Civilinė byla Nr. e3K-3-147-403/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10482-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.20.1; 2.6.28.1; 3.3.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. O. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams J. B. ir G. O. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Šančių autoservisas“ ir Ko.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolos sumokėjimą už priverstinį transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo priteisti iš atsakovų J. B. ir G. O. solidariai 119,61 Eur skolą už automobilio pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1665,32 Eur skolą už automobilio saugojimą (už saugojimo laikotarpį nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2009 m. vasario 12 d. (605 dienos x 10 Lt (2,896 Eur) už kiekvieną dieną)), 446,23 Eur kompensuojamąsias 5 proc. metines palūkanas nuo nepadengtos skolos sumos už 5 metų terminą, taip pat 5 proc. procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad automobiliu „Ford Escort“ 2007 m. birželio 17 d. buvo sukeltas eismo įvykis, policija užfiksavo, kad nurodytos transporto priemonės vairuotojas G. O. vairavo neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Apie tai buvo informuoti atsakovai J. B. (transporto priemonės savininkė) ir G. O. (transporto priemonės vairuotojas). 2007 m. birželio 18 d. surašytas automobilio „Ford Escort“ priverstinio nuvežimo aktas, UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko nugabeno automobilį į savo saugojimo aikštelę, už transportavimo ir saugojimo paslaugas atsakovai nesumokėjo. 2009 m. kovo 6 d. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko utilizavo atsakovei priklausančią transporto priemonę kartu su kitomis transporto priemonėmis (iš viso 15,06 t) UAB „Kuusakoski“, už supirktą atsakovės transporto priemonės laužą gauta 292 Lt (86,88 Eur). Utilizavus transporto priemonę, gauta suma padengta atsakovų skolos dalis. UAB „Legal Balance“ 2017 m. sausio 17 d. perėmė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimo teisę į atsakovų skolą ir į su skola susijusias papildomas teises, t. y. teisę į delspinigius, palūkanas, netesybas, skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2006 m. kovo 30 d. sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį, kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Šios sutarties priede Nr. 1 už transporto priemonės pakrovimą ir iškrovimą nustatytas 50–80 Lt mokestis, už transporto priemonės nuvežimą – 200–350 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimo paslaugos vieną parą – 20 Lt mokestis. Sutarties priede Nr. 1 nurodyti teikiamų paslaugų įkainiai buvo patvirtinti 2007 m. sausio 1 d. tik UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko direktoriaus A. B. parašu, t. y. minėti paslaugų įkainiai buvo nustatyti vienašališkai, jie nebuvo suderinti su kita sutarties šalimi (2 t., b. l. 78–81).
6. 2007 m. birželio 17 d. G. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, vairavo automobilį „Ford Escort“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – J. B.) neblaivus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, be valstybinės techninės apžiūros, dėl to buvo nubaustas 5000 Lt bauda (1 t., b. l. 186). 2007 m. birželio 18 d. Kauno rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis S. V. kelio Kaunas–Jurbarkas 9-ajame kilometre surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, vairuotojo pažymėjimo neturintis asmuo, apgadinta priekinė automobilio dalis, nėra priekinio valstybinio numerio, aplamdytas dešinės pusės šonas; transporto priemonė vilkiku nuvežta į aikštelę (1 t., b. l. 13). Tą pačią dieną transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktu policija perdavė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko automobilį saugoti. Akte nurodyta, kad automobilis atvežtas 0.05 val., daužta priekinė dalis: priekio dangtis, bamperis, abu posūkio žibintai, dešinės pusės šviesos žibintas, sparnai, dešinė pusė lankstyta, stiklai visi (1 t., b. l. 11). Iš ieškovės pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 7, 9) matyti, kad automobilis yra be ratų, išdaužtas galinio lango stiklas, sudaužytas priekinis stiklas, sulankstytas automobilio stogas, kairės pusės priekinės ir galinės durys, t. y. automobilio būklė yra žymiai prastesnė, nei nurodyta policijos dokumentuose, pagal kuriuos jis buvo trečiajam asmeniui perduotas saugoti.
