Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-919/2022

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19745-2017-9                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2;

                                                                                         2.4.1.6

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                  2022 m. kovo 23 d.

                                                                           Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,  

nuteistajam M. V., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,

nuteistojo V. Š. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,   

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Š. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. V. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendis, ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dali ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. Š. paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. Š. paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo (duomenys neskelbtini) d.

Skundžiamu nuosprendžiu R. S., V. K., A. N., padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme. Jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. N., R. S., V. K., M. V., E. B. netenkinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. Š. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad jis turėdamas tikslą platinti, veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., organizavusiu psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą bei E. B., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, o būtent: vykdant M. V., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (dabartinis įstaigos pavadinimas (duomenys neskelbtini) pataisos namai), adresu (duomenys neskelbtini), kaip organizatoriaus iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą neteisėtai įgyti psichotropinių medžiagų bei jas platinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, kurį M. V. parengė laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d., bei kurį M. V. jam (V. Š.) ir bendrai veikiančiam E. B. išdėstė (duomenys neskelbtini) d. vykusių telefoninių pokalbių metu, pagal kurį jis (V. Š.) turėjo (duomenys neskelbtini) mieste įgyti psichotropinių medžiagų, jas supakuoti į atskirus paketus, o bendrai veikiantis E. B. turėjo įgyti laidynę, skirtą šių paketų su psichotropinėmis medžiagomis permetimui - įšovimui į pataisos namų teritoriją, po ko, įvykdžius šią plano dalį, jis (V. Š.) ir bendrai veikiantis E. B. turėjo tarpusavyje susisiekti ir kartu atvykti į (duomenys neskelbtini), bei atgabenti šias psichotropines medžiagas permetimui į pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, vykdant M. V. nusikalstamos veikos planą, (duomenys neskelbtini) dienomis, jis (V. Š.) (duomenys neskelbtini) mieste tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 2,290 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir 0,1089 g psichotropinės medžiagos- FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinatas), kurias jis (V. Š.) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iki (duomenys neskelbtini) d. laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dalį šių psichotropinių medžiagų, skirtų permetimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, supakavo į keturis paketus - į du paketus supakavo 2,177 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei į du paketus supakavo 0,1089 g psichotropinės medžiagos - FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinatas), ir šiuos paketus (duomenys neskelbtini) val. jis (V. Š.) ir bendrai veikiantis E. B. iš (duomenys neskelbtini) miesto automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdami tikslą platinti, atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur bendrai veikiantis E. B., pagal M. V. nusikalstamos veikos planą, turėjo šiuos keturis paketus su psichotropinėmis medžiagomis specialiai įgytos laidynės pagalba permesti - įšauti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų stadioną, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tą pačią dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), E. B. pagal gautą išankstinę žvalgybinę informaciją buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų, pas kurį sulaikymo metu buvo rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos - du paketai su 2,177 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino, bei du paketai su 0,1089 g psichotropinės medžiagos - FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinatas), o likęs kiekis - 0,113 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, buvo rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) val. atliktos kratos metu jo (V. Š.) bute, adresu (duomenys neskelbtini) mieste.

1.1.                      V. Š. pripažintas kaltu ir dėl to, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje, tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00-18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai platino narkotines medžiagas, tai yra už 140 eurų E. B. pardavė 20,066 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,4 %- 3,5 %.

