Apeliacinė byla Nr. 1A-486-873/2019
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00335-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,
gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui V. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. F. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. F. skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. F. skirta galutinė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. F. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. F. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 (vienerius) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikaltimu UAB „duomenys neskelbtini“ nuosavybei padarytos 7500 Eur turtinės žalos. UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš E. F. priteistas 7500 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „duomenys neskelbtini“ naudai. Likusioje dalyje UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. F. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas išankstinį sumanymą nevykdyti sutartinių nuomos įsipareigojimų ir ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. birželio 20 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su UAB „duomenys neskelbtini“ atstovu V. Z. sudarė įrankių nuomos sutartį, kurios pagrindu jam (E. F.), kaip nuomininkui, buvo perduota vibroplokštė „Tremix MV480“, 8000 Eur vertės, ir, siekdamas suklaidinti UAB „duomenys neskelbtini“ atstovą dėl ketinimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, sutartyje nurodė neegzistuojantį gyvenamosios vietos adresą „duomenys neskelbtini“, bei sumokėjo 500 Eur užstatą, tačiau nei sutartyje nurodytą dieną, t. y. 2018 m. birželio 21 d., nei vėliau išnuomoto turto negrąžino, taip apgaule įgijo svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 8000 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. F. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir skirtą baudžiamojo poveikio priemonę išdėstyti per vienerius metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atlyginti ne mažiau kaip 800 eurų nusikaltimu UAB „duomenys neskelbtini“ nuosavybei padarytos 7500 Eur turtinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis E. F. nurodo, kad kaltę pripažįsta, sutinka su paskirtos bausmės sąlygomis, taip pat sutinka, kad privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau nesutinka su nustatytu žalos atlyginimo terminu. Nuteistojo manymu, skiriant baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo terminą, nebuvo atsižvelgta į jo materialinę padėtį. Pasak nuteistojo, per vienerių metų laikotarpį realiai gali atlyginti apie 800 eurų.
2.2. Apeliantas E. F. atkreipia dėmesį į tai, kad su sugyventine augina tris mažamečius vaikus, todėl būtina atsižvelgti į vaikų interesus, sudaryti sąlygas, kad vaikai būtų aprūpinti maistu, apranga, būtų sudarytos tinkamos buitinės sąlygos, nupirktos higienos priemonės. Nuteistasis pažymi ir tai, kad su šeima gyvena socialiniame būste, dėl turimų skolų jam sunku įsidarbinti. Pasak nuteistojo, įsidarbinus oficialiai po antstolių išskaičiavimų jis gautų tik nedidelę dalį atlyginimo, todėl uždarbiauja.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo E. F. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl E. F. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neginčijama veikos kvalifikacija, tačiau ginčijamas paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės pagrįstumas. Apeliaciniame skunde prašoma skirtą baudžiamojo poveikio priemonę išdėstyti per vienerius metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei atlyginti ne mažiau kaip 800 eurų nusikaltimu UAB „duomenys neskelbtini“ padarytos 7500 Eur turtinės žalos. Baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-648/2019 nurodyta, jog skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą, ar skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas. Tokią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai, ir ši žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 1, 3 dalys). Svarbu pažymėti, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo diskrecija. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, kurios dydis gali būti nustatytas įvairus, turi ją individualizuoti, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, turtinę padėtį, žalos dydį ir kt. Teismas, nusprendęs kaltininkui skirti baudžiamojo poveikio priemonę, jos apimtį nustato atsižvelgdamas ir į BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. F. bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. F. padarė nesunkų tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į tai, jog E. F. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. E. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad E. F. anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (t. 1, b. l. 75-90). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog E. F. jau keturis kartus buvo skirta laisvės apribojimo bausmė ir tris kartus laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidedamas. Be to, nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 71-73;108-166). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas pagrįstai sprendė nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiems metams. Nežiūrint į pakankamai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į ne kartą teismų parodytą pasitikėjimą neskiriant nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas ir šioje situacijoje pritaikė BK 75 straipsnį, paskirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikaltimu UAB „duomenys neskelbtini“ padarytos 7500 Eur turtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė parinkta tinkamai.
7. Kaip jau minėta, nuteistasis prašo skirtą dalinį žalos atlyginimą išdėstyti per vienerius metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigoti atlyginti ne mažiau kaip 800 eurų nusikaltimu UAB „duomenys neskelbtini“ padarytos 7500 Eur turtinės žalos. Nuteistasis iš esmės apeliuoja į materialinę padėtį, nurodo, kad su sugyventine augina tris mažamečius vaikus, su šeima gyvena socialiniame būste. Pasak nuteistojo, įsidarbinus oficialiai po antstolių išskaičiavimų jis gautų tik nedidelę dalį atlyginimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nurodomą nuteistojo turtinę padėtį, tačiau pažymi, kad nuteistajam paskirta žalos atlyginimo suma per teismo nustatytą terminą nėra per didelė. Atsižvelgtina į tai, kad E. F. yra darbingo amžiaus vyras, sveikatos problemų, trukdančių dirbti, jis nenurodo. Stengdamasis atlyginti priteistą žalą nuteistasis gali įrodyti, jog suvokia savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir bando jas pašalinti. Pažymėtina, kad nuteistasis iki šios dienos nesiėmė realių veiksmų, kad būtų atlyginta bent dalis priteistos turtinės žalos - UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas nurodė, jog E. F. nėra padaręs jokių pavedimų. Apelianto nurodomas motyvas, kad jis oficialiai nedirba, nes turi skolų, nėra pateisinama priežastis mažinti nustatytą atlygintinos per vienerius metus žalos dydį, pažymėtina, kad nuteistasis nurodo galimai atlygintiną sumą, 800 Eur, nenurodydamas ir šių lėšų šaltinio. Tokiu būdu darytina išvada, kad byloje nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminas, tinkamai individualizuoti, keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti visa apimtimi, nuteistojo E. F. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo E. F. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arūnas Bartkus
Nida Vigelienė
Nijolė Žimkienė