7. J. B. 2009 m. sausio 13 d. pranešimu buvo paraginta sumokėti 6163 Lt skolą. Kauno rajono policijos komisariatas 2009 m. sausio 22 d. išdavė leidimą grąžinti transporto priemonę „Ford Escort“ J. B. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2009 m. kovo 6 d. pardavė UAB „Kuusakoski“ 15,06 t metalo laužo (2 t., b. l. 77, 86), utilizuota ir atsakovei priklausanti transporto priemonė kartu su kitomis transporto priemonėmis už transporto priemonių laužo supirkimo vietos rinkos kainą – 292 Lt (86,88 Eur). 2017 m. sausio 17 d. ieškovė perėmė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko (toliau ir – pradinė kreditorė) reikalavimo teisę į skolininkų J. B. ir G. O. skolą su delspinigiais, palūkanomis, netesybomis, skolos išieškojimo išlaidomis.
8. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė pateikė įrodymą (pranešimą), kuriuo atsakovai buvo informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą (2 t., b. l. 29–30).
9. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovų susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
10. Ieškovė iš atsakovų prašė priteisti 413 Lt (119,61 Eur) už transporto priemonės pakrovimą, iškrovimą ir transportavimą bei 6050 Lt (1752,20 Eur) už saugojimą. Pagal Kauno rajono policijos komisariato ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2007 m. kovo 30 d. sudarytą Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį ir pagal sutarties priede Nr. 1 nustatytus įkainius už pakrovimą bendra suma už iškrovimą ir nuvežimą sudaro nuo 250 Lt iki 430 Lt (atitinkamai nuo 72,41 iki 124,54 Eur). Ieškovė jokiais įrodymais ir skaičiavimais nepagrindė, kodėl iš atsakovų prašo priteisti beveik maksimalią sumą – 413 Lt (119,61 Eur).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 nagrinėjo situaciją, kai saugojimo sutartyje buvo nustatyti du įkainiai – 10 Lt už dieną ir 90 Lt už mėnesį. Teismas, įvertinęs rinkos sąlygas 2005–2007 m. laikotarpiu, pripažino, kad net ir 90 Lt per mėnesį įkainis buvo per didelis, todėl priteistiną sumą papildomai sumažino iki 60 Lt per mėnesį.
12. Nustatant ieškovei atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotoja, žinodama, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių savininkui išsiaiškinti ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Vienintelis įrodymas, kad savininkė J. B. buvo informuota apie automobilio saugojimą, yra 2009 m. sausio 21 d. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko jai įteiktas pranešimas. Ieškovė teigė saugojusi transporto priemonę 605 kalendorines dienas, arba apytiksliai 20 mėnesių, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo nutartį, mokestis už automobilio saugojimą galėtų būti priteistas ne didesnis kaip 60 Lt per mėnesį, t. y. 1200 Lt (347,54 Eur).
13. CK 6.843 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyta, kad jeigu pasaugos davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją, savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui. Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pasaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti (nesaugoti) automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės.
14. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko neišsaugojo atsakovės automobilio tokios būklės, kokios jis buvo perduotas. Nors atsakovės automobilis pagamintas apie 1992 m., kas leidžia teigti, jog po 25 metų eksploatavimo yra nusidėvėjęs, tačiau ieškovės teismui pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilis yra akivaizdžiai ne tokios būklės, kokios buvo trečiajam asmeniui perduotas policijos pareigūnų. Šios nuotraukos, atsakovo ir liudytojo T. G. nurodytos aplinkybės, kad neilgai trukus (praėjus 1–2 mėnesiams) po automobilio perdavimo saugoti ant jo buvo uždėtas kitas automobilis, dėl to buvo išdaužti buvę sveiki stiklai, sulamdytas stogas ir kairės pusės durelės, be to, nėra automobilio ratų, sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad automobilis saugojimo metu buvo visiškai sugadintas. Dėl to, kad trečiojo asmens automobilis buvo sugadintas dar 2007 m. liepos mėnesį ir šią aplinkybę atsitiktinai sužinojo atsakovas G. O., teismas sprendė buvus atsakovo ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko žodinį susitarimą, kad trečiasis asmuo nereikalaus automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo.
