Civilinė byla Nr. e2A-1223-864/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14847-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;
2.6.8.4.; 2.6.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus ieškinį atsakovams K. S. ir L. R.-S. dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VŠĮ) Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus (toliau – ieškovė) kreipėsi su ieškiniu prašydama solidariai priteisti iš atsakovų K. S. ir L. R.-S. (toliau - atsakovas ir atsakovė, abu kartu – atsakovai) 11 375,75 Eur skolą, 1 911,23 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sutiko ir prašė, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad:
1.1. 2021 m. birželio 21 d. ieškovė ir atsakovai, kaip tėvai veikdami savo nepilnamečių vaikų D. S. ir L. S. interesais, sudarė su ieškove mokymo paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartys): Mokymo sutartį Nr. LIFV13564S6032 dėl nepilnamečio vaiko L. S. ugdymo; Mokymo sutartį Nr. 13564S6033 dėl nepilnamečio vaiko D. S. ugdymo. 2022 m. liepos 5 d. pasirašyta nauja Priedo Nr. 1 redakcija prie sudarytų sutarčių, kuriame susitarta dėl pakeisto mokesčių dydžio už atsakovų nepilnamečių vaikų L. S. ir D. S. mokymo ir kitas susijusias paslaugas 2022/2023 mokslo metams.
1.2. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. pagal Sutartis, remiantis sutarties Priede Nr. 1 nurodytais įkainiais, buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros, kurių atsakovai, ieškovės teigimu, laiku ir tinkamai neapmokėjo, dėl ko susidarė atsakovų 11 375,75 Eur dydžio įsiskolinimas ieškovei.
1.3. Sutarčių III skyriaus 3 dalyje numatyti atsakovų kaip tėvų pagal Sutartis prisiimti įsipareigojimai. Vienas iš tokių atsakovų prisiimtų įsipareigojimų – laiku mokėti Sutarčių nustatytus mokesčius už paslaugas ieškovei. Taigi, mokėjimo prievolė pagal sudarytas sutartis, ieškovės teigimu, atsakovams kilo kaip tėvams ir dėl susidariusio įsiskolinimo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai sieja išimtinai tik ieškovę kaip kreditorę ir atsakovus kaip skolininkus.
1.4. Sutarčių VI skyriaus 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri pažeidžia nustatytus piniginius įsipareigojimus, privalo sumokėti kitai šaliai 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovai tinkamai nevykdė savo prisiimtų piniginių prievolių ieškovei ir dėl to atsakovams turėtų būti taikoma Sutartyse numatyta civilinė atsakomybė, priteisiant ieškovės naudai 1 911,23 Eur delspinigių sumą, skaičiuojant delspinigius už 6 mėnesių terminą iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovai, ieškovės teigimu, tinkamai nevykdydami pagal Sutartis savo prisiimtų piniginių prievolių ieškovei, tokiais savo veiksmais ne tik pažeidė su ieškove sudarytų Sutarčių nuostatas, bet taip pat ir pagrindinius prievolių vykdymo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo principus.
2. Atsakovas K. S. atsiliepimu iš dalies su ieškiniu sutiko ir prašė nepriteisti solidariai bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos susidarė išskirtinai dėl atsakovės L. R.-S. kaltės. Prašė visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas priteisti iš atsakovės. Atsakovas neginčijo Sutarčių sudarymo fakto. Taip pat sutiko, kad susidarė įsiskolinimas už vaikų mokslą, tačiau paaiškino, kad :
2.1. Santuokos metu jam ir atsakovei L. R.-S., gimė du sūnūs L. S. ir D. S. Kadangi atsakovė Ispanijoje susirado kitą vyrą ir pasiliko su juo gyventi, jam, atsakovui, su abiem sūnumis teko grįžti į Lietuvą. Šiuo metu atsakovė gyvena Ispanijoje ir nustojo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovui vienam teko ir tenka šiuo metu galvoti, iš kur gauti piniginių lėšų, kad galėtų išlaikyti Lietuvoje turimą būstą bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jis kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-3268-141/2023 atsakovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui, viso 500 Eur. Nuo nutarties priėmimo dienos atsakovė jos nevykdo ir neteikia vaikams išlaikymo.
2.2. Anot atsakovo, jis manė, jei atsakovė mokės pagal teismo nutartį vaikams išlaikymą, galės mokėti įsiskolinimą ieškovei, kuris atsirado dėl atsakovės kaltės. Būtent ji norėjo, kad vaikai visada lankytų privačią mokyklą, žadėjo vaikams mokėti už mokslus, tačiau kai jai atsakovas pranešė apie įsiskolinimą ieškovei ir kad reikia mokėti skolą, ji paprasčiausiai pasakė, kad neturi kuo sumokėti ir nežada spręsti šios problemos.
2.3. Atsakovas ne vieną kartą kalbėjosi su ieškove ir bandė tartis gražiuoju dėl skolos sumokėjimo, aiškino visą susidariusią situaciją, aiškino, kad vyksta skyrybų procesas, kad bando derinti šiuos klausimus, kad skola būtų sumokėta. Taigi, atsakovas nesutiko, kad toks įsiskolinimas atsirado dėl jo kaltės, nes, privačios mokyklos parinkimas vaikams ir toks noras, kad ją jie lankytų, buvo būtent atsakovės noras ir pažadas vaikams. Atsakovo nuomone, toks įsiskolinimas turi būti priteistas būtent iš jos, o ne iš atsakovo ir tai turi būti pripažinta jos asmeniniais įsiskolinimais, kuriuos ji turi mokėti iš savo asmeninių lėšų.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. gruodžio 18 d. 13.30 val. Dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 12 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.
4. Teisme gautas atsakovės L. R.-S. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad per pastaruosius 7 metus ji savo šeimą išlaikė visiškai viena. Iki koronaviruso pandemijos pradžios ir įvykių Ukrainoje bei Rusijoje ji vykdė savo įsipareigojimus šeimai ir mokyklai. Prie mokyklos galėjo prisidėti iš nedidelių pajamų, kurias ji turėjo iš patalpų nuomos. Būtent atsakovas norėjo, kad vaikai mokytųsi privačioje mokykloje. Nuo 2021 m. ji su vyru negyvena kartu, neveda bendro namų ūkio ir šiuo metu yra pateikusi skyrybų prašymą. Kaip nurodo atsakovė, 2021 metų gruodį vyrui Kalėdoms pervedė 12 000 Eur, skirtų mokyklos ir vaikų išlaikymui. Vasario 27 dieną iš Rusijos pervedė 13 615 Eur vaikų išlaikymui ir mokykloms apmokėti. Nepaisant to, ji ir toliau mokėjo už mokyklą. Tuo metu jau buvo prasidėjęs karas su Ukraina ir atsakovė suprato, kad ji nebepajėgs susimokėti už vaikų mokyklą, todėl pasiūlė vaikus perkelti į valstybinę mokyklą. 2022 metų lapkritį atsakovė vyrui pasakė, kad nebegalės mokėti už mokslą. Atsakovės teigimu, atsakovas privalėjo pranešti mokyklai, kad nutrauks tolesnį mokslą iki 2022 m. vasaros. Tačiau jis to nepadarė ir slapčia nuo atsakovės toliau vedė vaikus į privačią mokyklą. Taip pat ji parašė mokyklai, kad negali toliau mokėti už vaikų mokslus. Atsakovės teigimu, būtent dėl atsakovo K. S. kaltės susidarė skola ieškovei. Mokykla taip pat žinojo šią situaciją, tačiau atsakovės vyras ir mokyklos administracijos atstovai, į atsakovės kreipimąsi dėl būtinybės nutraukti mokamo mokymosi sutartį, nekreipė dėmesio ir toliau teikė mokymo paslaugas atsakovės vaikams be jos sutikimo.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, pakeista bylos nagrinėjimo forma ir bylą nutarta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalims buvo nustatytas terminas pateikti papildomus įrodymus ar prašymus dėl dokumentų išreikalavimo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 1 d. gautas atsakovo K. S. pranešimas, kuriame jis nurodė, kad su atsakove sutarė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo užbaigti taikiai, bendru sutarimu, pasirašė dokumentus ir dokumentai 2024 m. sausio 26 d. yra pateikti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, bylos Nr. 2YT-2612-892/2024. Prie šios nagrinėjamos civilinės bylos yra išsiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui pranešimas, kuriame nurodyta, kaip po santuokos nutraukimo bus sprendžiami šioje byloje esantys skoliniai įsipareigojimai. Nurodė, kad visi skoliniai įsipareigojimai šioje civilinėje byloje dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo pripažįstami šalių solidariais skoliniais įsipareigojimais, tačiau šalys susitaria, kad skolinius įsipareigojimus mokės jis, K. S. Kadangi skolos suma yra nemaža, o jam šią skolos sumą reikės sumokėti, iš karto jis tokios pinigų sumos tikrai neturės, todėl prašo leisti jam skolą sumokėti dalimis, sudarant skolos mokėjimo grafiką ir skolą išdėstant bent 24 mėnesių laikotarpiui arba ilgiau. Esant galimybei pažada skolą išmokėti greičiau.
7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 5 d. gautas atsakovės L. R.-S. pranešimas, kuriame nurodoma, jog ji su atsakovu K. S. pasirašė dokumentus, kuriuose patvirtinama, kad atsakovas K. S. prisiima visus įsipareigojimus dėl skolos.
8. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 13 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, o atsakovo K. S. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo netenkinti. Ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteisti 3 686,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė visą laiką laikėsi pozicijos, jog atsakovų prievolė prieš ieškovę yra solidari, įvertinus šios prievolės pobūdį ir galiojantį teisinį reglamentavimą. 2024 m. sausio 26 d. į bylą buvo pateiktas atsakovų pranešimas kartu su atsakovų pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovų pasirašytoje sutartyje numatyta, kad visi iš nagrinėjamos bylos kylantys skoliniai įsipareigojimai laikytini solidariais. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovų susitarime numatytas susitarimas dėl skolos dengimo tvarkos neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir ieškovės kaip kreditorės teisėms ar ginčo objektu esančios prievolės pobūdžiui. Minėtas susitarimas aktualus tik atsakovų tarpusavio santykiams, kurie nėra nagrinėjamos bylos objektas. Ieškovės prašoma priteisti skola turėtų būti priteista solidariai iš abiejų atsakovų. Ieškovės įsitikinimu, 2024 m. vasario 1 d. atsakovo prašymas neturėtų būti tenkinamas, nes atsakovų skola yra solidari. Vieno iš atsakovų kaip bendraskolių turtinė padėtis objektyviai negali pateisinti sprendimo įvykdymo išdėstymo. Tik tuo atveju, jeigu abiejų solidarių skolininkų padėtis atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, galėtų būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas. Tuo atveju, jeigu būtų tenkintas atsakovo prašymas, nevertinant abiejų solidarių skolininkų esamos turtinės padėties, tai būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas skolininkų interesams, kurie ilgą laiką nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų dėl kurių dydžio net nėra jokio ginčo. Sprendžiant iš atsakovų į bylą pateiktos 2024 m. sausio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 ir 11 punktų, abiejų atsakovų turtinė padėtis nėra sudėtinga (t. y. atsakovė L. R.-S. yra pajėgi per 6 mėnesių terminą sumokėti kitam atsakovui itin didelę kompensaciją (t. y. 150 000 Eur), o atsakovas K. S. valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia 300 000 Eur). Pateiktame atsakovo prašyme nebuvo nurodyta jokių objektyvių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti labai išimtinio atvejo egzistavimą, kada minėtas CPK 284 straipsnyje įtvirtintas institutas galėtų būti taikomas.
9. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas K. S. iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad iš dalies su ieškiniu sutinka. Atsakovas sutiko su ieškovės prašoma priteisti skolos suma ir netesybomis. Nurodė, kad jis su atsakove L. R.-S. pasirašė dokumentus, kuriuose patvirtinama, kad jis prisiima visus įsipareigojimus dėl skolos ir netesybų. Prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė L. R.-S. iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ji su atsakovu K. S. pasirašė dokumentus, kuriuose patvirtinama, kad atsakovas K. S. prisiima visus įsipareigojimus dėl skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei VŠĮ Vilniaus tarptautiniam prancūzų licėjui solidariai iš atsakovų K. S. ir L. R.-S. 11 375,75 Eur skolą, 1911,23 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (13 286,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 686,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė solidariai iš atsakovų K. S. ir L. R.-S. valstybei 25,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Netenkino atsakovo K. S. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 21 d. VŠĮ Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus (ieškovė) ir K. S. bei L. R.-S. (atsakovai), kaip tėvai veikdami savo nepilnamečių vaikų D. S. ir L. S. interesais, sudarė su ieškove mokymo paslaugų teikimo sutartis: Mokymo sutartį Nr. LIFV13564S6032 dėl nepilnamečio vaiko L. S. ugdymo; Mokymo sutartį Nr. 13564S6033 dėl nepilnamečio vaiko D. S. ugdymo. 2022 m. liepos 5 d. pasirašyta nauja Priedo Nr. 1 redakcija prie sudarytų Sutarčių, kuriame, susitarta dėl pakeisto mokesčių dydžio už atsakovų nepilnamečių vaikų L. S. ir D. S. mokymo ir kitas susijusias paslaugas 2022/2023 mokslo metams. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. pagal Sutartį, remiantis Sutarties Priede Nr. 1 nurodytais įkainiais, buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui toliau nurodytos sąskaitos faktūros, kurių atsakovai laiku ir tinkamai neapmokėjo ir dėl ko susidarė atsakovų 11 375,75 Eur dydžio įsiskolinimas ieškovei, t. y. 2022 m. spalio 5 d. sąskaita faktūra Nr. S0013785 – 896,80 Eur suma; 2022 m. lapkričio 8 d. sąskaita faktūra Nr. S0014481 – 1 228,00 Eur suma; 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaita faktūra Nr. S0015012– 1.242,40 Eur suma; 2022 m. gruodžio 23 d. sąskaita faktūra Nr. S0015541 – 67,20 Eur suma; 2023 m. sausio 5 d. sąskaita faktūra Nr. S0016054 – 1 156,00 Eur suma; 2023 m. vasario 6 d. sąskaita faktūra Nr. S0016571 – 1 252,00 Eur suma; 2023 m. kovo 6 d. sąskaita faktūra Nr. S0017025 – 1 213,60 Eur suma; 2023 m. balandžio 5 d. sąskaita faktūra Nr. S0017702 – 1 252,00 Eur suma; 2023 m. gegužės 9 d. sąskaita faktūra Nr. S0018483 – 1 223,20 Eur suma; 2023 m. gegužės 10 d. sąskaita faktūra Nr. S0018836 – 360,00 Eur suma; 2023 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra Nr. S0019171 – 120,00 Eur suma; 2023 m. birželio 6 d. sąskaita faktūra Nr. S0019501 –1 242,40 Eur suma; 2023 m. liepos 3 d. sąskaita faktūra Nr. S0019807 – 16,55 Eur suma; 2023 m. liepos 3 d. sąskaita faktūra Nr. S0020074 – 105,60 Eur suma. Atsakovams tinkamai nevykdant savo prisiimtų piniginių prievolių, ieškovė taip pat prašė atsakovams taikyti Sutartyse numatytą civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovų 1 911,23 Eur delspinigių.
14. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio tarp šalių nekilo. Ginčas tarp šalių iš esmės buvo kilęs dėl prievolės, iš kurios yra kildinama minėta skola, pobūdžio (t. y. asmeninė ar solidari prievolė). Ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovų prievolė prieš ieškovę yra solidari. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad įsiskolinimas ieškovei turi būti priteistas iš atsakovės L. R.-S., nustatant, kad tai yra jos asmeninis įsiskolinimas, kurį ji turi mokėti iš savo asmeninių lėšų, o atsakovė laikėsi nuomonės, jog įsiskolinimas ieškovei turi būti priteistas iš atsakovo. Atsakovės teigimu, atsakovas privalėjo pranešti ieškovei, kad nutrauks tolesnį vaikų mokslą privačioje mokykloje, tačiau jis to nepadarė ir slapčia nuo atsakovės toliau vedė vaikus į mokamą mokyklą, dėl ko ir susidarė skola ieškovei už mokslą.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog į bylą yra pateiktas atsakovų pranešimas kartu su atsakovų pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 16 punkte numatyta, kad visi iš šios nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1731-1134/2024 kylantys skoliniai įsipareigojimai pripažįstami šalių solidariais skoliniai įsipareigojimai, tačiau šalys susitaria, kad skolinius įsipareigojimus mokės atsakovas K. S.
16. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad tarp šalių neliko ginčo ne tik dėl prašomos priteisti skolos dydžio, bet ir dėl pačios prievolės, iš kurios yra kildinama minėta skola, pobūdžio, t. y. kad prievolė laikytina solidaria. Minėtas aplinkybes atsakovai pripažino tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui metu savo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu teikdami teismui paaiškinimus.
17. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų susitarime numatytas susitarimas dėl skolos dengimo tvarkos neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir ieškovės kaip kreditorės teisėms ar ginčo objektu esančios prievolės pobūdžiui. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, minėtas susitarimas aktualus tik atsakovų tarpusavio santykiams, kurie nėra nagrinėjamos bylos objektas (t. y. susitarimas dėl to, kad „skolinius įsipareigojimus mokės K. S.“ aktualus tik atsakovų tarpusavio santykiams).
18. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad abu atsakovai solidariai padengtų visą pagal Sutartis susidariusią skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 2 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).
19. Iš byloje nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovai pažeidė sutartines prievoles, t. y. laiku ir tinkamai neapmokėjo 2022 m. spalio 5 d. sąskaitos faktūros Nr. S0013785; 2022 m. lapkričio 8 d. sąskaitos faktūros Nr. S0014481; 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaitos faktūros Nr. S0015012; 2022 m. gruodžio 23 d. sąskaitos faktūros Nr. S0015541; 2023 m. sausio 5 d. sąskaitos faktūros Nr. S0016054; 2023 m. vasario 6 d. sąskaitos faktūros Nr. S0016571; 2023 m. kovo 6 d. sąskaitos faktūros Nr. S0017025; 2023 m. balandžio 5 d. sąskaitos faktūros Nr. S0017702; 2023 m. gegužės 9 d. sąskaitos faktūros Nr. S0018483; 2023 m. gegužės 10 d. sąskaitos faktūros Nr. S0018836; 2023 m. birželio 1 d. sąskaitos faktūros Nr. S0019171; 2023 m. birželio 6 d. sąskaitos faktūros Nr. S0019501; 2023 m. liepos 3 d. sąskaitos faktūros Nr. S0019807; ir 2023 m. liepos 3 d. sąskaitos faktūros Nr. S0020074. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovai ieškovei liko skolingi 11 375,75 Eur už atsakovų nepilnamečiams vaikams suteiktas mokymo ir kitas susijusias paslaugas 2022/2023 mokslo metais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prievolę įvykdę, ginčiję skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis mokėti Sutartyse nustatytus mokesčius už suteiktas mokymo paslaugas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 11 375,75 Eur skolą už atsakovų nepilnamečiams vaikams suteiktas mokymo ir kitas susijusias paslaugas 2022/2023 mokslo metais yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų 1 911,23 Eur delspinigių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarčių VI skyriaus 1 dalyje numatyta, jog šalis, kuri pažeidžia nustatytus piniginius įsipareigojimus, privalo sumokėti kitai šaliai 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė prašė priteisti 1 911,23 delspinigių. Kadangi atsakovai laiku neįvykdė pareigos mokėti mokesčius už atsakovų nepilnamečiams vaikams suteiktas mokymo ir kitas susijusias paslaugas 2022/2023 mokslo metais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, solidariai iš atsakovų priteisiant 1911,23 Eur dydžio delspinigius (CK 6.258 straipsnis, 6.71 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 13 286,98 Eur (11 375,75 Eur + 1911,23 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažino pagrįstu, todėl taip pat tenkino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 3686,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 299 Eur žyminis mokestis, 3239,78 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui; už pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų analizę ir konsultaciją; už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą; už prašymo dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant parengimą; už prašymo argumentų pildymą, atsiliepiant į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) ir 147,50 Eur išlaidos už dokumentų vertimą; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos.
24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos buvo sąlygotos jos inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Atsakovai, laiku nevykdydami prievolių ieškovei, patys sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Net ir tuo atveju, kad atsakovai su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo sutiko, akivaizdu, kad iki teismo sprendimo, atsakovai prievolės taip ir neįvykdė, todėl privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ši patyrė siekdama nesumokėtos skolos priteisimo. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Dėl to ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 3 686,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
25. Atsakovas K. S. prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams.
26. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).
27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovų skola yra solidari. Dėl to vieno iš atsakovų kaip bendraskolių turtinė padėtis objektyviai negali pateisinti sprendimo įvykdymo išdėstymo. Tik tuo atveju, jeigu abiejų solidarių skolininkų padėtis atitiktų CPK 284 straipsnyje 1 dalyje numatytas sąlygas, galėtų būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu būtų tenkintas atsakovo prašymas, nevertinant abiejų solidarių skolininkų esamos turtinės padėties, tai būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas skolininkų interesams, kurie ilgą laiką nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų dėl kurių dydžio net nėra jokio ginčo.
28. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo ir tai, kad atsakovas savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindė savo sunkia turtine padėtimi, t. y. mažomis pajamomis, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Priešingai, iš atsakovų į bylą pateiktos 2024 m. sausio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punkto matyti, jog atsakovo K. S. turtinė padėtis nėra sudėtinga (t. y. atsakovas K. S. valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia 300 000 Eur). Minėtas aplinkybes patvirtinto ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Taip pat atsakovas nenurodė jokių objektyvių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti labai išimtinio atvejo egzistavimą, kada minėtas CPK 284 straipsnyje įtvirtintas institutas galėtų būti taikomas.
29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą, laikė, jog atsakovo prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovo prašymo netenkino.
Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
30. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje taip pat patyrė 25,25 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei solidariai iš atsakovų priteisė 25,25 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
31. Atsakovas K. S. (toliau ir atsakovas, ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-1731-1134/2024 kaip neteisėtą, neobjektyvų, nepagrįstą, šališką; priimti naują sprendimą byloje; priimti įrodymus prie apeliacinio skundo apie apelianto turtinę padėtį ir juos vertinti; nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už ieškovės advokato paslaugas, kadangi tokios priteistos išlaidos yra neadekvačios, neproporcingos, nesąžiningos ir dar labiau apeliantą finansiškai žlugdančios. Apeliaciniame skunde paantrina atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes apie atsakovės prievolių nepilnamečiams vaikams nevykdymą, nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia vėliau nurodomais motyvais:
31.1. Pasirašytus Sutarčių priedus persiuntė ieškovei tik 2023 m. birželio 12 d., t. y. praktiškai pasibaigus mokslo metams, o atsakovė juos atsisakė pasirašyti.
31.2. Nesutinka, kad įsiskolinimas ieškovei atsirado dėl apelianto kaltės, nes privačios mokyklos parinkimas vaikams ir toks noras, kad ją jie lankytų, buvo būtent atsakovės noras ir pažadas vaikams. Todėl, anot apelianto, įskolinimas turi būti priteistas būtent iš atsakovės, o ne iš apelianto ir tai turi būti pripažinta atsakovės asmeniniais įsiskolinimais, kuriuos ji turi mokėti iš savo asmeninių lėšų.
31.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Anot apelianto, atsakovų padėtis atitinka CPK 284 straipsnio l dalyje numatytas sąlygas: apelianto darbas yra laikinas, jis yra pensinio amžiaus bei dirba su sutartimi valstybės tarnyboje. Apelianto gaunamos pajamos yra nedidelės, reikia vienam išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir save, vaikų išlaikymui skirtų pinigų iš atsakovės negauna. Turi išlaikyti vienintelį turimą būstą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino atsakovų turtinės padėties, nors privalėjo į tai atsižvelgti ir vertinti. Apeliantas teigia, kad santuokos nutraukimo bendru sutarimu teisinių pasekmių sutartis yra tik formalus susitarimas tarp atsakovų. Teigia, jog atsakovė nemokės pasekmių sutartyje numatytų 150 000 Eur, kadangi atsakovė neturi pinigų, dėl to ji palieka atsakovui namo dalį.
31.4. Apelianto vertinimu, priteista suma už advokato paslaugas – 3 239,78 Eur yra tikrai labai didelė, neatitinkanti protingumo, proporcingumo, sąžiningumo kriterijų. Byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas ieškovei ne kartą siūlė taikiai baigti procesą, tik prašė sudaryti skolos mokėjimo grafiką.
32. Ieškovė VŠĮ Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1731-1134/2024, palikti nepakeistą ir atsakovo K. S. pateiktą 2024 m. kovo 27 d. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovų K. S. ir L. R.-S. ieškovės naudai nagrinėjamoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
32.1. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas skunde kelia skolos dydžio klausimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Esminis nesutarimas tarp atsakovų buvo kilęs tik dėl pačios prievolės pobūdžio (t. y. asmeninė ar solidari prievolė). Atsakovas K. S. laikėsi pozicijos, kad susidaręs įsiskolinimas turėtų būti priteistas asmeniškai iš atsakovės L. R.-S., o atsakovė laikėsi priešingos pozicijos, kad susidaręs įsiskolinimas turėtų būti priteistas asmeniškai iš atsakovo. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teisme šiuo metu nėra galima plėsti bylos nagrinėjimo ribas ir bandyti įrodinėti naujas, bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme nebuvusias aplinkybes.
32.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Solidariuosius skolininkus tik tarpusavyje sieja dalinė prievolė, tačiau bendraskoliai prieš kreditorių yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę reikalauti, kad abu atsakovai solidariai padengtų visą pagal Sutartis susidariusią skolą. Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ugdymo paslaugų sutarčiai dėl vaikų sudaryti nėra būtina, kad abu sutuoktiniai išreikštų savo valią.
32.3. Pažymi, kad 2024 m. sausio 26 d. į bylą buvo pateiktas atsakovų pranešimas kartu su abiejų atsakovų pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (EPP suteiktas reg. Nr. DOK-15072) (toliau - Sutartis dėl santuokos nutraukimo). Pateikus į nagrinėjamą bylą Sutartį dėl santuokos nutraukimo, nagrinėtoje byloje išnyko ginčas ir dėl pačios prievolės pobūdžio. Kitaip tariant, po to kai į bylą buvo pateikta Sutartis dėl santuokos nutraukimo, tapo aišku, kad atsakovai ne tik neginčija prašomo priteisti skolos dydžio, bet ir sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir taip pat solidaraus prievolės pobūdžio. Atsakovų pasirašytoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo buvo aiškiai ir tiesiogiai numatyta, kad visi iš nagrinėjamos bylos kylantys skoliniai įsipareigojimai laikytini solidariais atsakovų įsipareigojimais. Įvertinus atsakovų į bylą pateiktus dokumentus, buvo galima teigti, kad nagrinėtoje byloje nebuvo ginčo ne tik (i) dėl prašomos priteisti skolos dydžio (ši aplinkybė atsakovų nebuvo ginčijama viso bylos nagrinėjimo metu), bet ir (ii) dėl pačios prievolės, iš kurios yra kildinama minėta skola, pobūdžio, t. y. kad prievolė laikytina solidaria.
32.4. Atsakovų į bylą pateiktoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo numatytas jų tarpusavio susitarimas dėl skolos dengimo tvarkos neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir ieškovės kaip kreditorės teisėms ar ginčo objektu esančios prievolės pobūdžiui. Minėtas susitarimas aktualus tik pačių atsakovų tarpusavio santykiams, kurie nėra nagrinėjamos bylos objektas. Tuo tarpu prieš ieškovę abu atsakovai išliko solidariais skolininkas ir po Sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo, juolab, kad minėtoje sutartyje patys pripažino, jog „visi skoliniai įsipareigojimai <...> pripažįstami šalių solidariais skoliniais įsipareigojimais". Šiuo atveju atsakovai tinkamai nevykdydami pagal Sutartis savo prisiimtų piniginių prievolių ieškovei, tokiais savo veiksmais ne tik pažeidė su ieškove sudarytų Sutarčių nuostatas, bet taip pat ir pagrindinius prievolių vykdymo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo principus, kurie yra numatyti CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, priimtu sprendimu pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus ir pareikštu ieškiniu prašomą priteisti skolos sumą pagrįstai priteisė iš abiejų atsakovų solidariai, nesant byloje de facto ginčo tiek dėl skolos dydžio, tiek ir dėl pačios prievolės solidaraus pobūdžio.
32.5. Ieškovės vertinimu, apelianto skundo argumentai dėl teismo atsisakymo išdėstyti sprendimo vykdymą, neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymi, kad teisminė byla šiuo metu jau yra nagrinėjama ilgą laiką, tačiau atsakovas nesiekia bent iš dalies vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų (dėl kurių dydžio net nėra ginčo), bet sąmoningai vis bando atidėti teismo sprendimo priverstinį vykdymą. Visa tai parodo atsakovo nesąžiningumą ir tikrąjį sprendimo vykdymo išdėstymo siekį (t. y. bandymą atidėti priverstinį teismo sprendimo vykdymą). Papildomai pažymi, kad byloje nebuvo pateikta iš viso jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės L. R.-S. turtinę padėtį. Tuo tarpu iš skundo argumentų matyti, kad atsakovė L. R.-S. valdo atitinkamą nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėse ir gauna iš tokio turto pajamas, disponuoja reikšmingomis piniginių lėšų sumomis, kas leidžia manyti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra bloga. Dėl to pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių objektyviai negalėjo vertinti. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, solidarios prievolės atveju taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą institutą yra galima tik tuo atveju, kai abiejų skolininkų turtinė padėtis atitinka minėtoje nuostatoje įtvirtintus kriterijus. Kitaip tariant, tik tuo atveju, jeigu abiejų solidarių skolininkų padėtis atitiktų CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, galėtų būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas. Tuo atveju, jeigu šiuo metu būtų buvęs tenkintas atsakovo esamos turtinės padėties, tai tokiu atveju būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas skolininkų interesams, kurie ilgą laiką nevykdė prisiimtų įsipareigojimų dėl kurių dydžio net nėra jokio ginčo.
32.6. Ieškovės vertinimu, apelianto skundo teiginiai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vadovavosi teisės aktais bei teismų praktikos suformuotomis bylinėjimosi išlaidų taisyklėmis. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio. Dėl to nėra teisinio ar faktinio pagrindo keisti skundžiamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pačių atsakovų nesąžiningas elgesys nulėmė teisminio ginčo kilimą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nesant ginčo dėl skolos dydžio ir dėl prievolės pobūdžio, atsakovai formaliai ginčijo ieškovės reikalavimo teisę, o šiuo metu toliau formaliai ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Toks atsakovų procesinis elgesys neturėtų būti toleruojamas ir atsakovai turėtų prisiimti tokių savo veiksmų nulemtus neigiamus teisinius padarinius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo teisėtumo atsakovo apeliaciniame skunde ir ieškovės atsiliepime išdėstytų argumentų kontekste.
36. Apeliantas K. S. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo jį panaikinti iš esmės nurodydamas, kad Sutarties priedus pasirašė jau iš esmės pasibaigus mokslo metams, kad dėl skolos susidarymo yra kalta atsakovė ir įsiskolinimas turėtų būti priteistas iš vienos atsakovės. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl atstovavimo išlaidų iš atsakovų ieškovei priteisimo, kadangi, apelianto vertinimu, jos yra nepagrįstai didelės. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino (ar visai nevertino) atsakovų turtinę padėtį ir nepagrįstai atmetė prašymą išdėstyti atsakovui teismo sprendimo vykdymą. Savo ruožtu ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas kelia skolos dydžio pagrįstumo klausimą, kuris nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įsiskolinimas priteistinas tik iš atsakovės, kadangi sutuoktinių solidari atsakomybė prieš kreditorius numatyta įstatyme, be to abu atsakovai santuokos nutraukimo teisinių paslaugų sutartyje sutiko su skolos dydžiu ieškovei bei solidaria atsakomybe. Pažymi, kad atsakovų susitarimas dėl solidarios prievolės vykdymo būdo, neturi įtakos nagrinėjamos bylos dalykui. Teigia, jo atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir netenkinto prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, yra nepagrįsti.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ieškovės atsiliepime išsakytos nuomonės, jog apeliantas skundą grindžia aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
38. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
39. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
40. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškovės prašoma priteisti skolos suma ir netesybomis. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas kelia abejones dėl skolos pagal Sutartis pagrįstumo, nes Priedas Nr. 1 pasirašytas jau iš esmės pasibaigus mokslo metams. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiai apelianto naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėto atsakovo argumento šioje nutartyje plačiau nepasisako.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
41. Apeliantas pateikė prašymą prijungti ir vertinti naujus įrodymus : 2024 m. kovo 12 d. pažymas apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpius nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d., nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. vasario 29 d. bei mokėjimo nurodymų kopijas apie gautą pensiją 2023 m. liepos – 2024 m. kovo mėn. Apeliantas paaiškina, kad teikia naujus rašytinius įrodymus, kadangi, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovų turtine padėtimi ir nepagrįstai atmetė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.
42. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, kaip jau minėta, CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
43. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl paminėtų naujų įrodymų prijungimo, nesant pagrindo manyti, kad įrodymai, be kita ko atkreipiant dėmesį į jų nedidelę apimtį bei gautų pajamų laikotarpį, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
44. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl skolos ieškovei iš esmės yra kalta atsakovė, nes neprisideda prie vaikų ir būsto išlaikymo, todėl skola ieškovei turi būti priteista iš atsakovės asmeninių lėšų.
45. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. birželio 21 d. VŠĮ Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus (ieškovė) ir K. S. bei L. R.-S. (atsakovai), kaip tėvai veikdami savo nepilnamečių vaikų D. S. ir L. S. interesais, sudarė su ieškove mokymo paslaugų teikimo sutartis: Mokymo sutartį Nr. LIFV13564S6032 dėl nepilnamečio vaiko L. S. ugdymo; Mokymo sutartį Nr. 13564S6033 dėl nepilnamečio vaiko D. S. ugdymo. 2022 m. liepos 5 d. pasirašyta nauja Priedo Nr. 1 redakcija prie sudarytų Sutarčių, kuriame, susitarta dėl pakeisto mokesčių dydžio už atsakovų nepilnamečių vaikų L. S. ir D. S. mokymo ir kitas susijusias paslaugas 2022/2023 mokslo metams. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. pagal Sutartį, remiantis Sutarties Priede Nr. 1 nurodytais įkainiais, buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros, kurių atsakovai laiku ir tinkamai neapmokėjo ir dėl ko susidarė atsakovų 11 375,75 Eur dydžio įsiskolinimas ieškovei. Atsakovams tinkamai nevykdant savo prisiimtų piniginių prievolių, ieškovė taikė Sutartyse numatytą civilinę atsakomybę ir apskaičiavo 1 911,23 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas šią atsakovų prievolę ieškovei pripažino solidaria ir teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti.
46. Kaip numato CK 3.109 straipsnio 2 dalis, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta viena iš CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių. Taigi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovams sudarius su ieškove Sutartis, jie prieš ieškovę tapo solidariai atsakingi, todėl nesant ginčo dėl skolos ir netesybų fakto, šios sumos pagrįstai priteistos iš abiejų atsakovų solidariai. Tokios pozicijos laikos ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje šiuo klausimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016, 2022 m. spalio 27 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-403/2022 ir kt.).
47. Šiame kontekstas teisėjų kolegija pažymi, kad savo solidarią atsakomybę prieš ieškovę atsakovai pripažino ir į bylą pateiktoje atsakovų pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtos sutarties 16 punkte numatyta, kad visi iš šios nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1731-1134/2024 kylantys skoliniai įsipareigojimai pripažįstami šalių solidariais skoliniais įsipareigojimais, tačiau šalys susitaria, kad skolinius įsipareigojimus mokės atsakovas K. S.. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pastaroji sąlyga nekeičia atsakovų atsakomybės prieš ieškovę solidaraus pobūdžio ir aktuali tik pačių atsakovų tarpusavio santykiams, kurie nėra nagrinėjamos bylos objektas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra taip pat nurodęs, kad vadovaujantis sutarties uždarumo principu, šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių. Dėl to atsakovų kaip sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje sudaryta sutartis ieškovui kaip kreditorei yra neprivaloma, nesant jos sutikimo dėl Sutarčių teisinių santykių modifikavimo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-378/2022).
48. Taigi teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliantu, kad įsiskolinimas ieškovei susidarė dėl atsakovės L. R.-S. veiksmų ir todėl skola bei netesybos ieškovės naudai priteistinos iš jos asmeninių lėšų.
49. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje, apeliantas nekvestionuoja ieškovės teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nesutinka su pirmosios teismo sprendimu ieškovės naudai priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu. Jo vertinimu, priteista suma už advokato paslaugas – 3 239,78 Eur yra labai didelė, neatitinkanti protingumo, proporcingumo, sąžiningumo kriterijų. Apelianto vertinimu, byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, todėl ši suma mažintina. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
50. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies - išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti - dydžio nustatymo kriterijus. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmos instancijos teismo proceso metu patyrė 3 239,78 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui; už pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų analizę ir konsultaciją; už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą; už prašymo dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant parengimą; už prašymo argumentų pildymą, atsiliepiant į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo). Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, pirmosios instancijos teismas vertino šių išlaidų pagrįstumą vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir šių išlaidų atitikimą 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)(toliau – Rekomendacijos) patvirtintiems maksimaliems atlygintinų išlaidų dydžiams.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdami teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumą, teismai vadovaujasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
52. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą, už ieškinį priteistinas dydis yra 2,5. Ieškinys parengtas ir teismui pateiktas 2023 m. spalio 10 d., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. II ketvirtį buvo 2 000,10 Eur, todėl maksimali už ieškinio parengimą priteistina suma yra 5 000,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, t. y. daugiau nei 1,5 karto mažesnė, be to ieškovės atstovas atliko ir kitus detalizacijoje nurodytus veiksmus, todėl mažinti jas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
53. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Anot apelianto, atsakovų padėtis atitinka CPK 284 straipsnio l dalyje numatytas sąlygas: apelianto darbas yra laikinas, jis yra pensinio amžiaus bei dirba su sutartimi valstybės tarnyboje. Apelianto gaunamos pajamos yra nedidelės, reikia vienam išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir save, vaikų išlaikymui skirtų pinigų iš atsakovės negauna. Turi išlaikyti vienintelį turimą būstą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino atsakovų turtinės padėties, nors privalėjo į tai atsižvelgti ir vertinti. Apeliantas teigia, kad santuokos nutraukimo bendru sutarimu teisinių pasekmių sutartis yra tik formalus susitarimas tarp atsakovų. Teigia, jog atsakovė nemokės pasekmių sutartyje numatytų 150 000 Eur, kadangi atsakovė neturi pinigų, dėl to ji palieka atsakovui namo dalį.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino abiejų atsakovų turtinę padėtį pagrįstai vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015), kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (ar išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
55. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovas pareikšdamas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindė savo sunkia turtine padėtimi, t. y. mažomis pajamomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes apie atsakovo ir atsakovės turtinę padėtį (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus ir net savo iniciatyva rinko tam tikrus įrodymus iš teismui prieinamų duomenų bazių bei nustatė, kad atsakovė turi nekilnojamąjį turtą užsienyje. Visa tai leidžia teigti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamai ir visapusiškai atskleistos sprendžiamam klausimui reikšmingos aplinkybės. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti, jog kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovų į bylą pateiktos 2024 m. sausio 26 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punkto matyti, jog atsakovo K. S. turtinė padėtis nėra sudėtinga (t. y. atsakovas K. S. valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia 300 000 Eur). Minėtas aplinkybes patvirtinto ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų objektyvių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti labai išimtinio atvejo egzistavimą, kada minėtas CPK 284 straipsnyje įtvirtintas institutas galėtų būti taikomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiame kontekste laikytini kaip neturinčiais teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai santuokos nutraukimo byloje „tik formaliai“ susitarė dėl prievolių vienas kitam įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepagrindžia atsakovų turtinės padėties ir vertintinos kaip atsakovo gynybinė pozicija. Taigi teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atsisakyti išdėstyti sprendimo vykdymą yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
57. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos teisiniam vertinimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
59. Ieškovė 2024 m. gegužės 24 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų prašo priteisti 1 493,33 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme, išlaidas įrodinėja teisinių paslaugų išlaidų suvestine, pažyma apie teisinių paslaugų suteikimą ir apmokėjimą.
60. Rekomendacijų 8.11. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2024 m. balandžio 30 d., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. IV ketvirtį buvo 2 110,3 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 743,39 Eur, todėl ieškovų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos (1,8 karto mažesnės), yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovės naudai iš apelianto.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r ė :
atsakovo K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei viešajai įstaigai Vilniaus tarptautiniam prancūzų licėjui, juridinio asmens kodas 111967520, 1 493,33 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė