Civilinė byla Nr. 2A-304/2013

           Procesinio sprendimo kategorija 34.3.

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Virginijos Čeknauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2659-104/2011 pagal ieškovų A. A. ir J. D. ieškinį atsakovui A. A. dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu (tretieji asmenys - Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro notarės L. Š. ir D. S., VĮ Registro centro Vilniaus filialas) ir

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl įstatyminio įpėdinio palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti, taip pat dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Ieškovai  A. A. ir J. D. ieškiniu prašė jiems atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimui atsiradusiam po jų senelės A. A. mirties 2009-04-21; pakeisti teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2009-11-17 Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarės D. S. dalyje dėl paveldėjimo ¾ turto dalių A. A., nurodant, kad A. A. po A. A. mirties paveldėjo 3/8 0,1859 ha ieškovų ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto ½ dalies, esančio (duomenys neskelbtini). 

Mirus A. A. palikimą priėmė jos sūnus (atsakovas) A. A. (pagal įstatymą ir pagal testamentą), sutuoktinis A. A. (pagal įstatymą) ir sesuo V. M. (pagal testamentą).

Ieškovai nurodė, kad  jie yra mirusios 2009-04-21 A. A. anūkai, jų tėvas ir mirusiosios A. A. sūnus A. A. mirė 1984-04-20, todėl ieškovai yra pirmosios eilės įpėdiniai (CK 5.12 str.). Ieškovai praleido CK 5.50 str. nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, o būtent:  ieškovus suklaidino aplinkybė, kad velionės turtą pagal testamentą paveldėjo velionės sesuo V. M. (ieškovai manė, kad testamentu paliktas visas turtas). Be to, ieškovai nežinojo apie dalį velionės turto. Atsakovas A. A. bei senelis A. A. notarui nuslėpė, kad ieškovai yra įpėdiniai.

         

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011-09-13 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų A. A. ir J. D. atsakovo A. A. naudai 1 800 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybės naudai 12 689 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovai yra 2009-04-21 mirusios A. A. vaikaičiai, jų tėvas ir mirusiosios A. A. sūnus A. A. mirė 1984-04-20, todėl ieškovai galėjo paveldėti pagal įstatymą tą palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui (CK 5.12 str.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų trijų būdų. Ieškovai po A. A. mirties 2009-04-21 per CK 5.50 str. nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notarą palikimui priimti.

 Teismas kritiškai vertino ieškovų argumentus, kad jie nežinojo apie senelės turtą ir buvo suklaidinti aplinkybės, jog A. A. turtą pagal testamentą paveldėjo jos sesuo V. M.. Ieškovai yra pilnamečiai, jauni žmonės (A. A. gimė 1982 m., o J. D. 1984 m.), iki A. A. mirties gyveno kartu su ja ir jos sutuoktiniu A. A., santykiai su jais buvo geri. Kad ieškovams buvo žinoma apie  senelės turimo turto sudėtį matyti iš ieškovų 2009 m. Vilniaus rajono teismui paduoto ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinio fakto nustatymo (byla nutraukta ieškovams atsisakius nuo ieškinio).

A. A. (L. A. sūnus) bei A. A. (sutuoktinis) prašyme dėl palikimo priėmimo nurodė ieškovą A. A. kaip įpėdinį. 

Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių teismas nevertino kaip svarbių ir nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjams į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį, kreipimąsi tik praėjus beveik 10 mėnesiui po palikimo atsiradimo (2010-02-01) teismas vertino kaip rodantį, kad ieškovai, turėdami apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia.

Ieškovų teiginys, kad notarė D. S. nurodė dėl palikimo kreiptis po 3-jų mėnesių, o vėliau prašymo nepriėmė dėl termino praleidimo, neįrodytas, ieškovai notarės veiksmų neskundė.

       

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

Ieškovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-09-13 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas priėmė palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų – pradėdamas jį valdyti. Ieškovas gyveno su A. A. (čia deklaruota jo gyvenamoji vieta), iš karto po jos mirties pradėjo valdyti jos turtą ir juo rūpintis (gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini)), rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, tvarkė, šienavo sklypą, faktiškai priėmė močiutės asmeninius daiktus). Kad ieškovas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą, gali patvirtinti senelis A. A., sesuo J. D., kaimynai. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

2. Apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, todėl pasitikėjo atstovavusiu advokatu, kuris netinkamai ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, nenurodydamas, jog apeliantas priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Be to, advokatas ieškinyje suformulavo reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti, kai apeliantas palikimą jau yra priėmęs pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

4. Ieškinio dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikto Vilniaus rajono apylinkės teismui, apeliantas atsisakė suklaidintas ir nesuprasdamas tikrųjų atsisakymo pasekmių.

5. Į bylą neįtrauktas apelianto senelis A. A. (įpėdinis pagal įstatymą), kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

 

Palikėja A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2009 m. balandžio 21 d. Po jos mirties atsirado palikimas, kuris paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą A. A. palikimą priėmė įpėdiniai: sutuoktinis A. A. ir sūnus A. A.. Įpėdiniams A. A. 2009-11-10, o A. A. 2009-11-17 išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai.

Ieškovai A. A. ir J. D. yra palikėjos sūnaus A. A., mirusio 1984-04-20, vaikai (palikėjos vaikaičiai) ir pagal CK 5.12 straipsnį turi teisę paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų mirusiam tėvui paveldint pagal įstatymą.

Apeliantas, ieškovas A. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmesti jo reikalavimai dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko priimtas sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti paikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimas atsirado 2009-04-21 mirus palikėjai A. A. (CK 5.3 str. 1 d.), ieškinys asmenų pretenduojančių į palikimą (ieškovų) teisme pareikštas 2010-02-01, todėl seka, kad ieškovai termino ginčyti paveldėjimo teisę nepraleido.

Įstatymas nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi įpėdinis apie palikimo priėmimą turi teisę pareikšti trimis būdais. Kokiu būdu įpėdinis įgyvendins savo teisę į palikimą yra jo pasirinkimas, o CPK 13 straipsnyje (dispozityvumo principas) įtvirtinta ieškovo teisė pasirinkti, kokiomis procesinėmis teisėmis naudotis. Tai, kad ieškovai reikalavo teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po palikėjos mirties palikimą priėmė, ir šio reikalavimo atsisakė, o civilinę bylą teismas nutraukė, nereiškia, kad įpėdiniai nebeturi teisės savo teisių į palikimą ginti kitais būdais, tame tarpe reikalauti pratęsti terminą palikimui priimti.   

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas ieškovų bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie praleido terminą priimti palikimą, nelaikė svarbiomis. Teisėjų kolegija su tokiu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai su palikėja palaikė glaudžius ryšius, rūpinosi jos turtu iki mirties ir jai mirus aiškiai išreiškė ketinimus tarpti palikėjos turto paveldėtojais. Byloje  nepaneigtos aplinkybės, kad ieškovai lankėsi pas notarą siekdami įgyti teises į palikimą, tačiau būdami nepakankamai teisiškai patyrę neišsiaiškino palikimo priėmimo tvarkos. Liudytojai A. A. ir A. A. patvirtino, kad notarui buvo aiškinama, jog teisę paveldėti palikėjos turtą turi ieškovai, tačiau notaras juos laikė antros eilės įpėdiniais ir aiškino, kad jie paveldėjimo teisės neturi, todėl tikėtina, kad notaras ieškovams neišaiškino tikrosios paveldėjimo pagal įstatymą tvarkos arba jos ieškovai tinkamai nesuprato, dėl ko ieškovai notarui nepateikė pareiškimo apie palikimo priėmimą įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu. Negalima teigti, kad ieškovai buvo nepakankamai atidūs ir savo teises įgyvendino nerūpestingai aplaidžiai. Taip pat atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) nebūtų teisinga ir sąžininga palikėjos mirusio sūnaus vaikus nušalinti nuo teises į palikimą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o ieškovų ieškinys dėl termino palikimui priimti pratęsimo tenkintinas nustatant, kad ieškovai palikimą priėmė.

Pagal CK 5.12 straipsnį ieškovai, būdami palikėjos vaikaičiais, paveldi kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, kadangi palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo jų tėvo, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų tėvui paveldint pagal įstatymą.

Pripažinus ieškovams teisę į palikimą ir nustačius, kad jie palikimą priėmė, atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas iš dalies negaliojančiu, nustatant, kad jis ir ieškovai paveldi po 3/8 A. A. palikimo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio asmens A. A. teisių ir pareigų, nagrinėjamu atveju yra formalūs, neduodantis pagrindo panaikinti sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes materialinės A. A. teisės nepažeistos. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jis paveldi vieną ketvirtąja palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys (CK 5.13 str.). Taigi esant dviems įpėdiniams A. A. ir palikėjos mirusio sūnaus vaikams (ieškovams) A. A. palikimo dalis nesikeičia, ji lieka viena ketvirtoji dalis palikimo, kuriai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Esant tokioms aplinkybėms apelianto argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo atmetamas, o apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taip pat turi būti peržiūrėtas (93 str. 5 d.). Kadangi ieškinys iš esmės tenkinamas, ieškovams iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o valstybei už ieškinį bei apelaicinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieškovams ir apeliantui buvo atidėta iki sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje žyminis mokestis už turtinį reikalavimą apskaičiuojamas pagal 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo ginčo turto vertės dalies, į kurią pretenduoja ieškovai, todėl lygus 3015 Lt, o bendra žyminio mokesčio už ieškinį ar apleiacinį skundą suma, pridėjus 131 Lt žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, lygi 3146 Lt.

Pagal bylos duomenis ieškovai už ieškinį sumokėjo po 131 Lt žyminio mokesčio. Ši suma jiems priteistina iš atsakovo. Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas, todėl atidėta žyminio mokesčio dalis prietistina valstybei iš atsakovo. Atsakovas taip pat privalo atlyginti ieškovams jų turėtas atstovavimo išlaidas – 2000 Lt, o valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 punktu,

 

n u s p r e n d ė:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti:

terminą priimti A. A. palikimui priimti pratęsti ir nustatyti, kad A. A. ir J. D. palikėjos  A. A. palikimą priėmė.

Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2009 m. lapkričio 17 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. dalį dėl A. A. palikėjos A. A. palikimo paveldėjimo pripažinti negaliojančiu ir nustatyti, kad A. A. po A. A. mirties paveldėjo

- tris aštuntąsias ½ dalies 0,1859 ha žemės sklypo, iš jo: miškas (duomenys neskelbtini).

- tris aštuntąsias ½ dalies pastato – viralines (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu 2I1p, turinčios 32.0 kv. m užstatyto ploto; ½ dalies pastato-stoginės (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5/1p, turinčios 14.00 kv. m užstatyto ploto; ½ dalis pastato-stoginės (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu 6I1p, turinčios 8.00 kv. m užstatyto ploto, esančių (duomenys neskelbtini).

- tris aštuntąsias ½ dalies pastato-sandėlio pašarams (duomenys neskelbtini) pažymėto indeksu 1J1ž, turinčio 181,64 kv. m bendro ploto; pastato-lentpjūvės (gaterio) (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu 2P1ž, turinčios 44,72 kv. m bendro ploto; pastato-staklių dirbtuves (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu 3P1ž, turinčios 172,98 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini) – tris aštuntąsias ½ dalies pastato-veršides (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu 3ž1p., turinčios 1064,04 kv. m bendro ploto, esančios (duomenys neskelbtini).      

Priteisti iš atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 131 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 131 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2884 Lt už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, 3146 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, 28 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                                            Virginija Čekanauskaitė

 

                                                                                                        Algirdas Gailiūnas

 

                                                                                                        Danutė Milašienė