15. CK 6.843 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad saugotojas turi teisę parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą raštu įspėjęs davėją. Byloje nėra duomenų, kad J. B. buvo įspėta ir sutiko su UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko sprendimu parduoti automobilį kaip metalo laužą. Jei trečiasis asmuo būtų išsaugojęs jam patikėtą turtą, būtų jį galėjęs grąžinti savininkei ir reikalauti pagrįsto užmokesčio už saugojimą arba realizuoti už didesnę kainą. Neišsaugojęs turto, priešingai, jį sugadinęs, sugadintą saugojęs beveik dvejus metus ir tik tada realizavęs kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais trečiasis asmuo prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jam bus atlyginta ne daugiau kaip gauta suma, už kurią jis pats ir pardavė daiktą.
16. Ieškovės apskaičiuotas už automobilio saugojimą užmokestis yra nepagrįstas, o už pakrovimą, iškrovimą ir transportavimą pagrįstas tik iš dalies, todėl 86,88 Eur suma, kurią trečiasis asmuo gavo pardavęs automobilį į metalo laužą, taip pat ir realizavęs atskiras detales (pvz., ratus), kurios automobilį perduodant buvo, yra pakankama trečiojo asmens išlaidoms, patirtoms suteikiant pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir saugojimo paslaugas, padengti. Taigi, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo, neišsaugojęs turto, o priešingai, jį sugadinęs, sugadintą saugojęs beveik dvejus metus ir tik tada realizavęs kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jam bus atlyginta ne daugiau kaip gauta suma, už kurią jis pats ir pardavė daiktą, teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
17. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 15 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ solidariai iš atsakovų G. O. ir J. B. 2231,16 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
19. Trečiasis asmuo privalo saugoti transporto priemonę ir turi teisę gauti atlygį už tai, nepaisant to, kokios būklės yra transporto priemonė (apgadinta ar nevažiuojanti ir pan.). Trečiasis asmuo, kaip saugotoja, turi išsaugoti transporto priemonę tokios būklės, kokios ši jai buvo perduota, ir atsako už jos sugadinimą, praradimą (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.844 straipsnio 2 dalis, 6.845 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nepanaikina atsakovų pareigos atlyginti už suteiktas paslaugas saugotojai.
20. Įvykio metu apgadintas automobilis buvo saugomas nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2009 m. vasario 12 d. (už šį saugojimo laiką (605 dienas) prašoma atlyginti), o 2009 m. kovo 6 d. atiduotas į metalo laužą, nes savininkė jo neatsiėmė. Atsakovas žinojo, kur yra saugomas automobilis (po 1–2 mėnesių nuo tada, kai automobilis buvo perduotas saugoti, buvo trečiojo asmens aikštelėje ir matė jį), tą ne kartą nurodė savo paaiškinimuose (tą patvirtino liudytojas T. G.), žinojo, kad automobilis nebuvo konfiskuotas, todėl suprato, kad automobilį galima (reikia) pasiimti. Abu atsakovai buvo sugyventiniai, todėl neabejotinai ir atsakovė, kaip automobilio savininkė, žinojo, kur yra automobilis, ir suprato, kad jį galima (reikia) atsiimti. Tačiau jie neatliko jokių veiksmų, siekdami atsiimti automobilį. Toks atsakovų elgesys laikytinas nerūpestingu ir neapdairiu, sąmoningu (tikėtina, siekiant išvengti skolos mokėjimo), dėl jo ir susidarė būtent tokio dydžio skola. Atsakovė, 2009 m. sausio 21 d. gavusi iš trečiojo asmens raginimą dėl skolos apmokėjimo, jos nepadengė ir niekada nesiekė atsiimti automobilio. Trečiasis asmuo atidavė automobilį į metalo laužą, tai tik patvirtina, kad, atsakovams ilgą laiką neatsiimant automobilio (tuo didinant savo įsiskolinimą), ėmėsi veiksmų nedidinti atsakovų skolos, t. y. būtent trečiasis asmuo šiuo atveju elgėsi apdairiai ir rūpestingai.
