Administracinė
byla Nr. A858
– 1939/2010
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto
(kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei
dalyvaujant pareiškėjui R. R.
pareiškėjo atstovei advokatei Linai Svirinavičienei
atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai
Stasienei
atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei advokatei Ievai Darandei
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos,
apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1
d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą
atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno
sporto klubui „Setas“ dėl materialinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. R. (toliau
– ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I tomas, b. l. 4 – 10, 138
– 144, II tomas, b. l. 21 – 28) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį
teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, solidariai 474
084,20 Lt materialinei žalai atlyginti; taip pat prašė iš Kauno miesto
savivaldybės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m.
lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registre Kauno miesto tarybos nuosavybės
teise buvo įregistruota 2 788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė prie pastato,
esančio (duomenys neskelbtini). 1996
m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ši aikštelė buvo išnuomota Kauno sporto klubui
„Setas“. l996 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir
architektūros skyriaus vedėjas Kauno sporto klubui „Setas“ išdavė leidimą
Nr. 534/96 sporto aikštyno prie (duomenys
neskelbtini), projektavimui. Darbo projektą suderino ir Kauno miesto
savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius (1996 m. gegužės 7 d.), Kapitalinės
statybos skyrius (1996 m. gegužės 10 d.), Urbanistikos ir architektūros skyrius
(1996 m. gegužės 9 d. ir 1996 m. gegužės 13 d.). Pažymėjo, kad Kauno apskrities
valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius
1996 m. spalio 14 d. išdavė Kauno sporto klubo „Setas“ vardu leidimą vykdyti
statybos darbus Nr. 54-3-96, t. y. leidimą vykdyti statybos darbus nurodytoje
aikštelėje – statyti sporto aikštyną su sporto sale. Dėl to savo pastangomis ir
lėšomis jis toje aikštelėje pastatė sporto kompleksą. Nurodė, kad Kauno miesto
savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl
žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtino 762 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą
(žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo
objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – teritorijos poilsio ir turizmo
informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems
komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti) ir pasiūlė Kauno
apskrities viršininkui išnuomoti tą 762 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jam. Paaiškino,
kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
Urbanistikos skyriaus 2004 m. liepos 2 d. Aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano
patvirtinimo nurodyta, kad detalusis planas buvo viešai apsvarstytas, skelbta
2004 m. vasario 9 d. dienraštyje „Kauno diena“ (Nr. 32), 2004 m. vasario 19 d.
parengta viešo svarstymo ataskaita Nr. 02. Pastabų ir prieštaravimų nebuvo.
Nurodė, kad detalusis planas buvo patikrintas ir Kauno apskrities, viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
skyriuje. Dokumento patikrinimo išvada: siūlomą detalųjį planą teikti tvirtinti
(2004 m. birželio 22 d. aktas Nr. TP-310). Kauno apskrities viršininkas 2005 m.
vasario 17 d. įsakymu Nr. 02-01-1087 leido išnuomoti jam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad
Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2005-0031, sudaryta 2005 m.
vasario 17 d., Lietuvos Respublikos valstybė (nuomotojas), atstovaujama Kauno
apskrities viršininko paskirtos Žemės tvarkymo departamento direktorės, išnuomojo
jam (nuomininkui) 37 metų laikotarpiui 789 kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad
išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita,
naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos,
paslaugų ir pramogų objektų statyba. Kauno apskrities viršininko administracija
2005 m. kovo 17 d. jam išdavė savo sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus
statinius ir rekonstruoti esamus (Sutikimo Nr. 19- 45). Pažymėjo, kad Kauno
apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovams R. R., Kauno
sporto klubui „Setas“ ir kt. 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno
sporto klubui „Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą leidimą vykdyti statybos
darbus, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą,
kiemo aikštelės, esančios (duomenys
neskelbtini), teisinę registraciją jo vardu, pripažino negaliojančia 1999
m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės
pardavimo jam ir grąžino šią aikštelę Kauno miesto tarybai. Tame sprendime
apygardos teismas taip pat konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko
administracija 2000 m. vasario 24 d. raštu pripažįsta, jog buvo padaryti
pažeidimai išduodant leidimą Kauno sporto klubui „Setas“ vykdyti statybos
darbus bei priimant statinius; leidimas vykdyti statybos darbus ir
individualaus statinio priėmimo naudoti aktas Kauno sporto klubui „Setas“ buvo
išduoti prieštaraujant tuo metu galiojusiai tvarkai (Statybos ir urbanistikos
ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Įsakymas Nr. 249). Paaiškino, kad Kauno
apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.
2-751-259/05 iš dalies patenkino buvusį Kauno miesto savivaldybės jam ir
kitiems atsakovams toje byloje pareikštą ieškinį: priteisė ieškovui Kauno
miesto savivaldybei solidariai iš jo ir jo įmonės (R. R. individualios
įmonės) 53 318 Lt nuostolių atlyginimą; kitą savivaldybės ieškinio dalį atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2006 m.
birželio 5 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d.
sprendimo dalį ir joje savivaldybės ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia
1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto
klubas „Setas“ pardavė jam karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su
priklausiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys
neskelbtini); priteisė iš Kauno sporto klubo ,,Setas“ jam 20 000 Lt;
panaikino pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją jo vardu; įpareigojo
jį iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, išskyrus
kiemo aikštelę, esančius (duomenys
neskelbtini); panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano
patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr.
02-01-1087 „Dėl žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), nuomos“; pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d.
valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos;
panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje
žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45).
Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.
3K-3-129/2007, išnagrinėjęs jo ir jo įmonės kasacinį skundą, 2007 m. kovo 19 d.
nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą
palikti nepakeistą. Pareiškėjas manė, kad atsakovų darbuotojų veiksmais jam
buvo padaryta žala, nes be minėtų statybos, projektavimo išlaidų, jis buvo
priverstas daryti išlaidas ir statinių griovimui.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė
atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 78 – 81) prašė administracinę bylą
nutraukti, kadangi skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminus, arba
skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad
tik 1996 m. spalio 14 d. statybos leidimas bei 1998 m. gegužės 25 d. priėmimo
naudoti aktas, kurie buvo pripažinti neteisėtais, galėjo sąlygoti žalos
atsiradimą. Tačiau jie nebuvo išduoti Kauno miesto savivaldybės, kadangi, pagal
tuo metu galiojančius teisės aktus, ši kompetencija buvo priskirta Kauno
apskrities viršininko administracijai. Pažymėjo, jog aktai, pareiškėjui sukėlę
turtinę žalą, buvo išduoti Kauno sporto klubui „Setas“, todėl negalėjo turėti
įtakos jo teisėms ir interesams. Laikė, kad neturėdamas teisės vykdyti statybos
darbus, pareiškėjas veikė savo rizika ir atsakomybe.
Kauno apskrities viršininko
administracija atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 84 – 86) prašė skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno apskrities viršininko
administracija nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai neįrodo, jog Kauno
apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmai įtakojo žalos
pareiškėjui atsiradimą, nes priimti teismų sprendimai rodo, kad jis veikė
nesąžiningai, o turtas, teisiškai registruotas Kauno miesto tarybos vardu,
nesant jokių perleidimo dokumentų, negalėjo atitekti nei Kauno sporto klubui
„Setas“, nei pareiškėjui. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.253 straipsnis
numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, kai žalos atsiradimą įtakojo paties
nukentėjusiojo veiksmai, t. y. veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo
ir dėl kurių atsirado nuostoliai ar padidėjo nuostoliai.
II.
Kauno apygardos administracinis
teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu (II tomas, b. l. 86 – 91)
pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovų
Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės po 10 900,00 Lt turtinės žalos
atlyginimo.
Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso
6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės
valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės
biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį
atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal
įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaudamasis
aukščiau nurodytomis nuostatomis, teismas laikė, kad viešojo administravimo
subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti
atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo
administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą
dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės
sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už
žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės.
Teismo vertinimu, sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos
atlyginimo tenkintinas, būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos institucijos
– Kauno miesto savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija, kurių
pareigūnai priėmė administracinius aktu, veikė neteisėtai, t. y. ne taip, kaip
privalėjo veikti pagal įstatymus. Teismas laikė, kad iš patikslinto skundo ir
paaiškinimų teismo posėdžio metu yra akivaizdu, jog žala pareiškėjui buvo
padaryta tokiais atsakovų neatitinkančiais teisės aktų veiksmais: 1) Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir
architektūros skyriaus vedėjo Kauno sporto klubui „Setas“ išduotu 1996 m.
vasario 27 d. leidimu Nr. 534/96 sporto aikštyno prie (duomenys neskelbtini), projektavimui; 2) Darbo projekto
suderinimu, kurį atliko ir Kauno miesto savivaldybės Kapitalinės statybos
skyrius (1996 m. gegužės 10 d.), Urbanistikos ir architektūros skyrius (1996 m.
gegužės 9 d. ir 1996 m. gegužės 13 d.); 3) Kauno apskrities valdytojo
administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus 1996 m. spalio
14 d. išduotu leidimu aikštelėje vykdyti statybos darbus; 4) 1998 m. gegužės 25
d. išduotu Individualaus statinio priėmimo naudoti aktu, kurį pasirašė ir Kauno
miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus Geodezijos tarnybos
pareigūnas; 5) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m.
liepos 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“; 6) Kauno apskrities viršininko
2005 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 02-01-1087, kuriuo leista išnuomoti
pareiškėjui žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini); 7) Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2005-0031,
kuria 2005 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos valstybė (nuomotojas),
atstovaujama Kauno apskrities viršininko paskirtos Žemės tvarkymo departamento
direktorės, išnuomojo pareiškėjui (nuomininkui) 37 metų laikotarpiui 789 kv. m
žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini),
esantį (duomenys neskelbtini); 8)
Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 17 d. pareiškėjui
išduotu Sutikimu valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti
esamus (Sutikimo Nr. 19-45). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 411 patvirtintų Valstybinės projektavimo
priežiūros nuostatų 2 punkte, 4.11 punkte, 23.1 punkte, 23.3 punkte nurodyta,
jog statybų užsakovai, projektavimo įmonės, valstybinės projektavimo priežiūros
institucijos ir jų reguliavimo sferoje esančios įmonės bei organizacijos savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
normatyviniais aktais, valstybinėmis statybos normomis ir šiais nuostatais;
aukštesniosios pakopos savivaldybės vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyvinių aktų reglamentuojamas
savivaldybių funkcijas, susijusias su statybų ir teritorinio planavimo projektų
derinimo, ekspertizės ir kitais valstybinės projektavimo priežiūros klausimais;
statybų projektus (stadijas, etapus) derinančių institucijų svarbiausieji
uždaviniai yra tikrinti, ar statybų projektai atitinka miestų, gyvenviečių
planus, pramonės, rekreacijos ir kitų rajonų planavimo schemas, gyvenamųjų
rajonų ir kvartalų statybos projektus, taip pat kitus planus, schemas, programas
ir dokumentus, reglamentuojančius statybų išdėstymą, kraštotvarką, aplinkos
apsaugą, gamtos išteklių ir žemės naudojimą; tikrinti, ar statybų projektų
rodikliai atitinka valstybės kontroliuojamus rodiklius. 1996 m. kovo 19 d.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 3 straipsnio 1 dalyje ir 1964
m. Civilinio kodekso 114 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nurodyta, kad
statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių
fiziniai ir juridiniai asmenys; fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau –
statytojai), kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar
rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento,
patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar
suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos
projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą
leidimą, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami
statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar
įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.).
Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos
teismas civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 pagal ieškovės S.
O. ieškinį atsakovams R. R., Kauno sporto klubui
„Setas“ ir kt. 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno sporto klubui
„Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, 1998 m.
gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės,
esančios (duomenys neskelbtini),
teisinę registraciją pareiškėjo vardu, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio
1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės pardavimo
pareiškėjui ir grąžino šią aikštelę Kauno miesto tarybai, o Kauno apygardos
teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-259/05 ir
Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2006 m.
birželio 5 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d.
pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė
pareiškėjui karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su priklausiniais – kiemo
statiniais, esančius (duomenys
neskelbtini); priteisė iš Kauno sporto klubo „Setas“ pareiškėjui 20 000 Lt;
panaikino pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją pareiškėjo vardu;
įpareigojo pareiškėją iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo
statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini); panaikino Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės
sklypo (duomenys neskelbtini)
detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17
d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo (duomenys
neskelbtini), nuomos“; pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d.
valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005?0031 dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos;
panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje
žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45).
Teismai konstatavo, kad leidimas vykdyti statybos darbus ir individualus
statinio priėmimo naudoti aktas buvo išduoti Kauno sporto klubui „Setas“
pažeidžiant tuo metu galiojusią tvarką, o būtent Statybos ir urbanistikos
ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 249, t y. statytojas neturėjo
teisės į žemės sklypą, o panaikinus šiuos aktus ir 1999 m. gruodžio 1 d.
pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl kiemo aikštelės pardavimo pareiškėjui,
kaip šių aktų pasekmė, buvo panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. A-1732 „Dėl
žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17
d. įsakymas Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, 2005 m. vasario 17 d. valstybinės
žemės nuomos sutartis Nr. N19/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, Kauno
apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimas valstybinėje žemėje
statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45).
Atsižvelgęs į minėtų sprendimų ir nutarčių motyvus, dėl kurių teismai tose
byloje ginčytus aktus vertino kaip neteisėtus ir į tai, kad 1996 m. spalio 14
d. statybos leidimas bei 1998 m. gegužės 25 d. priėmimo naudoti aktas, kurie
buvo pripažinti neteisėtais, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo
išduoti Kauno apskrities viršininko administracijos ir į tai, jog sporto
aikštelė (duomenys neskelbtini) buvo
teisiškai registruota Kauno miesto savivaldybės vardu, teismas laikė, kad Kauno
miesto savivaldybei, kaip rūpestingam savo turto valdytojui, turėjo būti žinoma
apie jo nuosavybės teisių pažeidimą, nes 1998 m. gegužės 25 d. statinio
priėmimo naudotis aktą pasirašė Kauno miesto savivaldybės skyriaus pareigūnas,
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d.
įsakymu Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, todėl
teismo manymu, nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad
Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė atliko
neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų
darbuotojai privalėjo veikti, ir pareiškėjui yra padaryta žala (turėtos
išlaidos), tarp kurios ir Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno
miesto savivaldybės veiksmų yra priežastinis ryšys. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje
byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl 469 104,64 Lt turtinės žalos
atlyginimo, kurią sudaro 384 604,64 Lt už statybos darbus, 84 000 Lt
griovimo darbai pagal 2007 m. liepos 15 d. sutartį ir 500 Lt už detalaus plano
paruošimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos turėtos 84 500 Lt
išlaidos už griovimo darbus ir už detalaus plano paruošimą atitinka Civilinio
kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstos byloje
pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo D. B. parodymais,
todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovų neteisėtais veiksmais
pareiškėjui buvo padaryta 84 500 Lt žala. Teismo manymu, pareiškėjo prašomos
priteisti išlaidos 384 604,64 Lt sumai už statybos darbus ir grindžiamos pagal
žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo bylą ir
UAB „Bermanta“ pažymą neatitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatų,
negali būti laikomos Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno
miesto savivaldybės veiksmų rezultatu, nes 2006 m. birželio 5 d. teismo
sprendimu, taikant vienašalę restituciją, pareiškėjui jau priteista 20 000 Lt
suma, kurią jis sumokėjo sporto klubui „Setas“ pagal 1999 m. gruodžio 1 d.
karkasinio vieno aukšto sporto komplekso su priklausiniais – kiemo statiniais
pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo nuomone, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas ir nustatė aplinkybę, jog ginčijamų statinių faktinis statytojas buvo
pareiškėjas, tačiau 1999 m. gruodžio 1 d. karkasinio vieno aukšto sporto
komplekso su priklausiniais – kiemo statiniais pirkimo-pardavimo sutartis
paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis tik savo pastangomis ir lėšomis
pastatė sporto kompleksą, todėl sporto komplekso įkainojimas 384 604,64 Lt.
sumai pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno
filialo bylą ir UAB „Bermanta“ pažymą nevertintinas kaip pareiškėjui padaryta
turtinė žala. Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, teismas,
vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei remdamasis
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis apie
pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo ir Kauno apskrities
viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės kaltės dydį, padarė
išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas taikyti Civilinio
kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimą sumažinti, nes pačio
pareiškėjo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Teismas, atsižvelgdamas
į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei šalių kaltės dydį, sprendė, kad dėl
atsiradusios turtinės žalos yra 60 proc. pareiškėjo kaltės ir 40 proc.
Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės
kaltės. Jau buvo paminėta, kad atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo
padaryta 84 500,00 Lt žala. Tačiau įvertinęs griaunamų pastatų darbų kainą,
viso sporto komplekso įkainavimą ir liudytojo D. B. parodymus,
jog nugriovus sporto kompleksą buvo išvežta virš 10 automobilių statybinių
atliekų, Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas sprendė,
jog pareiškėjas iš griaunamo sporto komplekso turėjo naudos, kuri teismo
vertinimu sudaro 30 000 Lt. Dėl to reikalavimą atlyginti turtinę žalą teismas
tenkino 21 800 Lt dydžiu. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje yra skolininkų
daugetas, todėl, pareiškėjui pareiškus skundą dėl jam padarytos žalos
atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies.
Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus
įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.5 str.).
Šios taisyklės išimtis nustatyta Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje ir
6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui
atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais
atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis
yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos
atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti,
atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas,
antstolė L. U. D.; bylos Nr. 3K-7-59; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt.; bylos Nr.
3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir
kt. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-156/2005). Teismas, vadovaudamasis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir remdamasis byloje
teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad abu atsakovai lygiomis
dalimis yra kalti prieš pareiškėją dėl jam padarytos turtinės žalos, ją privalo
atlyginti, todėl šiuo atveju taikytina dalinė atsakomybė. Teismas iš kiekvieno
atsakovo priteisė po 10 900,00 Lt turtinės žalos atlyginimo pareiškėjo naudai
(Civilinio kodekso 6.271 str., 6.282 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas,
108 – 122) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo
1 d. sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti pilnai, priteisti jam iš atsakovų
Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės
469 104,64 Lt turtinės žalos atlyginimą; priteisti jam iš atsakovo Kauno
miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas
šiais pagrindiniais argumentais:
1. Yra visiškai nepagrįstas teismo
sprendimo motyvas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo šioje byloje reikalaujamos
priteisti išlaidos už statybos darbus neatitinka Civilinio kodekso
6.249 straipsnio nuostatų. Byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai,
VĮ „Registrų centras“ techninio inventorizavimo duomenys patvirtina, kad ūkio
būdu pastatytų statinių statybinė vertė viso sudaro 384 604,64 Lt. Teismo
nurodomi formalus statinių perleidimo sutarties bendrosios kompetencijos teisme
panaikinimas ir atitinkamas restitucijos taikymas šiuo atveju nepaneigia
minėtųjų nuostolių. Tokiais teismo sprendimo argumentais be jokio pagrindo ir
neteisėtai kišamasi į pareiškėjo ir Sporto klubo „Setas“ tarpusavio civilinius
teisinius santykius.
2. Teismo sprendimo argumentas apie
tai, jog „pirkimo-pardavimo sutartis paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę,
kad jis tik savo pastangomis ir lėšomis pastatė sporto kompleksą“ yra
nepagrįstas, neteisėtas bei nesudaro pagrindo toje dalyje atmesti skundą ir
todėl, kad jis neatitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusiuose sprendime ir nutartyje konstatuotos
aplinkybės apie tai, kad būtent pareiškėjas buvo tų statinių statytoju.
3. Nors teismo sprendime teigiama,
kad „sporto komplekso įkainavimas 384 604,64 Lt sumai pagal žemės ir kito
nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo bylą ir UAB
„Bermanta“ pažymą nevertinimas kaip pareiškėjui padaryta turtinė žala“, tačiau
tokia sprendimo motyvacija neatitinka įrodymų vertinimo reikalavimų, neatitinka
ir civilinių įstatymų nuostatų. Remdamasis minėtaisiais statinių techninės inventorizacijos
duomenimis pareiškėjas įrodinėjo ne nekilnojamojo turto kainą ar pan., o būtent
statybos darbų, atliktų ūkio būdu, vertę. Atsakovai jokių tuos duomenis
paneigiančių įrodymų byloje nepateikė.
4. Teismas neįvertino ir tos
aplinkybės, jog paskutiniosios nurodytosios statybos darbų išlaidos (29 862,00
Lt + 20 352,64 Lt = 50 214,64 Lt) buvo padarytos visiškai ne į statinius, kurių
perleidimo sutartį vėliau bendrosios kompetencijos teismas panaikino (ir,
taikydamas restituciją, priteisė pareiškėjui iš Sporto klubo „Setas“ 20 000,00
Lt). Tos išlaidos buvo padarytos į lauko teniso aikštelės, asfalto dangos
įrengimą. Todėl nurodytoji statinių perleidimo sutartis, jos panaikinimas
bendrosios kompetencijos teisme, taikant formaliąją restituciją, nesusijęs su
pastarosiomis išlaidomis/nuostoliais (50 214,64 Lt).
5. Teismo argumentai apie pareiškėjo
kaltę, didelį neatsargumą (nustatant tos kaltės laipsnį ženkliai didesnį už
atsakovų) yra visiškai nepagrįsti. Bendrosios kompetencijos teismai nenustatė
pareiškėjo nesąžiningumo statybos procese. To tie teismai ir negalėjo
nustatinėti, nes nenagrinėjo šių klausimų. Teismas argumentų, kuo gi pasireiškė
pareiškėjo neatsargumas ir kaltė, taip pat nenurodė.
6. Teismas pareiškėjo atžvilgiu
pažeidžia Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas neturėjo
pareigos numatyti, jog po eilės metų bus pripažinta, kad asfalto aikštelės
išnuomavimas netapatus žemės sklypo dalies, ant kurios ta aikštelė įrengta,
išnuomojimui. Pareiškėjas neapgaudinėjo, nieko neklastojo, viso labo, pateikė
prašymus ir pareigūnų reikalautus dokumentus, ir tie prašymai buvo patenkinti.
Atsakovų darbuotojų pareiga buvo išsiaiškinti visus teisinius klausimus, ko
atsakovai nepadarė, dėl ko jie priėmė aktus, kurie buvo panaikinti bendrosios kompetencijos
teismų, o pareiškėjui dėl to buvo padaryta konkreti turtinė žala.
7. Byloje atsakovai nepateikė ir
teismas nesurinko jokių duomenų apie tai, jog bevertės statybos atliekos
pareiškėjui suteikė ar galėjo suteikti kokią nors naudą. Todėl žalos atlyginimo
dydis buvo sumažintas remiantis nepagrįstomis prielaidomis, t. y. tų prielaidų
nepagrindžiant jokiais dokumentais, objektyviais duomenimis. Liudytojas D. B. nurodė, kad po statinių griovimo likusios atliekos
buvo bevertės.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė
apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 101 – 105) prašo Kauno apygardos
administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo
naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės buvo priteista 10 900 Lt turtinės
žalos atlyginimo, panaikinti ir pareiškėjo reikalavimus Kauno miesto
savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagristus. Apeliacinis skundas
grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nesirėmė Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. A442 - 978/2009 bei kita šiuo klausimu
suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nenurodė,
kokie konkretūs Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai yra
neteisėti, kokias konkrečias teisės normas jie yra pažeidę ir kurie iš jų
tiesiogiai sukėlė pareiškėjui žalą, t. y. išlaidas dėl neteisėtai pastatyto
statinio griovimo darbų ir detaliojo plano rengimo. Tokiu būdu Kauno apygardos
administracinis teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, pažeisdamas
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnį.
2. Teismas perrašydamas, pareiškėjo
nuomone, neteisėtus Kauno miesto savivaldybės veiksmus pritarė pareiškėjo
nuomonei, tačiau Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros
skyriaus vedėjo Kauno sporto klubui „Setas“ išduotas 1996 m. vasario 27 d.
leidimas Nr. 534/96 sporto aikštyno prie (duomenys
neskelbtini), projektavimui; Darbo projekto suderinimas, kurį atliko, tame
tarpe Kauno miesto savivaldybės Kapitalinės statybos skyrius (1996 m. gegužės
10 d.), Urbanistikos ir architektūros skyrius (1996 m. gegužės 9 d. ir 1996 m.
gegužės 13 d.) ir išdavė Sporto klubui „Setas“; Sporto klubui „Setas“ 1998 m.
gegužės 25 d. išduotas Individualaus statinio priėmimo naudotis aktas, kurį be
kitų pareigūnų pasirašė ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir
architektūros skyriaus Geodezijos tarnybos pareigūnas yra nesusiję su
pareiškėju, t. y. jie buvo atlikti esant teisiniams santykiams tarp Kauno
miesto savivaldybės ir Sporto klubo „Setas“. Todėl, net jeigu ir laikant šiuos
veiksmus neteisėtais, nors nėra aišku, kokios teisės normos šiais veiksmais
buvo pažeistos, priežastinio ryšio su pareiškėjui kilusia žala šie veiksmai
neturi, kadangi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms šie veiksmai
nedaro.
3. Detaliojo plano patvirtinimas buvo
atliekamas jau statinių savininku būnant pareiškėjui, tačiau nėra suprantama,
kokios teisės normos buvo pažeistos tvirtinant šį detalųjį planą, kadangi
ankstesnių teismų sprendimais jis buvo panaikintas tik pripažinus statinių,
esančių (duomenys neskelbtini),
pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, todėl tiesiog išnyko teisinis
detaliojo plano tvirtinimo pagrindas, tačiau pats detalusis planas buvo
parengtas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nesant
neteisėtiems Kauno miesto savivaldybės veiksmams nėra ir priežastinio ryšio su
pareiškėjo patirta žala dėl detaliojo plano rengimo.
4. Teismas visiškai neatsižvelgė į
tai, kad įrodymai, kuriais yra grindžiamos detaliojo plano (duomenys neskelbtini), rengimo išlaidos kelia pagrįstų abejonių,
kadangi 2000 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 69 ir 2004 m. sausio 27 d. sutartis
Nr. 14-2004 yra sudarytos dėl to paties – sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo. Tai reiškia, kad
pareiškėjas parengė du žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliuosius planus: vieną – 2000 metais ir
kitą – 2004 metais. Tačiau byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad
realiai būtų parengti du tos pačios teritorijos detalieji planai – tokios
informacijos nėra ir Kauno miesto savivaldybėje. Todėl pareiškėjo pateikti
įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jo patirtų išlaidų detaliojo plano
rengimui, tačiau teismas šios aplinkybės apskritai nevertino ir nenagrinėjo.
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad
pareiškėjas visus statybos darbus (duomenys
neskelbtini), vykdė neturėdamas statybos leidimo, t. y. jam apskritai
nebuvo suteikta teisė atlikti statybos darbus, kuriuos vėliau jis, kaip
faktinis statytojas buvo įpareigotas nugriauti. Pareiškėjo veiksmas – statybos
darbai neturint statybos leidimo – negali būti vertinami tik kaip neatsargumas,
t. y. kaip tiesiog nepamatuotas nukentėjusiojo elgesys, kadangi jis pats,
laisva valia, puikiai suprasdamas ir žinodamas, kad statybos leidimo jis
neturi, savo rizika vis tiek atliko statybos darbus. Pareiškėjas turėjo aiškią
galimybę suvokti savo veiksmų galimas pasekmes, kadangi jos aiškiai įtvirtintos
įstatymuose (Statybos įstatyme) ir poįstatyminiuose teisės aktuose,
atsižvelgiant į tai, pareiškėjas galėjo suvokti ir įvertinti padėties
pavojingumą. Jeigu pareiškėjas nebūtų atlikęs veiksmų, kuriems atlikti jam
nebuvo suteiktos teisės, jokios žalos jis nebūtų patyręs. Todėl padariniai,
kylantys iš jo atliktų veiksmų, tenka jam pačiam, kadangi pareiškėjas veikė
neteisėtai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Civilinio kodekso 6.253
straipsnio 5 dalis, nustatant, kad pareiškėjas veikdamas neteisėtai prisiėmė
visą iš to kylančią riziką.
Kauno apskrities viršininko
administracija apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 95 – 98) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m.
kovo 1 d. sprendimą dalyje, kurioje iš Lietuvos valstybės ir Kauno
miesto savivaldybės buvo priteista po 10 900
Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą
šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas
šiais pagrindiniais argumentais:
1. Tiek Lietuvos apeliaciniam teismui
2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006, tiek
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2007 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. 3K-3-129/2007 konstatavus pareiškėjo
nesąžiningumą, Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas
sprendimą, turėjo vadovautis Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi
ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, o ne sumažinti.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2006
m. birželio 5 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19
d. nutartyje kalbėjo ne apie pareiškėjo didelį neatsargumą, bet apie jo
nesąžiningumą. Sąvokos „didelis neatsargumas“ ir „nesąžiningumas“ nėra
tapačios, todėl esant konstatuotam paties pareiškėjo
nesąžiningumui buvo pagrindas ne tik sumažinti prašomą priteisti žalos dydį,
bet ir tokį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismas, nustatydamas, kad
atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 84 500 Lt žala,
pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Nagrinėjamoje
administracinėje byloje yra 2 sutartys (2007 m. liepos 15 d. ir 2007 m.
lapkričio 8 d.), kuriomis užsakovas įsipareigojo sumokėti už griovimo
darbus viso 115 000 Lt. Byloje esantis 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. aktas patvirtina, kad pastato lUlž nenugriauti pamatai
ir grindys, o kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenugriauta tvora. Įrodymais,
patvirtinančiais atliktų griovimo darbų apimtis pinigine išraiška, teismas laikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo
kvitus, tačiau jie nepatvirtina pareiškėjo turėtų griovimo išlaidų, kadangi griovimo darbų kaina buvo nustatyta be jokių griovimo
sąmatų, kas reiškia, kad griovimo darbai galėjo būti atliekami už
brangesnę nei rinkos kaina, be to, kvitai neatspindi realiai pareiškėjo patirtų
griovimo išlaidų, kadangi ir šiai dienai dalis statinių yra nenugriautų, šios
aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2006
m. birželio 5 d. sprendime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. A-1732, Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d.
įsakymas Nr. 02-01-1087, Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimas,
2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis naikinti, kadangi „visi
paminėti teisiniai dokumentai buvo priimti remiantis faktu, kad atsakovui R. R. nuosavybės teise priklauso ginčo pastatas, esantis (duomenys
neskelbtini). Todėl pripažinus ginčo
pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, laikytina,
kad teisinis paminėtų dokumentų priėmimo pagrindas išnyko“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2005 m. spalio 22 d. nutartyje Nr. A-11-1642/2005 nurodė, kad
sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą,
kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo
pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos
pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios
veikos neteisėtumą. Kauno apygardos administracinio teismo sprendime
nenurodyta, kokios teisės normos buvo pažeistos ryšium su detalaus plano
rengimu, pažeistos teisės normos nenurodytos ir paties pareiškėjo skunde, todėl
500 Lt už detalaus plano paruošimą negalėjo būti priteisiami.
Pareiškėjas atsiliepimu į Kauno
miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius
skundus (II tomas, b. l. 139 – 159) prašo atmesti atsakovų Kauno miesto
savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko
administracijos, apeliacinius skundus, patenkinti jo apeliacinį skundą.
Pareiškėjas atsiliepime į
apeliacinius skundus iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus.
Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu
į pareiškėjo apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 161 – 164) prašo pareiškėjo
apeliacinį skundą atmesti; pilnai patenkinti Kauno miesto savivaldybės
apeliacini skundą – Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d.
sprendimą dalyje, kuria buvo priteista pareiškėjo naudai iš atsakovo Kauno
miesto savivaldybės 10 900 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir
pareiškėjo reikalavimus Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagristus, priteisti Kauno miesto
savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie
pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Asmens patirtus nuostolius
patvirtina dokumentai, įrodantys piniginių operacijų buvimo faktus – pinigų
apskaitos dokumentai. Būtent tokie pinigų apskaitos dokumentai patvirtina, kokio
dydžio sumos, kam ir už ką buvo sumokėtos bei kas yra mokėtojas. VĮ Registrų
centro duomenys tokios informacijos neatskleidžia, todėl nėra aišku, kokio
dydžio išlaidas vykdydamas statybos darbus patyrė pareiškėjas ir ar apkritai
tokios išlaidos buvo patirtos. Jokių pinigines operacijas patvirtinančių
dokumentų pareiškėjas nėra pateikęs byloje iki šios dienos, todėl jo
reikalavimas priteisti 384 604,64 Lt išlaidas už statybos darbus yra niekuo
nepagrįstas ir teisėtai buvo atmestas.
2. Pareiškėjo motyvai, kad statiniai
jam buvo perleisti už simbolinę kainą, šis pirkimo-pardavimo sandoris
„<...>turėjo savas priežastis<...>“
ir tai buvo tik apelianto ir sporto klubo tarpusavio reikalai, į kuriuos Kauno
apygardos administracinis teismas neturėtų kištis, yra nepagrįsti jokiais
įrodymais (pvz., kad statiniai perleisti už simboline kainą), nepaneigia fakto,
kad jam yra atlyginta taikant vienašalę restituciją, tai, kad sandoris turėjo
savas priežastis, kaip nurodė pareiškėjas, dar kartą patvirtina jo, kaip
teisinių santykių dalyvio, nesąžiningumą, be to, verčia manyti apie tai, kad
jis sudarinėjo apsimestinį sandorį, kuris teisės aktais yra draudžiamas, kita
vertus, iš neteisėtų veiksmų teisė nekyla. Todėl tokie pareiškėjo teisės
normomis nepagrįsti argumentai yra visiškai atmestini.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2006
m. birželio 5 d. sprendimu padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra sąžiningas
statinių įgijėjas iš sporto klubo „Setas“,
kadangi jis pats buvo šių statinių statybos vykdytojas, todėl jam turėjo būti
žinomos aplinkybės apie tai, kad statiniai yra statomi ant Kauno miesto
savivaldybei nuosavybės teise priklausančios aikštelės. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai
pripažintas nesąžiningu nagrinėjamų teisinių santykių dalyviu, nes jis statybas
vykdė sporto aikštelėje, kuri nuosavybės teise priklausė ieškovui, ir neturėjo
jokių teisių į žemės sklypą, kuriame buvo vykdoma statyba, todėl vykdant
statybas buvo šiurkščiai pažeistos Statybos įstatymo imperatyviosios nuostatos.
Taigi pareiškėjo kaltė yra akivaizdi ir įrodyta.
4. Paprastai elgiantis apdairiai,
ekonomiškai ir protingai, po griovimo darbų likusios statybinės medžiagos būna
realizuojamos už tam tikrą pinigų sumą. Todėl Kauno apygardos administracinio
teismo vertinimas, kad statybinės atliekos galėjo pareiškėjui
duoti 30 000 Lt naudą, nėra nepagrįstas.
Nors pareiškėjas ir teigia, tačiau nepateikia jokių įrodymų byloje apie tai,
kad statybinės atliekos buvo tiesiog išmetamos, o už išvežimą buvo mokomi papildomi
pinigai. Todėl tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.
Kauno apskrities viršininko
administracija atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės
apeliacinius skundus (II tomas, b. l. 135 – 137) prašo pareiškėjo apeliacinį
skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d.
sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, palikti
nepakeistą, Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime
nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Kauno apskrities viršininko
administracija sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo
motyvu, kad statinių vertė pareiškėjui yra kompensuota pagal Lietuvos
apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.
2A-212/2006 taikant vienašalę restituciją, kadangi pareiškėjui buvo priteista
20 000 Lt suma, kurią jis sumokėjo sporto klubui „Setas“ pagal 1999 m. gruodžio 1
d. karkasinio vieno aukšto sporto komplekso 1U1Ž su priklausiniais – kiemo statiniais,
pirkimo-pardavimo sutartį.
2. Žemės
ir kito nekilnojamojo turto kadastro bylos negali būti laikomos
įrodymais, patvirtinančiais, kiek realiai kainavo objektų statybos, kadangi šių
bylų paskirtis yra visai kitokia.
3. Kauno apskrities viršininko
administracija negali sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad teismo nurodomi
formalios statinių perleidimo sutarties bendrosios kompetencijos teisme panaikinimas ir atitinkamas restitucijos
taikymas nepaneigia pareiškėjo turėtų nuostolių, kad tokiais teismo
sprendimo argumentais be jokio pagrindo ir neteisėtai kišamasi į pareiškėjo ir
sporto klubo „Setas“ tarpusavio
civilinius teisinius santykius. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra paneigti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje
byloje Nr. A442-978/2009, kurioje konstatuota, kad „Lietuvos apeliacinio teismo
2006 m. birželio 5 d. sprendimu pripažinus minėtą pirkimo-pardavimo sutartį
negaliojančia, pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į minėtus pastatus, tačiau
pritaikius vienašalę restituciją, nuosavybės teisės į šiuos pastatus netekimas
jam buvo kompensuotas priteisus iš Kauno sporto klubo „Setas“ 20 000 Lt“.
4. Kadangi ginčas šioje byloje yra
dėl turtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, iš kokių neteisėtų veiksmų yra
kildinama žala. Pareiškėjas žalą kildina iš veiksmų, kurie susiję su Kauno
sporto klubu „Setas“, tačiau ne su
pareiškėju. Jam taikant vienašalę restituciją priteista 20 000 Lt suma.
5. Pareiškėjas turtinę žalą kildino
iš 1996 m. spalio 14 d. išduoto leidimo vykdyti statybos darbus ir 1998 m.
gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akto. 1996 m. spalio
14 d. leidimu vykdyti statybos darbus buvo leista Kauno sporto klubui
„Setas“ statyti sporto aikštyną su
sporto sale. 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktu
buvo priimtas sporto aikštynas su lengvų konstrukcijų pastatu. Šių aktų
pagrindu VĮ Registrų centre buvo įregistruoti tik sporto kompleksas su kitais
statiniais – kiemo statiniais
(stogine, baseinu, kanalizacijos šuliniu, tvora). Todėl pareiškėjas
negali reikalauti žalos už objektus, kurių statybai nebuvo išduotas nei
statybos leidimas, nei statinio priėmimo naudoti aktas.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2007 m. kovo 19 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K?3-129/2007) nurodė, kad
„Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrįstai
R. R. pripažino nesąžiningu nagrinėjamų teisinių
santykių dalyviu, nes jis, būdamas Kauno sporto klubo „Setas“ prezidentas ir faktiškas ginčijamų statinių
statytojas, statybas vykdė sporto aikštelėje, kuri nuosavybės teise priklausė
ieškovui, ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, kuriame buvo vykdoma
statyba. Dėl to atmestinas kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija tinkamai neįvertino įrodymų, patvirtinančių atsakovo R. R. sąžiningumą“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjo R. R. apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.
Byloje ginčas iš esmės kyla dėl tariamos turtinės žalos,
kurią pareiškėjui padarė atsakovai savo neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu
pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Kadangi pareiškėjas ir atsakovai
apeliaciniais skundais skundžia įvairius pirmosios instancijos teismo sprendimo
aspektus, teisėjų kolegija kiekvieną iš jų įvertins atskirai.
Dėl žalos, susijusios su statybos darbais
Pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį, kuria pastarasis nusprendė, jog pareiškėjo prašomos priteisti
išlaidos 384604,64 Lt sumai už statybos darbus neatitinka CK 6.249 straipsnio
nuostatų ir todėl negali būti priteisiamos iš atsakovų kaip žalos atlyginimas.
Teismas konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai (t. I, b.l. 54-57, 60) negali
būti traktuojami kaip patirtos žalos įrodymai, taip pat įvertino tą aplinkybę,
kad 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu pareiškėjui,
taikant vienašalę restituciją, iš sporto klubo „Setas“ buvo priteista 20000 Lt,
kuriuos jis buvo sumokėjęs už aptariamus statinius.
Įvertinusi bylos medžiagą šiuo aspektu teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai
atmetė pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateikta Žemės
ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo byla ir UAB
„Bermanta“ pažyma (t. I, b.l. 54-57, 60) negali būti traktuojamos kaip pareiškėjo
turėtų išlaidų įrodymai, nes jos neatspindi faktiškai patirtų išlaidų. Be to,
teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai
atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nors bendrosios kompetencijos teismai
konstatavo, jog faktinis statinių statytojas buvo pareiškėjas, nuosavybės teisę
į šiuos statinius jis įgijo 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi,
sudaryta tarp pareiškėjo ir sporto klubo „Setas“ (t. I, b.l. 14). Lietuvos
apeliaciniam teismui pirmiau minėtu 2006 m. birželio 6 d. sprendimu pripažinus
šią pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pareiškėjas neteko nuosavybės
teisės į šiuos statinius, tačiau toks nuosavybės teisės į statinius netekimas
jam buvo kompensuotas pritaikius vienašalę restituciją ir priteisus iš sporto
klubas „Setas“ 20000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad šį aspektą nurodė ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas savo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartyje
(administracinė byla Nr. A442-978/2009).
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes
teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimą pagrindo nėra.
Dėl žalos, susijusios su griovimo darbais ir
detaliojo plano parengimu
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje
esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo turėtos išlaidos dėl griovimo
darbų atitinka CK 6.249 straipsnio reikalavimus, todėl nusprendė, jog atsakovų
neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 84000 Lt žala. Vis dėlto
pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į paties pareiškėjo nesąžiningumą,
taip pat į tai, kad pareiškėjas iš griaunamo sporto komplekso turėjo naudos,
todėl reikalavimą atlyginti turtinę žalą tenkino 21800,00 Lt dydžiu ir
nusprendė, kad atsakovų atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė priteisiant iš jų
po 10900,00 Lt.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame
skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė, kokie
konkretūs Kauno miesto savivaldybės veiksmai yra neteisėti ir kokias konkrečias
teisės normas jie pažeidė, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo
sprendime nurodyti atsakovo veiksmai nėra susiję su pareiškėju, o sietini su
sporto klubu „Setas“. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios
instancijos teismas savo sprendime aiškiai nurodė konkrečius veiksmus (t. II,
b.l 88-89 ir b.l. 103 paties atsakovo apeliaciniame skunde 1-3 punktais
nurodyti veiksmai), kuriuos pirmosios instancijos teismas aiškiai traktavo kaip
neteisėtus („... akivaizdu, kad žala R. R. buvo padaryta
tokiais atsakovų neatitinkančiais teisės aktų veiksmais: ...“). Pirmosios
instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti
konkrečiais atsakovų veiksmais, bei konstatavo, jog tokie pažeidimai buvo
nustatyti ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (konkrečiai, 2002 m.
vasario 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-66/2002); 2006
m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu (civilinė byla Nr.
2A-212/2002). Todėl šiuo aspektu naikinti pirmosios instancijos teismo
sprendimą nėra pagrindo.
Atmestinas ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės
teiginys apie tai, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos
žalos nėra priežastinio ryšio, nes pirmiau minėti atsakovo veiksmai sietini ne
su pareiškėju, o su sporto klubu „Setas“. Šiuo klausimu teisėjų kolegija
pažymi, kad nors atsakovų neteisėti veiksmai sietini su sporto klubu „Setas“,
bendrosios kompetencijos teismams (inter
alia, 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu (civilinė
byla Nr. 2A-212/2002) konstatavus, jog pareiškėjas R. R. buvo
faktinis statinių statytojas, ir jį įpareigojus šiuos statinius nugriauti, tarp
neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos (t. y. išlaidų, kurias
jis patyrė griaunant pastatus) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y.
jei atsakovai nebūtų ėmęsi minėtų neteisėtų veiksmų, tikėtinai nebūtų pastatyti
statiniai, kuriuos vėliau teismas įpareigojo nugriauti būtent pareiškėją R. R., kaip faktinį šių statinių statytoją. Analogiška
išvada darytina ir dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės teiginio, kad
pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ne CK 6.282 straipsnio 1 dalį,
o CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kadangi R. R. veikė savo
rizika, nes jam nebuvo išduotas statybos leidimas. Šiuo klausimu teisėjų
kolegija pažymi, jog 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta
tarp pareiškėjo ir sporto klubo „Setas“, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m.
birželio 6 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia ne dėl to, kad
pareiškėjas neturėjo statybos leidimo, be to, pirmiau minėtuose bendrosios
kompetencijos teismų sprendimuose ir ginčijamame pirmosios instancijos teismo
sprendime yra konstatuoti teisės aktų pažeidimai, tiesiogiai sietini aptariamų
statinių statymu ir, atitinkamai, jų nugriovimo darbais. Tarp tokių atsakovų
veiksmų yra ir 1998 m. gegužės 25 d. išduotas Individualaus statinio priėmimo
naudoti aktas, kurį, be kita ko, pasirašė ir Kauno miesto savivaldybės pareigūnas
(t. I, b.l. 13). Taigi atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė
nesutrukdė atsakovui konstatuoti, kad aptariami statiniai atitinka nustatytus
reikalavimus ir jie priimami naudoti. Atsižvelgiant į tai manytina, kad šiuo
atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas besąlygiškai prisiėmė visą
riziką ar sutiko su žalos padarymu (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama
į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje
pagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko
administracija apeliaciniame skunde neginčija savo veiksmų neteisėtumo fakto ir
priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau nurodo,
kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendrosios
kompetencijos teismai konstatavo pareiškėjo R. R. nesąžiningumą,
privalėjo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalavimą dėl žalos
atlyginimo šioje dalyje visiškai atmesti, o ne sumažinti.
Teisėjų kolegijos manymu, toks teiginys
atmestinas. Pažymėtina, kad vien atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, jog
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendime konstatavo R. R. nesąžiningumą, dar nėra pakankamas pagrindas
reikalavimą dėl žalos atlyginimo visiškai atmesti. Teisėjų kolegija mano, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad
atsakovai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus jie ir jų darbuotojai privalėjo
veikti. Šis aspektas taip pat yra svarbus sprendžiant žalos atlyginimo
klausimą, nes byloje ginčas sprendžiamas dėl žalos, padarytos būtent
neteisėtais atsakovų veiksmais, atlyginimo. Manytina, kad pirmosios instancijos
teismas pagrįstai įvertino tiek pareiškėjo nesąžiningumą, tiek ir atsakovų kaltės
dydį, todėl šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą
pagrindo nėra.
Dėl žalos, susijusios su griovimo išlaidomis,
dydžio (84000 Lt), teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui
pareiškėjas pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. I, b.l.
63-67), jas patvirtino ir liudytojas D. B.. Be to,
faktinę aplinkybę, kad didesnė statinių dalis nugriauta patvirtina ir antstolio
M. L. 2007 m. lapkričio 27 d. aktas (t. I., b.l. 61).
Nors jame nurodoma, kad dalis statinių nenugriauta, toks teiginys nepaneigia
pirmiau minėtų pareiškėjo išlaidų, be to, dalis išlaidų patirta jau po minėto
akto surašymo (t. I., b.l. 67). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patirta pastato
griovimo žala yra 84000 Lt.
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas iš
statybinių atliekų turėjo 30000 Lt naudos. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos
teismo sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu jis padarė tokią išvadą, nes byloje
nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti tokią išvadą. Atsižvelgdama į tai
teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo
sprendimas keistinas. Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo kaltės yra 60 proc., o atsakovų kaltės –
40 proc., taip pat į tai, jog atsakovai yra lygiomis dalimis kalti prieš
pareiškėją ir kad jų atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė, teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CK 6.271 ir 6.282 straipsnio 1 dalimi), sprendžia, kad iš
kiekvieno atsakovo už griovimo darbus pareiškėjui priteistina po 16800 Lt.
Dėl žalos, susijusios su detaliojo plano
parengimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, jog byloje esantys įrodymai (t II, b.l. 65-67) patvirtina, kad
pareiškėjas R. R. patyrė išlaidas, kurias sudaro
detaliojo plano žemės sklypui adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) parengimas. Nors atsakovai Kauno apskrities
viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė teigia, kad pats
detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, o
panaikinus pareiškėjo ir sporto klubas „Setas“ sudarytą pirkimo-pardavimo
sutartį paprasčiausiai išnyko detaliojo plano tvirtinimo pagrindas, teisėjų kolegija
pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovams
turėjo būti žinoma apie nuosavybės teisių pažeidimą. Šiuo atveju atkreiptinas
dėmesys į tai, kad 2004 m. liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1732 ne tik buvo abstrakčiai
patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys
neskelbtini)detalusis planas, tačiau jo 2 punktu buvo siūloma išnuomoti šį
žemės sklypą R. R.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog
atsakovai, prieš tvirtindami aptariamą detalųjį planą privalėjo įvertinti tą faktą,
jog R. R. nėra šio sklypo savininkas.
Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo
sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo R. R. apeliacinį
skundą tenkinti iš dalies, atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos,
apeliacinius skundus atmesti.
Pakeisti Kauno
apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo rezoliucinės
dalies 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Priteisti R. R. naudai
iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės, įm. kodas
188691967, po 17050 litų turtinės žalos atlyginimo“.
Likusią sprendimo dalį
palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Artūras
Drigotas
Irmantas Jarukaitis