1.2.                      V. Š. pripažintas kaltu ir dėl to, kad jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: iki (duomenys neskelbtini) d. vakaro, automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (duomenys neskelbtini) mieste įvairiems asmenims, laikė didelį kiekį - 930,706 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,5 %- 11,4 %, kol 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 20.00 - 20.30 val., apžiūrint automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), namo kieme šį didelį kiekį narkotinių medžiagų surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2.       M. V. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, veikdamas bendrininkų grupėje su V. Š. ir E. B., organizavo psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, o būtent: parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tai yra atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (dabartinis įstaigos pavadinimas (duomenys neskelbtini) pataisos namai), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai įgyti psichotropinių medžiagų bei jas platinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, jis laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. parengė nusikalstamos veikos planą, kurį bendrai veikiantiems V. Š. ir E. B. išdėstė šiuo laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių metu, pagal kurį bendrai veikiantis V. Š. turėjo (duomenys neskelbtini) mieste įgyti psichotropinių medžiagų, jas supakuoti į atskirus paketus, o bendrai veikiantis E. B. turėjo įgyti laidynę, skirtą šių paketų su psichotropinėmis medžiagomis permetimui- šovimui į pataiso namų teritoriją, po ko, įvykdžius šią plano dalį, bendrai veikiantys V. Š. ir E. B. turėjo tarpusavyje susisiekti ir kartu atvykti į (duomenys neskelbtini), bei atgabenti šias psichotropines medžiagas permetimui į pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, vykdant jo (M. V.) nusikalstamos veikos planą, (duomenys neskelbtini) dienomis, V. Š. (duomenys neskelbtini) mieste tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 2,290 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino ir 0,1089 g psichotropinės medžiagos- FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinatas), kurias V. Š. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iki (duomenys neskelbtini) d. laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dalį šių psichotropinių medžiagų, skirtų permetimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, supakavo į keturis paketus - į du paketus supakavo 2,177 g (psichotropinės medžiagos metamfetamino, bei į du paketus supakavo psichotropinę medžiagą- FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinatas), ir šiuos paketus su psichotropinėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini) val. bendrai veikiantys V. Š. ir E. B. iš (duomenys neskelbtini) miesto automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdami tikslą platinti, atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur E. B., pagal M. V. nusikalstamos veikos planą, turėjo šiuos keturis paketus su psichotropinėmis medžiagomis specialiai įgytos laidynės pagalba permesti- įšauti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų stadioną, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tą pačią dieną, tai yra (duomenys neskelbtini)val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. B. pagal gautą išankstinę žvalgybinę informaciją buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų, pas kurį sulaikymo metu buvo rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos - du paketai su 2,177 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, bei du paketai su 0,1089 g psichotropinės medžiagos- FUB-AMB (metil(1-(4-fluorobenzil)-1H-indazol-3-carbonil)-L-valinatas), o likęs kiekis - 0,113 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, buvo rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) val. atliktos kratos metu V. Š. bute, adresu (duomenys neskelbtini) mieste.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų pardavimo E. B.) ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtosios 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kad V. Š. tarėsi su E. B. dėl narkotinių medžiagų pardavimo, o tuo labiau, kad jas jam pardavė. E. B. parodymai nėra nuoseklūs, prieštaringi ir skiriasi dėl esminių faktinių aplinkybių. Apklausiamas teisme E. B. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo jį ir sakė netiesą, jog įgijo kanapes iš jo. Tad pirmosios instancijos teismas turėjo jo parodymus vertinti visų byloje surinktų įrodymų visumoje, tačiau ne selektyviai pasirinkti tik ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nenurodant kodėl būtent šiais parodymais teismas vadovaujasi, o kitus atmeta. Tačiau jokio E. B. parodymų vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko. E. B. siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, tai yra sudaryti prielaidas neva jis duoda nuoširdžius parodymus, sąmoningai jį apkalbėjo, taip tuo pačiu siekdamas apsaugoti jam narkotines ir psichotropines medžiagas tiekiančio asmens tapatybę. Skunde pažymima, kad tariamas narkotinių medžiagų sandoris objektyviai nėra užfiksuotas jokiais leistinais įrodymais. Jo pokalbių buvo klausomasi ilgai, tad jeigu jau butų taręsis su E. B. dėl kanapių pardavimo telefoniniuose pokalbiuose ar trumposiomis SMS žinutėmis būtų užfiksuotas bent jau jų susitarimas susitikti kaltinime nurodytu laiku. Tačiau to byloje nėra. Ant pas E. B. rasto paketo, kuriame buvo sudėtos kanapės nėra išlikę jokių jo biologinių pėdsakų, pirštų antspaudų, kvapų ar mikrodalelių. Teismas nurodė, jog jo kaltę patvirtina liudytojų A. K., E. M., E. M. ir D. T. parodymai. Tačiau įvertinus minėtųjų liudytojų parodymų turinį akivaizdu, jog jie apie V. Š. inkriminuotas aplinkybes yra visiškai nieko nenurodę.

3.2.                      Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. nurodo, kad teismas pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, visiškai nepasisakė, neatskleidė ir byloje surinktais įrodymais nepagrindė nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose. Taip pat pirmosios instancijos teismas sąmoningai ignoravo teismo posėdžio metu apklausto E. B. parodymus, kuriuose jis nurodo, kad būtent jis kanapes automobilyje buvo pasidėjęs. Tad šiuo atveju lieka neaišku, kuo paremta yra teismo išvada, jog būtent V. Š. laikė kanapes automobilyje. Tačiau šioje dalyje ginčijamas nuosprendis visiškai nemotyvuotas, o teismo išdėstyti motyvai prieštarauja bylos medžiagai, nes kieme stovėjusio automobilio būklė atsispindi įvykio vietos apžiūros protokole. Prie šio protokolo pridėtose nuotraukose matosi, kad minėto automobilio fiziškai nėra jokios galimybės uždaryti. Teismo argumentai, kad aplinkybę, jog automobilis buvo tinkamas naudoti ir tai patvirtina eismo įvykio deklaracija yra visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš eismo įvykio deklaracijos seka, kad eismo įvykyje dalyvavo kitas automobilis, o ne tas, kuriame buvo surastos kanapės, kadangi nors eismo įvykio deklaracijoje ir nurodomas tos pačios markės automobilis, tačiau skiriasi jo valstybinis numeris. Taip pat visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad niekas, net ir esant atrakintam automobiliui „Mazda“, žinant šio automobilio priklausomybę ir kuo jo savininkas nelegaliai verčiasi, niekas prie paminėto automobilio nesilietė. Šis teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas nei vienas kaimynas, todėl visiškai neaišku kuo remiantis teismas daro tokią išvadą. Teismas privalėjo nurodyti ir byloje įrodyti, jog automobilyje rastos kanapės buvo jo žinioje. Tačiau teismas dėl šio nusikalstamos veikos požymio visiškai nepasisakė.

3.3.                      Skundo autorius pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog V. Š. tariamai laikė kanapes, privalėjo byloje surinktais įrodymais pagrįsti ir kitą nusikalstamos veikos požymį – tikslą, tai yra laikyti savo reikmėms ar platinimui. Tačiau dėl šio nusikalstamos veikos požymio teismas visiškai nepasisakė.

3.4.                      Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos automobilių kratos ir vienos iš jų matu buvo rastos E. B. priklausančios kanapės. Tačiau atliekant kratas buvo šiurkščiai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, kadangi kratos automobiliuose buvo atliktos nesant sankcionuotos teismo nutarties daryti kratą. Todėl automobilių kratų metu išimtos kanapės yra neleistinu būdu gauti įrodymai, kurie neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų.

3.5.                      Skunde teigiama, kad panaikinus nuosprendžio dalį, kurioje buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistojo nuomone, teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turėtų atsižvelgti į jo socialinius ryšius, sveikatos būklę, o taip pat ir viso baudžiamojo proceso trukmę, kuri buvo nepagrįstai ilga.

4.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, perkvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nebuvo nustatyta, kad jis norėjo įsigyti psichotropinių medžiagas, turėjo tikslą jas platinti. Nėra užfiksuota, kad būtų psichotropines medžiagas kam nors davęs ar pardavęs, ar buvo daromi kažkokie piniginių lėšų pervedimai už narkotinių medžiagų pardavimą. Nei vienas teisminio proceso dalyvis nepateikė įrodymų, jog byloje minimas psichotropines medžiagas jis norėjo kam nors parduoti, atiduoti, ar kitaip perleisti. Jis sutinka su aplinkybėmis, jog bandė organizuoti psichotropinių medžiagų permetimą, bet psichotropinės medžiagos buvo skirtos jo paties vartojimui.

4.2.                      Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis praeityje vartojo narkotikus, buvo gydomas nuo priklausomybės narkotikams. Be to, paimti kamuoliukai su narkotinėmis medžiagomis, kuriuose buvo 2,290 g psichotropinės medžiagos, yra labai mažas kiekis. Tai narkotikus vartojančiam asmeniui penkios dozės. Todėl neteisinga būtų teigti, kad vežamos narkotinės medžiagos toks kiekis galėjo būti skirtas pardavimui.

4.3.                      Nuteistasis pažymi, jog aprašomoje apkaltinimo nuosprendžio dalyje teismas išdėstė, kokią bausmę skirti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nepateikė jokių motyvų, dėl ko teismas atmetė jo parodymus duotus teisme, kodėl nevertino kitų nuteistųjų parodymus, kurie aiškiai paaiškino, kad bandė permesti kažkokius kamuoliukus, tačiau jie nei vienas neteigė, kad permesti narkotikai bus parduodami ar kitaip perduoti kitiems nuteistiesiems.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo gynėjas prašė M. V. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. Š. gynėja prašė nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus.

6.       2022 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo V. Š. prašymas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir įrodymų tyrimą. Prašyme nuteistasis nurodo, kad jam apie 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdį nebuvo žinoma, jis tik atsitiktinai sužinojo, jog įvyko teismo posėdis. Taip pat jis neturėjo galimybės susirasti norimą gynėją, pasisakyti dėl pateikto apeliacinio skundo, teikti prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą apklausiant nuteistąjį E. B., pasakyti paskutinį žodį.

Nuteistųjų V. Š. ir M. V. apeliaciniai skundai atmetami. 

7.       Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju, apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl V. Š. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, M. V. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje bei keliamas jiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimas.

8.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų V. Š. ir M. V. apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundų argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

Dėl nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo

9.       Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad V. Š. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tik nuteistojo E. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuris siekė apkalbėti V. Š. ir sušvelninti savo atsakomybę.

10.       Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl narkotinių medžiagų perdavimo M. V. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, neigė. Nuteistasis mano, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, tai yra už tai, kad E. B. pardavė 20,066 g kanapių (antžeminių dalių) ir kad automobilyje „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su tikslu platinti laikė 930,706 g kanapių (antžeminių dalių). Apklausiamas nuteistasis nurodė, kad aukščiau minėtos kanapės priklausė E. B.. E. B. parodydavo žmones, iš kurių galima gauti „žolės“.

11.       Ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė, kad jis draugavo su V. Š. podukra G., lankėsi jų namuose, todėl žinojo, kad V. Š. užsiima narkotinių medžiagų prekyba. Būtent V. Š. jam (duomenys neskelbtini) mėnesio viduryje pardavė narkotinių medžiagų, kurių kiekio ir kainos nepamena, jas per kelias dienas pardavė keliems asmenims. Šias medžiagas jis parsivežė pas save adresu (duomenys neskelbtini), laikė jas prie įėjimo į koridorių, trečiame aukšte. Iš V. Š. narkotinių medžiagų yra įsigijęs gal 10 kartų, narkotines medžiagas platino asmenims prie savo namų, tuos asmenis pažinojo. Yra pardavęs narkotines medžiagas E. M., D.T., platinęs jas klube „A.M.“. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis E. B. neigė narkotines medžiagas – kanapes įgijęs iš V. Š., tačiau neatsiminė iš kur jas galėjo gauti. Taip pat E. B. nurodė, kad automobilyje „Mazda 6“ rastos narkotinės medžiagos priklausė jam, namo nenorėjo neštis, nes būtų tėvai suradę. Taip pat nuteistasis E. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pyko ant V. Š., dėl to jį apkalbėjo ir klaidingai nurodė, kad narkotines medžiagas įgydavo iš V. Š..

12.       Nors nuteistasis V. Š. viso proceso metu visiškai neigė, jog jis disponuoja narkotinėmis medžiagomis, tačiau (duomenys neskelbtini) d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuota, kad laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. kontroliuojant V. Š. abonentinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota įvairaus turinio pokalbio apie narkotines medžiagas, visi telefoninių pokalbių dalyviai būtent kreipdavosi į V. Š. dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Taip pat tuo pačiu laikotarpiu yra užfiksuotas V. Š. ir E. B. trumpas susitikimas V. Š. priklausančiame automobilyje, po ko E. B. susitiko su asmeniu, kuriam perdavė narkotines medžiagas. Be to, (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. D. tarnybiniame pranešime dėl nustatytos informacijos nurodoma, kad vykdant V. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę buvo nustatyta, kad jis bendrauja su nepilnamete B. P., kuri įtraukta į asmenų sąrašą, neturinčių gyvenamosios vietos, kuriai V. Š. teikia narkotines, psichotropines medžiagas, kurias pati vartoja ir galimai pardavinėja. V. Š. yra išnuomojęs B. P. butą, kurio adresas nežinomas, ir už jį moka nuomą. Taip pat V. Š. bendrauja su R. S. ir M. T., kuriems jis teikia narkotines medžiagas, o šie vartoja patys ir pardavinėja kitiems asmenims. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino aplinkybę, jog V. Š. prašė išnuomoti butą B. P. ir tai, kad jis moka buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Taip pat B. P. asmens kratos metu buvo rastos narkotinės. Taigi, šios aplinkybės paneigia nuteistojo V. Š. teiginius, jog jis nedisponuoja narkotinėmis medžiagomis, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo V. Š. parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.

13.       Kaip teisingai pažymėjo nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde, jog liudytojų A. K., E. M., E. M. ir D. T. parodymai tiesiogiai nepatvirtina V. Š. kaltės dėl narkotinių medžiagų pardavimo E. B. ar laikymo jų automobilyje. Tačiau būtent šių liudytojų A. K., E. M., E. M., D. T. parodymai patvirtina E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, jog būtent iš E. B. įsigijo psichotropines medžiagas, už kiek ir kokiomis aplinkybėmis, taip pat jie atpažino E. B.. Taigi, Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi būtent teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis E. B. nebuvo nuoseklus, jo parodymai buvo prieštaringi ir nepagrįsti jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, teisminio nagrinėjimo metu E. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu labiau viską prisiminė ir davė teisingus parodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau minėtų liudytojų parodymai sujungia nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes į vieną visumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

14.       Nuteistojo V. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma sumenkinti nuteistajam nepalankių parodymų patikimumą nurodant, kad E. B. jį apkalba, ar, kad parodymus prieš V. Š. davė spaudžiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Iš tiesų, E. B. parodymai šioje byloje turi svarbią reikšmę, tačiau jie yra tarpinė grandis įrodymų, sudarančių loginę įrodymų grandinę vienareikšmei išvadai, jog V. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visete. Vien tai, kad minėtas asmuo neneigė padaręs nusikaltimus ir davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir kitų nuteistųjų dalyvavimą, darant nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, jog jis, duodamas parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, tuo pačiu buvo suinteresuotas apkalbėti kitus nuteistuosius. Vis dėlto vien aplinkybė, jog asmuo baudžiamajame procese turi atitinkamą interesą, nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti asmens parodymais ar juos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi nuteistojo E. B. parodymais, o nuteistojo V. Š. parodymus atmetė, nes E. B. parodymai, priešingai nei minėto nuteistojo parodymai, atitiko ir kitus byloje surinktus įrodymus. Kaip minėta, nuteistasis E. B. parodymus davė ir prieš save, tame tarpe ir dėl sunkių nusikaltimų padarymo, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų disponavimo su tikslu platinti (3 nusikalstamos veikos), dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimo su tikslu platinti, netikrų pinigų laikymu ir realizavimu. Taigi pagrindo teigti, kad pastarasis tokiu būdu bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra. Iš nuteistojo E. B. apklausų protokolų matyti, jog parodymus jis davė, dalyvaujant gynėjui, kuris, kaip ir parodymus davęs asmuo – E. B., savo parašu patvirtino, kad protokolai buvo surašyti teisingai ir dėl jų jokių pastabų nepareiškė.

15.       Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo V. Š. kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo ir platinimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagrįstai V. Š. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

16.       Nuteistojo apeliaciniame skunde plačiai dėstomos versijos, jog narkotines medžiagas V. Š. automobilyje galėjo palikti kiti asmenys, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl ši versija laikytina menamo pobūdžio pamąstymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Nuteistasis E. B. tik teisminio nagrinėjimo metu pateikė savo versiją, kad automobilyje „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis laikė narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, jog būtent V. Š. jo sugyventinei priklausančiame automobilyje laikė narkotines medžiagas. 

17.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. nurodo, jog iš automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) narkotinės medžiagos buvo paimtos nesant sankcionavimo nutarčiai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis priklauso A. T.. Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilio apžiūra buvo atlikta (duomenys neskelbtini) d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja (duomenys neskelbtini) d. nutartimi patvirtino kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) d. taikymo teisėtumą A. T. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tame tarpe ir automobilyje (5 t. b.l. 1-2). Taigi nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šis procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK nuostatas.

18.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo sumažinti paskirtą bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. Š. padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir vieną nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo dėl vienos nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. Š. praeityje teistas 3 kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 259, 260 straipsniai). Nuteistasis V. Š. 5 metų laikotarpyje 19 kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tai, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje esančiam asmeniui atnešė nešiojamąjį kompiuterį, kuriame buvo įmontuotas 4G modemas su SIM kortele, didžioji dalis paskirtų baudų neapmokėtos. Nors praeityje V. Š. buvo skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis V. Š. neneigia, kad ne vieną kartą padėjo pataisos įstaigose esantiems nuteistiesiems gauti įvairius daiktus, tame tarpe ir draudžiamas medžiagas, tą liudija ir administracinis nusižengimas, kuris įvykdytas (duomenys neskelbtini) d., tai yra praėjus pusantrų metų nuo nagrinėjamų įvykių. Tai rodo, jog būdamas laisvėje V. Š. ir toliau daro įvairius teisės aktų pažeidimus. Pastebėtina, kad V. Š. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

19.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Š. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Todėl, įvertinus V. Š. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę V. Š. pagrindo mažinti nėra.

20.       Nuteistasis V. Š. 2022 m. kovo 7 d. pateikė prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir įrodymų tyrimą, kuriame nurodė, kad jam apie 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdį nebuvo žinoma, jis tik atsitiktinai sužinojo, jog įvyko teismo posėdis. Taip pat jis neturėjo galimybės susirasti norimą gynėją, pasisakyti dėl pateikto apeliacinio skundo, teikti prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą apklausiant nuteistąjį E. B., pasakyti paskutinį žodį.

21.       BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dalyvauti teismo posėdyje turi teisę nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. Iš šių nuostatų išplaukia, kad teismas privalo įsitikinti, ar šiems asmenims buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214/2014, 2K-146-222/2015, 2K-344-303/2017, 2K-346-303/2017, 2K-84-648/2019, 2K-136-697/2020). Apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką proceso dalyviams praneša pirmosios instancijos teismas (BPK 319 straipsnio 2 dalis). BPK 324 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pradėdamas posėdį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko. Šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

22.       Nuteistasis V. Š. 2022 m. sausio 19 d. pateikė apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismui dėl 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio. 2022 m. sausio 24 d. pranešimu apie tai buvo informuoti kiti proceso dalyviai. Kadangi buvo gautas ir nuteistojo M. V. apeliacinis skundas, 2022 m. sausio 24 d. pranešimu buvo informuoti ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir V. Š.. Pasibaigus terminui paduoti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. pranešimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka visus proceso dalyvius informavo, jog baudžiamoji byla su nuteistųjų V. Š. ir M. V. apeliaciniais skundais siunčiama Kauno apygardos teismui. Minėtame pranešime paryškintu šriftu pažymėta, kad apeliaciniai skundai bus nagrinėjami Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 2 d, 10.30 val. Pažymėtina, kad jei apeliacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą (BPK 319 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laisvėje esančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiami šaukimai (BPK 319 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo atveju apeliacinius skundus pateikė tik nuteistieji, kas rodo, jog apeliaciniai skundai nėra paduoti nuteistųjų padėtį sunkinančiais pagrindais, proceso dalyviams buvo siunčiami pranešimai. Minėtas pranešimas išsiųstas ir nuteistajam V. Š. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, tai yra Baltaragio g. 26-1, Kaunas. Taip pat minėtas pranešimas buvo išsiųstas ir nuteistojo V. Š. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui (13 t. b.l. 22-24). Iš 2022 m. kovo 2 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo prokuroras, nuteistasis M. V., jo gynėjas, nuteistojo V. Š. gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė, o nuteistasis V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo. Kolegijos pirmininkas paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo nagrinėti bylą jam neatvykus. Nuteistojo V. Š. gynėja, prokuroras ir kiti proceso dalyviai neprieštaravo baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė baudžiamąją bylą nagrinėti, nes V. Š. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta.

23.       Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis V. Š. laiku ir tinkamai buvo informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad proceso dalyviai, įskaitant ir nuteistąjį, turi teisę dalyvauti teismo posėdyje. Todėl nuteistojo V. Š. teisė žinoti apie apeliacinį procesą, jo pagrindą, laiką ir vietą, taip pat teisė dalyvauti šiame procese nebuvo apribota, todėl jo prašymas netenkintinas.

Dėl nuteistojo M. V. apeliacinio skundo

24.       Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad M. V. nesutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. V. tarėsi su kažkuo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo ar būtų gavęs pinigus už tai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu M. V. neneigė, kad organizavo psichotropinių medžiagų patekimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau neigia, kad turėjo tikslą šias psichotropines medžiagas išplatinti pataisos įstaigoje.

25.       Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Prašymą perkvalifikuoti veiką nuteistasis M. V. grindžia tuo, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, o juos būtų suvartojęs pats. Teismų praktikoje pripažįstama, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Byloje nustačius, kad M. V. savo veiksmais organizavo narkotinės ir psichotropinių medžiagų įgijimą, permetimą ir nurodymų perdavimą šias medžiagas pristatyti jam į pataisos namus (kaip minėta, nuteistasis M. V. šias aplinkybes pripažįsta, jų neginčija), kaltininko konkretūs ketinimai dėl narkotinės ir psichotropinių medžiagų realizavimo nėra svarbūs. Taigi, net ir pripažinus, kad nuteistasis M. V. narkotinės ir psichotropinių medžiagų siuntimą inicijavo savo asmeniniam vartojimui, tai nepaneigia, jog būtent M. V. organizavo, kad V. Š. ir E. B. įgytų, laikytų, gabentų ir siųstų narkotinę ir psichotropines medžiagas turint tikslą platinti, tai yra  jas siųstų į pataisos namus. Teismas teisingai nustatė M. V. veikose tikslą platinti narkotines medžiagas.

26.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. V. padarė 1 nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. V. praeityje teistas 3 kartus, paskutinį kartą nuteistas už didelį kiekį narkotinių medžiagų disponavimą ir šių medžiagų kontrabandą. Šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis M. V. 2 kartus baustas administracine tvarka už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo apsvaigęs ir nustatyta, kad vartojo metadoną ir benzodiazepiną. Paskirtų baudų nėra sumokėjęs. (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, eilę kartų baustas drausmine tvarka, nuobaudos galioja. Nors praeityje M. V. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, tuo labiau toliau vykdo nusikalstamas veikas ir būdamas izoliuotas nuo visuomenės, tai yra atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad M. V. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

27.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. V. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė lygų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Todėl, įvertinus M. V. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę M. V. pagrindo mažinti nėra.

28.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (13 t. b.l. 31). Pažymoje nurodyta, kad M. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 93,33 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

29.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. anksčiau teistas 3 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. V. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistųjų V. Š. ir M. V. apeliacinius skundus atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš M. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                Daiva Jankauskienė  

                                                               Darius Kantaravičius

                                                                                                             Aurelijus Rauckis