Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-135/2015

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00114-2011-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                        1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.2.7.; 2.3.6.4.5.; 2.4.

                                                                                                  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

kolegijos teisėjų  Ernestos Montvidienės, Vaclovo Iždono,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,

nuteistojo R. S. gynėjui adv. Vytautui Agintui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233) ir jam skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2013 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo ir 120 MGL bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap. laisvės apribojimo bausmę pakeista laisvės atėmimo bausme santykiu (1:2) bei galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 120 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniolikos eurų) bauda.

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikas nuo 2011-03-04 iki 2011-03-14, laikant, kad yra atlikta 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo; pagal 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės laikas.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi  baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

R. S. nuteistas už tai, kad 2011-03-04 apie 00 val. 44 min. (duomenys neskelbtini) kaime, adresu , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S., nuplėšdamas šviestuvo judesio daviklį ir atlauždamas katilinės langą, tokiu būdu bandydamas įsibrauti į D. K. priklausantį gyvenamąjį namą, pasikėsino pagrobti svetimą D. K. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi name suveikė apsaugos signalizacija.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendį ir priimti naują – R. S. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė,  apylinkės teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius Baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymus. Apelianto tvirtinimu, byloje esantys duomenys nepagrindžia padarytų teismo išvadų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytą išvadą padarė remdamasis liudytojų Ž. M., M. Š., J. I., V. D., V. D. parodymais ir specialistų išvadomis, tačiau iš aptartų liudytojų parodymų yra aišku tik tai, kad 2011 m. kovo 4 d., apie 0.44 val. buvo gautas pranešimas, kad suveikė signalizacija namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); jog apžiūrėjus pastatą iš lauko pusės buvo pastebėta, kad virš laukujų durų yra nuplėštas judesio daviklis, nuo namo link tvoros sniege matėsi pėdsakai, kažkas buvo perlipęs tvorą; kad netoli įvykio vietos, laukuose, buvo rastas lengvasis automobilis „VW Golf“; jog tarp automobilio ir geležinkelio buvo rasta kaukė; kad Ž. gatvėje buvo sulaikyti du iki pusės šlapi asmenys; rasti tarpusavyje sumaišyti dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, tinkami asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, o vieno asmens genotipas sutampa su R. S. genotipu.

Apelianto nuomone, nei vienas iš šių duomenų niekaip nepagrindžia R. S. inkriminuoto nusikaltimo, o tik rodo nuteistajam inkriminuotos veikos požymius, bet ne jų visumą. Teigia, kad iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad R. S. galėjo sėdėti automobilyje ,,VW Golf“, kad galėjo turėti sąlytį su rasta kauke, tačiau tai nepagrindžia to, kad jis buvo įvykio vietoje, kad rasti įvykio vietoje sniege vyriškos avalynės pėdsakai buvo palikti jo, kad ant namo medinio lango rėmo rasti daugybiniai įspaudimai būtų padaryti nuteistojo veiksmais, ar kad prie lango sniege rastą juodos spalvos judesio daviklį būtų nuplėšęs vėlgi jis. Teigia, kad galima daryti išvadą, jog R. S. šioje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas tik už tai, kad ant kaukės, kuri rasta ne įvykio vietoje, buvo rasta jo DNR, tačiau daugiau nėra jokių duomenų jo kaltei pagrįsti.

Nurodo, kad aplinkybę, jog rasta kaukė neturi nieko bendro su nuteistajam inkriminuota veika, pagrindžia D. K. protokolas – pareiškimas, kuriame, išskyrus tai, kad 2011-03-04 apie 0.50 val. kad jai būnant namuose suveikė signalizacija, katilinės ir sandėliuko davikliai, o ji apžiūrėjusi langą pamatė pravirą katilinės langą, tačiau nenurodė, kad būtų mačiusi asmenį ar asmenis su kauke ar kaukėmis. Sprendžia, jog vien nuteistojo biologinių pėdsakų radimas ant daikto, kuris niekaip nėra susietas su jam inkriminuojama nusikalstama veika, negali patvirtinti jo dalyvavimo šioje veikoje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors iš 2011-03-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo teritorijoje sniege buvo rasti vyriškos avalynės pėdsakai, tačiau šie pėdsakai įvykio vietoje užfiksuoti nebuvo.

Teigia, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. S. kaltu, nepagrįstai rastą kaukę pripažino tinkamu įrodymu, nes rasta kaukė 2011-03-04 įvykio vietos apžiūros protokole neįrašyta, taip pat protokole nenurodyta, kad buvo panaudotas tarnybinis šuo, jog dalyvavo kinologas Ž. M. ir kiti pareigūnai. Nurodo ir tai, kad iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, jog kaukė buvo rasta tarp automobilio ir geležinkelio, tuo tarpu liudytojas Ž. M. parodė, kad jį tarnybinis šuo nuvedė iki melioracijos griovio, labai veržėsi eiti į vandenį, paleidus šunį, jis iš vandens ištraukė kaukę. Tai, kad kaukė buvo rasta šalia melioracijos griovio, nurodyta ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto tvirtinimu, nėra nustatyta, kur tiksliai kaukė buvo rasta, o tikint ją suradusio pareigūno Ž. M. parodymais, ji buvo rasta vandenyje, dėl to kyla abejonių, ar jos radimas vandenyje negalėjo paveikti jos tyrimų rezultatų, nes, kaip minėta, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ir buvo nustatytas R. S. DNR ant aptariamos kaukės, ši aplinkybė žinoma nebuvo, nes kaip nurodyta anksčiau, išvadoje konstatuota, kad kaukė buvo rasta šalia melioracijos griovio. Nurodo ir tai, kad bylos aplinkybės tvirtina, jog aptariama kaukė net nebuvo savalaikiai ir tinkamai supakuota, policijos pareigūnas Ž. M. paaiškino, kad ją šuo ištraukė iš vandens, ji buvo šlapia, kaukę paliko budėtojų dalyje, o liudytoja L. L. nurodė, kad kaukę su pirmine medžiaga ir rastais daiktais ji gavo ryte. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis tvirtina, kad taip buvo pažeisti BPK 92, 179, 205, 207 straipsnių reikalavimus, todėl kaukė negali būti pripažintas tinkamu įrodymu ir juo grindžiant R. S. kaltę remtasi nepagrįstai.

Nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad jis pasikėsino padaryti nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas Tvirtina, kad iš byloje esančių duomenų galima tik spėti, kad R. S. atvyko vienu automobiliu su A. S., ir sutinkamai su kaltinamuoju aktu ir ginčijamais teismų sprendimais, paliko automobilį ir nuėjo į įvykio vietą, kur nuplėšė šviestuvo judesio daviklį ir atlaužę katilinės langą, bandė įsibrauti į D. K. priklausantį gyvenamąjį namą, ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, D. K. priklausantį turtą. Tačiau net tikint šia prielaida, apelianto nuomone, byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti R. S. ir asmens, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, susitarimą įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą, apie nuteistojo žinojimą, kokiu tikslu jie važiuoja į vietą, kurioje buvo rastas automobilis, apie jų vaidmenų pasiskirstymą, apie kiekvieno indėlį į nusikalstamos veikos padarymą, apie kitų jų bendrininkų buvimą, jų tyčią, ir apie jų konkretų vaidmenį atliekant konkrečius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

Apeliantas daro prielaidą, kad jis galėjo netgi nebūti įvykio vietoje, o tai pagrindžia ir byloje esanti medžiaga, galėjo būti ir dar vienas ar keli bendrininkai, o jis (R. S.) net nieko nežinoti apie kitų planuojamą ir daromą nusikaltimą. Teigia, kad susitarimo ir bendros tyčios įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą nepagrindžia ir tai, kad R. S. ir A. S. buvo sulaikyti kartu, kadangi jie galėjo susitikti ir atsitiktinai, ir iš anksto sutartoje kitoje vietoje, pastarajam (R. S.), net nebūnant įvykio vietoje, ir nežinant kokiu tikslu jie buvo išsiskyrę.

Pastebi tai, kad kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, ir pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos - bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2011).

Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kas konkrečiai nuplėšė šviestuvo daviklį ir, atlaužęs katilinės langą, bandė įsibrauti į D. K. priklausantį namą, o pareikštas kaltinimas R. S. grindžiamas ne įvykio vietoje rasta kauke ir ant jos fiksuotu DNR. Teigia, kad R. S. veiksmuose nenustatyta nei bendra tyčia, nei susitarimas įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą, neįvertintas ir galimas vykdytojo ekscesas.

Teigia, jog byloje nesant daugiau jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų R. S. inkriminuotą kaltinimą, remiantis in dubiopro reo principu, konstatuotina, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime R. S. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, visos abejonės, kuriomis grindžiamas nuteistojo kaltinimas, vertinamos nuteistojo naudai.

Nuteistojo nuomone, kvalifikuodamas R. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 22 str. 1 d. Tokią išvadą apeliantas daro atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nebuvo pradėta tiesiogiai kėsintis į nusikalstamos veikos objektą, dalyką – svetimą turtą ir jiems nebuvo sukeltas nei realus pavojus, nei padaryta žala. Taip pat pažymi ir tai, jog D. K. protokole – pareiškime nenurodė, jog buvo pasikėsinta įvykdyti jai priklausančio turto vagystę įsibraunant į patalpą, ji nepateikė civilinio ieškinio. Sprendžia, jog šios nustatytos aplinkybės neatitinka vagystės objektyviosios pusės požymių. Tvirtina, kad šioje byloje ginčijama nusikalstama veika dar nebuvo pasiekusi pasikėsinimo lygio, o buvo rengimosi stadijoje, kadangi vis dar buvo nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas - nuplėštas šviestuvo judesio daviklis ir atlaužtas katilinės langas, tačiau dar tiesiogiai nebuvo kėsintasi į BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką - svetimą turtą. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nurodo, jog asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, o BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra apysunkis, todėl R. S. baudžiamoji atsakomybė negalima. Tvirtina, kad R. S. negali atsakyti už tai, kas neįrodyta.

Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Išanalizavus bei įvertinus byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuoto nusikaltimo stadija Apeliantai įrodinėja, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį, kadangi realiai nebuvo pradėta kėsintis į svetimą turtą, turtui nebuvo sukeltas joks realus pavojus, nebuvo padaryta žala.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir kaip nepagrįstą atmeta motyvą dėl netinkamai nustatytos nusikalstamos veikos stadijos. Kolegija pažymi, kad rengimosi ir pasikėsinimo stadijos viena nuo kitos ir nuo baigtos nusikalstamos veikos skiriasi kaltininkų atliktų veiksmų pobūdžiu, nusikalstamos veikos motyvo, tikslo, kaltės realizavimo laipsniu, nusikalstamos veikos nutrūkimo momentu, skirtingu priartėjimo prie baigtos nusikalstamos veikos laipsniu (kasacinė nutartis Nr. 2K-116/2006). Apeliantas teisingai nurodo, jog rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių bei įrankių suieškojimas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas ir už jį yra baudžiama tik tada, kai rengiamasi padaryti tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsiranda tada, kai veika, atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje.

Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis R. S. kartu su A. S. atliko tik parengiamuosius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, veiksmus. Priešingai nei tvirtina apeliantas, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog nuteistieji buvo tiesiogiai pradėję vykdyti nusikalstamą veiką – kėsinosi įsibrauti į kitam asmeniui priklausantį gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi name suveikė apsaugos signalizacija. Nustatyta, kad nuteistieji atvyko į Š. miestą, įvykio vietoje siekdami likti nepastebėtais, sugadino lauko šviesos judesio daviklį, norėdami patekti į gyvenamąjį namą atlaužė katilinės langą, netoli įvykio vietos rasta kaukė su nuteistųjų biologiniais pėdsakais, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ja buvo siekiama paslėpti veidą, toliau nuo įvykio vietos paliko automobilį, kuriuo atvyko į Š. Nors nuteistieji į gyvenamąjį namą nepateko ir iš jo nieko nepagrobė, tačiau tam faktiškai buvo sudarytos visos prielaidos, t. y. padaryti (pabaigti) visi parengiamieji veiksmai, o nuteistieji savo nusikalstamų ketinimų neįgyvendino tik todėl, kad suveikė name esanti signalizacija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nusikalstamos veikos stadijos bei apelianto veiksmų kvalifikavimo yra teisinga.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2011-03-04 apie 00 val. 44 min. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S., nuplėšdamas šviestuvo judesio daviklį ir atlauždamas katilinės langą, tokiu būdu bandydamas įsibrauti į D. K. priklausantį gyvenamąjį namą, pasikėsino pagrobti svetimą D. K. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi name suveikė apsaugos signalizacija. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos  BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė pagrįstai remiantis byloje esančiais duomenimis ir teisingai juos įvertinęs.

