Civilinė byla Nr. e2-3192-527/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00621-2018-3                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.2.6.10

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 11 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) ,,Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai (toliau ir – SB) ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo (tretieji asmenys – Jonavos rajono savivaldybė ir visi sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių sklypų savininkai ir bendrijos nariai: J. G., gim. (duomenys neskelbtini); J. S., gim. (duomenys neskelbtini); T. B., gim. (duomenys neskelbtini); S. G., gim. (duomenys neskelbtini); R. Z. (buvusi Z.), gim. (duomenys neskelbtini); V. B., gim. (duomenys neskelbtini); R. M., gim. (duomenys neskelbtini); N. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini); V. D., gim. (duomenys neskelbtini); A. D., gim. (duomenys neskelbtini); V. R., gim. (duomenys neskelbtini); D. T., gim. (duomenys neskelbtini); A. S., gim. (duomenys neskelbtini); A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini); V. A., gim. (duomenys neskelbtini); K. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini); V. B., (duomenys neskelbtini); S. J., gim. (duomenys neskelbtini); I. G. (buvusi U.), gim. (duomenys neskelbtini), A. B.-S., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini); G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. R. G., gim. (duomenys neskelbtini); G. P., gim. (duomenys neskelbtini); M. U., gim. (duomenys neskelbtini); L. P., gim. (duomenys neskelbtini); E. R. O., gim. (duomenys neskelbtini); A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini); V. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini); S. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini); B. S., gim. (duomenys neskelbtini); V. Z., gim. (duomenys neskelbtini); M. G., gim. (duomenys neskelbtini); G. G., gim. (duomenys neskelbtini); M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini); I. Š., gim. (duomenys neskelbtini); L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini); B. A., gim. (duomenys neskelbtini); J. B., gim. (duomenys neskelbtini); R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini); K. B., gim. (duomenys neskelbtini); A. B., gim. (duomenys neskelbtini); J. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini); G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini); S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublika, (į. k. (duomenys neskelbtini)); V. N., gim. (duomenys neskelbtini); V. B., gim. (duomenys neskelbtini); V. B., gim. (duomenys neskelbtini).; O. Š., gim. (duomenys neskelbtini); R. G., gim. (duomenys neskelbtini); S. M., gim. (duomenys neskelbtini); O. K., gim. (duomenys neskelbtini); T. M., gim. (duomenys neskelbtini); Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini); R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); R. Š., gim. (duomenys neskelbtini); O. M., gim. (duomenys neskelbtini); G. L., gim. (duomenys neskelbtini); R. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini); G. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. A., gim. (duomenys neskelbtini); A. J., gim. (duomenys neskelbtini); A. Z., gim. (duomenys neskelbtini); D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini); N. K., gim. (duomenys neskelbtini); A. A., gim. (duomenys neskelbtini); K. K., gim. (duomenys neskelbtini); L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); D. R., gim. (duomenys neskelbtini); J. D., gim. (duomenys neskelbtini); N. M., gim. (duomenys neskelbtini); V. R., gim. (duomenys neskelbtini); N. J., gim. (duomenys neskelbtini); K. R., gim. (duomenys neskelbtini); R. I., gim. (duomenys neskelbtini); E. E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); V. V., gim. (duomenys neskelbtini)).

Teismas 

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai (toliau ir – Teismas) 2018 m. kovo 19 d. Teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10390-527/2018 priteisė iš skolininkės SB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorei UAB ,,Jonavos paslaugos“ 292,29 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Skolininkė SB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 4 d. dėl kreditorės pareiškimo pateikė prieštaravimus, nurodžiusi, jog, vadovaujantis 2014 m. gegužės 21 d. sutartimi Nr.524-1 dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo vasaros sezono laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki spalio 31 d. imtinai, skolininkė už suteiktą paslaugą atsiskaitė. Teikiamose sąskaitose kreditorė vadovaujasi tikrovės neatitinkančiais teisiškai nepagrįstais nekilnojamojo turto objektų vienetais, skolininkė nėra jokio nekilnojamo turto savininkė, todėl ir apmokėti 292,29 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. neturi. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr.lTS-323 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. 1TS-264 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių patvirtinimo“ dvinarės įmokos (toliau ir – DVĮ) įkainiai taikomi tik atliekų turėtojams ir skolininkei galėtų būti taikomi tik tuo atveju, jeigu ji turėtų savo nuosavybėje sodų paskirties objektų. DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą jai negali būti taikoma, nes ji neturi nuosavybėje sodų paskirties objektų. Skolininkė savo veikloje vadovaujasi galiojančiais bendrijos įstatais. Sprendžiamasis organas, kuris priima visus sodininkų bendrijos sprendimus, yra sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Visuotinio narių susirinkimo, įvykusios 2017 m. rugsėjo 16 d., sprendimu nutarta: neįgalioti bendrijos valdybos pirmininko sudaryti visų narių vardu sutarties su kreditore dėl buitinių atliekų išvežimo iš privačių bendrijos valdų – sodininkų sklypų; apie priimtą sprendimą įgalioti pirmininką raštu į kreditorę kaip buitinių atliekų surinkimą administruojančią įmonę. Neturint įgaliojimo sudaryti naujos sutarties, nes bendrijos nariai to susirinkimo metu pasirinko teisę individualiai (NT objektų savininkai – atliekų turėtojai) sudarinėti sutartis su kreditore dėl komunalinių atliekų surinkimo, valdybos pirmininkas to padaryti negali – neturi teisės sudaryti naujos sutarties, nesilaikant bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo. Apie tai dar 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 1-5/09 buvo informuota kreditorė, tačiau šį pranešimą ignoruoja ir siunčia sąskaitas už nesuteiktas paslaugas.

Teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi skolininkės prieštaravimus priėmė ir išaiškino kreditorei teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pareikšti ieškinį.

2018 m. balandžio 17 d. teisme gautas ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinys buvo priimtas 2018 m. balandžio 19 d. teisėjos rezoliucija civilinėje byloje Nr. e2-12724-527/2018, o Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Teismo 2018 m. kovo 19 d. įsakymas.

2018 m. balandžio 17 d. ieškinyje ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.37, 6.38, 6.70, 6.71, 6.192, 6.210 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovės 314,81 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 1,35 Eur delspinigius, 15 Eur žyminį mokestį ir 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, jog šalys 2014 m. gegužės 21 d. pasirašė sutartį Nr. 5241 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė sudarė Viešąją sutartį su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Tiek pagal 2014 m. gegužės 21 d. sutartį, tiek pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. Viešąją sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas, sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus). 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama nutraukti sutartį dėl buitinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, tačiau šalys dėl to nesutarė, paslaugos atsakovei buvo teiktos Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo nustatyta tvarka. Pretenzijų dėl teiktų paslaugų kokybės ar kitų sutartinių ieškovės įsipareigojimų atsakovė nereiškė. Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atsakovei buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, teisės aktų nustatyta tvarka buvo apskaičiuoti mokėjimai už suteiktas paslaugas. Atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. susidarė 316,16 Eur skola, kurioje 1,35 Eur – delspinigiai. Komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kaina yra paskaičiuota remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nustatančiu nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą. Šis įsakymas aiškiai apibrėžia sodų paskirties objektus, tai – „naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai ir (ar) sodo sklypai, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, su pastatais arba be jų“. 2014 m. gegužės 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartys numato, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos nustatyti įkainiai (tarifai). Atsakovei paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, todėl ji turi pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. CK 6.189 straipsnis numato, kad šalių teisėtai sudaryta sutartis joms turi įstatymo galią, šalys turi vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas įsiskolinimas už suteiktas paslaugas. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ji privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas. Šalių sudarytose sutartyse nustatyti 0,2 % dydžio delspinigiai, kurie sudaro 1,35 Eur ir yra priteistini iš atsakovės. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai). Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė 2018 m. birželio 13 d. pateikė 2018 m. birželio 12 d. patikslintą ieškinį, kuriame, vadovaudamasi CK 6.37, 6.38, 6.70, 6.71, 6.192, 6.210 straipsniais, CPK 130, 135, 153, 285 straipsniais, Teismo prašo: priteisti iš atsakovės ieškovei įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą 310,65 Eur, delspinigius 1,35 Eur, 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog reikalavimo suma sumažėjo tik parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad 2017 m. lapkričio 30 d. išrašant sąskaitą Nr. JPV79644 už 2017 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas buvo papildomai priskaityta komunalinių atliekų tvarkymo kintamoji dalis už ištuštintus 8 vnt. konteinerių. Siekiant ištaisyti klaidą 2018 m. gegužės 31 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra, perskaičiuojant sąskaitos Nr. JPV79644 kintamąją dalį.

Ieškovė 2018 m. birželio 12 d. patikslintame ieškinyje ir 2018 m. liepos 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog kadangi paslaugų apmokėjimo įkainiai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., labai greitai po Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo žiemos metu apskaičiuoti pastoviąją įmokos dalį iš karto buvo objektyviai sudėtinga ir net neįmanoma. Iki kol tai buvo padaryta, ginčo laikotarpiu ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras už kintamąją įmokos dalį (už 2017 m. gegužės–liepos mėn.). Pastebėjus techninę klaidą atsakovei už šį laikotarpį 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita JPV77563, o apskaičiavus pastoviąją dalį 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. JPV77564 už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.: pastovioji dalis – 33 nekilnojamojo turto objektai x 7 mėn. = 23l x 0,598 Eur (kaina) bei kintamoji dalis už ištuštintus 24 vnt. konteinerių nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.. Po 2017 m. rugpjūčio mėnesio PVM sąskaitos faktūros išrašomos ir teikiamos bendrijai periodiškai kiekvieną mėnesį iš eilės įtraukiant tiek pastoviąją, tiek kintamąją įmokos dalis. Kadangi atsakovės pirmininkė nebendradarbiavo ir nepateikė nekilnojamojo turto objektų skaičiaus, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama pastovioji įmokos dalis, ieškovės darbuotojai patys vertino šiuos duomenis remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, ortofoto žemėlapiu bei faktine apžiūra, įvertinus individualias buitinių atliekų tvarkymo sutartis sudariusius sodininkų bendrijos narius. Parengiamojo posėdžio metu atsakovės pirmininkė V. B. teigė, kad ji 2017 m. liepos 26 d. ieškovei sumokėjo už atsakovei teiktas paslaugas daugiau nei ieškovė pripažino 8,31 Eur. Pažymėtina, kad pavedime nenurodžius jokių papildomų duomenų, ši pinigų suma buvo apskaityta už V. B., sudariusiai individualią komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutartį, suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). V. B. nesikreipė į ieškovę ir neprašė koreguoti minėtą mokėjimą, todėl jis yra užskaitytas už jai asmeniškai suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovė tinkamai neatsiskaitė, ieškovė prašo jai priteisti 310,65 Eur už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas, 1,35 Eur delspinigius bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – ATĮ) pakeitimas Nr. XII-1590, kuriuo visos šalies savivaldybės įpareigotos nustatyti naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą iš atliekų turėtojų. ATĮ 301 straipsnis ,,Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ numatė: 1. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). 2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Taigi teisės aktas imperatyviai numatė, jog Aplinkos ministerijos objektų rūšių sąraše esančių objektų savininkai privalo mokėti savivaldybės nustatytą rinkliavą, o jei ji nenustatyta – kaip Jonavos rajono savivaldybėje – sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį. Kitų alternatyvų teisės aktas nesuteikia.

ATĮ 302 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad, nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. 4 dalis nurodo, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nutarimu Nr. 384 buvo patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, pagal kurias iki 2016 m. pabaigos visos savivaldybės privalėjo patvirtinti naujas rinkliavas arba įmokas ir jas pradėti taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d.. Šio nutarimo 18 punktas aiškiai parodo teisės akto leidėjo valią sodininkų bendriją kaip tokią laikyti sutarties dėl komunalinių atliekų šalimi: Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal ATĮ 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Sąrašas), pavyzdžiui: daugiabučiai namai ir įmonės, ūkinei veiklai naudojančios daugiabučių namų patalpas; sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, ir sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi individualiais konteineriais. Akivaizdu, jog sodininkų bendrijos nariai, kurie naudojasi kolektyviniu konteineriu, kito atsiskaitymo būdo nei per sodininkų bendriją ir turėti negali, nes tai yra objektyviai neįgyvendinama. Tokiu principu individualias sutartis sudarę sodininkų bendrijų nariai moka pagal jiems individualiai suteiktas paslaugas, o sodininkų bendrijos, tenkindamos savo bendrijos narių interesus – už kolektyviai naudojamus konteinerius. Šio nutarimo 22 punkte pasisakyta, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 18 punktas aiškiai apibrėžia, jog už sodų paskirties objektus turi būti mokama. Sodų paskirties objektai yra naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai ir (ar) sodo sklypai, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, su pastatais arba be jų.

Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-TS-323 nustatė Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, Nr. ITS-321 patvirtino atliekų tvarkymo Taisykles, Nr. ITS-322 patvirtino dvinarės įmokos (toliau – DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (toliau – Metodika) bei taikymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).         Taigi tai, kad įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą yra dvinarė, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dalių, numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas, o Jonavos rajono savivaldybė šiais aktais tik smulkiau detalizavo ir realizavo Vyriausybės nutarimą. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybė administraciniu aktu realiai nustatė naujus atsiskaitymo įkainius (tarifus). Visuose Jonavos rajono savivaldybės sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka. 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimai buvo iš dalies pakoreguoti detalizuojant ir aiškiau reglamentuojant tam tikrus klausimus, bet esminių atsakovo pareigų tai neįtakojo, pakeitimai įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.. Atsakovės teiginiai, neva ją kažkas apgavo, nes apie 2016 m. gruodžio 26 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimus ji sužinojo tik po šių sprendimų panaikinimo, visiškai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis. Paslaugų apmokėjimo įkainiai buvo koreguojami kiekvienais metais. Kad Jonavos rajono savivaldybės tarybai priėmus atitinkamą sprendimą yra pakeisti atliekų tvarkymo įkainiai, atsakovei buvo pranešta su pirmąja 2017 m. gegužės 31 d. pateikta PVM sąskaita faktūra NR. JPV76449. Pažymėtina, kad jau ilgą laiką vykstant šalių teisminiam ginčui iki šiol atsakovė nesiėmė jokių aktyvių teisės aktuose numatytų veiksmų ir dėl šiuo metu galiojančių Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimų, todėl šis atsakovės argumentas yra formalus ir apsimestinis. Atsakovė eina ne teisiniu keliu, o siekia daryti spaudimą tiek teismui, tiek ieškovei.

2016 m. gruodžio 22 d. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamųjų dedamųjų. 17 punktas reglamentuoja, kad, sudarant viešąją sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo, atliekų turėtojus atstovauti gali: jų naudojamo nekilnojamojo turto (toliau – NT) objekto savininkas, NT objekto savininko atstovas pagal įstatymą, NT objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau - įgalioti asmenys). 19 punktas suskirstė atliekų turėtojus į grupes: 19.1. fiziniai asmenys (gyventojai); 19.2. sodų ir garažų bendrijos; ir t.t. 2016 m. gruodžio 22 d. Sprendimu Nr. 1TS-323 patvirtintoje Lentelėje dėl bazinių DVĮ dydžių 18 punkte nurodyti sodų paskirties objektai. 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. 1TS-266 patvirtinta nauja analogiška lentelė, pastaboje pažymint, kad sodų ir garažų paskirties objektams nustatytą mokestį (DVĮ pastoviąją ir kintamąją dalis) moka sodininkų ir garažų bendrija (juridinis asmuo). Atsižvelgiant į galiojusius teisės aktus šalių 2014 m. gegužės 21 d. sudaryta sutartis numatė, kad būtent sodininkų bendrija yra paslaugų gavėja ir mokėtojas, Viešosios sutarties nuostatoms įsigaliojus paslaugų gavėjas ir mokėtojas išliko tas pats ir jokiems teisės aktams tokios nuostatos neprieštarauja.

2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. ITS-321 patvirtintų Taisyklių 31 punktas numatė atliekų turėtojų pareigas, tame tarpe: 31.1. tvarkyti atliekas pagal šias Taisykles bei naudotis Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema; 31.2. naudotis tik to Administratoriaus paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekų turėtojo teritorijoje yra paskirtas Savivaldybės; 31.3. sudaryti sutartis su Administratoriumi pagal individualiai aptartas sąlygas, kurios atitinka šias sutartis reglamentuojančius teisės aktus ir šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Atliekų turėtojai, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutarties per 45 kalendorines dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal standartines komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąlygas.

2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Taisyklių dėl Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo 121.3 punktas reglamentuoja, kad, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo). 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 35.1 punktas nustatė, kad ,,pastoviąją DVĮ dedamąją dalį moka visi atliekų turėtojai: nekilnojamojo turto objekto savininkai, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti“. 35.2 punktas numatė tuos pačius subjektus kintamajai DVĮ daliai. 52 punktas reglamentavo, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų NT objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas.

Pastovios DVĮ dalies apskaičiavimas nustatytas Metodikos dalyje ,,V. DVĮ dydžio nustatymo tvarka“. DVĮ dydžių lentelėje numatytas parametras yra Nekilnojamojo turto objektų skaičius turto vienetais, už kurių kiekvieną skaičiuojama po 0,598 euro per mėn. (2016 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Nr. 322). Įvertinus faktines aplinkybes, ieškovės darbuotojai nustatė, kad atsakovei pastovioji dedamoji dalis skaičiuojama nuo 33 objektų.

Šalių sudarytų sutarčių (2014 m. gegužės 21 d. punktas 2.1.2 ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. punktas 3.1) sąlygos numatė, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti įkainiai ir tarifai. Taigi, nepriklausomai nuo kitų sutarties nuostatų, patys įkainiai taikomi nuo administracinio teisės akto – Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas įmokos dydis – įsiteisėjimo momento. Todėl ir sąskaitos už suteikiamas paslaugas išrašymo momentas nėra svarbus ir neįtakoja ieškovės reikalavimo teisės. CK 6.189 straipsnis numato, kad šalių sutartis joms turi įstatymo galią, šalys turi vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis).

Atsakovės teiginys, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes Jonavos rajono savivaldybė savo sprendimais nustatė ne įmoką, o rinkliavą, kuri renkama tiesiogiai į savivaldybės biudžetą, visiškai paneigtas teisės aktais ir pačios atsakovės elgesiu – ilgą laiką ją tenkino situacija, jog ieškovės teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir atsakovė už jas tinkamai atsiskaitinėjo. Tai buvo daroma nepriklausomai nuo teisės aktų galiojimo tol, kol atsakovę tenkino itin žema paslaugų kaina. Tačiau ieškovė yra administratorius, kurio veikla griežtai reglamentuojama įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Atliekų surinkimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių; šios ūkio šakos valstybinio reguliavimo poreikį lemia specifinis rinkos pobūdis, inter alia nelygiavertė paslaugų teikėjų ir gavėjų padėtis rinkoje ir poreikis apsaugoti paslaugų gavėjus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius. Būtent jų interesais yra atliekamas detalus reglamentavimas, nors atsakovė situaciją vertina labai primityviai tik per prizmę, jog paslauga pabrango. Atsakovė nurodė neturinti galimybės susirinkti iš savo narių per mėnesį po nepilną eurą (pastovioji dedamoji dalis ginčo laikotarpiu sudarė 0,598 euro + PVM, todėl tegul renka ieškovė). Tačiau iki realaus paslaugos pabrangimo atsakovė sugebėdavo surinkti iš savo narių pinigus ir galėdavo padengti bendrai visiems bendrijos nariams teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas visiškai nevertindama teisės aktų nuostatų. Todėl akivaizdu, jog atsakovė siekia išvengti atsakomybės. Pateikiami apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė dengė skolą savo nuožiūra pagal galimybes, neišskirdama skolos atsiradimo pagrindo. Skolininkei nenurodžius, ieškovė paskirstė įmokas pagal CK 6.55 straipsnio nuostatas dengdama iš eilės seniausią prievolę pagal PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datą.

2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. birželio 22 d. atsiliepimuose į ieškinį atsakovė ieškinį ir su patikslintą ieškinį prašė atmesti. Visų pirma, ieškovė nepagrįstai reikalauja įsiskolinimo remdamasi 2014 m. gegužės 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d., neva, šalių sudarytomis sutartimis, kurios negalioja ir negali būti vykdomos. 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 5.2.1 punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies iniciatyva, prieš mėnesį raštu pranešus kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Pasinaudodama šia teise atsakovė dar 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinai pranešė ieškovei, jog sutartį nutraukia. Pagal sutarties nuostatas nutraukti sutartį pakako vienos šalies valios išreiškimo, todėl ieškovė klaidina teismą, jog dėl sutarties nutraukimo šalys nesutarė. Atsižvelgiant į tai 2014 m. gegužės 21 d. sutartis yra nutraukta, o atsakovė visiškai atsikaitė už sezoniniu laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.) suteiktas paslaugas. Ieškovė ieškinį grindžia ir 2017 m. rugpjūčio 30 d., neva, sudaryta Viešąja sutartimi. Pagal CK 6.161 straipsnį Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Atsakovė ne tik kad nesikreipė į ieškovę, bet apskritai pageidavo nutraukti teisinius santykius ir juos nutraukė, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie Viešąją sutartį ir ja grįsti ieškinį. Juolab, jog sutarties tekstas buvo atsiųstas elektroniniu paštu, tačiau atsakovės valdybos pirmininko bendrijos nariai neįgaliojo jos pasirašyti ir apie tai ieškovė jau žinojo iš atsakovės jai 2017 m. rugsėjo 19 d. adresuoto rašto Nr. 1-5/09. 2017 m. rugsėjo 16 d. įvyko atsakovės narių susirinkimas, nutaręs: 1) neįgalioti atsakovės valdybos pirmininko sudaryti visų bendrijos narių vardu sutarties su ieškove dėl buitinių atliekų išvežimo iš privačių valdų – sodininkų sklypų; 2) apie priimtą sprendimą įgalioti atsakovės valdybos pirmininką raštu informuoti ieškovę, kaip buitinių atliekų surinkimą administruojančią įmonę. Neturint įgaliojimo sudaryti naujos sutarties nebuvo galima. Sodo bendrijos nariai arba kitaip tariant nekilnojamojo turto objektų savininkai, atliekų turėtojai, pasirinko teisę individualiai sudarinėti sutartis su ieškove dėl atliekų išvežimo ir apie tai ieškovei yra puikiai žinoma. Valdybos pirmininkas to padaryti negali, nes neturi teisės ignoruoti bendrijos narių susirinkime išreikštos valios. DVĮ – dvinaris mokestis įvestas nuo 2017 m. sausio 1 d. ir skaičiuojamas iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų atstovų. Sodininkų bendrijos teritorijoje yra privačios sodininkų nekilnojamojo turto objektų savininkų valdos, kurios registruotos Nekilnojamojo turto ir kadastro registre. 2017 m. lapkričio 30 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.lT3-264 55 punktas reglamentuoja: Atliekų turėtojai, turintys suformuotą ir teisės aktu nustatyta tvarka įregistruotą sklypą, atliekų surinkimo konteinerius privalo statyti savo valdoje. Atsižvelgiant į tai visiškai neaišku, kodėl ieškovė taip atkakliai neleidžia bendrijos nariams sudaryti individualių sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo, tuo grubiai pažeisdama žmogaus laisvo pasirinkimo teisę. Atsakovė nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, ką patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. gruodžio 4 d. išrašas, todėl, kaip kad numatyta Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime, pačiai bendrijai negali būti taikomi jokie įkainiai, kurie taikomi tik atliekų turėtojams, o bendrija nuosavybėje neturi sodo paskirties objektų, todėl negali būti teršėja. Pagal šį teisės aktą už atliekų surinkimą moka teršėjas, o pati bendrija nėra ir negali būti teršėja. Komunalinių paslaugų surinkimo ir tvarkymo paslaugos bendrijai buvo teikiamos tik sezono laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. vadovaujantis 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 1.2.3 punktu. Už paslaugas buvo savalaikiai apmokėta 54,17 Eur. Pagal sutarties 3.7 punktą pasikeitus sutartyje numatytai paslaugų apimčiai šalys privalo sudaryti naują sutartį. Nauja sutartis pasirašyta nebuvo, o pateiktos sąskaitos ir suskaičiuota skola iš viso neaišku kuo pagrįstos: 2017 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija IPV77564 – 306,27 Eur; 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. IPV 77564 – 179,64 Eur. Sąskaita išrašyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. už 2017 m. sausio–liepos mėnesius. 1) komunalinių atliekų tvarkymas (pastovioji dalis) kiekis 231 vnt., t. y. 33 vnt. x 7 kartai; 2) komunalinių atliekų tvarkymas (kintamoji dalis), 4 vnt. 0,14 kubinių metrų talpos konteinerių per gegužės, birželio, liepos mėnesius pakelti po 2 kartus per mėnesį, t. y. 4 vnt. x 2 kartai x 3 mėnesiai = 24 vnt. 2018 m. liepos 30 d. sutarties 3.2 punkte DVĮ pastovioji dedamoji nurodyta 58 NT objektai. Sąskaitos už nesuteiktas paslaugas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio DVĮ pastovioji dedamoji išrašoma 33 NT objektų vnt. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovė išrašo sąskaitas už nesuteiktas paslaugas. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo nori permesti mokesčių už atliekų surinkimo naštą atsakovei, tačiau atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka.

Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautame atsiliepime ieškinį prašo tenkinti visa apimtimi. Atsiliepime nurodoma, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojus ATĮ 302 straipsnio pakeitimui, visos savivaldybės yra įpareigotos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustatyti vadovaujantis 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytais principais, nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, vadovautis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 pakeistomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (metodika pakeista Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (aprašas pakeistas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos Nr. 1TS-323 sprendimu nustatė įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams, būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams, taip pat gali būti perskaičiuojami ir apmokestinimo parametrų dydžiai. (Jonavos r. savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 56 ir 58 punktai, Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos metodikos 56 ir 58 punktai). Nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybėje įvesta ir pradėta taikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo dvinarė įmoka (toliau – DVĮ), susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 nekilnojamojo turto (toliau ir – NT) objektai buvo suskirstyti į kategorijas savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal NT objekto rūšis, paskirtį. NT objektų skirstymą savivaldybė atliko vadovaudamasi NT objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, kurį remdamasis ATĮ 302 straipsnio 2 dalies nuostata 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Jonavos r. savivaldybė kiekvienai NT kategorijai nustatė DVĮ pastoviosios ir kintamosios įmokos dalių dedamąsias.

Įgyvendindama ATĮ 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 „Dėl komunalinių atliekų sistemos administratoriaus paskyrimo ir sistemos organizavimo funkcijų perdavimo“ Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė ieškovę, kuriai pavedė atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1. Pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti; 2. Registruoti komunalinių atliekų turėtojus; 3. Įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje; 4. Sudaryti savivaldybės vardu sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pačiu Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. (Priedas Nr. 1) Vadovaudamasi ATĮ 30 straipsnio 11, 12, 13, 14 dalių nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 2 d. su Atliekų tvarkytoju UAB „Jonavos paslaugos“ sudarė Jonavos rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartį Nr. 12/03-191 (sutarties forma patvirtinta Jonavos r. savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1TS-92). Sutartis atnaujinta ir pratęsta nuo 2017 m. balandžio 2 d. Nr. 1T-32. Sudarydamas komunalinių atliekų tvarkymo sutartį Atliekų tvarkytojas įsipareigojo teikti komunalinių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis sutartimis ir kitais teisės aktais bei savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir kt.

Atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 1-5/09 ir 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 1/5-01 skundu kreipėsi dėl buitinių atliekų išvežimo į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, kuri 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. sausio 30 d. pateikė atsakymus, paaiškindama dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. 

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą priskiria prie savarankiškų savivaldybių funkcijų, kurią savivaldybė įgyvendina laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 31 punktas). ATĮ 25 straipsnis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Jonavos rajono savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybė) vykdydama 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio ATĮ 302 straipsnio nuostatas, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 pakeičiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ 2.1 ir 2.2 punkto nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtino įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 nustatė įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kuriuos savivaldybėje pradėjo taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį ATĮ nustatyta tvarka. Savivaldybės, pasinaudodamos joms ATĮ 302 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 suteikta diskrecijos teise, galėjo pasirinkti vieną iš dviejų mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą būdų: arba savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą, arba nustatyti kitą įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Pasinaudodama šia ATĮ ir Vyriausybės nutarimu jai suteikta diskrecijos teise, Jonavos rajono savivaldybės taryba nusprendė Jonavos r. savivaldybėje įvesti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Tokios įmokos įvedimo teisėtumą taip pat patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-383 priimta nutartis, kurioje teismas yra konstatavęs: „jog Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objekto savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o jos dydis apeliantei išrašytose sąskaitose atitinka savivaldybės tarybos patvirtintą dydį“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – Vyriausybės taisyklės) tikslas – nustatyti bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius (Vyriausybės taisyklių 1 punktas). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 NT objektai buvo suskirstyti į kategorijas savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal NT objekto rūšis, paskirtis vadovaujantis NT objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, kurį remdamasis ATĮ 30' straipsnio 2 dalimi 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 yra patvirtinamas tik rūšių sąrašas, į kurį atsižvelgiant savivaldybėje nustatomos NT objektų kategorijų rūšys ir parenkami šioms rūšims komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžių parametrai. Toks NT objektų suskirstymas į tam tikras kategorijas, kiekvienai kategorijai parenkant tam tikrus atliekų tvarkymo dydžių parametrus (pvz.: NT objektų skaičius), nėra prilyginamas NT mokesčiui, todėl neturėtų būti suprantamas ir aiškinamas kaip bendrijos teisės turėjimas į NT savininkų NT–ą. Tos pačios nuomonės laikosi ir LVAT, kuris 2014 m. vasario 20 d. administracinėje byloje A-602-279-14 yra pasisakęs „kad įmokos mokėtoja yra bendrija, neturėtų būti suprantamas kaip bendrijos daiktinės teisės turėjimas į sklypus, bet turėtų būti suprantama bendrine prasme“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, savivaldybėje nustatant komunalinių atliekų tvarkymo įmokos dydį yra įtraukiamos komunalinių atliekų tvarkymo būtinosios sąnaudos, kurias sudaro: būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos, atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos (Vyriausybė taisyklių 11 punktas). Vyriausybės taisyklių 12 punkte reglamentuojama: pastoviosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos – nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos).“ Vyriausybės taisyklių 14 punkte reglamentuojama: kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (pavyzdžiui, kintamosios atitinkamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudos: kuro ir tepalų įsigijimo sąnaudos, sunaudotos žaliavos ir medžiagos, atsarginės dalys, inventorius ir kitos sąnaudos; kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sąnaudos).“ V. V. taisyklių 23, 24 ir 25 punktais: „Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: arba pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą; arba nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių; arba gyventojų/darbuotojų skaičių.“ Pastoviąją įmokos dalį moka visi atliekų turėtojai. V. V. taisyklių 28, 29, 31, 33 punktais: „Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Kintamąją įmokos dalį moka atliekų turėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš atliekų turėtojo. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: arba pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tūrį (dydį); arba naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį; arba atiduodamų komunalinių atliekų svorį; arba atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma). Nustatant kintamąją įmokos dedamąją visų kategorijų NT–o objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos NT objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos NT objektams naudotis skirtos konteinerių aikštelės), gali būti taikoma viena iš šių kintamųjų pasirinktinai: arba NT paskirtis ir plotas; arba NT paskirtis ir objektų skaičius; arba gyventojų/darbuotojų skaičius; arba atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma).“

Remiantis išdėstytų Vyriausybės taisyklių nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 buvo patvirtina įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika), Jonavos r. savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (Metodikos ir Aprašo pakeitimai atlikti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-322). Metodikos 1 priede nustatytos NT objektų kategorijos, nustatyti DVĮ dedamųjų kintamieji, remiantis Metodika, apskaičiuoti įmokų dydžiai kiekvienai NT objekto kategorijai. Sodų paskirties objektams DVĮ pastovioji dedamoji nustatyta pagal parametrą –NT objektų skaičius, turto vnt., kintamoji dedamoji (kai naudojamas kolektyvinis konteineris) nustatyta pagal parametrą –NT objektų skaičius, turto vienetai (Metodikos 1 priedo 18 punktas).

Jonavos rajono savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo abejoti DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio pastoviosios ir kintamosios dedamųjų nustatymo teisėtumu, DVĮ už komunalinių atliekų tvarkymą Jonavos r. savivaldybėje įvedimu, todėl, kad DVĮ savivaldybėje buvo įvesta atsižvelgiant į aukštesnę juridinę galią turinčius teisės aktus (ATĮ ir Vyriausybės nutarimą), griežtai vadovaujantis šių teisės aktų normomis.

ATĮ (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787) 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad „Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatyta rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo NT objekto savininkas arba NT objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba NT objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – Įgalioti asmenys). Sąvoka „Įgalioti asmenys“ tiek įstatyme, tiek toliau tekste vartojama kaip ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje minimų asmenų statuso trumpinimas, tam, kad tekste išvengti pakartotinio visų 301 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų statuso citavimo. Įstatymo 301 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuoja, jog „NT objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra NT objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. NT objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.

Tokiu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad visi komunalinių atliekų turėtojai neišvengtų komunalinių atliekų tvarkymo sutarčių sudarymo ir pastoviosios dedamosios įmokos mokėjimo, kadangi visi asmenys, esantys NT objekto (-ų) savininku (-ais) ar įgaliotu (-ais) asmeniu (-mis) yra laikomi atliekų turėtojais, t. y. asmenimis, kurių buityje visada susidaro atliekų, o tokių atliekų tvarkymas privalo būti užtikrinamas pastoviosios dedamosios įmokos mokėjimu. Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 pakeistų vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 17 punkte taip pat aiškiai reglamentuojama, kad „Sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje“. Tiek ATĮ, tiek Vyriausybės nutarime nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtoją sodininkų bendrijoje atstovauja Sodininkų bendrija. Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad sodininkų bendrijos atliekų turėtojams, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atstovauja sodininku bendrija ir tuo vadovavosi. Pažymėtina, jog iki įsigaliojant 2017 m. lapkričio 30 d. redakcijos taisyklėms, su sodininkų bendrijomis buvo sudaromos sutartys remiantis ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Tokį vėlesnį Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių detalizavimą dėl sodininkų bendriją atstovaujančio asmens paskatino kilęs sodininkų bendrijų nepasitenkinimas ir siekis savaip interpretuoti komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl sutarčių pasirašymo su sodininkų bendrija (juridiniu asmeniu) svarbu paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) 2014 m. vasario 20 d. administracinę bylą A-602-279-14, kurioje teismas pasisakė: „Bendrijos pareigos mokėti nustatytą įmoką už atliekų tvarkymą negali paneigti nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, nei bendrijos steigimo dokumentai, nes šie teisės aktai nereglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemų ir įmoku surinkimo organizavimo klausimu, o tik nustato sodininku bendrijų veiklos pagrindus, bendrijos ir jos nariu tarpusavio santykius. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitu viešosios teisės normų, būtent normų dėl nustatytos įmokos už atlieku tvarkymą.“ Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo sodininkų bendrijos „Tauras“ priteista nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skola, rinkliavos mokėtoja pripažinta sodininkų bendrija. Teismas rėmėsi savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinta nuostata, kurioje būtent sodininkų bendrijai buvo numatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Akivaizdu, kad Jonavos rajono savivaldybė priimdama sprendimą komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos teikimo sutartis sudaryti su sodininkų bendrija (juridiniu asmeniu) nepažeidė ATĮ 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol komunalinių atliekų tvarkymo sutartys buvo sudaromos su sodininkų bendrija, sodininkų bendrija (juridinis asmuo) mokėjo už sodininkų bendrijoje bendro naudojimo (kolektyviniame) konteineryje pačių sodininkų sukauptas komunalines atliekas (ATĮ 2 straipsnio 39 dalyje komunalinės atliekos apibrėžiamos kaip buitinės (buityje susidarančios) ir kitos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi panašios į buitines atliekas), kolektyviniai konteineriai pastatyti sodininkų bendrijos viduje, į juos atliekas meta asmenys esantys ir nesantys bendrijos nariais, t. y. asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sodininkų bendrijoje ir neturi individualaus, jam priskirto konteinerio. Jonavos rajono savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme jai įtvirtintą savarankišką komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimo, sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo funkciją, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, atsižvelgdama į ATĮ 301 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozityvumą (kai nėra imperatyvaus/privalomo paliepimo, bet suteikiama teisė subjektui pasirinkti santykių reguliavimo metodą), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus ekonomiškumo, proporcingumo principus, sodininkų bendrijai nustatė pareigą atstovauti sodininkų bendrijos atliekų turėtojus, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Priimant šią nuostatą, buvo įvertinti galiojantys teisės aktai bei atsižvelgta į vietos sąlygas ir aplinkybes, kurios suponuoja tai, jog šiuo metu neįmanoma skaičiuoti dvinarės įmokos dydžio atskiriems sodininkų bendrijų nariams ir asmenims nesantiems bendrijos nariais, nes esama infrastruktūra nėra pritaikyta sodų keliams, keliai su technika yra gadinami (dėl to sodininkai nuolat skundžiasi), kartu šios įmokos apskaičiavimo būdas sudaro galimybę administruoti šią įmoką nedideliais kaštais, pakankamai tiksliai prognozuoti pajamas, o kartu ir efektyviau organizuoti patį atliekų tvarkymą, užtikrinant tikslią įmokos apskaitą, efektyvią kontrolę, skolų administravimą. Atsižvelgiant į visas šias sąlygas bei siekdama užtikrinti visuotiną, vartotojui prieinamą bei patogią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, sodininkų bendrijoms buvo suteikti bendro naudojimo (kolektyviniai) konteineriai, skirti sodininkų bendrijų atliekų turėtojų komunalinėms (buitinėms) atliekoms šalinti.

Paminėtina ir tai, kad sodininkų bendrijų santykiai atliekų tvarkymo srityje reguliuojami taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principą, kuomet taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Tai administracinės teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi administracinio akto ar sprendimo priėmimo metu. Savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje, priimdamas atitinkamus santykius reguliuojančius norminius teisės aktus, nustatydamas tarifus, vadovaujasi vienu iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu proporcingumo principu. Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra 44 sodininkų bendrijos, tai bene daugiausiai sodininkų bendrijų turinti savivaldybė. Viso sodininkų bendrijose 2017 m. rugsėjo mėn. VĮ Registrų centro duomenimis yra įregistruota 3 043 vnt. NT objektų, neįregistruota 1 102 vnt. NT objektų. Vadinasi, sodininkų bendrijose yra toleruojami veiksmai, kuomet neįregistruotų 1 102 vnt. NT objektų savininkai tiesiog išvengtų atliekų tvarkymo mokesčio, nors šie asmenys sodininkų bendrijoje naudojasi kolektyviniais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, skirtais sodininkų bendrijai, o paslaugas teikiančios įmonės, renkančios sodininkų bendrijų atliekas, veikla taptų nuostolinga: atliekų tvarkymo sąnaudos būtų neproporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą. Nepaisant to, savivaldybė būtų priversta didinti atliekų tvarkymo mokestį, kad būtų padengti visi paslaugos administravimo, atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštai, o išaugęs atliekų tvarkymo mokestis taptų našta kitiems, savo turtą sodininkų bendrijoje įregistravusiems asmenims.

Sprendžiant klausimą dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos sutarčių sudarymo su sodininkų bendrija (juridiniu asmeniu), atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą, sodininkų bendrijų įstatuose įtvirtintas bendrijos valdybos, pirmininko, bendrijos narių ir nariais nesančių asmenų teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Vadinasi, bendrija yra saistoma ne tik CK nuostatų, tačiau savo veikloje privalo įgyvendinti teises ir pareigas, nustatytas ir kituose teisės aktuose. Sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojamu nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomu sklypu, ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad kiekvieno savininko, sodininkų bendrijoje įsigijusio sodo sklypą, žemės sklypas yra priskiriamas mėgėjų sodo teritorijai. Tokios teritorijos veiklai vadovauja ir atstovauja bendrijos narių susirinkimas, bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdyba. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Kiekvienai sodininkų bendrijai yra priskirti bendrojo naudojimo (kolektyviniai) konteineriai sodininkų buityje susidariusioms atliekoms šalinti ir kuriais naudojasi sodininkų bendrijoje esantys asmenys, t. y. asmenys, kurie savo gyvenamosios vietos nėra deklaravę sodininkų bendrijoje ir dėl šios priežasties su paslaugų administratoriumi nėra sudarę individualios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad šie konteineriai nėra skirti bešeimininkių atliekų kaupimui, kaip tai klaidingai traktuoja sodininkų bendrijos. Bešeimininkių atliekų tvarkymą reglamentuoja ATĮ 25 straipsnio 1 dalis, todėl, remdamasi šia nuostata, savivaldybė privalo savo nuosavomis lėšomis užtikrinti tokių atliekų tvarkymą. Akcentuotina, kad bešeimininkėmis atliekomis yra pripažįstamos tokios atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja. (ATĮ 25 straipsnis), todėl nekyla abejonių, kad sodininkų bendrijos viduje sukauptos atliekos yra sodininkų bendrijai priklausančios atliekos, t. y. šias atliekas bendro naudojimo konteineriuose, priklausančiuose sodininkų bendrijai, yra sukaupę sodininkų bendrijos atliekų turėtojai (atliekų turėtojas egzistuoja ir yra žinomas) ir šios atliekos negali būti laikomos bešeimininkėmis atliekomis. Pažymėtina, kad bešeimininkių atliekų tvarkymo išlaidos nėra įtraukiamos skaičiuojant komunalinių atliekų tvarkymo įmokos dydį, savivaldybė šias atliekas tvarko Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis ir tokia pareiga, remiantis ATĮ pagrindu, negali būti ir nėra primetama atliekų turėtojams.

Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Sodininkų bendrijų įstatyme sandoriai dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos nėra priskiriami išimtiniams atvejams, dėl kurių sudarymo sprendžia bendrijos susirinkimas, todėl bendrijos valdymo organas turi pilną teisę atstovauti sodininkų bendrijų narius ir bendrijos nariais nesančius, sudarant sandorius dėl komunalinių atliekų tvarkymo sodininkų bendrijoje. Bendrijos pajamas sudaro: 1) bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nario mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. (Įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Piniginiai tiksliniai įnašai gali būti renkami tam tikriems, griežtai apibrėžtiems tikslams sodininkų bendrijoje įgyvendinti (pvz.: įnašai tam tikriems remonto darbams atlikti ar tam tikrai įrangai įsigyti ir kt.). Sodininkų bendrijoje, tiksliniu įnašu neabejotinai gali būti laikomas ir mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą, mokamas bendrijos narių, taip pat asmenų, nesančių bendrijos nariais, o tokio mokesčio rinkimas yra teisiškai pagrįstas. Iškyla klausimas, kokiomis lėšomis sodininkų bendrija iki šiol mokėjo už sodininkų bendrijai teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas.

Bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas (Įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Sodininkų bendrijos 1991 m. lapkričio 30 d. įstatai (toliau – Įstatai) taip pat aiškiai įtvirtina, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais normatyviniais aktais ir savo įstatais (Įstatų 5 punktas). Įstatų 8.4. punkte numatyta pareiga bendrijos nariui laiku mokėti stojamąjį, nario mokesčius ir kitas įmokas. Bendrijos lėšas sudaro bendrijos narių įmokos bei kitos įplaukos pagal galiojančius įstatymus. (Įstatų 13 p.) Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad „Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai“. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas “. Toks sodininkų bendrijos siekis atsikratyti bendrijai tenkančios mokesčio surinkimo „naštos“ yra nepagrįstas ir paneigiantis juridinio asmens teisinį statusą. Bendrija narių susitarimu/susirinkimo sprendimu taip pat neturi teisės priimti sprendimų dėl mokėtojo už komunalinių atliekų tvarkymą sodininkų bendrijoje parinkimo, nes atstovavimo pagrindas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo sutartis ar mokant komunalinių atliekų tvarkymo nustatytą įmoką, yra reglamentuotas ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje, Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punkte, o įstatymu numatytos privalomos įmokos/rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydis nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 patvirtintomis taisyklėmis, savivaldybės patvirtinta įmokų dydžių apskaičiavimo metodika.

Atsižvelgtina ir į daugiabučių ir garažų bendrijų veiklą reglamentuojantį Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (1995 m. vasario 21 d. Nr. 1-798), kuriame nustatytas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos pirmininkas atsakingas už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį, bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui, bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Butų ir kitų patalpų (pastatų), tame tarpe ir garažų savininkai privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir kt. Bendrijos lėšas sudaro: tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti ir kt. Taigi tiek daugiabučių namų ir garažų bendrijos, tiek sodininkų bendrijos yra vienodą statusą turintys juridiniai asmenys, kurie yra atsakingi už lėšų rinkimą iš bendrijoje esančių asmenų, lėšų administravimą, jų kaupimą ir atsiskaitymą už bendrijai suteiktas paslaugas (bendrojo naudojimo atliekų konteinerių priežiūrą, atliekų išvežimą). Sodininkų bendrijų interpretavimas, kad sutartys privalo būti sudaromos su kiekvienu NT objekto savininku, prieštarauja tiek ATĮ 301 straipsniui, tiek Sodininkų bendrijų, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymuose įtvirtintiems tikslams, prieštarauja įtvirtintoms juridinio asmens teisėms ir pareigoms.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais dėl sodininkų bendrijos narių teisių ir pareigų bei sodininkų bendrijos pirmininko ar valdybos įgaliojimų, kuriuos jiems tiesiogiai suteikia Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, sodininkų bendrijos įstatai, nėra abejonių, kad sodininkų bendrijos pirmininkui yra suteikta teisė (nepateikiant atskirų įgaliojimų) sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo sodininkų bendrijoje sutartį ir atstovauti sodininkų bendrijoje esančius asmenis sodininkų bendrijos vardu. Sodininkų bendrijoje renkamas nario mokestis, taip pat mokestis renkamas iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, tačiau turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, gali būti padidintas/sumažintas atsižvelgiant į tuo metu galiojančius Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus komunalinių atliekų tvarkymo pastoviosios ir kintamosios įmokų dydžius, taip pat DVĮ mokėjimas gali būti padengiamas sodininkų bendrijos asmenų mokamais tiksliniais įnašais už komunalinių atliekų tvarkymą.

Įgyvendindama ATĮ 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė ieškovę, kuriai pavedė atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1. Pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti; 2. Registruoti komunalinių atliekų turėtojus; 3. Įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje; 4. Sudaryti savivaldybės vardu sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pačiu Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. Jonavos r. savivaldybė neturi teisės anuliuoti išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijos yra perduotos paslaugų Administratoriui UAB „Jonavos paslaugos“ remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 31d. sprendimo Nr. 1TS-271 2 punktu.

Dėl atliekų tvarkytojų registravimo tvarkos. Komunalinių atliekų turėtojai registruojami vadovaujantis ATĮ 30 straipsnio 14 dalimi „Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Įgyvendindama ATĮ nuostatas, Jonavos rajono savivaldybė tvirtindama komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo Jonavos rajone taisykles, nustatė pareigą Administratoriui registruoti atliekų turėtojus Vyriausybės nustatyta tvarka bei įpareigojo tvarkyti jų registrą (Jonavos rajono savivaldybės 2016 m. gruodžio 22 d. tarybos sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 16.2 punktas, Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. tarybos sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 12.2. punktas). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto Dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – Savivaldybės aprašas) II dalyje yra reglamentuota DVĮ mokėtojų registro sudarymo ir administravimo tvarka. Savivaldybės apraše nurodyta, kad DVĮ mokėtojų registravimą organizuoja ir tvarko Administratorius, vadovaujantis šia Tvarka ir kitais teisės aktais. Pažymėtina, kad komunalinių atliekų turėtojai yra registruojami vadovaujantis Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. Dl-950. Tvarkos aprašas taikomas komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams asmenims ar Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims, juridinio asmens filialams, atstovybėms ar Lietuvos Respublikoje įsteigtam valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialui ar atstovybei) ir savivaldybėms arba Administratoriams. Registravimo paskirtis – registruoti savivaldybės teritorijoje esančius komunalinių atliekų turėtojus ir tvarkyti Tvarkos apraše nustatytus duomenis, reikalingus ir pakankamus visuotinės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymui, paslaugų kainos nustatymui (Aprašo 3 punktas).

Dėl asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vieta sodininkų bendrijoje. Sodininkų ir garažų bendrijos naudojasi tik jų bendrijai skirtais kolektyviniais konteineriais. Gyventojai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje ir su administratoriumi yra sudarę individualias atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartis, naudojasi individualiais konteineriais (Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 50 punktas). Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266 patvirtintos DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių lentelės apačioje pateikta pastaba „Sodų ir garažų paskirties objektams nustatytą mokestį (DVĮ pastoviąją ir kintamąją dalis) moka sodininkų ir garažų bendrija (juridinis asmuo). Gyventojai, deklaravę savo gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje, atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos dvinarę įmoką moka pagal individualių namų objektų kategorijai nustatytus pastoviosios ir kintamosios įmokų dydžių parametrus“.

Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta „Asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.''' ATĮ 302 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. To paties įstatymo 32 straipsnyje yra apibrėžiama principo „teršėjas moka“ sąvoka atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka", kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas“. LVAT 2016 m. spalio 3 d. administracinėje byloje Nr. A-1161-602/2016 yra pasisakęs: Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau ir – Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog ATĮ vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia (be kita ko) atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesąuer (C-188/07), 80 p.) (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011; 2015 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-210-438/2015) (LVAT 2015 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-377-438/2015)“. Šis teismo argumentas ne tik apibrėžia principo „teršėjas moka“ sąvoką ir detalizuoja principo įgyvendinimą, tačiau tuo pačiu patvirtina pastoviosios DVĮ dalies mokėjimo privalomumą visiems atliekų turėtojams, nepriklausomai nuo to, ar atliekų turėtojas faktiškai turi sukaupęs komunalinių atliekų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl principo „teršėjas moka“ taikymo, į tai, kad sodininkų bendrija, kurios teritorijoje esantys mėgėjų sodų sklypų savininkai šalina mišrias komunalines atliekas į tokių atliekų šalinimui skirtus bendro naudojimo (kolektyvinius) konteinerius, ir su paslaugų Administratoriumi yra sudariusi komunalinių paslaugų teikimo sutartį, laikoma, kad būtent bendrija yra teršėja/atliekų turėtoja. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3738-583/2018 taip pat yra paaiškinęs principo „teršėjas moka“ sąvoką, kuri anot teismo reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. <...> atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Įstatymų leidėjas ATĮ nenustatė, kad atliekų turėtojais gali būti tik fiziniai asmenys, todėl jais turėtų būti laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sodininkų bendrija yra viešasis juridinis asmuo, atstovaujantis visus bendrijoje esančius asmenis, todėl įmokos už atliekų tvarkymą sumokėjimas gali būti laikomas kaip vienos iš sodininkų bendrųjų pareigų įgyvendinimas, kurią įgyvendina sodininkų bendrija (juridinis asmuo). Be to, kad sodininkų bendrija yra viešasis juridinis asmuo, bendrija taip pat yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis. Būtent bendruomenės dalimi ir yra laikomi visi mėgėjų sodo sklypą sodininkų bendrijoje įsigiję asmenys. Pažymėtina, kad tiek sodininkų bendrijos atliekų turėtojai (asmenys kurie naudojasi bendro naudojimo (kolektyviniu) konteineriu, priskirtu sodininkų bendrijai), gali būti laikomi atliekų turėtojais, t. y. asmenys esantys sodininkų bendrijos bendruomenės dalimi, tiek šią bendruomenės dalį atstovaujantis juridinis asmuo – sodininkų bendrija gali būti laikoma atliekų turėtoja.

Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą susistabdė iki analogiškoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei SB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iki Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išaiškins, ar Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimais Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos raj. savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių bei Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos punktai atitinka įstatymus ir Vyriausybės norminį teisės aktą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pripažino, jog:

– Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus;

–pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai;

–pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui.

LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020 Jonavos rajono savivaldybės tarybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Jonavos paslaugos“ ir SB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė:

–sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti;

– dalį bylos trečiųjų asmenų pakeisti jų teisių perėmėjais ir patikslinti trečiųjų asmenų sąrašą: Jonavos rajono savivaldybės administracija ir visi sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir bendrijos nariai (esami ir buvę ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., išskyrus mirusius);

– Įgaliotu asmeniu procesiniams dokumentams gauti paskirtą trečiąjį asmenį sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkę V. B. per 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos tuo atveju, jeigu šią nutartimi patvirtintas trečiųjų asmenų sąrašas yra netikslus ir taisytinas, įpareigoti informuoti apie tai teismą, pateikiant patikslintus duomenis;

– užklausti Jonavos notaro biurą dėl to, kokie asmenys priėmė V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

– pasiūlyti šalims, įvertinus administracinių teismų išsakytus argumentus ir dabartinį teisinį reglamentavimą, pirmiausia dar kartą apsvarstyti taikaus šio ginčo sprendimo variantą, o tuo atveju, jeigu taikos sutarties sudaryti nepavyktų, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims iki 2020 m. gruodžio 18 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl to, kaip Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime ir LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020 išdėstyti argumentai ir priimti sprendimai įtakoja ieškinio ir atsiliepimo į jį (ne)pagrįstumą, bei galutinai sutikslinti savo ieškinio reikalavimų ir atsiliepimų į jį civilinėje byloje Nr. e2-1925-527/2020 argumentus, tame tarpe ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

– šią bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 22 d. 14.00 val., apie ką proceso dalyvius informuoti viešo paskelbimo būdu.

2020 m. gruodžio 11 d. teisme gauti ieškovės 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl teisinio ieškinio pagrindimo detaliai pasisakė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime ir LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020. Be to, ginčo byloje aktualūs yra apeliacine instancija išnagrinėjusio Kauno apygardos teismo išaiškinimai analogiškoje byloje Nr. e2A-6-480/2020 pagal ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas civ. byloje Nr. e2A-6-480/2020 pabrėžė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažinęs, o LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą palikęs nepakeistą, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; LVAT 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atžvilgiu šis Metodikos punktas negali būti vertinamas retroaktyviai taikant minėtą sprendimą, nes taip būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020). Be to, apeliacinės instancijos teismas civ. byloje Nr. e2A-6-480/2020 taip pat pasisakė, kad faktinės bylos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad atsakovė, sudarydama 2013 m. gegužės 9 d. Sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo. Byloje esančių įrodymų visuma, itin išsamūs teismų išaiškinimai pagrindžia ieškovės reikalavimą.

Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašo patikslintą ieškinį tenkinti, visiškai palaikydama savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir papildomai dėl jų nepasisako. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos (toliau — Metodika) 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Teismas taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Metodikos 52 punkto neteisėtumo ir papildydama teismo sprendime išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą iš visų nekilnojamojo turto objektų savininkų šios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys to pageidautų, ar šie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa). Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa). Dėl Metodikos 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarką, o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iš galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa). Įvertinęs, jog ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis atstovavimo atliekų turėtojams subjektus, visiškai tapačiai perkeltas į Taisyklių 121.1–121.5 punktus, Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojai teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį gali realizuoti individualiai patys, sodininkų bendrijos nariai daiktinės teisės turėtojai – nekilnojamojo turto objekto savininkai arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys (Taisyklių 121.1 punktas) arba šią teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu deleguoti sodininkų bendrijai (juridiniam asmeniui) (Taisyklių 121.3 punktas). Svarbu pažymėti, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažinęs, o LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą palikęs nepakeistą, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; LVAT 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014). Dėl to konstatuotina, kad atsakovės atžvilgiu šis Metodikos punktas negali būti vertinamas retroaktyviai taikant minėtą sprendimą, nes taip būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020). Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.) asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Šios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų išieškojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai. Faktinės bylos aplinkybės pagrįstai leidžia konstatuoti, kad atsakovė, sudarydama 2014 m. gegužės 21 d. Sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertintina, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su ieškiniu, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei ieškinyje nurodytą įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Jonavos rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama ATĮ 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 „Dėl komunalinių atliekų sistemos administratoriaus paskyrimo ir sistemos organizavimo funkcijų perdavimo“ Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė ieškovę, kuriai pavedė atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas: 1. Pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti; 2. Registruoti komunalinių atliekų turėtojus; 3. Įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje; 4. Sudaryti savivaldybės vardu sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pačiu Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. Vadovaudamasi ATĮ 30 straipsnio 11, 12, 13, 14 dalių nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 2 d. su atliekų tvarkytoju UAB „Jonavos paslaugos“ sudarė Jonavos rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartį Nr. 12/03-191 (sutarties forma patvirtinta Jonavos r. savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1TS-92). Sutartis atnaujinta ir pratęsta nuo 2017 m. balandžio 2 d. Nr. 1T-32. Sudarydamas komunalinių atliekų tvarkymo sutartį UAB „Jonavos paslaugos“, kaip atliekų tvarkytoja, įsipareigojo teikti komunalinių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis sutartimis ir kitais teisės aktais bei savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir kt.

Šioje byloje kilo ginčas tarp ieškovės, kaip Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriaus, ir atsakovės, kuri yra Jonavos rajono savivaldybėje, Gulbiniškių kaime veikianti sodininkų bendrija, atsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. ieškovės suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas.

 Dėl 2014 m. gegužės 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarčių (ne)galiojimo

Nustatyta, jog 2014 m. gegužės 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 524-1 (toliau ir – 2014 m. gegužės 21 d. sutartis), kurioje ieškovė įsipareigojo surinkti pas atliekų turėtoją susidarančias mišrias komunalines atliekas, jas išvežti į sąvartyną, surinkti antrines žaliavas, surinkti stambiagabarites ir buityje susidarančias pavojingas atliekas bei teikti kitas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatytas paslaugas. Atitinkamai atsakovė įsipareigojo laiku, iki sekančio mėnesio pabaigos, atsiskaityti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (tarifus). 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 2.2.2 punktas taip pat numatė, kad, sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų tvarkytojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančius atliekų kiekius). Sutarties 5.1 punktas nustato, kad sutartis galioja nuo pasirašymo dienos iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir laikoma pratęsta toliau, jeigu per mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, nebus kurios nors šalies raštiško pareiškimo dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo. 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 5.2 punkte numatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą: 5.2.1. Bet kurios šalies iniciatyva, prieš mėnesį raštu pranešus kitai šaliai apie Sutarties nutraukimą. 5.2.2. Bet kurios šalies iniciatyva, netaikant 5.1 punkte nurodytų terminų, abiems šalims raštiškai sutikus“.

Atsakovės teigimu, 2014 m. gegužės 21 d. Sutartį ji nutraukė 2017 m. lapkričio 10 d. Pranešimu dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/11 ir 2017 m. gruodžio 7 d. Pakartotiniu pranešimu Nr. 1–5/15. Tačiau teismas šį atsakovės teiginį vertina kaip visiškai nepagrįstą, kadangi ir 2017 m. lapkričio 10 d. Pranešime dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/11, ir 2017 m. gruodžio 7 d. Pakartotiniame Pranešime dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/15 buvo nurodytas tik atsakovės prašymas ieškovei nutraukti Sutartį dėl buitinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, bet nebuvo nurodyta, kad pati atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 5.2.1 punktu, savo iniciatyva nutraukia sutartį nuo tam tikros datos praėjus mėnesiui laiko nuo pranešimo (pavyzdžiui, nuo 2017 m. gruodžio 10 dienos). Kadangi ieškovė, gavusi atsakovės 2017 m. lapkričio 10 d. Pranešimą dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/11, 2017 m. lapkričio 27 d. rašte nurodė, jog sutartis šiai dienai yra galiojanti ir kad jos nutraukti negalima, spręstina, jog tokiu būdu ieškovė atsisakė patenkinti atsakovės prašymą nutraukti sutartį abiems šalims raštiškai sutikus.

Atsakovė atsiliepime taip pat argumentavo, kad sodininkų bendrijos pirmininkė neturėjo teisės su ieškove pasirašyti 2014 m. gegužės 21 d. sutarties. Bendrijos organai yra: 1) Bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas, arba kolegialus – bendrijos valdyba (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Teismui 2020 m. gruodžio 10 d. patikrinus Juridinių asmenų registrą nustatyta, kad Juridinių asmenų registro išrašo 7.1 punkte (taisyklė, pagal kurią asmens veikia juridinio asmens vardu) nurodyta, jog yra vienasmenis atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės pirmininkė turėjo visas teises su ieškove sudaryti sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Tačiau netgi sprendžiant, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pagrindu 2014 m. gegužės 21 d. sutarčiai sudaryti turėjo būti gautas narių susirinkimo sprendimas, konstatuotina, jog atsakovė šioje byloje neįrodė, jog 2014 m. gegužės 21 d. sutarčiai, kuri atsakovės buvo vykdoma, bendrijos narių susirinkimas nepritarė. Atsakovės į bylą pateiktą 2017 m. rugsėjo 16 d. atsakovės visuotinio ataskaitinio rinkiminio narių susirinkimo protokolą, kurio 4.1 punktu, apsvarsčius ,UAB ,,Jonavos paslaugos“ pasiūlytų paslaugų dėl atliekų tvarkymo ir dvinario mokesčio (pastovios ir kintamos)“, buvo nuspręsta „Neįgalioti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko V. B. sudaryti visų narių vardu Sutarties su UAB „Jonavos paslaugos“ dėl buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo“, teismas vertina tik kaip narių susirinkimo nepritarimą ieškovės parengtos naujos ir atsakovei elektroniniu paštu atsiųstos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarties pasirašymui.

Tačiau nors 2017 m. rugsėjo 16 d. atsakovės visuotinis ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas ir neįgaliojo SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės V. B. sudaryti visų narių vardu Sutarties su UAB „Jonavos paslaugos“ dėl buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo, o 2018 m. birželio 16 d. atsakovės visuotiniame susirinkime buvo nutarta šį susirinkimo sprendimą palikti, teismo nuomone, vien tai neduoda pagrindo išvadai, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartis neįsigaliojo. Kaip numatyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarties 5.5 punkte, ,,Atliekų turėtojai, nepasirašę viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutarties per 45 kalendorines dienas nuo pasiūlymo sudaryti sutartį išsiuntimo datos, laikomi sudarę viešąją sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos standartines sąlygas“. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-524, 7 punktas numato, jog ,,Administratorius raštu siūlo pasirašyti sutartį paslaugos gavėjui pagal individualiai aptartas sąlygas. Paslaugos gavėjai, nesudarę sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas per pasiūlyme nurodytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo administratoriaus pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal standartines sąlygas. Tokiu atveju sutarties šalys nepasirašo ir laikoma, kad pagal standartines sąlygas sudaryta sutartis yra neterminuota“.

Atsakovei pačiai pripažinus, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartis jai buvo atsiųsta elektroniniu paštu, atsižvelgiant į tai, kas prieš tai išdėstyta, teismas, nenustatęs, jog minėtas norminis aktas prieštarautų įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, konstatuoja, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartis ir be pirmininkės parašo, ir be bendrijos narių sutikimo laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas.

Dėl atsakovės atsiskaitymo už ieškovės suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas

Nuo 2014 m. gegužės 21 d. sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. sausio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo. Kaip patvirtino ieškovė, atsakovė 2014 m. gegužės 21 d. sutarties sąlygas vykdė tinkamai, tačiau, nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (toliau ir – DVĮ), susidedančios iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių, už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė mokėjo tik kintamąją įmokos dalį (už konteinerių išvežimą), o mokėti pastoviosios įmokos dalies nesutiko, dėl ko tarp šalių kilo ginčas. 

Ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (2017 m. gegužės 31 d. Nr. JPV76449, 2017 m. birželio 30 d. Nr. JPV76929, 2017 m. liepos 31 d. Nr. JPV77479, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. JPV77564, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. JPV78095, 2017 m. rugsėjo 30 d. Nr. JPV78684, 2017 m. spalio 31 d. Nr. JPV79113, 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. JPV79644, 2017 m. gruodžio 31 d. Nr. JPV80239, 2018 m. sausio 31 d. Nr. JPV180550 ir 2018 m. vasario 28 d. Nr. JPV181071) bei kreditinių sąskaitų faktūrų (2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. JPV 77563 ir 2018 m. gegužės 31 d. Nr. K-476688) (Patikslinto ieškinio priedas Nr. 2) duomenimis, Priteistos sumos iššifravimu pagal PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą bei Kintamosios dalies paskaičiavimu pagal išvežtus konteinerius nustatyta, kad ieškovė atsakovei už atliekų tvarkymą kas mėnesį skaičiavo pastoviąją DVĮ už 33 vnt. NT objektų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. po 19,73 Eur (be PVM) (33 x 0,598 Eur), 2018 metų sausio ir vasario mėnesiais po 18,61 Eur (be PVM) (33 x 0,564) bei kintamąją DVĮ 2017 m. gegužės–spalio mėnesiais, t. y. už 6 mėnesius, kas mėnesį už 8 vnt. konteinerių po 3,44 Eur be PVM (8 x 0,430) arba po 4,16 Eur su PVM.

Atsakovės atstovė pateikė 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. birželio 30 d. (ranka ištaisyta į 2017 m. rugpjūčio 30 d.), 2017 m. birželio 30 d. (ranka ištaisyta į 2017 m. rugsėjo 30 d.) 8,32 Eur sumai kiekviena ir 2017 m. liepos 31 d. (ranka ištaisyta į 2017 m. spalio 31 d.) 12,58 Eur sumai PVM sąskaitas faktūras su AB Lietuvos pašto mokėjimo kvitais (t. 1 b. l. 40–45), tokiu būdu įrodinėdama, kad už 2017 m. gegužės–spalio mėnesius, t. y. už 6 mėnesius, kai sezono metu buvo išvežami konteineriai, turėjo sumokėti tik 54,18 Eur (8,32 + 8,32 + 8,32 +8,32 + 8,32 + 12,58) ir kad sumokėjo 2017 m. birželio 21 d. (8,32 Eur), 2017 m. liepos 26 d. (8,31 Eur), 2017 m. rugpjūčio 22 d. (8,32 Eur), 2017 m. spalio 11 d. (16,64 Eur) ir 2017 m. lapkričio 10 d. (12,58 Eur), t. y. 54,17 Eur (8,32 + 8,31 + 8,32 + 16,64 + 12,58).

Kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2018 m. gegužės 29 dienai suformuotos Sutarties apyvartos ataskaitos, į ją nėra įtraukta tik 2017 m. liepos 26 d. atsakovės sumokėta 8,31 Eur suma. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovės pirmininkė V. B. yra sudariusi ir individualią sutartį, todėl galėjo būti tokia situacija, kad jai sumokėjus ir nenurodžius visų duomenų, mokėjimas buvo užskaitytas kaip jos asmeninis, o ne atsakovės mokėjimas, tačiau kadangi V. B. jokio prašymo ieškovei neteikė, ši įmoka ir nebuvo įskaityta į atsakovės įsiskolinimą. Tai, kad ši 8,31 Eur suma buvo įskaičiuota į atsakovės pirmininkės V. B. asmeninių įmokų dengimą, patvirtina ir 2018 m. birželio 12 d. patikslinto ieškinio 8 priedas, kuriame pateikta V. B. S. apyvartos ataskaita. Kadangi atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie būtų patvirtinę tai, jog atliekant 2017 m. liepos 26 d. mokėjimą Lietuvos pašte buvo nurodyti visi duomenys, reikalingi identifikuoti atsakovę kaip mokėtoją, teismas neturi jokio pagrindo šios sumos priskaičiuoti prie atsakovės sumokėtų sumų.

Ieškovė, 2018 m. balandžio 17 d. ieškinyje prašiusi priteisti iš atsakovės 314,81 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. bei 1,35 Eur delspinigius, 2018 m. birželio 12 d. patikslintame ieškinyje prašomą priteisti įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą sumažino iki 310,65 Eur, nurodžiusi, jog reikalavimo suma sumažėjo posėdžio metu paaiškėjus, kad 2017 m. lapkričio 30 d. išrašant sąskaitą Nr. JPV79644 už 2017 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas komunalinių atliekų tvarkymo kintamoji dalis už ištuštintus 8 vnt. konteinerių buvo priskaityta per klaidą, kuriai ištaisyti 2018 m. gegužės 31 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra, perskaičiuojant (išminusuojant) sąskaitos Nr. JPV79644 kintamąją dalį.

2018 m. gegužės 2 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog pateiktos sąskaitos ir suskaičiuota skola iš viso neaišku kuo pagrįstos ir išrašytos už nesuteiktas paslaugas. 2017 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija IPV77564 – 306,27 Eur. 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. IPV 77564 – 179,64 Eur išrašyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. už 2017 m. sausio–liepos mėnesius: 1) komunalinių atliekų tvarkymas (pastovioji dalis) kiekis 231 vnt., t. y. 33 vnt. x 7 kartai; 2) komunalinių atliekų tvarkymas (kintamoji dalis), 4 vnt. 0,14 kubinių metrų talpos konteinerių per gegužės, birželio, liepos mėnesius pakelti po 2 kartus per mėnesį, t. y. 4 vnt. x 2 kartai x 3 mėnesiai lygu 24 vnt. 2017 m. liepos 30 d. sutarties 3.2 punkte DVĮ pastovioji dedamoji nurodyta 58 nekilnojamojo turto (toliau ir – NT) objektai. Sąskaitos už nesuteiktas paslaugas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio DVĮ pastovioji dedamoji išrašoma 33 NT objektų vnt.

Pasisakant dėl atsakovės atsiliepimo argumentų pažymėtina, jog byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės teiginį, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija IPV77564 atsakovei buvo išrašyta 306,27 Eur sumai. Kaip matyti iš ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija JPV 77564, ji atsakovei 179,64 Eur sumai buvo išrašyta 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir, kaip teisingai nurodė pati atsakovė, už 2017 m. sausio–liepos mėnesius, t. y. už 7 mėnesius: 1) komunalinių atliekų tvarkymas (pastovioji dalis) kiekis 231 vnt., t. y. 33 vnt. x 7 kartai; 2) komunalinių atliekų tvarkymas (kintamoji dalis), 4 vnt. 0,14 kubinių metrų talpos konteinerių per gegužės, birželio, liepos mėnesius pakelti po 2 kartus per mėnesį, t. y. 4 vnt. x 2 kartai x 3 mėnesiai lygu 24 vnt.

Kaip nurodė ieškovė, kadangi atsakovės pirmininkė nebendradarbiavo ir nepateikė ieškovei NT objektų skaičiaus, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama pastovioji įmokos dalis, ieškovės darbuotojai patys vertino šiuos duomenis, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, ortofoto žemėlapiu bei faktine apžiūra, įvertinus individualias buitinių atliekų tvarkymo sutartis sudariusius sodininkų bendrijos narius, ir nustatė, kad atsakovės NT objektų skaičius yra 33, ką patvirtina 2017 m. rugpjūčio 31 d. L. G. parengtas ,,SB ,, (duomenys neskelbtini)“ NT objektų sąrašas, neturinčių individualių buitinių atliekų tvarkymo sutarčių, kuriems skaičiuojama DVĮ pastovioji dalis“, pateiktas kaip patikslinto ieškinio priedas Nr. 7, ir SB ,, (duomenys neskelbtini)“ žemėlapis, pateiktas kaip patikslinto ieškinio priedas Nr. 6. Nors atsiliepime atsakovė nurodė, jog 2017 m. liepos 30 d. sutarties 3.2 punkte DVĮ pastovioji dedamoji nurodyta 58 NT objektai, teismo nuomone, tai, kad faktiškai ieškovė suskaičiavo NT objektų esant mažiau ir tą mažesnį skaičių panaudojo skaičiuodama DVĮ pastovią dedamąją, atsakovės padėtį tik palengvina, o ne apsunkina. Be to, nors parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovė nesutiko ir su ieškovės nustatytu NT objektų skaičiumi (33), tačiau jokių įrodymų, kurie būtų patvirtinę šį skaičių esant dar mažesnį, iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė, nors teismas siūlė atsakovei tokius įrodymus pateikti. Tai, kad pati atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir Jonavos rajono savivaldybe, kas ieškovei sutrukdė DVĮ pastoviąją dalį į sąskaitas faktūras įtraukti kiek įmanoma anksčiau po to, kai ieškovė įgijo teisę reikalauti ir DVĮ pastoviosios dalies, teismo nuomone, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti šios įmokos nuo 2017 m. sausio 1 d., nors ji ieškovės į sąskaitą faktūrą pirmą kartą buvo įtraukta tik 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Pažymėtina, jog NT objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą, remdamasis ATĮ 302 straipsnio 2 dalies nuostata, 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Šio sąrašo 18 punktas apibrėžia, jog Sodo paskirties objektai – Naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Sąrašo pabaigoje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre (Pastraipos pakeitimai: Nr. D1-637, 2014 m. liepos 31 d., paskelbta TAR 2014 m. rugpjūčio 6 d.). Akivaizdu, jog šis teisinis reglamentavimas paneigia atsakovės tvirtinimą parengiamojo teismo posėdžio metu, jog prie NT objektų turėjo būti priskirti tik teisiškai VĮ Registrų cenre registruoti pastatai.

Kaip nurodė ieškovė, kadangi, naujiems paslaugų apmokėjimo įkainiams įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d., labai greitai po Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo žiemos metu apskaičiuoti pastoviąją įmokos dalį iš karto ieškovei buvo objektyviai sudėtinga ir net neįmanoma, todėl, iki kol tai buvo padaryta, ginčo laikotarpiu ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras tik už kintamąją įmokos dalį (už 2017 m. gegužės–liepos mėn.). Pastebėjus techninę klaidą (t. y., kad vietoj 0,43 Eur be PVM už 1 konteinerio sutvarkymą buvo nurodyta mokėti po 0,86 Eur) atsakovei už šį laikotarpį 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita JPV77563 (kuria buvo išminusuotas 24 vnt. konteinerių sutvarkymo už tris mėnesius bendra 20,64 Eur be PVM (8 x 3 x 0,86) arba bendra 24,96 Eur su PVM suma), o apskaičiavus pastoviąją dalį 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. JPV77564 už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., kur buvo paskaičiuota 10,32 Eur be PVM (24 x 0,43) kintamoji dalis už ištuštintus 24 vnt. konteinerių nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. bei pastovioji dalis už 23l vienetą (33 NT objektai x 7 mėn.) po 0,598 Eur (1 NT objekto kaina). Po 2017 m. rugpjūčio mėnesio PVM sąskaitos faktūros išrašomos ir teikiamos bendrijai periodiškai kiekvieną mėnesį iš eilės įtraukiant tiek pastoviąją, tiek kintamąją įmokos dalis.

Dėl pareigos mokėti dvinarės įmokos (DVĮ) pastoviąją dedamąją pagal paslaugų sutartį už komunalinių atliekų tvarkymą

Šios bylos ginčo objektas – DVĮ pastovioji dedamoji ir jos dydis, yra nustatyti vietos savivaldos institucijos – Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintais dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika ir dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašu (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), taip pat tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323, kuriuo patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266). Šie teisės aktai buvo priimti vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – ATĮ) savivaldybėms valstybės pavestas funkcijas.

ATĮ 25 straipsnis nustato, kad būtent savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. ATĮ taip pat numato, kad viena, kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės gali įsteigti juridinį asmenį, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantį atliekų tvarkymo paslaugas (ATĮ 2 straipsnio 44 dalis, 30 straipsnio 1–3 dalys). Šiuo atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi Jonavos rajono savivaldybėje paskyrė ieškovę.

ATĮ 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kurių 22 punkte buvo nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį ATĮ nustatyta tvarka. 

Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punktas nustatė, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma DVĮ, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265). 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1TS-0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.

ATĮ 301 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Minėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 patvirtintos taisyklės taip pat numato du pasirinktinus įmokų mokėjimo būdus – sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą. Tačiau abiem atvejais, tiek nustatant vietinę rinkliavą, tiek pasirinkus paslaugų teikimo sutarties variantą, turi būti mokama ta pati dvinarė įmoka (DVĮ) su pastoviąja ir kintamąja dedamosiomis. Šiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis privalo vadovautis visos savivaldybės, savo pasirinkimu nustatydamos vietinę rinkliavą, arba kitą įmoką tuo atveju, kai per sistemos administratorių sudaromos paslaugų sutartys su nekilnojamojo turto objektų savininkais ar įgaliotais atstovais.

Šiuo atveju nėra teisėto pagrindo manyti, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 buvo nustatyta vietos rinkliava, o ne paslaugos kaina, nes savo priimtuose teisės norminiuose aktuose Jonavos rajono savivaldybės taryba aiškiai pasirinko komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų sutartį, mokant nustatytą DVĮ (Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 31.3 punktas ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto aprašo 7 punktas). Konkrečiu atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o kintamoji dedamoji skirta padengti kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir ją moka subjektai, kuriems teikiamos komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslaugos. Šiuo atveju abiejų įmokos dalių mokėjimas negali būti atsiejamas ar vertinamas kaip skirtingos įmokos, nes tai yra vienos įmokos dalys.

Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad už Tvarkos taikymą atsakingas Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas. Aprašo 17 punkte taip pat nurodyta, kad DVĮ surinkimą Jonavos rajono savivaldybės tarybos pavedimu organizuoja ir tvarko administratorius. Aprašo 19 punkte nurodyta, kad DVĮ mokėtojai privalo sumokėti savivaldybės tarybos patvirtintą DVĮ už komunalinių atliekų tvarkymą pagal gautas PVM sąskaitas faktūras ar kitus mokėjimo dokumentus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šiuo atveju, kaip jau minėta, tokio Administratoriaus funkcijos Jonavos rajono savivaldybėje yra paskirtos ieškovei, kuri turi teisę ir pareigą savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti DVĮ surinkimą ir teikti įmokos mokėtojams PVM sąskaitas faktūras, įtraukiant į jas ir pastoviąją įmokos dedamąją.

Atsakovė nurodo, kad jai nepagrįstai yra primesta pareiga, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje. Šie atsakovės argumentai taip pat laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, sudarydama 2014 m. gegužės 21 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, tokiu būdu pripažino, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu turėjo teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo.

Kyla klausimas, ar atsakovė ginčo laikotarpiu galėjo (turėjo pareigą) be atskiro bendrijos narių įgaliojimo mokėti už visus sodininkų bendrijos teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus įmokos pastoviąją dedamąją, kurios dydis tiesiogiai siejamas su objektų skaičiumi, bei mokėti už tuos objektus, kurių savininkai nėra bendrijos nariai, bet nėra sudarę individualių sutarčių. Šiuo atveju pažymėtina, kad ATĮ 301 straipsnio 1 dalis nustato, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Taigi jau įstatymas numato, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų taisyklių 121.3 punkte nustatė, kad sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje buvo nustatyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai: NT objekto savininkai, NT objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba NT objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. sodininkų bendrija šioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (nauja redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis NT objektų rūšių sąrašu, kurį pagal ATĮ 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Šiuo atveju toks NT objektų rūšių sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (pakeistas 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. D1-637). Šio NT objektų sąrašo 18 punkte nurodyti sodų paskirties objektai, t. y. naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad prie sodų paskirties objektų priskiriami ir sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų viešosios teisės normų, būtent normų dėl nustatytos įmokos už atliekų tvarkymą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.) asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Šios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų išieškojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai.

Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 711 patvirtintų taisyklių 25 punktas nustato, kad pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius. Jonavos rajono savivaldybėje pastovioji įmokos dedamoji sodų paskirties objektams nustatoma pagal NT objektų skaičių (2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 1 priedo 18 punktas). Konkrečiu atveju atsakovei skaičiuojama pastovioji DVĮ dedamoji yra nustatyta pagal bendrijos teritorijoje esančių NT vienetų skaičių, išeliminavus iš jo sodo valdas, kurios jų savininkai yra deklaravę gyvenamąją vietą ir sudarę individualias paslaugų sutartis su ieškove. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų matyti, kad ši įmokos dalis skaičiuojama 33 turto vienetų atžvilgiu. Atsakovės atstovės teigimu, šis skaičius neatitinka tikrovės, tačiau, kaip jau minėta prieš tai, minėtas objektų (turto vienetų) skaičius buvo nustatytas pagal topografines nuotraukas ir ieškovės darbuotojams nuvykus į pačią sodininkų bendriją, nes, ieškovės teigimu, kurių atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo, atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieškove ir suteikti duomenis apie jos veiklos teritorijoje esančių žemės sklypų ir objektų skaičių. Taip pat pabrėžtina, kad kaip nurodė ieškovės atstovė, atsakovė bet kuriuo metu galėjo kreiptis į ieškovę dėl šių duomenų patikslinimo ir pastoviosios DVĮ dedamosios perskaičiavimo.

Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime dėl norminių administracinių aktų dalies teisėtumo ištyrimo pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Taip pat teismas pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-6746-428/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, LVAT administracinė byla Nr. eA-372-552/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis). LVAT pažymėjo, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą iš visų nekilnojamojo turto objektų savininkų šios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys to pageidautų, ar šie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa). Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa). Dėl Metodikos 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo LVAT pažymėjo, kad šiomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarką, o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iš galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa).

Įvertinęs, jog ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis atstovavimo atliekų turėtojams subjektus, visiškai tapačiai perkeltas į Taisyklių 121.1–121.5 punktus, Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojai teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį gali realizuoti individualiai patys, sodininkų bendrijos nariai daiktinės teisės turėtojai – nekilnojamojo turto objekto savininkai arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys (Taisyklių 121.1 punktas) arba šią teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu deleguoti sodininkų bendrijai (juridiniam asmeniui) (Taisyklių 121.3 punktas).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nors Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime (kurį LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą) ir pripažino, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, tačiau nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; LVAT 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovės atžvilgiu šis Metodikos punktas negali būti vertinamas retroaktyviai taikant minėtą sprendimą, nes taip būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020).

Pažymėtina, kad panašias išvadas padarė ir Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-6-480/2020.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir valstybės bei savivaldybės nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakovės nurodyti argumentai, kad atsakovė, būdama su ieškove atsiskaičiusi už jos faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėjusi ieškovei DVĮ kintamąją dedamąją, neturi pareigos mokėti pastoviąją dedamąją, laikytini visiškai nepagrįstais ir atmestini, o iš atsakovės ieškovei priteistina visa patikslintame ieškinyje nurodyta įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. suma, sudaranti 310,65 Eur.

CK 6.189 straipsnis numato, kad šalių sutartis joms turi įstatymo galią, šalys turi vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Šiuo atveju ir 2014 m. gegužės 21 d. sutarties punktas 2.1.2, ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarties punktas 3.1 numatė, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti įkainiai ir tarifai, kas reiškia, jog, nepriklausomai nuo kitų sutarties nuostatų, patys įkainiai turi būti taikomi nuo administracinio teisės akto – Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas įmokos dydis – įsiteisėjimo momento. Sąskaitos už suteikiamas paslaugas išrašymo momentas, teismo nuomone, šiuo atveju negali būti laikomas įtakojusiu ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę, atsisakiusią apmokėti jai pateiktas sąskaitas, tarp jų ir sąskaitą už praėjusius 7 mėnesius. 

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 4.2 punkte nustatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius, sudarančius 1,35 Eur sumą. Šiuo atveju, nors atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuose santykiuose ji veikia kaip sodininkų bendrijos teritorijoje esančių objektų savininkų (fizinių asmenų) atstovė ir įgyvendina būtent fizinių asmenų pareigas mokėti atitinkamas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra specifinis, pelno nesiekiantis, ribotos atsakomybės juridinis asmuo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu, sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti įstatymo analogiją ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių normą sumažinti iki Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytos delspinigių normos – 0,02 proc., ieškovei priteisiant ne ieškovės paskaičiuotą 1,35 Eur sumą, bet 0,14 Eur dydžio delspinigius. 

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).  Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 proc. dydžio procesines palūkanas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra verslininkė, o savivaldybės valdoma įmonė ir abi šalys nėra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės priteistinos tik CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 800 Eur pagal 2018 m. gegužės 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2018-5/8 (500 Eur susitikimas su klientu, situacijos aptarimas, ieškinio parengimas (5 valandos) ir 300 Eur pasirengimas, vykimas ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos)) ir 300 Eur pagal 2018 m. birželio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2018-6/3 (200 Eur už ieškinio patikslinimą (2 valandos) ir 100 Eur už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (1 valanda)). Iš 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. birželio 28 d. lėšų pervedimo nurodymų Nr. 64187 ir Nr. 64743 (t. 1 b. l. 36, 96) nustatyta, kad ieškovė savo atstovei–advokatei pervedė 1 100 Eur.

Kadangi ieškinys, pradiniu ieškiniu klaidingai pareikštas dėl 316,16 Eur sumos bei dėl 6 procentų procesinių palūkanų, teismui šiuo sprendimu priteisus tik 310,79 Eur įsiskolinimo su delspinigiais bei tik 5 procentų dydžio procesines palūkanas, yra patenkintas 90,82 procentais ((310,79 x 100 / 316,16 + 5 x 100 / 6) / 2), teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovei iš atsakovės priteisia 13,62 Eur (15 x 0,9082) žyminio mokesčio dalį.

Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų

Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. IV ketvirtį buvo 884,8 Eur, 2018 m. IV ketvirtį –970,3 Eur,   2018 m. III ketvirtį –935,7 Eur,   2018 m. II ketvirtį  –926,7 Eur,   2018 m. I ketvirtį  –895,2 Eur, 2019 m. IV ketvirtį – 1 358,6 Eur,   2019 m. III ketvirtį – 1 317,6 Eur, 2019 m. II ketvirtį – 1 289,0 Eur, 2019 m. I ketvirtį – 1 262,7 Eur ir 2020 m. I ketvirtį – 1 381,0 Eur.

Iš 2018 m. gegužės 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2018-5/8 matyti, jog 500 Eur nurodyta už susitikimą su klientu, situacijos aptarimą, ieškinio parengimą (5 valandos) ir 300 Eur pasirengimą, vykimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos)). Kadangi už 2018 m. balandžio 18 d. pateiktą ieškinį maksimali priteistina suma yra 2 212 Eur (884,8 x 2,5)), konstatuotina, jog nurodyta 500 Eur suma už susitikimą su klientu, situacijos aptarimą, ieškinio parengimą (5 valandos) Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija. Tačiau nurodyta 300 Eur suma už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos), kuris, kaip matyti iš 2018 m. gegužės 29 d. parengiamojo teismo posėdžio pažymos, suapvalintai truko tik 1 valandą, teismo nuomone, viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, kadangi už 1 val. atstovavimą 2018 m. gegužės 29 d. parengiamajame teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 88,48 Eur (884,8 x 0,1), o pagal Rekomendacijų 3 punktą išlaidos, turėtos už advokatės 1 valandos vykimą į teismą, esantį kitoje vietovėje nei registruota advokatės darbo vieta (šiuo atveju Vilniuje), šiuo atveju negalėtų būti priteisiamos iš atsakovės ne tik dėl to, kad jų dydis net nepagrįstas jokiais įrodymais, bet ir dėl to, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, advokatė į teismo posėdį vyko ne teismo iniciatyva (o pačios ieškovės pasirinkimu), ne dėl teismingumo ypatumų ir ne dėl to, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, už 1 pasirengimo parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus priteistinas dydis yra 88,48 Eur (884,8 x 0,1), konstatuotina, jog bendra pagal 2018 m. gegužės 24 d. sąskaitą priteistina maksimali suma yra 676,96 Eur (500+ 88,48 + 88,48).

Iš 2018 m. birželio 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2018-6/3 matyti, jog 200 Eur paskaičiuota už ieškinio patikslinimą (2 valandos) ir 100 Eur – už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (1 valanda)). Teismo nuomone, 200 Eur suma už ieškinio patikslinimą nepriteistina, kadangi Rekomendacijose toks procesinis dokumentas kaip patikslintas ieškinys nėra numatytas, o pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, kai šalinami procesinių dokumentų trūkumai, nepriteistina visiškai, o šiuo atveju, kaip matyti iš 2018 m. gegužės 29 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo, posėdžio metu paaiškėjus, jog pateiktas ieškinys yra su trūkumais, ieškovė buvo teismo įpareigota per dvi savaites patikslinti ieškinį, ką ji ir padarė 2018 m. birželio 13 d. pateikdama patikslintą ieškinį. O, be to, už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (1 valanda) maksimali priteistina suma yra tik 88,48 Eur (884,8 x 0,1).

Vadinasi, vadovaujantis Rekomendacijų 3 ir 8 punktu, maksimali pagal abi į bylą pateiktas sąskaitas priteistina suma galėtų būti tik 765,44 Eur (676,96+ 88,48). Tačiau, teismo vertinimu, netgi šios 765,44 Eur išlaidos yra aiškiai per didelės, konkrečioje byloje, kurioje iš atsakovės priteisiamas tik 310,65 Eur įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą bei 0,14 Eur delspinigiai, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų bei Rekomendacijų 2 punkto nuostatų, todėl dar labiau mažintinos. 

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Vien tai, jog šioje byloje iš atsakovės priteisiamas tik 310,65 Eur įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą bei 0,14 Eur delspinigiai, teismo nuomone, yra pagrindu daugiau kaip dvigubai ieškinio sumą viršijančią bylinėjimosi išlaidų sumą laikyti neprotinga, nesąžininga ir neteisinga.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra viešojo administravimo subjekto Jonavos rajono savivaldybės administracijos valdoma įmonė. Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės savivaldybių institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). Nors civilinio proceso normos neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi ir (ar) vykdymo proceso dalyviu, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad samdant advokatus patirtų išlaidų atlyginimas visais atvejais turi būti priteisiamas iš kitos šalies. Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje buvo ne vieną kartą spręsta dėl konkrečių aplinkybių viešojo administravimo subjektams (savivaldybėms) sumažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ar visiškai jo nepriteisti (žr., pvz., LAT 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 46 punktą; 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 72 punktą, LAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 72 punktą). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS143–375/2008, LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS143–375/2008).

Išimtiniais, konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstais atvejais teismas gali nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos jį priteisdamas didesnį nei nurodyti dydžiai Rekomendacijose, tai dėl kitokio pobūdžio svarbių priežasčių teismas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus gali nuspręsti priešingai, t. y. priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, įtvirtintą Rekomendacijose, mažinti ar jo visai nepriteisti.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą LAT ir LVAT praktiką, į tai, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ yra savivaldybės valdoma įmonė, turinti savo teisininkę, kuri taip pat dalyvavo byloje ir galėjo atstovauti ieškovę, tuo labiau, kad trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje byloje buvo įtraukta Jonavos rajono savivaldybės administracija, turinti savo teisės skyrių ir taip pat aktyviai dalyvavusi byloje, sprendžia, jog kad šiuo konkrečiu atveju, kai iš atsakovės priteisiamas tik 310,65 Eur įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą bei 0,14 Eur delspinigiai, papildomai įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko tik dėl to, kad kitoje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1926-527/2020 (kurioje, beje, ieškovą atstovavo ta pati advokatė) buvo kreiptasi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (su prašymu išaiškinti, ar Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimais Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos raj. savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės bei Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos punktai atitinka įstatymus ir Vyriausybės norminį teisės aktą), teisinga, sąžininga ir protinga priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti 90,82 procentus bylinėjimosi išlaidų, paskaičiuotus nuo 300 Eur sumos, t. y. 272,46 Eur.

Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 9,05 Eur (9,97 x 0,9082) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio (CPK 92, 96 straipsniai), todėl iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, jos pajamų pagrindinę dalį sudaro bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai, kuriems surinkti iš bendrijos narių ir kitų asmenų reikalingas tam tikras terminas. Atsižvelgiant į tai, kad skolos suma su bylinėjimosi išlaidomis atsakovei yra pakankamai didelė ir gali susidaryti labai nepalankios aplinkybės sprendimo įvykdymui, ypač šiuo metu, kai daug žmonių dėl valstybėje paskelbto karantino neturi darbo ir negauna pajamų, o nukreipimas jį vykdyti priverstine tvarka, dar labiau apsunkintų atsakovės ir jos narių turtinę padėtį. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė realizuotino turto neturi, todėl ir priverstinis sprendimo vykdymas gali būti neefektyvus. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šio sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263–270, 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523, buveinė – Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) iš atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)):

310,65 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 65 centų) įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą,

0,14 Eur (14 centų) 0,02 proc. dydžio delspinigių,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (310,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

13,62 Eur (trylika eurų 62 centus) žyminio mokesčio ir

272,46 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 46 cnt) advokato pagalbos išlaidų.

Kitus ieškovės reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, iš atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9,05 Eur (devynis eurus 5 cnt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti. 

Šio sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apie priimtą sprendimą trečiuosius asmenis informuoti ne tik per įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, bet ir viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                                  Jolita Cirulienė