21. Pagal Kauno rajono policijos komisariato ir trečiojo asmens 2007 m. kovo 30 d. sudarytos Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutarties 3.1 punktą trečiajam asmeniui suteikta teisė nustatyti mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktūrą ir mokėjimo tvarką. Pagal sutarties priedą Nr. 1 (kainos be PVM), už transporto priemonės pakrovimą ir iškrovimą nustatytas 50–80 Lt mokestis, už transporto priemonės nuvežimą – 200–350 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimo paslaugos vieną parą – 20 Lt mokestis. Duomenų, kad nustatyti paslaugų įkainiai prieštarauja kokiam nors teisės aktui ar sutarčiai, byloje nėra pateikta. Prašoma priteisti 119,61 Eur skola už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą atitinka nustatytą įkainį nepriskaičiavus PVM mokesčio (maksimalus be PVM – 430 Lt (124,54 Eur), o prašoma 119,61 Eur). Spręsti, kad prašoma suma už automobilio saugojimą po 10 Lt už parą (prašoma du kartus mažesnės sumos nei nustatytas įkainis – 20 Lt) yra nepagrįstai didelė, teismas nurodė neturintis pagrindo.
22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 padarytomis išvadomis, nes vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) pakeitė joje formuojamą teisminę praktiką. Be to, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje buvo kilęs ginčas, kurį nustatytą įkainį taikyti (10 Lt už parą ar 90 Lt už mėnesį), o šiuo atveju toks ginčas nekyla.
23. Dėl 446,23 Eur palūkanų – reikalavimams dėl palūkanų priteisimo pareikšti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį pagal bendrąją taisyklę atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Prievolė mokėti palūkanas yra piniginė, šios prievolės nevykdymas (savo pobūdžiu) reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma (CK 1.127 straipsnio 1 dalies požiūriu), įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
24. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas už penkerius metus yra pagrįstas ir tenkintinas (atsakovai vykdo tęstinį pažeidimą, t. y. nesumoka skolos), jis skaičiuotinas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.
25. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė priteisti iš atsakovų solidariai 119,61 Eur skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1665,32 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą, 446,23 Eur palūkanų (iš viso 2231,16 Eur), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu atsakovas G. O. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinta, kad pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jos terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 10 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju būtų galima taikyti 90 Lt tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį. Tačiau įvertinusi automobilio saugotojo veiksmus, kad saugotojas ilgą laiką nesiėmė priemonių pranešti savininkui, jog automobilis saugomas už atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą sumą iki 1500 Lt, kas atitinka 60 Lt sumą už vieną saugojimo mėnesį, nes automobilis saugotas 25 mėnesius.
26.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad sutarties priede Nr. 1 už transporto priemonės pakrovimą ir iškrovimą nustatytas 50–80 Lt mokestis, už transporto priemonės nuvežimą – 200–350 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimo paslaugos vieną parą – 20 Lt mokestis (2 t., b. 1. 78–81) buvo nustatyti vienašališkai. Saugotoja UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, žinodama, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių savininkui išsiaiškinti ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Saugotoja UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko neišsaugojo atsakovės automobilio tokios būklės, kokios jis buvo perduotas. Automobilis buvo sugadintas dar 2007 m. liepos mėnesį, teismas sprendė, kad atsakovas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko sudarė žodinį susitarimą, jog trečiasis asmuo nereikalaus automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo. Byloje nebuvo duomenų, kad saugotoja būtų įvykdžiusi CK 6.843 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, t.y. kad J. B. būtų buvusi įspėta ir būtų sutikusi su UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko sprendimu parduoti automobilį kaip metalo laužą.
26.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad „trečiasis asmuo, kaip saugotojas, turi išsaugoti transporto priemonę tokios būklės, kokios ši jam buvo perduota, ir atsako už jos sugadinimą, praradimą, tačiau tai nepanaikina atsakovų pareigos atlyginti už suteiktas paslaugas saugotojui“. Tačiau atsakovas pagal bylos faktines aplinkybes ginčijo teisę į automobilio saugojimo išlaidų atlyginimą visų pirma dėl to, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, saugojimo objektas buvo visiškai sugadintas saugojimo metu.
26.4. Sprendime Kauno apygardos teismas nukrypo ne tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, bet ir nuo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011 bei nuo 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013 išdėstytų išaiškinimų.
26.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011 dėl pasaugą reglamentuojančių normų taikymo pasisakyta, kad „pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Saugotojui savo prievolę įvykdžius netinkamai, jam kyla civilinė atsakomybė, kurios pagrindai nustatyti CK 6.845 ir 6.846 straipsniuose“. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas automobilio visiško sugadinimo saugojimo metu fakto, laikydamas jį nereikšmingu atsakovų atsakomybės dydžiui, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.830 straipsnio 1 dalies, 6.844 straipsnio 2 dalies, 6.845 straipsnio 1 dalies normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.
26.6. Kauno apygardos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013, nes minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas atlyginimo už automobilio saugojimą dydžio pagrįstumo klausimas, nagrinėtos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, spręsti nepilnamečio interesų apsaugos, nuosavybės teisių į automobilį klausimai, todėl kasacinio teismo pateikti išaiškinimai nėra aktualūs šioje byloje.
27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma:
27.1. Pritartina Kauno apygardos teismo pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 padarytomis išvadomis. Visų pirma nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teisinės nuostatos pritaikytos skirtingoms faktinėms aplinkybėms: skiriasi transporto priemonės priverstinio nuvežimo aplinkybės; skirtinga sutarties, kurios pagrindu buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, sudarymo tvarka ir turinys; skiriasi sutartyje įtvirtinta atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą nustatymo tvarka.
27.2. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011 buvo pakeista iki tol egzistavusi praktika, o nutartyje pateiktais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje turėtų būti remiamasi itin atsargiai, nes civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011 nustatytos faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu daromos teisinės išvados. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011 ieškovas (transporto priemonės savininkas) kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, kuris saugojo jo priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė (pradinės kreditorės – saugotojos teisių perėmėja) kreipėsi į teismą dėl atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Tuo tarpu atsakovai nepateikė teismui priešieškinio, kuriuo iš pradinės kreditorės reikalautų tariamos žalos atlyginimo.
27.3. Aktualūs ir artimi nagrinėjamai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra pateikti 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013. Šioje nutartyje nurodyta, kad atsakovas, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir patekęs į eismo įvykį bei iš jo vietos pasišalinęs, turi pareigą atlyginti dėl tokių pažeidimų padarinių pašalinimo trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (SEAKĮ 26 straipsnis).
27.4. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Ne atsakovas, kuriam nuosavybės teise niekada nepriklausė priverstinai nuvežta ir pradinės kreditorės saugota transporto priemonė, turėtų įrodinėti tariamą transporto priemonės apgadinimo faktą ir remtis juo, o būtent atsakovė, bet ji neįrodinėjo transporto priemonės apgadinimo (nuostolių patyrimo) fakto. Transporto priemonės apgadinimai, jeigu tokie būtų įrodyti, yra atsakovės, o ne atsakovo patirti nuostoliai.
27.5. Transporto priemonės perdavimo–priėmimo akte nėra detaliai nurodyti transporto priemonės pažeidimai, buvę jos nuvežimo metu, bet vien dėl akte nurodytų esminių apgadinimų transporto priemonė nebuvo ir negalėjo būti tinkama eksploatuojama. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo išsakytas aplinkybes dėl transporto priemonės papildomo apgadinimo saugojimo metu, o ne po to, kai ji buvo parduota į metalo laužą.