Kaip matyti iš byloje esančio D. K. 2011 m. kovo 4 d. protokolo-pareiškimo, ji nurodė, kad 2011 m. kovo 4 d., apie 0.50 val., jai būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), suveikė namo pirmojo aukšto signalizacija, katilinės ir sandėliuko davikliai. Apžiūrėjusi namą ji pamatė pravirą katilinės langą, buvo sugadinti du mediniai langų rėmai. Be to, nuo namo išorinės sienos, nuo žibinto buvo nuplėštas judesio daviklis (1 t. 7 b. l.). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (1 t. 6 b. l.).

Nors skunde R. S. nurodo, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta liudytojų Ž. M., M. Š., J. I., V. D., V. D. parodymais, specialistų išvadomis, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu  ištirtais ir tinkamai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, įvertintais  įrodymais.

Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis nurodė, kad 2011 m. kovo 4 d. jis patruliavo su policijos ekipažu „Alksna 13“ Š. mieste, pietiniame rajone, pagal objektų apsaugą. Apie 0.44 min. buvo gautas pranešimas, kad suveikė signalizacija namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu namo šeimininkė pasakė, kad yra praviras katilinės langas, jos paklausus, ar niekas nedingo iš patalpų, ji tiksliai atsakyti negalėjo, nurodė, kad nemato, jog kas nors būtų dingę. Apžiūrėjus pastatą iš lauko pusės buvo pastebėta, kad virš laukujų durų yra nuplėštas judesio daviklis, nuo namo link tvoros sniege matėsi pėdsakai, kažkas buvo perlipęs tvorą. Apie įvykį buvo pranešta kitiems ekipažams, paprašyta atvykti kinologo su šunimi. Kinologas su šunimi nusekė paliktais pėdsakais, po kurio laiko per radijo ryšį buvo pranešta, kad kitas policijos ekipažas netoli įvykio vietos, laukuose, rado lengvąjį automobilį „VW Golf“ su atrakinta bagažine, kurioje buvo įtartini daiktai – telefonai, racijų pakrovėjai (1 t., 119-120 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytojas M. Š. šiuos parodymus patvirtino. Taip pat nurodė, kad buvo rasta ar kaukė, ar kepurė (3 t., 49 b. l.).

Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas J. I. taip pat nurodė, kad tąkart buvo gautas pranešimas, jog Š. rajone bandyta apvogti namą, dirbo kartu su kolega Dargužu. Pamena, kad buvo rastas įtartinas automobilis, dirbo kinologas su šunimi. Po to prie policijos komisariato kinologas pasakė, kad rado kepurę. Važiuodamas Žemaitės gatve jis (J. I.) pamatė du jaunuolius, vaikinai pasakė, kad jie atvyko pas draugę, jų veidai buvo paraudę, kelnės šlapios, jie nenurodė, pas kokį draugą buvo atvažiavę, nepasakojo, kokioje gatvėje, nesiorientavo Š., važiuojant viaduku vienas sulaikytasis įdėmiai žiūrėjo į tą vietą, kur buvo rastas automobilis (2 t., 194 b. l.). Tai, kad vyriškiai buvo sulaikyti šlapiomis iki kelių, sniegu aplipusiomis, kelnėmis patvirtino ir liudytojas V. D. (3 t., 55 b. l.).

