ryšio dėl to, kad seni įsiskolinimai kreditoriams buvo padengti, o dėl ieškovės nurodytų naujų įsiskolinimų, susidariusių 2017 m. antrame – ketvirtame ketvirčiuose, su pagrindiniais kreditoriais A. M. IĮ ir UAB „Jaudeka“ 2017-09-22 buvo sudaryti skolos mokėjimo išdėstymo grafikai, pateikti UAB „Orsum“ bankroto byloje Nr. 2-238-638/2020, todėl bendrovė tapo nemoki tik 2017 m. gruodžio mėnesį, paneigia tyčinio bankroto byloje nustatyti prejudiciniai faktai. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-07-30 nutartyje konstatavo, jog K. Š. argumentai, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai susidarė ne 2015 m., bet 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje, o ankstesnių nepadengtų įsiskolinimų apskritai nėra, todėl bendrovė tapo nemoki tik 2017 m. gruodžio mėn., yra nepagrįsti. Bendrovės 2015 m. balansas bei 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašas patvirtina, kad 2015 m. bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai siekė 181 445 Eur, iš jų 83 249,86 Eur yra pradelsti, ilgainiui pradelstų įsipareigojimų suma tik didėjo (2016 m. – 131 292,55 Eur, 2017 m. – 137 470 Eur), o bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys 2015-2017 m. bendrovės kreditorinių įsipareigojimų sąrašai patvirtina, kad UAB „Orsum“ eilę metų nesugebėjo atsiskaityti su didžiausia savo kreditore UAB „Jaudeka“: 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola kreditorei siekė – 72 158,69 Eur, iš jų 54 961,14 Eur pradelsta skola, 2016 m. gruodžio 31 d. skola kreditorei jau buvo 130 217,50 Eur, iš jų 105 274,80 Eur pradelsta, 2017 m. gruodžio 31 d. skola buvo 93 318,48 Eur skola, iš jų 61 820,88 Eur pradelsta. Taigi 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje atsiradę bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai nepaneigia ankstesnių buvimo bei patvirtina UAB „Orsum“ neabejotiną nemokumą nuo 2016 m. sausio 1 d. (nutarties 89 p.).

Minėtus argumentus paneigia ir faktas, kad atsakovas į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi UAB „Orsum“ jau esant nemokiai, kuomet ir buvo išrašytos ieškovės nurodytos minėtų kreditorių sąskaitos, be to, restruktūrizavimo byloje sužinoję apie ieškovės nemokumą, šie kreditoriai susitarimus dėl skolos išdėstymo nutraukė ir 2017 m. gruodžio mėnesį patys pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Atmestini atsakovo argumentai, kad, eilę metų iki įmonės nemokumo atsiradimo ieškovės įmonei nesugebant atsiskaityti su dviem didžiausiais kreditoriais, o įmonei tapus nemokiai, beveik metus laiko nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didinant UAB „Orsum“ skolą šiems kreditoriams, jam neturėtų būti taikoma atsakomybė už ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą, nes jis negalėjo numatyti to pasekmių pagrįstai tikėdamasis, kad šis sprendimas bendrovei yra naudingas. Nuo 2013-12-31 UAB „Orsum“ nuosavam kapitalui tapus neigiamu, atsakovas, kaip įmonės akcininkas, nevykdė ABI 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte, 11 dalyje nustatytų pareigų spręsti klausimų dėl įmonės neigiamo nuosavo kapitalo atkūrimo iki minimalaus teigiamo ir nuostolių padengimo. Tai, kad jis į įmonę faktiškai įneštais akcininko įnašais nepadengė įmonės nuostolių, tęsė nemokios įmonės veiklą su neigiamu nuosavu kapitalu ir vėliau susigrąžino akcininko įnašus, palikdamas įmonę su neigiamu nuosavu kapitalu ir be apyvartinių lėšų, patvirtina, jo, kaip akcininko, veiksmų nesąžiningumą CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Atsakovas, veikdamas kaip įmonės direktorius, grąžindamas įnašus sau kaip įmonės akcininkui, pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas įmonės vadovo pareigas veikti sąžiningai, protingai, būti lojaliam įmonei, taip pat pažeidė savo fiduciarinę pareigą priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti į kreditorių interesus. Įmonei esant nemokiai, kreditoriams turėjo būti teikiama pirmenybė prieš atsakovo, kaip įmonės akcininko, interesus. Atsakovas, veikdamas kaip įmonės akcininkas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, nuosavas kapitalas neigiamas, tačiau vis tiek priimdamas grąžinamus akcininko įnašus, pažeidė ABI 38 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą, 11 dalį, iš kurių kilo jo prievolė akcininko įnašais dengti įmonės nuostolius, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip administracijos vadovas ir savininkas privalėdamas veikti rūpestingai ir sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir teisės aktus, atsakovas negalėjo nesuvokti, kad susigrąžinus akcininko įnašus, UAB „Orsum“ nebeturės apyvartinių lėšų ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti ir nesąžiningi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-528/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010, kt.). Minėta, kad atsakovo argumentus apie priimtiną ir sąžiningą verslo riziką paneigia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-30 nutartyje nustatytas prejudicinis faktas, jog įnašų akcininkui grąžinimas neginčijamai priežastiniu ryšiu yra susijęs su įmonės apyvartinių lėšų trūkumu ir įmonės nemokumu, taip pat nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimu po 2016-01-01. Grąžintus įnašus buvo galima naudoti pradelstoms skolos apmokėti. Įnašų grąžinimo akcininkui sąskaita buvo didinami bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir tai lėmė esminį bendrovės finansinės padėties pablogėjimą iki 2015 m. gruodžio mėn., o įmonei tapus nemokiai – dar labiau pablogino jos finansinę padėtį.  

Vadovaudamasis nurodytais argumentais teismas sprendžia, kad tokie atsakovo veiksmai ir neveikimas negali būti vertinamas kaip veikla geriausiais įmonės interesais, pateisinama verslo rizika. Ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl privalo atlyginti ieškovei (jos kreditoriams) padarytą žalą.

Sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio pastebėtina, kad, atsižvelgiant į įrodytus abu ieškinio pagrindus, aplinkybė dėl ieškovės skolos kreditoriams susidarymo momento nėra esminė. Kartu pažymėtina, jog ieškinyje nurodytų keturių kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė 2017 metais, ieškovei jau esant nemokiai (tai pagrindžia ieškovės bankroto byloje Nr. B2-238-638/2020 elektroniniu būdu pateikti duomenys apie UAB „Jaudeka“ ir A. M. IĮ atliktus pervežimus bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas, UAB „Kauno stiklas“ ir UAB „Tvorų pasaulis“ finansinis reikalavimas su priedais ir pirmiau nurodytas finansinių reikalavimų susiformavimo vertinimas Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-30 nutartyje) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šią žalą atsakovas turi atlyginti remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.87 straipsnio 2 dalimi, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi. 

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 3756,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4100 Eur išlaidų už ekspertinio tyrimo akto Nr. 2019/06 parengimą. Advokato teisinės pagalbos paslaugų išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita serija ES Nr. 001047 - 1524 Eur sumai (ieškinio parengimas), 2019 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas 1524 Eur sumai; 2020 m. kovo 3 d. PVM sąskaita serija ES Nr. 001060 - 762 Eur sumai (dubliko parengimas), 2020 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas 762,30 Eur sumai; 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaita serija ES Nr. 001084 816,75 Eur sumai (pasiruošimas bylai ir atstovavimas 2020 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, įskaitant kelionę į teismo posėdį pirmyn ir atgal (6 val.); pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas), 2020 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas 816,75 Eur sumai (pasiruošimas bylai ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, įskaitant kelionę į teismo posėdį pirmyn ir atgal (6 val.)) ; 2020 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita serija ES Nr. 001113 653,40 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymas 653,40 Eur sumai.

Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 3 punktą, numatantį, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas kriterijus, kai turėtų būti atlyginamos advokato kelionės išlaidos, nes advokatas į kitą nei jo darbo vietovę vyko savo iniciatyva, byloje taip pat nenustatyta, kad dėl bylos teismingumo ypatumų, reikiamos specializacijos ir pan., advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Įrodymų, pagrindžiančių minėtas advokato kelionės išlaidas, ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad ieškovės atstovo advokato kelionės išlaidos iš atsakovo neturėtų būti priteisiamos.

Kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2884,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (1524 Eur už ieškinio parengimą; 762,30 Eur už dubliko parengimą; 271,80 Eur už atstovavimą 2020 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje (2 val. * 90 Eur + 21% PVM ), 163,35 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (1,5 val. * 90 Eur + 21% PVM), 163,35 Eur už atstovavimą 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje (1,5 val. * 90 Eur + 21% PVM) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ekspertinio tyrimo akto parengimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai: UAB „Audito gairės“ 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija AG Nr. 002019153 - 4100 Eur sumai, 2019 m. kovo 13 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 2826 - 2050 Eur sumai, 2019 m. liepos 9 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 2830 - 2050 Eur sumai.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkančio bylos nagrinėjimo metu galiojusio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 104/2009). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nemokumo momentas nebuvo nustatytas remiantis ekspertinio tyrimo aktu, parengtu UAB „Audito gairės“, buvo remtasi prejudicine tvarka ieškovės tyčinio bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-1194-381/2020 ir 2-1195-381/2020), todėl aktui parengti skirtos sąnaudos nebuvo neišvengiamai būtinos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės išlaidos už UAB „Audito gairės“ ekspertinio tyrimo akto parengimą iš atsakovo nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos (1,79 Eur) sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovo valstybei priteistinas 2012 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).  

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138 314,61 (šimtą trisdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 61 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2884,80 (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 80 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Orsum“ (juridinio asmens kodas 302507247).

Priteisti iš atsakovo K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012 (du tūkstančius dvylika) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                Virginija Gudynienė