DOK-1655

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01489-2023-9 

(S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės, 

susipažinusi su 2024 m. balandžio 17 d. paduotu atsakovės UAB „Cerera foods“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovės UAB „Cerera foods“ kasacinis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos iš atsakovės UAB „Cerera foods“ 73 336,21 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Cerera foods“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 22 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimas, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė neginčija fakto, jog iš UAB „Cerera foods“ nuotekų šulinių į Krūnos upelį pateko nevalytos nuotekos, tačiau vien šios aplinkybės neužtenka konstatuoti, jog buvo padaryta žala aplinkai. Žalos aplinkai faktą reikia įrodyti nustatant neigiamą jos elementų ir (ar) funkcijų pokytį. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 straipsnio 21 punktu, žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme. Direktyva 2004/35/EB žalos vandeniui sąvoką apibrėžia kaip žalą vandeniui, kuris daro reikšmingą neigiamą poveikį to vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui (pajėgumui). Žala reiškia išmatuojamą, neigiamą vandens telkinio „ekologinės būklės“ pokytį, kuris taip pat gali būti vertinamas pagal išmatuojamą gamtos išteklių paslaugos pažeidimą. Europos Komisijos dokumentuose nurodyta, kad žalos ir funkcijų praradimo mastą ir laipsnį galima apskaičiuoti naudojant cheminius, toksikologinius, biologinius arba ekonominius duomenis, geografinės informacijos sistemas ir modeliavimą. Direktyvoje 2000/60/EB „teršalas“ apibrėžiamas kaip medžiaga, kuri gali sukelti žalą (2 straipsnio 31 punktas). Tačiau teisinė sąvoka „gali“ nereiškia, kad taip ir įvyko. Galimybės buvimas nepatvirtina teisinio fakto atsiradimo (egzistavimo), taip pat šio fakto įrodymo. ESTT sprendime byloje Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. prieš Rajavartiolaitos yra nurodęs, kad nereikėtų pamiršti, jog „tarša“ ir „žala“ yra dvi skirtingos sąvokos. Atsižvelgiant į aplinkybes, didelis užteršimas gali (arba ne) padaryti didelę žalą (kelti grėsmę dėl tokios žalos padarymo) konkretiems interesams ir objektams. Kitaip tariant, ryšys tarp šių aspektų nėra savaiminis, jis turi būti nustatytas ir įrodytas. Tokia pati išvada padaryta ir ESTT sprendime byloje Terkevei Tejtermele Kft., C-129/16, šiame sprendime teismas pažymėjo, kad nors oro tarša pati savaime nėra žala aplinkai, dėl jos gali būti padaryta žala gamtos ištekliams (skundo 11, 13-16 punktai). 

2.        Taigi, pagal nurodytų direktyvų nuostatas žala ir tarša nėra sutapatinamos, o žalos fakto įrodomumui reikalingi kokybiniai tyrimai, kurie rodytų akivaizdų vandens būklės pokytį. Tačiau teismai nepasisakė dėl atsakovės bylos nagrinėjimo metu keltų abejonių ir argumentų, kad taršos faktas negali būti prilyginamas žalos faktui (skundo 17-20 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-165/2010; 3K-3-433/2008). Panašios nuomonės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų aplinkai, kur pabrėžiama, kad žalos grėsmė aplinkai, jos pobūdis ir dydis gali būti nustatyti tik remiantis kvalifikuoto specialisto išvadomis; kilusios grėsmės aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, o būtina ją įrodyti (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014). Administracinių teismų praktikoje teršalų išmetimas į gamtinę aplinką įvardijamas kaip gamtinio elemento užteršimas, bet tai savaime nereiškia žalos gamtai fakto nustatymo (konstatavimo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-513-815/2022).

3.        Nagrinėjamu atveju, neva padarytos žalos aplinkai dydis buvo apskaičiuotas pagal standartizuotą matematinę formulę, įtvirtintą 2002 m. rugsėjo 9 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 471 patvirtintoje Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika). Atsakovė ginčijo tokį žalos apskaičiavimo būdą. Taikant Metodiką, žalos dydis įprastai yra nustatomas tik abstrakčiai (in abstracto),o ne konkrečiai (in concreto), kaip tai numatyta Direktyvos preambulės 13 punkte); nėra nustatoma pirminė gamtos būklė. Metodikos formulėse nėra aptarta ir kita itin svarbi dedamoji – neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas, o tai, priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių (pvz., teršalų išbuvimo vandenyje laiko, dirvožemio sudėties ir pan.), gali skirtis. Be to, toks žalos gamtai fakto ir dydžio skaičiavimas, pagal turinį yra baudinis nuostolių atlyginimas, kuris nėra numatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (Direktyva 2004/35/EB). Metodikoje apibrėžtas žalos gamtai fakto nustatymas remiantis į gamtinę aplinką išleistų teršalų faktu, neatliekant gamtos išteklių ir jų savybių (funkcijų) įvertinimo prieš žalingą įvykį ir po jo ir nenustatant neigiamo pasikeitimo (pokyčio), prieštarauja ir 2021 m. balandžio 7 d. paskelbto Europos Komisijos pranešimo „Gairės dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 2 straipsnyje apibrėžto termino „žala aplinkai“ bendro supratimo (2021/C 118/01)“. Teismas taip pat nesivadovavo Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų pagal kokias Metodikos formules buvo apskaičiuota žala, nėra jokių duomenų iš kurių būtų galima nustatyti pirminę Krūnos upelio vandens būklę, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Nesant tokių duomenų, teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo nustatyti žalos dydį, o juo labiau jį priteisti (skundo 23-26 punktai). 

4.        Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą aplinkai, turėjo pateikti įrodymus apie neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimą, tačiau tai padaryta nebuvo, teismas to nereikalavo ir todėl buvo padaryta klaidinga išvada, jog dėl atsakovės veiksmų yra padaryta žala aplinkai. Neįrodžius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018 išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žala aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų (skundo 28-31 punktai). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Cerera foods“ (j. a. k. 134552526) 1636 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 17 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2252.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Andžej Maciejevski 

                                                                                                            Algirdas Taminskas

                                                                                                            Agnė Tikniūtė