Liudytojas Ž. M. parodė pamenantis, kad buvo gautas pranešimas apie suveikusią namo Žaliūkių gatvėje signalizaciją. Jam atvykus matėsi pėdsakai, todėl buvo pasitelktas tarnybinis šuo, kuris vedė nuo pat tvoros, apie 300-400 metrų nuo namo rado žalios spalvos kaukę, sekamos pėdos dingo apie 700 metrų nuo namo, kaukę pristatė budėtojui, akte nurodė, kad rado kaukę (2 t., 193-194 b. l.).

Tai, kad buvo sulaikyti du žmonės šlapiais rūbais, buvo rastas automobilis ir kaukė teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas V. D.. Jis taip pat patvirtino, kad tąkart buvo panaudotas tarnybinis šuo, kad kinologai rado kaukę, kuri supakuota buvo perduota ekspertams (3 t., 21 b. l.).

Iš 2011 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo teritorijoje sniege rasti vyriškos avalynės pėdsakai, ant namo medinio lango rėmo rasti daugybiniai įspaudimai, prie lango sniege rastas juodos spalvos judesio daviklis. Daugybiniai įspaudimai rasti ir ant antrojo lango rėmo, nuo lango pėdsakai veda link tvoros, perlipus tvorą pėdsakai veda link „Š.“ pastato. Praėjus griovį ant keliuko rastas raudonos spalvos automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 21-25 b. l.). Tai, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti pėdsakai, kolegijos vertinimu nėra pagrindas abejoti įvykio vietos apžiūros protokolo teisingumu. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame protokole pažymėta, jog įvykio vietoje aptikti avalynės pėdsakų fragmentai avalynės identifikacijai ar rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti netinkami.

Tarnybinio šuns panaudojimo akte (datuotas 2011-03-04; mėnesį žymintis skaičius ištaisytas Ž. M. ranka) nurodyta, kad tarnybinis šuo pėdomis pradėjo eiti nuo šiaurinės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini). tvoros miesto link. Melioracijos griovyje rasta kaukė. Matėsi, kad persekiojamieji nuslydo į griovį, pilną vandens. Perėjus į kitą griovio pusę, šuo vedė prie geležinkelio. Už geležinkelio šuo vedė (duomenys neskelbtini) kryptimi, bet nepriėjus G. g. pėdsakus pametė. (1 t., 29 b. l.).

2011 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1846)-IS1-6101 nurodoma, kad ant tirti pateiktos kaukės (pažymėta mėg. Nr. 7 ir Nr. 8), paimtos 2011-03-04 šalia melioracijos griovio, netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini), rasta tarpusavyje sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens genotipas sutampa su A. S. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su R. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant kaukės mėg. Nr. 7 ir Nr. 8 gautą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000002 %. (1 t. 60-62 b. l.).

Nuteistojo R. S. teigimu, teismas kaukę nepagrįstai pripažino jo kaltės įrodymų, kadangi radus kaukę ji nebuvo įrašyta į įvykio vietos apžiūros protokolą, nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. kovo 8 d. ji nebuvo tinkamai supakuota, o tarnybinio šuns panaudojimo akte data galėjo būti ištaisyta žymiai vėliau. Iš apelianto skundo turinio galima daryti išvadą, jog iš bylos medžiagos, neaišku kaip ir kokiomis aplinkybėmis kaukė buvo surasta ir kaip ji sietina su R. S. inkriminuojama nusikalstama veika, kadangi kaukė net nebuvo rasta įvykio vietoje.

Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad iš tarnybinio šuns panaudojimo akto, kuriame nurodyta, jog šuo nuvedė link melioracijos griovio ir ten pažymėjo daiktą (kaukę), matyti, kad data yra taisyta (1 t. 16 b. l.). Be to, įvykio vietos apžiūros protokole ši kaukė neaprašyta (1 t. 8-12 b. l.). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojas Ž. M., kuris paaiškino, kad tarnybinio šuns panaudojimo akte jis pataisė datą, nes buvo neteisingai parašyta, suklydo rašydamas, nes buvo daug įvykių, o pataisė, kai pamatė klaidą, radęs kaukę ją paėmė, persekioti toliau, po to kaukę atidavė kolegoms (2 t., 193 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti, kad kaukė buvo rasta būtent 2011 m. kovo 4 d. netoli įvykio vietos, nėra pagrindo. Tai, kad kinologas su šunimi rado kaukę, nurodė policijos pareigūnai M. Š., I. I., V. D.. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad kaukė buvo rasta policijos pareigūnams atvykus pagal gautą pranešimą dėl suveikusios namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), signalizacijos, o tai, bylos duomenimis, įskaitant ir įvykio vietos apžiūros protokolą bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis (1 t., 26, 27, 28 b. l.), buvo būtent 2011 m. kovo 4 d., o ne kažkurią kitą dieną. Dėl kaukės supakavimo ir perdavimo policijos pareigūnas Ž. M. paaiškino, kad prieš perduodant kaukę policijos pareigūnams, ji nebuvo supakuota (2 t., 193 b. l.), o iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos Ž. M. patvirtino teismo metu, matyti, kad jis parodė, jog veido kaukė buvo žalsvos spalvos, su iškirptomis skylėmis akims ir burnai (1 t., 118 b. l.). Kaip matyti iš liudytojo Ž. M. pateikto kaukės apibūdinimo, kaukės apžiūros protokole nurodytų jos požymių, taip pat specialistės išvados aprašomojoje dalyje nurodyto kaukės apibūdinimo, jie akivaizdžiai sutampa. Tai panaikina apelianto keliamas su kaukės radimu susijusias abejones. Apeliacinės instancijos teismas taipogi sprendžia, kad galimi procesiniai kaukės radimo vietos užfiksavimo ir jos paėmimo trūkumai neturėjo įtakos biologinio tyrimo atlikimo galimybei – nuo kaukės paimti biologiniai pėdsakai buvo tinkami asmens tapatybei nustatyti.

Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. S., siekdamas paneigti ant kaukės rasto jo DNR aplinkybes, teismui tvirtino, jog jam ir A. S. komisariate buvo liepta užsidėti kaukę, tačiau šį teiginį akivaizdžiai paneigė liudytojų parodymai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. S. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis R. S. kartu su A. S. atvyko į Š. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. Tačiau pradėjus realizuoti nusikalstamą sumanymą, nuplėšus šviestuvo judesio daviklį ir bandant atidarius namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), langą įsibrauti į jo vidų bei pagrobti svetimą turtą, suveikė namo signalizacija, todėl jis, siekdamas išvengti sulaikymo, pabėgo, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Iš dalies sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kas nuplėšė šviesos judesio daviklį ir atlaužė namo katilinės langą, nėra duomenų, patvirtinančių kiekvieno iš nuteistųjų indelį planuojant vagystę, tačiau pažymėtina, kad apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį, darant nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos BK   24 str. 1 - 3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-585/2012).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abu nuteistieji iš kart po įvykio buvo sulaikyti kartu, iš liudytojų parodymų matyti, kad jų abiejų rūbai sulaikymo metu buvo šlapi, buvo aplipę sniegu, veidai paraudę ir jie buvo uždusę, kaip nuo bėgimo, ant netoli įvykio vietos rastos kaukės buvo aptikti ir R. S., ir A. S. biologiniai pėdsakai, taip pat buvo rastas automobilis su A. S. rūbų pėdsakais, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. S., neigdamas, jog dalyvavo pasikėsinime padaryti nusikalstamą veiką, tvirtino, jog visą laiką buvo kartu su A. S. ir į Š. atvyko pas merginą (3 t., 56 b. l.). Kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai apie nuteistųjų sulaikymo aplinkybes, daiktiniai įrodymai bei specialistų išvados, leidžia daryti išvadą, kad pasikėsinimas apvogti namą įsibraunant buvo padarytas R. S. ir A. S. bendrininkaujant, o skunde dėstomi argumentai apie galimą vykdytojo ekscesą yra jokiais įrodymais nepagrįstos apelianto prielaidos.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, motyvuotai nurodė, kodėl kaltinamojo parodymus atmeta, o kitų liudytojų parodymus pripažįsta teisingais. Taigi, sutikti su  R. S. skundo teiginiu, kad nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir spėjimais, nėra jokio pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis savo apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas                                                        Bronius Zalaga

Teisėjai                                                                      Ernesta Montvidienė

                                                                      Vaclovas Iždonas