27.6. Saugojimo metu galiojusios redakcijos SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Įrodymai, susiję su atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, ir atsakovės, kaip transporto priemonės savininkės, informavimu, turėjo būti užfiksuoti Kauno rajono policijos komisariate. Tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, administracinio teisės pažeidimo byla yra sunaikinta. Atsakovė, 2009 m. sausio 21 d. gavusi iš trečiojo asmens raginimą dėl skolos apmokėjimo, jos nepadengė ir niekada nesiekė atsiimti transporto priemonės.
27.7. Pradinė kreditorė, siekdama, kad atsakovų išlaidos už saugojimą nedidėtų, 2009 m. kovo 6 d. transporto priemonę pardavė už transporto priemonių laužo supirkimo vietos rinkos kainą. Kitaip tariant, transporto priemonė po leidimo ją atsiimti išdavimo buvo saugoma vos 43 kalendorines dienas, tai protingas terminas, per kurį atsakovė galėjo atsiimti saugomą transporto priemonę. Pradinė kreditorė įvykdė pareigą saugoti transporto priemonę ne ilgiau, nei būtina. Transporto priemonė buvo parduota į metalo laužo supirktuvę, o gauta suma skirta padengti transporto priemonės saugojimo atlyginimo daliai.
27.8. Sutartyje įkainių dydis nustatytas atsižvelgiant į transporto priemonių aikštelės įrengimo išlaidas, vidutinį perduodamų transporto priemonių kiekį per metus, darbuotojų darbo užmokestį saugant transporto priemones, išnaudotą elektros energiją aikštelės apšvietimui, transporto priemonių valdytojų ir savininkų vidutinį vėlavimą atsiskaityti už transportavimo ir saugojimo paslaugas, kitus mokesčius ir pelną, nes pradinė kreditorė yra privatus juridinis asmuo. Pradinės kreditorės transporto priemonių saugojimo įkainiai grindžiami Kauno rajono policijos komisariato nustatytomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus viešą konkursą ir taikomos visoms transporto priemonėms nepaisant jų vertės, būklės ar kitokių parametrų. Atsakovas, būdamas eismo įvykio vietoje, privalėjo aktyviai domėtis transporto priemonės likimu, turėjo visas sąlygas išsiaiškinti jos buvimo vietą, informuoti savininkę, tačiau šia galimybe naudojosi pasyviai, elgėsi neapdairiai, ir tai turėjo neigiamos įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei bei saugojimo sumos dydžiui.
28. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma:
28.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 išaiškinta, kad atlikus viešojo pirkimo procedūras sudaryta sutartis yra privaloma bei sukelia teises ir pareigas jos šalims. Dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Be atskiro vertinimo pritaikius konkrečioje byloje taikytą saugojimo paslaugų įkainį, liktų neatsižvelgta į tai, ar atskirų bylų atveju situacija priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo rinkoje buvo tapati arba labai panaši, t. y. nebūtų įvertinta, ar neegzistavo konkrečios aplinkybės, suponuojančios pareigą spręsti dėl didesnio (ar mažesnio) saugojimo paslaugų įkainio priteisimo. Teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką. Teisingo saugojimo paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu.
28.2. Ieškovė, 2017 m. sausio 17 d. perimdama trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakovų skolą ir į su skola susijusias papildomas teises, t. y. delspinigius, palūkanas, netesybas bei skolos išieškojimo išlaidas pagal ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir kreipdamasi su ieškiniu į teismą, gera valia taikė sumažintą įkainį – po 10 Lt (2,896 Eur) už parą, nors sutarties priede buvo nurodytas 20 Lt (5,80 Eur) įkainis. Tokia ieškovės pozicija atitinka kasacinio teismo išaiškinimą paminėtoje nutartyje Nr. e3K-3-14-690/2019. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas analogiškų saugojimo paslaugų sutarčių sąrašas su saugojimo vienos paros įkainiais Kauno apskrityje (priedas Nr. 1) ir paslaugų teikimo sutarčių kopijomis (priedai Nr. 2–6), iš kurių matyti, kad 2015 metais pasirašytų Kauno apskrityje sudarytų sutarčių vidutinė vienos paros saugojimo kaina yra 8,41 Eur, todėl ieškovės prašoma suma už transporto priemonės saugojimo išlaidas nėra per didelė ar nepagrįsta.
28.3. Atsakovai viso teisminio proceso metu ne prašė sumažinti skolą pagal atitinkamus įkainius, o apskritai ją neigė, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Viena iš įstatyme nustatytų pasaugos davėjo pareigų yra sumokėti atlyginimą saugotojui (CK 6.830 straipsnio 1 dalis).
28.4. Trečiasis asmuo, kaip saugotoja, turi išsaugoti transporto priemonę tokios būklės, kokios ši jam buvo perduota, ir atsako už jos sugadinimą, praradimą (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.844 straipsnio 2 dalis, 6.845 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nepanaikina atsakovų pareigos atlyginti už suteiktas paslaugas saugotojai. Byloje pateiktos transporto priemonės nuotraukos padarytos jau perdavus transporto priemonę utilizuoti kaip metalo laužą, todėl nuotraukose matoma automobilio būklė niekaip nesusijusi su jo būkle saugojimo metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atlyginimo, mokėtino už priverstinį transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, dydžio nustatymo
29. Kasaciniu skundu skundžiamu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. sprendimu iš atsakovų J. B. ir G. O. solidariai ieškovei UAB „Legal Balance“ priteista 119,61 Eur už automobilio pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1665,32 Eur už jo saugojimą suma apskaičiuota pagal Kauno rajono policijos komisariato ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2006 m. kovo 30 d. sudarytos Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutarties, kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, priede Nr. 1 nurodytus teikiamų paslaugų įkainius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendimu priteisė 446,23 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno rajono policijos komisariato ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2006 m. kovo 30 d. sudarytos Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutarties priede Nr. 1 nurodyti teikiamų paslaugų įkainiai buvo patvirtinti 2007 m. sausio 1 d. tik UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko direktoriaus A. B. parašu, t. y. minėti paslaugų įkainiai buvo nustatyti vienašališkai, jie nebuvo suderinti su kita sutarties šalimi.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, 36 punktas).
Dėl pagrindo mažinti atlyginimo, mokėtino už priverstinį transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, dydį, jeigu nustatoma, kad dėl saugotojo pareigų netinkamo vykdymo sumažėjo saugoto daikto vertė
32. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko turėjo teisę, atsakovei neatsiėmus automobilio, remdamasis CK 6.843 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, parduoti jį už saugojimo vietovės rinkos kainą ir gautą sumą pasilikti kaip atlyginimą už suteiktą automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko pareigos saugoti automobilį netinkamo vykdymo automobilis saugojimo metu buvo visiškai sugadintas, dėl to sumažėjo jo vertė ir, neįspėjus atsakovės bei negavus jos sutikimo, automobilis buvo parduotas kaip metalo laužas.
33. Pagal CK 6.845 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (nuotraukas, atsakovo ir liudytojo T. G. nurodytas aplinkybes, kad neilgai trukus (praėjus 1–2 mėnesiams) po automobilio perdavimo saugoti ant jo buvo uždėtas kitas automobilis, dėl to buvo išdaužti buvę sveiki stiklai, sulamdytas stogas ir kairės pusės durelės, be to, nėra automobilio ratų, sprendė, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko neišsaugojo atsakovės automobilio tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, automobilis saugojimo metu 2007 m. liepos mėnesį buvo visiškai sugadintas. Teismo vertinimu, jei trečiasis asmuo būtų išsaugojęs jam patikėtą turtą, būtų jį galėjęs grąžinti savininkei ir reikalauti pagrįsto užmokesčio už saugojimą arba realizuoti už didesnę kainą. Neišsaugojęs turto, priešingai, jį sugadinęs, sugadintą saugojęs beveik dvejus metus ir tik tada realizavęs kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais trečiasis asmuo prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jam bus atlyginta ne daugiau kaip gauta suma, už kurią jis pats ir pardavė daiktą.
35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasaciniu skundu skundžiamame 2018 m. spalio 15 d. sprendime nurodžiusi, kad jei atsakovė J. B. mano, jog jai priklausanti transporto priemonė buvo utilizuota nepagrįstai, per maža kaina ir pan., ji turi teisę pareikšti ieškovei reikalavimą atlyginti žalą, sprendė, kad aplinkybės dėl galimo automobilio apgadinimo pas trečiąjį asmenį nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, todėl jos detaliau nenagrinėtinos.
36. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ne atsakovas, kuriam nuosavybės teise niekada nepriklausė priverstinai nuvežta ir pradinės kreditorės saugota transporto priemonė, turėtų įrodinėti ir transporto priemonės apgadinimo faktą ir remtis juo, o būtent atsakovė, bet ji neįrodinėjo transporto priemonės apgadinimo (nuostolių patyrimo) fakto. Transporto priemonės apgadinimai, jeigu tokie būtų įrodyti, yra atsakovės kaip savininkės, bet ne atsakovo patirti nuostoliai. Be to, atsakovai nepateikė teismui priešieškinio, kuriuo iš pradinės kreditorės reikalautų tariamos žalos atlyginimo.
37. CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. CK 6.6 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį; kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai; bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė; jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Pagal CK 6.7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 37 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, prieina išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai sprendė, jog aplinkybės dėl galimo automobilio apgadinimo pas trečiąjį asmenį nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, ir jų netyrė. Teisėjų kolegija pažymi, kad saugotojo pareigų netinkamas vykdymas, dėl kurio sumažėjo saugoto daikto vertė, yra pagrindas mažinti atlyginimo, mokėtino už priverstinį transporto priemonės transportavimą ir saugojimą, dydį byloje pagal saugotojo (nagrinėjamoje byloje – pagal saugotojos teisių perėmėjos) ieškinį dėl tokio atlyginimo priteisimo savininko pareikštų atsikirtimų pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentai, kad atsakovei (savininkei) J. B. manant, jog jai priklausanti transporto priemonė buvo utilizuota nepagrįstai, per maža kaina ir pan., ji turi teisę pareikšti ieškovei reikalavimą – atlyginti žalą, taip pat ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi argumentai, kad teismas nagrinėjamoje byloje neprivalėjo nustatyti transporto priemonės apgadinimo fakto, nes atsakovai nepateikė teismui priešieškinio, kuriuo iš pradinės kreditorės reikalautų tariamos žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įrodymų grąžinimo
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą netyręs aplinkybių, susijusių su galimu automobilio apgadinimu jį saugant trečiajam asmeniui UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, nenustatęs šios nutarties 31 punkte nurodytų aplinkybių, prieina išvadą, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
40. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas turėjo 22,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Nurodytų ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
41. Kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko pateikė analogiškų saugojimo paslaugų sutarčių sąrašą su saugojimo vienos paros įkainiais Kauno apskrityje, 2011 m. rugsėjo 21 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2015 m. liepos 29 d. paslaugų teikimo sutarčių kopijas, taip pat 2018 m. gegužės 21 d. valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo atviroje aikštelėje paslaugų viešojo pirkimo sutarties kopiją. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Todėl prie atsiliepimo į kasacinį skundą negali būti pridedami nauji įrodymai, taip pat ir pakartotinai pateikiami byloje jau esantys įrodymai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis ir jų taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 88 punktą), atsisakytina pridėti prie bylos trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, jie grąžintini trečiajam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtus analogiškų saugojimo paslaugų sutarčių sąrašą su saugojimo vienos paros įkainiais Kauno apskrityje, 2011 m. rugsėjo 21 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2015 m. liepos 29 d. paslaugų teikimo sutarčių kopijas, taip pat 2018 m. gegužės 21 d. valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo atviroje aikštelėje paslaugų viešojo pirkimo sutarties kopiją.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas