Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-335-227-2008].doc
Bylos nr.: 2S-335-227/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                  Civilinė byla Nr. 2S – 335 – 227 / 2008

Virginija Svirplienė                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                               121.14; 122.4; 128.11

                                                                          

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. rugpjūčio 13 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų areštuoti lėšas, esančias banko sąskaitoje, atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų, skolininkui V. P. įmonei, išieškotojui Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, suinteresuotam asmeniui AB Ūkio bankui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

Pareiškėja prašė panaikinti antstolio M. Alšausko 2008 m. gegužės 8 d. patvarkymą Nr. 0089/06/01645. Nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą iš V. P. įmonės buvo  areštuotos AB Ūkio banko jos asmeninėje sąskaitoje esančios  piniginės lėšos, pervestos 2008-05-07 iš UAB „Soleic“ ir skirtos išimtinai dengti kreditui, paimtam iš banko vystyti UAB „Soleic“ verslą, kurios akcininkė ji ir yra. Paimtas iš banko kreditas yra jos asmeninė prievolė, už kurią sutuoktinis V. P. nėra atsakingas. Areštavus nurodytą sąskaitą ji nebeturės jokios galimybės padengti kredito iki sutartyje nurodyto termino – 2008-05-28. Tokiu būdu, antstolio patvarkymas yra nepagrįstas.

 

2008 m. birželio 16 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė I. P. skundą. Nustatė, kad 2008-05-08 patvarkymu Nr. 0089/06/01645 areštuotos lėšos, priklausančios I. P., esančios sąskaitoje AB Ūkio banke, V. P. įmonės 212 774,41 Lt skolos padengimui pagal Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį dokumentą. Sutuoktiniai I. P. ir V. P. nurodė, kad vedybinės sutarties nėra sudarę, sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Be to, byloje nėra duomenų, kad areštuotos piniginės lėšos, skirtos asmeniniam vieno iš sutuoktinių verslui plėtoti. Tokiu būdu, teismas laikė, kad sutuoktinių įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šios įmonės skolas privalo padengti abu sutuoktiniai (CK 3.88 str.). Antstolis, areštuodamas I. P. sąskaitą vykdė išieškojimą iš turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl jo patvarkymas areštuoti lėšas yra pagrįstas.

 

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir patenkinti jos skundą – panaikinti antstolio 2008-05-18 patvarkymą areštuoti lėšas, esančias AB Ūkio banke ir priklausančias I. P.. Skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškime, papildomai nurodo, kad dėl teisinių žinių stokos pirmosios instancijos teismui nepateikė 2008-01-28 paskolos sutarties, įrodančios, jog ji paimtą iš banko kreditą- 150 000Lt paskolino UAB „Soleic“  pastatų su žemės sklypu įgijimui  bei apyvartinėmis lėšomis. Kredito dengimas AB Ūkio bankui yra jos verslo dalis ir atitinka CK 3.91 str. įtvirtintą išimtį dėl lėšų, būtinų asmeninei sutuoktinio įmonei.

 

            Atsiliepimu skolininko V. P. įmonės atstovas V. P. prašo  atskirąjį skundą patenkinti, o antstolis M. Alšauskas- atmesti .

 

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, be to, privalo padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 654 str.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0089/06/01645/2006 dokumentų matyti, kad antstolis, vykdydamas  212 774,41 skolos išieškojimą iš  V. P. įmonės, areštavo V. P. sutuoktinės I. P. vardu banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.  

Byloje  nėra  duomenų,  kad  pareiškėja  ir    jos sutuoktinis  būtų  sudarę vedybų sutartį, todėl  bylą   nagrinėjęs teismas  pagrįstai   sutuoktinių  turtui  taikė   CK     normas, reglamentuojančias  įstatymų nustatytą sutuoktinių turto  teisinį  režimą.  CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal  kurią  visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų  bendroji  jungtinė  nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno   ar  abiejų  sutuoktinių vardu. Įmonė - turtinis kompleksas ir,   kaip  toks, yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.). Kadangi V. P. įmonė yra įsteigta jo(V. P.) su I. P. santuokos metu, preziumuojama, kad ji yra sutuoktinių bendroji  jungtinė nuosavybė, nes neįrodyta priešingai(CK 3.88 str.1d.1p, 4p ir 2d).  Todėl prievolės, kylančios  iš   sutuoktinių bendro  turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra  bendros sutuoktinių  prievolės, vykdomos iš bendro jų turto , kuriam priskiriamos ir piniginės lėšos, esančios banke vieno ar kito sutuoktinio vardu. (CK 3.109 str.). Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas V. ir I. P. tarpusavio  turtiniams  santykiams ir civilinei  atsakomybei pagal   prievoles pagrįstai taikė normas, , reglamentuojančias turto  teisinį  režimą  pagal įstatymą- CK 3.109 str. , ir šias normas apylinkės teismas tinkamai aiškino.  Būtent toks šio  klausimo sprendimas  leidžia  apsaugoti individualių  įmonių   kreditorių interesus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose tik  įrodžius,  kad  verslu  vertėsi  tik     vienas sutuoktinis  be  kito  sutuoktinio žinios ar prieš jo  valią   ir verslo  duodama  nauda nebuvo panaudota šeimos interesais,   būtų  galima   daryti   priešingą  išvadą.  Tačiau šiuo atveju įrodymų, leidžiančių daryti tokią išvadą, nėra (CPK 178 str.).

Apeliantė kelia   CK 3.91 straipsnio taikymo klausimą ir teigia, jog jos vardu banke esančios piniginės lėšos negalėjo būti areštuotos, nes ji gautą iš banko  kreditą – 150 000Lt paskolino UAB „Soleic“ pastatų su žemės sklypu įgijimui bei apyvartinėms lėšoms, o pinigai, esantys areštuotoje sąskaitoje buvo įnešti UAB „Soleic“ jos atsiskaitymui su banku. Tai , jos nuomone, rodo, jog jos kredito dengimas AB Ūkio bankui yra jos verslo dalis, nes ji yra UAB „Soleic“ akcininkė  ir ši aplinkybė visiškai atitinka LR CK 3.91 str. įtvirtintą išimtį dėl lėšų, būtinų asmeninei sutuoktinio, t.y jos įmonei(ūkiui, verslui) ir turėjo būti taikoma jos atžvilgiu.   Tačiau CK  3.91  straipsnis  reglamentuoja situaciją, kai  steigiama   ribotos  civilinės  atsakomybės  įmonė, į kurios turtą  dalyviai   netenka  nuosavybės  teisės,  pavyzdžiui, akcinė bendrovė.   Nagrinėjamoje  byloje santuokos metu buvo įsteigta individuali įmonė, kuri, kaip turtinis kompleksas, yra dalyvio nuosavybė. Dėl šios  priežasties  tokia  įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl prievolės, kilusios būtent iš individualios V. P. įmonės veiklos, o ne iš UAB “Soleic“. Pažymėtina, jog apeliantė teiginio, jog į jos (I. P.)  vardu esančią  ir antstolio areštuotą sąskaitą pinigus  įnešė UAB „Soleic“ ir kad  jos buvo skirtos kredito, paimtos iš banko I. P. vardu,  dengimui, neįrodė(CPK 178 str.). Kartu su skundu  pateikta 2008-02-28 sutartis Nr.1 , bei su suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimu pateikti papildomi duomenys, esmės nekeičia ir skundžiamam apylinkės teismo procesiniam sprendimui įtakos neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms  CK 3.91 straipsnio  nagrinėjamoje byloje ir negalėjo būti taikomas.

Tokiu būdu, apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad sutuoktinių įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šios įmonės skolas privalo padengti abu sutuoktiniai iš bendro turto(CK 3.88 str., 3.109 str.). Dėl šių motyvų atskirojo skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, nes antstolis, areštuodamas I. P. sąskaitą, išieškojimą vykdė iš turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Todėl  naikinti nutartį atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus atskirąjį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,00 Lt (keturiasdešimt keturis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai                                                                                 Margarita Dzelzienė

 

                                                                                                        Birutė Jonaitienė

 

                                                                                                        Birutė Valiulienė