Baudžiamoji byla Nr. 2K-512/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 1.12.1.; 1.2.14.5.2.
(S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio
9 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo
Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. T. ir R. B. kasacinius skundus
dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžio,
kuriuo:
G.
T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK; 2000 m. BK)
24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius
BK 54 straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, skiriant teismo
įpareigojimus be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios
vietos, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, bei neatlygintinai
išdirbti 100 valandų viešųjų darbų per vienerius metus sveikatos priežiūros,
globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi
neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
R.
B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2
dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos
namuose.
Šiuo
nuosprendžiu patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir solidariai iš R. B. ir G. T. priteista atlyginti
nukentėjusiesiems žalą.
Taip
pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atmesti nuteistųjų G. T. ir R. B. apeliaciniai skundai.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. B. ir G. T. nuteisti
už tai, kad kartu su organizuotos grupės nariais apgaule organizuotos grupės
narių naudai įgijo didelės vertės svetimo turto – gyvulių – bendros
536 005,02 Lt vertės.
Pirmosios
instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. B. 1999
m. rugpjūčio mėn. tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimo
turto, subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamą veiką, vadovavo ir
koordinavo jos narių veiklą bei pats atliko atskiras užduotis, reikalingas
nusikalstami veikai padaryti: R. B. iš anksto susitarė su
G. T. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis
laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 2 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d apgaule savo
naudai įgyti didelės vertės svetimo turto, nurodė G. T. ir
kitiems asmenims, formaliai veikiant Ž. R. įmonės vardu,
supirkti gyvulius iš gyventojų ir už juos neatsiskaityti, realizuoti juos per
skerdyklas. R. B., būdamas Ž. R. įmonės,
registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktorius, įdarbino G. T. šioje įmonėje vadybininku, įpareigodamas jį sudaryti
ir vykdyti jam patikėtas sutartis bei sandorius iki 1999 m. gruodžio 31 d. R. B. nusikalstamai veikai vykdyti surado tinkamas patalpas,
davė G. T. nurodymą sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos;
turėdamas tikslą surasti asmenis, iš kurių apgaulės būdu Ž.
R. įmonės vardu organizuotos grupės naudai ketino įgyti gyvulius, padavė
skelbimus spaudoje, kad superka kiaules ir galvijus, nurodydamas tel. nr. (duomenys
neskelbtini); iš Valstybinės mokesčių inspekcijos įsigijo gyvulių vežimo
važtaraščius, kuriuos perdavė G. T.; surado
autotransporto priemones, skirtas gyvuliams pervežti; davė nurodymą dviem
tyrimo metu nenustatytiems vykdytojams parengti gyvulių supirkimo ir subsidijų
išmokėjimo kainininką bei 1999 m. rugsėjo 27 d. perdavė jį G.
T., nurodęs pildant gyvulių supirkimo dokumentus laikytis išvardytų kainų;
turėdamas tikslą išvengti mokestinės prievolės ir atsakomybės, surašė fiktyvią
ir negaliojančią 1999 m. rugsėjo 20 d. tarpininkavimo sutartį, į kurią įrašė
žinomai neteisingus ir išgalvotus R. U. asmens duomenis,
nurodydamas, kad fizinis asmuo R. U. kaip tarpininkas
įsipareigojo gyvulių pardavėjui Ž. R. įmonei surasti
pirkėją 100-130 tonų mėsos skerdienai nupirkti iki
1999 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad „šiai sutarčiai
vykdyti pagal įgaliojimą Ž. R. firmą atstovaus
vadybininkas G. T.“; dviem tyrimo metu nenustatytiems
vykdytojams davė nurodymą surasti skerdyklas, kur bus realizuojami nusikalstamu
būdu įgyti gyvuliai, palydėti bandovežį su gyvuliais į skerdyklas ir,
prisistačius išgalvoto R. U. vardu bei pateikus
suklastotus Ž. R. įmonės vardu įgytus dokumentus, paimti
pinigus už pristatytus gyvulius, taip apgaule organizuotos grupės naudai įgyti didelės
vertės svetimo turto. Organizuotos grupės nariams atlikus parengiamuosius
veiksmus, R. B., pagal skelbimus gavęs informaciją, kad
gyventojai nori parduoti galvijus, 1999 m. rugsėjo 27 d. davė nurodymus
organizuotos grupės nariams – G. T. ir kitiems
nenustatytiems asmenims – atlikti galvijų supirkimo-pardavimo veiksmus.
G. T., dirbdamas Ž. R. individualioje
įmonėje vadybininku, iš anksto susitaręs su R. B. ir
dviem tyrimo nenustatytais asmenimis veikti organizuota grupe, nuo 1999 m.
rugsėjo 2 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. apgaule įgyti didelės vertės svetimo
turto, vykdydamas organizatoriaus R. B. jam pavestą
užduotį, 1999 m. rugsėjo 13 d. Ž. R. įmonės vardu su UAB
„E.“ pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią Ž.
R. įmonės vardu nuo 1999 m. rugsėjo 13 d. iki 1999 m. gruodžio 13 d.
išsinuomojo negyvenamąsias patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini), su
teise naudotis telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), gavo
iš R. B. gyvulių vežimo važtaraščius, gyvulių supirkimo
ir subsidijų išmokėjimo kainininką. R. B. nurodymu G. T. su tyrimo metu nenustatytu vykdytoju, vyko į kaimus ir
sudarinėjo fiktyvias sutartis su gyventojais, iš anksto žinodamas, kad jie už
gyvulius pinigų negaus, žadėdamas atsiskaityti grynaisiais ar pavedimu per 20-30
dienų laikotarpiu, išmokėti Lietuvos Respublikos subsidijas arba mokėti 6 proc.
pridėtinės vertės mokestį už gyvulius, išrašė gyvulių pirkimo kvitus ir
sutartis, kuriose nurodė tikrovės neatsitinkančius duomenis, kad pinigai už
gyvulius bus sumokėti per 20-30 dienų laikotarpį ir išmokėtos Lietuvos
Respublikos skiriamos subsidijos arba mokamas 6 proc. pridėtinės vertės
mokestis, Ž. R. įmonės vardu organizuotos grupės naudai
apgaule iš nukentėjusiųjų įgijo gyvulių, juos realizavo per bendravykdytojų
surastą skerdyklą, už gyvulius nukentėjusiesiems pažadėtų pinigų nesumokėjo.
Taip R. B., G. T. ir du ikiteisminio tyrimo
metu nenustatyti asmenys apgaule organizuotos grupės naudai įgijo didelės
vertės svetimą turtą (galvijus ir kiaules):
1999 m.
rugsėjo 27 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 18 galvijų už 25
529,40 Lt, padarydami turtinės žalos M. G. – 2066,10 Lt, G. G. - 1451 Lt, K. B. - 1726 Lt, A. Š. - 1516 Lt, D. A. - 2816 Lt, G. M. - 1699 Lt, V. V. - 1777,90 Lt, A. M. – 1310 Lt, J. V.
– 2880 Lt, R. N. - 1190,60Lt, R. L.
– 3457 Lt, Juozapui A. J. – 1034 Lt, J. J. - 2605,80 Lt;
1999 m.
spalio 4 d. Marijampolės r. (duomenys neskelbtini) bendrovei
priklausančių 18 galvijų už 21 618,56 Lt, padarydami šiai bendrovei
21 618,56 Lt turtinės žalos;
1999 m.
spalio 13 d. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) – 15 galvijų už 26
641,94 Lt, padarydami turtinės žalos A. M. - 1335 Lt, L. A. - 3001,80 Lt, R. A. - 2367,82
Lt, V. M. - 1580,80 Lt, V. K. - 5866,12
Lt, E. M. Ž. -
1744,80 Lt, S. V. -7349,50 Lt, V. S. -
3396,10 Lt;
1999 m.
spalio 14 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 16 galvijų už 26
171,30 Lt, padarydami turtinės žalos J. S. – 1100 Lt, E. O. G. - 1300 Lt, A.
K. - 4456 Lt, J. D. - 1699 Lt, A. K.
- 1713,10 Lt, A. N. - 1715 Lt, M. V.
- 1580,80 Lt, A. P. – 2994 Lt, A. B. -
1869 Lt, R. A. - 2157,90 Lt, I. B. -
1672 Lt, J. B. -1607,5 Lt, V. S. –
1045 Lt, A. P. – 1262 Lt;
1999 m. spalio
20 d. Prienų r., (duomenys neskelbtini) – 19 galvijų už 22 836 Lt,
padarydami turtinės žalos M. Ž. - 1112 Lt, A. T. - 2056 Lt, M. M. - 1565Lt, D. K. – 1002 Lt, Č. K.
Š. - 1464 Lt, J. P. - 1300 Lt, D. Ž. - 1502 Lt, B. M. - 1026 Lt, P. V. – 1026 Lt, P.
A. -1026 Lt, J. A. - 1372 Lt, J. A. - 1026 Lt, B. V. - 979 Lt, M. M. - 1077 Lt, M. K. - 1045 Lt, J. K. - 759 Lt, R. K. - 127 Lt, J. B. - 1262 Lt;
1999 m. spalio
18 d. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) – 11 bulių už 6840 Lt, (duomenys
neskelbtini) bendrovės 7 bulius už 8041,8 Lt, O. M. priklausantį 1 bulių 1973 Lt vertės, padarydami (duomenys
neskelbtini) bendrovei 14 881,8 Lt turtinės žalos ir
O. M. 1973 Lt turtinės žalos;
1999 m. spalio
21 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 19 galvijų už 27 307,30 Lt,
padarydami turtinės žalos J. B. -
1262 Lt, K. B. - 1516 Lt, J. P. -
1034,20 Lt, O. Ž. - 2720 Lt, V. K. – 1068 Lt, A. V. – 1395 Lt, V. Č. - 2328 Lt, D. Ž. - 1227,50 Lt, R. V. - 1135,40 Lt, A. G. - 2171,40 Lt,
V. V. - 1135 Lt, O.
P. - 1237 Lt, V. Ž. - 1607,80 Lt, V.
Ž. – 3412 Lt;
1999 m. spalio
22 d. Trakų r., (duomenys neskelbtini) – 21 galviją už 26 482,10
Lt, padarydami turtinės žalos J. N. – 986 Lt, P. D. - 1123,90 Lt, A. G. - 2282,30 Lt,
R. O. - 986 Lt, V. L. - 1322,50 Lt,
G. K. - 1424,20 Lt, O. Ž. - 2502 Lt, A. N. - 2040 Lt, A. O. - 1516 Lt, N. S. - 2381,20 Lt, J. K. - 1715 Lt, A.
D. - 3696,20 Lt, J. B. -1383 Lt, G.
B. - 1594,30 Lt, I. J. - 1529,50 Lt;
1999 m. spalio
26 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) – 20 galvijų už 30 786,30
Lt padarydami turtinės žalos V. S. M. - 3491 Lt, O. M. - 4002,60 Lt, J.
T. - 1156,10 Lt, V. K. – 2635 Lt, J.
G. - 1287 Lt, J. Ž. - 2564,10 Lt, M. J. - 1112,40 Lt, J. P. - 1451 Lt, R. A. - 1262,50 Lt, V. J. A. - 1312
Lt, A. J. - 1667,50 Lt, V. K. -7498,10
Lt, J. K. - 1347 Lt;
1999 m. spalio
28 d. Trakų r., (duomenys neskelbtini)– 18 galvijų už 22 508,80 Lt,
padarydami turtinės žalos S. K. -
2887,40 Lt, J. M. - 1250 Lt, A. N. -
1227,50 Lt, M. Z. - 990,50 Lt, J.
G. - 3847,30 Lt, K. V. – 1300 Lt, V.
S. - 1594,30 Lt, S. Č. - 1672,60 Lt, R.
M. - 1112,40 Lt, A. R. - 2415,60 Lt, V.
K. – 3110,30 Lt, J. T. - 4211,20
Lt;
1999 m.
lapkričio 10 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 21 galviją už 32
460,60 Lt, padarydami turtinės žalos B.
G. - 1227 Lt, J. K. - 1634,80
Lt, M. S. - 1987 Lt, A. M. - 1300
Lt, A. K. - 4145Lt, A. K. - 1538,40
Lt, Vincui J. M. - 1607 Lt, R. M. -
1543 Lt, A. V. - 1491 Lt, P. J. - 3530 Lt, A. B. - 3123 Lt, G. M. - 7055 Lt, P.
A. - 1190 Lt, V. G. - 1089,40 Lt;
1999 m.
lapkričio 12 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 22 galvijus už 31
262,10 Lt, padarydami turtinės žalos A. P. - 2632 Lt, R. K. - 1360 Lt, M. M. J. - 1580 Lt, V. J. -1322 Lt, E. Ž. - 2506 Lt, S. G. - 1202 Lt, V. A. - 1395 Lt, A. V. Ba1evičiui -
1556,50 Lt, A. M. - 1516 Lt, A. N. -1135
Lt, E. G. - 2358,20 Lt, A. B. - 3296
Lt, P. V. - 1556 Lt, V. G. - 3752 Lt, R. M. - 1156 Lt, I. R. - 1804 Lt, I. K. - 1135,40 Lt;
1999 m.
lapkričio 13 d. Marijampolės r., (duomenys neskelbtini)– 16 galvijų už
23 690,90 Lt, padarydami turtinės žalos I. K. -
1529,50 Lt, S. D. - 2898,50 Lt, S. K. -
1740,10 Lt, A. K. - 1300 Lt, R. A. -
3164,40 Lt, P. P. - 4443,60 Lt, B. Ž. - 1529,50 Lt, J.
D. - 1123,90 Lt, K. S. - 1402 Lt, V.
T. - 1261,10 Lt, D. Š. – 1622 Lt, V.
K. -1676,30 Lt;
1999 m. lapkričio
15 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 20 galvijų už 29 354,90 Lt,
padarydami turtinės žalos A. U. - 1607,80 Lt, Teofilei J. M. -1167,60 Lt, V. K. – 1385 Lt, J. S. - 1648 Lt, A. L. - 1923 Lt, J. R. M. - 1804 Lt, N.
Ž. - 1300 Lt, D. S. - 1960 Lt, J. B.
- 1727,50 Lt, V. E. - 1529 Lt, V.
S. - 1690 Lt, G. P. - 6278 Lt, O. K. - 1607 Lt, G. M. - 1335 Lt, I. N. - 1203 Lt, S.
Z. - 1190 Lt;
1999 m.
lapkričio 18 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 22 galvijus už 35
802,90 Lt, padarydami turtinės žalos J.
S. - 1787,50 Lt, L. K. - 4087,40 Lt, A.
B. - 3555 Lt, J. M. – 1842 Lt, A. Z.
- 1764 Lt, L. B. - 1530 Lt, B. P. – 1699 Lt, J.
J. - 1607 Lt, Vincui J. M. - 2816 Lt,
J. P. – 1659 Lt, O. Č. - 1559 Lt, A. K. – 1987 Lt, V. K. – 1543 Lt, J. B. - 3059 Lt, G. P. - 1659 Lt, V. Ž. - 1570 Lt, Petrui
L. B. -2079 Lt;
1999 m.
lapkričio 22 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 46 kiaules už 25
667 Lt, padarydami turtinės žalos A. B. - 3235 Lt, R. J. - 3945,60 Lt, A. O. - 1189,60 Lt, B. Š. - 854 Lt, Z.
A. - 2376,20 Lt, A. B. - 3893,40 Lt, V.
U. - 2055,60 Lt, D. S. - 639,20 Lt, R.
S. - 639,20 Lt, R. G. - 1576,20 Lt, J. P. - 3921,10 Lt, D. Z. - 1981,10
Lt;
1999 m.
lapkričio 23 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini)– 24 galvijus ir 1
kiaulę už 36616,70 Lt, padarydami turtinės žalos A. D. -
1123 Lt, R. J. - 1100 Lt, A. J. J. - 1112,40 Lt, P. B. - 1805 Lt, S. Z. - 1755 Lt, R. S. - 1335 Lt, S. O. B. - 2660 Lt, B. S. - 2864 Lt, M. R. - 1385 Lt, V. S. - 1715 Lt, J. R. - 2892 Lt, A. S. V. - 1347 Lt, A.
P. Ž. - 4282 Lt, B. K. - 1960 Lt,
A. J. - 1960,80 Lt, J. Č. -1659,10
Lt, J. B. - 1556 Lt, V. K. - 1896
Lt, J. Č. - 1.594 Lt, J. T. -617,40
Lt;
1999 m.
lapkričio 25 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 46 kiaules už
26 048,8 Lt, padarydami turtinės žalos A. B. -
1591,20 Lt, A. K. - 1950,80 Lt, J. D. -
534,40 Lt, R. B. - 534,40 Lt, A. L. -
562,40 Lt, A. P. R. - 705 Lt, R. K. - 1124,80 Lt, V. A. - 3423,20
Lt, J. J. - 1521,20 Lt, J. T. -
5120,80 Lt, R. G. - 1874 Lt, I. L. -
1206,80 Lt, M. P. - 1391,20 Lt, R. J. -
3230,2 Lt, V. U. - 1278,4 Lt;
1999 m. gruodžio
4 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 38 kiaules už
20 859,59 Lt, padarydami turtinės žalos J. L. -
4798,70 Lt, V. J. -2199,29 Lt, G. B. -
3671,80 Lt, A. L. - 3835,40 Lt, R. I. -
3900 Lt, R. T. - 2454,40 Lt;
1999 m. gruodžio
8 d. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini)– 46 kiaules už 27 573,03
Lt, padarydami turtinės žalos V. M. - 1804,40 Lt, G. B. - 3754,40 Lt, J. Č. - 3219,32
Lt, A. R. - 841,30 Lt, E. K. -
3582,8 Lt, K. Ž. - 1576,43 Lt, I. B. -
644,90 Lt, J. A. - 655,20 Lt, K. B. - 1339,50 Lt, J. K. - 1041,76
Lt, A. S. - 976,47 Lt, Z. R. -
1752,81 Lt, A. P. R. - 648,60 Lt, R. K. -2683,20 Lt, A. V. - 551,20 Lt, O. M. - 1850,33 Lt, A.
B. C. - 650,41 Lt.
Nuteistasis G. T. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus
panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismas
nepagrįstai kvalifikavo jo veiką pagal 2000 m BK 182 straipsnio 2 dalį ir 25
straipsnio 3 dalį, nes toks baudžiamojo įstatymo pritaikymas prieštarauja to
paties kodekso 2 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nuosprendžiu konstatuotos
veikos padarymo momentu galiojo 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamasis
kodeksas (toliau - 1961 m. BK), kuriame nebuvo konkrečios įstatymu įtvirtintos
teisės normos, apibrėžiančios organizuotos grupės sampratą, todėl teisiškai nepagrįstas
2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalies įrašymas apkaltinamajame
nuosprendyje pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos
teismas šios klaidos neištaisė ir nutartyje dėl šio straipsnio taikymo išdėstė
neteisingus, baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai prieštaraujančius
argumentus, kad G. T. padarytos nusikalstamos veikos
pabaigimo momentas yra padarinių atsiradimo laikas. Nuteistojo manymu,
sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu nuo to momento, kai
svetimas turtas yra užvaldomas, ir tokiu atveju nesvarbu, kada nukentėjusysis
suprato, jog yra apgautas, ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
Kasatorius taip
pat teigia, kad teismų išvada, jog G. T. padarė
nusikalstamas veikas kaip organizuotos grupės dalyvis, prieštarauja
BK normoms ir bylos faktinėms aplinkybėms. Nuteistasis tvirtina tik
direktoriaus nurodymu atliko savo, kaip įmonės vadybininko, darbo funkcijas
(tai patvirtina bylos dokumentai, kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos
teismas), o to negalima sutapatinti su organizuotos grupės nario vaidmens
atlikimu. Jis nesuprato ir negalėjo numatyti, kad yra įtrauktas į organizuotą
grupę daryti sunkų nusikaltimą bei nežinojo kitų asmenų nusikalstamų ketinimų,
nes gyvulių supirkimas buvo įforminamas atitinkamais dokumentais, pardavėjams
išrašomi pirkimo kvitai, gyvuliai buvo superkami tam skirtose vietose nustatyta
tvarka, dalyvaujant specialistams. Jis nežinojo, kad su gyvulių tiekėjais nebus
atsiskaityta, gyvuliai bus nugabenti į skerdyklas, o už juos gauti pinigai
pasisavinti. Nuteistojo veikoje teismai nenustatė tiesioginės tyčios padaryti
sukčiavimą.
Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus
panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo, kad jis
nuteistas už veiką, kurios nepadarė, apkaltinamasis nuosprendis priimtas
pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis
vien spėjimais, prielaidomis ir teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtinusiais
įrodymais. Pirmosios instancijos teismas R. B. nepagrįstai
pritaikė BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2
dalį, neįrodė jo tyčios ir savanaudiškų paskatų padarius šį nusikaltimą, taip
pat nenustatė turto užvaldymo – praturtėjimo kitų asmenų sąskaita – fakto.
Byloje nėra įrodymų, kad R. B. siekė apgauti
nukentėjusiuosius ir padaryti jiems materialinę žalą, nėra duomenų apie
bendrininkavimą, išankstinį susitarimą su G. T. ir dviem
nenustatytais asmenimis įvykdyti nusikalstamą veiką ir tos veikos planavimą bei
veiksmų suderinimą, nepakankamai atskleisti organizuotos grupės požymiai,
nesurinkta objektyvių įrodymų, kas pasisavino nukentėjusiųjų pinigus, neįrodyta
inkriminuoto nusikaltimo subjektyvioji pusė. Teismas neteisingai vertino
faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, nustatydamas pinigų pasisavinimo faktą,
nepagrįstai atmetė nuteistųjų ir liudytojų G. P. (R.), V. V., L. N. bei
kitų parodymus. Byloje nėra nė vieno liudytojo, patvirtinusio, kad R. B. pasisavino nukentėjusiųjų pinigus. Teismas neteisingai
įvertino rašytinius bylos įrodymus (ūkinės veiklos, dokumentų ir rašysenos
ekspertizes ir kt.). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas
išsamiai neištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Kasatorius taip
pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios
instancijos teisme padarytų procesinių pažeidimų ir pats pažeidė BPK 320
straipsnio 3 dalį, 326 straipsnį, 327 straipsnio 1 dalį, nes neišnagrinėjo
nuteistojo apeliacinio skundo apie pinigų pasisavinimo faktą ir neteisingai
nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nepagrįstai atsisakė
papildomai apklausti G. P., V. V., G. K. (pasivadinusį R. U.), L. N., atmetė nuteistojo prašymą atlikti ikiteisminio tyrimo
metu neatliktas akistatas, nepasisakė dėl byloje esančių ekspertizės išvadų
vertinimo, neaptarė įgaliojimo 13V Nr.690256 teisėtumo. Apeliacinės instancijos
teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, prokuratūra neatliko išsamaus ir visapusiško
tyrimo, o apsiribojo tik G. R. apklausa. Teismas
nepašalino prieštaravimų byloje ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos
11, 31, 109 straipsnius, nekaltumo prezumpciją, BPK 1 straipsnį.
Be to,
kasatorius pažymi, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suėjo
baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl teismas nepagrįstai netaikė
BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir, nenutraukdamas
baudžiamosios bylos Nr.1-190-288/2008, pažeidė BPK 326 straipsnį, 327
straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimu į
nuteistųjų G. T. ir R. B. kasacinį
skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo
skyriaus prokuroras prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad iš
byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad
apylinkės teismas ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes, įvertino
nuteistųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, kitus
duomenis. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje
surinktais ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, įvertintais
nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, kurių visetu pagrįstos teismo
nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismas nuteistųjų veikas pagrįstai
kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, įrodymų visuma jų veikoje
nustatė sukčiavimo požymius ir įrodė, kad, pradėdami gyvulių supirkimo verslą
ir įgydami nukentėjusiųjų gyvulius, nuteistieji iš anksto suvokė už juos neatsiskaitysią,
t. y. nukentėjusiųjų turtą kaltininkai užvaldė apgaule. Teismai ištyrė
nuteistųjų versijas apie tai, kad gyvulių supirkimui vadovavo ir pinigus už
parduotą skerdieną pasisavino R. U., tačiau to
nepatvirtino byloje išnagrinėti įrodymai. Teismai pagal bylos duomenis nustatė,
kad nuteistieji buvo pasiskirstę pareigomis ir darbais, kiekvienas iš jų atliko
aktyvius veiksmus vieningu tikslu – dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo
apgaule, t. y. teisingai konstatavo, kad darydami sunkų nusikaltimą nuteistieji
veikė organizuota grupe ir pagrįstai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsakydamas į
G. T. skundo argumentus dėl organizuotos grupės
kvalifikavimo, prokuroras teigia, kad BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas yra ne
nuteistojo veiką kvalifikuojanti, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri
net ir taikant 1961 m. BK nuostatas būtų buvusi pripažinta (pagal 41 straipsnio
1 dalies 2 punktą). Į šią aplinkybę teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl
BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas G. T. nepasunkino jo
teisinės padėties.
Atsakydamas į
nuteistojo R. B. skundo argumentus, prokuroras nurodo,
kad teismo nustatytoje nuteistojo veikoje pakanka organizatorių apibūdinančių
požymių, ji atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą šio bendrininko
apibrėžimą. Apkaltinamasis nuosprendis R. B. priimtas po
aštuonerių metų nuo nusikalstamos veikos padarymo, o pagal palankiausią
nuteistajam BK 95 straipsnio 1 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d.
įstatymo Nr. VIII-1968) tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo
senaties terminai (10 metų) iki nuosprendžio priėmimo nebuvo suėję. Atsiliepime
taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio
3 dalies, 331 ir 332 straipsnių reikalavimų, išnagrinėjo apeliacinių skundų
argumentus, atliko įrodymų tyrimą, įpareigojo prokurorą atlikti tyrimo
veiksmus, o gautus duomenis įvertino kartu su kita bylos medžiaga.
Kasaciniai
skundai atmetami.
Dėl organizuotos grupės požymio
Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens
baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.
BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos šios bendrosios taisyklės
išimtys: veikos nusikalstamumą panaikinančio, bausmę švelninančio arba kitokiu
būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančio
baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia (2 dalis) ir veikos nusikalstamumą
nustatančio, griežtinančio bausmę arba kitaip sunkinančio nusikalstamą veiką
padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios
neturėjimas (3 dalis).
Baudžiamasis
kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos
tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – vieningą sistemą, pasižyminčią glaudžiu
bendrosios ir specialiosios dalių normų ryšiu. BK normos sudaro baigtinį
baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas normų rinkinį,
todėl nusikalstamai veikai tuo pačiu metu negalima taikyti dviejų baudžiamųjų
kodeksų. BK 3 straipsnis reikalauja taikyti tik vieną baudžiamąjį įstatymą
(kasacinė nutartis Nr. 2K-P-444/2005). Nuosprendžiu nustatyta, kad kasatoriai
jiems inkriminuotą tęstinį nusikaltimą padarė 1999 m. rugsėjo – gruodžio
mėnesiais, t. y. galiojant 1961 m. BK. Lyginant veikos nusikalstamumą,
asmens baudžiamumą ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį,
vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką
padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis baudžiamasis įstatymas. Ši
taisyklė taikoma tiek BK specialiosios, tiek bendrosios dalies normoms. Taigi
nuteistųjų bendrininkavimo aplinkybes pirmiausia reikia įvertinti pagal 1961 m.
BK įtvirtintas normas, o po to spręsti, ar 2000 m. BK bendrosios
dalies normos, reglamentuojančios bendrininkavimo klausimus, turi kokią nors
įtaką jų teisinei padėčiai.
Nuteistojo G. T. kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismai
pažeidė BK 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes, spręsdami
bendrininkavimo formos ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės – organizuotos
grupės klausimą, negalėjo remtis BK 25 straipsnio 3 dalimi, šios BK bendrosios
dalies normos taikymas neparemtas jokiomis teisinėmis prielaidomis.
Išties 1961 m.
BK bendrojoje dalyje organizuota grupė kaip bendrininkavimo forma nebuvo
apibrėžta, tačiau teismai, nustatę, jog
bendrininkai veikė organizuota grupe,
šią aplinkybę pripažindavo bendrininkų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (1961m.
BK 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal susiklosčiusią 1961 m.
BK taikymo praktiką, teismai, konstatuodami, kad kaltininkai nusikalstamą veiką
padarė veikdami organizuota grupe, turėjo atsižvelgti į: kaltininkų
organizuotumo lygį, nustatomą įvertinant konkrečios bylos aplinkybes (grupės
pastovumą, veikos trukmę ir intensyvumą, pasiskirstymą konkrečiomis funkcijomis
ir pan.), savą struktūrą, kurios visi nariai siekia bendro tikslo, bendrininkų
išankstinį susitarimą, veikų suderinamumo pobūdį (užduočių pasidalijimas ir
pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2008).
Pagal 2000 m. BK organizuota grupė BK bendrojoje dalyje apibrėžta ir kaip
bendrininkavimo forma, ir kaip sunkinanti aplinkybė (BK 25 straipsnio 3 dalis,
BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį
organizuota grupė nustatoma tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos
stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną
sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas
nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Kolegijos manymu, konstatavus, kad bendrininkų grupė
turi tiek BK 25 straipsnio 3 dalyje, tiek iki 2000 m. BK įsigaliojimo teismų
praktikos pripažintus organizuotos grupės požymius, nėra kliūčių tokią
organizuotą grupę inkriminuoti nusikalstamą veiką padariusiems bendrininkams.
Tai patvirtina ir kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžiai (kasacinės
bylos Nr. 2K-110/2008, 2K-395/2007). Iš nustatytų nagrinėjamos bylos
aplinkybių matyti, kad R. B. suorganizuoti G. T. ir kiti du tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė
susitarę, derindami savo veiksmus, naudodami vienodą nukentėjusiųjų apgaulės
būdą, nuosprendyje nustatytos konkrečios kiekvieno organizuotos grupės nario
užduotys. Bendras didelės vertės svetimo turto užvaldymo planas galėjo būti įgyvendintas
suderinus bendrininkų veiksmus. Nusikaltimas vyko tik keletą mėnesių, tačiau buvo
daromas labai intensyviai - apgaunant labai didelį gyvulių augintojų skaičių. Taigi 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas
kasatoriams, nustačius, kad jie veikė
organizuota grupe, nesunkina jų padėties, nes pagal nustatytus byloje
organizuotos grupės požymius ši aplinkybė būtų buvusi pripažinta sunkinančia ir
tuo atveju, jei nuteistųjų padarytai veikai būtų taikomos 1961 m. BK nuostatos.
Nėra pagrindo
teigti, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, to, jog
kasatoriai veikė organizuota grupe. Apkaltinamajame
nuosprendyje konstatuota, kad R. B. sugalvojo planą kaip apgaule pasisavinti svetimą
turtą, bendrai veiklai vykdyti
įkalbėjo G. T., pasitelkė kitus du vykdytojus. Grupė
pasižymėjo pakankamai aukštu organizuotumo lygiu, jos nariai veikė pasiskirstę
vaidmenimis, tiek vadovo, tiek kitų grupės narių veiksmams būdingas
intensyvumas. R. B. surado veiklai vykdyti negyvenamas patalpas, davė G.
T. pavedimą jas išnuomoti trumpam laikotarpiui, suorganizavo transporto
priemones gyvuliams pervežti, padavė skelbimus į laikraščius, kad
superka gyvulius, davė nurodymą G. T. juos supirkinėti
nurodant pardavėjams palankias sąlygas, kurių nesiruošė vykdyti, sudarė nusikalstamai
veikai pridengti fiktyvią tarpininkavimo sutartį su neegzistuojančiu asmeniu,
pavadintu R. U., neva patikėdamas jam mėsos pirkėjų
paiešką ir pardavimą. Ėmus supirkinėti gyvulius, G. B. tvarkė
reikiamus dokumentus, koordinavo kitų grupės
narių ir padėjėjo G. T. veiksmus, o šie veikė pagal R. B. parengtą
planą ir jo nurodymus. Abiejų nuteistųjų dalyvavimo organizuotoje
grupėje faktas nustatytas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų ir
remiantis išnagrinėtais įrodymais, jų visuma, kurių pagrįstumo ir pakankamumo
kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu iš
naujo nevertina.
Dėl BK 182 straipsnio
2 dalies taikymo
Kasatoriai
R. B. ir G. T. nurodo, kad teismai
nepagrįstai jų veikoje nustatė sukčiavimo
požymius.
Abiejų kasatorių
nustatyta nusikalstama veika atitinka kvalifikuotą sukčiavimą tiek pagal 1961
m. Lietuvos Respublikos BK 274 straipsnio 3
dalis (sukčiavimas padarytas stambiu mastu), tiek pagal 2000 m. Lietuvos
Respublikos BK 182 straipsnio 2
dalis (didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule). Kadangi nusikalstamos
veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė griežtesnį veikos baudžiamumą, nuteistųjų padarytai
veikai teisingai pritaikyta BK 182 straipsnio 2
dalis (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo G. T. kasaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad
apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai aiškinama, kad nusikaltimo
padariniai atsirado vėliau negu tęsėsi nusikaltimas, ir jų atsiradimo laikas
pagal apeliacinio teismo nutarties motyvus lyg ir neapibrėžtinas. Pagal teismų
praktiką sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto
savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį
kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 5 punktas).
Taigi šiuo atveju besitęsiantis nusikaltimas buvo baigtas 1999 m. gruodžio 8
d., kada iš Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų
kasatoriai apgaule įgijo turtą, nes nuo to momento nuteistieji turėjo realią
galimybę naudotis apgaule įgytais svetimais gyvuliais.
Iš
byloje nustatytų aplinkybių
(naudojimasis kito asmens - I. R. individualia įmone,
trumpalaikės patalpų nuomos sutarties sudarymas įmonės laikinai buveinei,
trumpalaikio įgaliojimo vykdyti pirkimus išdavimas G. T.,
fiktyvios tarpininkavimo sutarties su neegzistuojančiu tarpininku - R. U. sudarymas, įgaliojimo gauti iš UAB „K.“ pinigus
išdavimas R. U. nurodant netikrus rekvizitus) matyti, kad nuteistieji, veikdami organizuota
grupe, buvo pasiruošę ne sąžiningam verslui, o neteisėtam pasipelnymui iš
nukentėjusiųjų. Neketindami apmokėti už superkamus gyvulius, tačiau nukentėjusiesiems
apgaulingai žadėdami greitai
atsiskaityti, neturėdami teisės siūlyti, tačiau pažadėdami valstybės
subsidijas, taip palenkę nukentėjusiuosius
būtent jiems parduoti gyvulius, R. B. ir G.
T., piktnaudžiaudami nukentėjusiųjų pasitikėjimu, užvaldė nukentėjusiųjų
turtą - parduodamus galvijus ir kiaules. Ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta,
kur panaudotas apgaule įgytas turtas, neturi reikšmės nusikaltimo
kvalifikavimui.
Pirmosios
instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatoriai veikdami organizuota grupe
siekė įgyti didelės vertės turtą ir veikė tiesiogine tyčia. Iš nustatytų padarytos
nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nuteistieji suvokė, kad veikia
bendrai, piktnaudžiaudami pasitikėjimu apgaudinėja nukentėjusiuosius, numatė,
kad taip veikdami suklaidina nukentėjusiuosius, kad šie perduotų nuteistiesiems
turtą, padaro nukentėjusiesiems žalą, nes nesumokės už perkamus gyvulius ir
norėjo taip veikti. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis A. T.,
vykdydamas jam paskirtą užduotį, matydamas, kad su nukentėjusiaisiais
neatsiskaitoma, dėtų pastangas atsisakyti nuo nusikaltimo padarymo,
prieštarautų bendrininkų pastangomis įgyvendinamam nusikalstamam sumanymui.
Priešingai, jis aktyviai vykdė organizatoriaus pavestus atlikti veiksmus. Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
kvalifikavo R. B. ir G. T. veikas kaip
nusikalstamas, nes nuteistieji piktnaudžiaudami pasitikėjimu, kuris yra viena
iš apgaulės formų, iš esmės suklaidino nukentėjusiuosius.
Taigi abiejų
instancijų teismai, darydami išvadas dėl kasatorių veikos kvalifikavimo pagal
BK 182 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl R. B. skunde nurodytų BPK pažeidimų
Patikrinusi
skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
nepadaryta, bylos aplinkybės, reikšmingos sukčiavimo sudėties taikymui,
išnagrinėtos, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais
įstatymų reikalavimus. Šiame nuosprendyje paneigta nuteistojo R.
B. versija, kad jis pats buvo apgautas asmens, pasivadinusio R. U.. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte
nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje be įrodymų,
kuriais grindžiamos teismo išvados, turi būti nurodyti ir motyvai, kuriais
vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio matyti, kad teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis vienas
aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad
pirmosios instancijos teismo aprašomoji nuosprendžio dalis būtų surašyta
pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais
ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali
teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo
įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo R. B. pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės
instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes
teismų sprendimai motyvuoti ir juose nėra esminių prieštaravimų.
Apeliacinės instancijos teisme dar kartą patikrinti
jau ikiteisminio tyrimo metu nurodyti nuteistojo teiginiai, kad kai kuriems
liudytojams R. U. prisistatęs asmuo yra G.
K.. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas R.
B. apeliacinio skundo argumentus, tenkino jo prašymą, atliko įrodymų tyrimą
ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymus
nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismo
nutartis atitinka BPK nustatytus reikalavimus. Kasacinės instancijos teismas
neturi pagrindo išvadai, kad atsakydamas į esminius apeliacinių skundų
argumentus apeliacinės instancijos teismas padarė kasaciniame skunde nurodytus
esminius BPK pažeidimus. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto
nekaltumo prezumpcijos baudžiamajame procese principo pažeidimų kolegija tai
pat nenustato. Byloje nėra duomenų, kad R. B. privalėjo
įrodinėti savo nekaltumą. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad,
pasinaudodamas teise į gynybą, jis viso proceso metu neigdamas kaltinimą
aktyviai kėlė versijas, kurias teismai tikrino.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
Nuteistasis R. B. nurodo,
kad jo padarytai veikai suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, nes nuo veikos padarymo praėjo daugiau
kaip dešimt metų, taigi baudžiamasis procesas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio l
dalies 2 punktu, turėjo būti
nutrauktas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – baudžiamojo
įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo
negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokie terminai nustatyti BK 95 straipsnyje.
Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai sueina bylos
nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 3 straipsnio
1 dalies 2 punktas, 235, 254 straipsnio 4 dalis).
Apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos
padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo momento (BK 95 straipsnio 2
dalis). R. B. padarytas sunkus nusikaltimas tęsėsi nuo 1999 m. rugsėjo 2 d. iki 1999 m. gruodžio 8 d.
Apkaltinamasis nuosprendis priimtas po aštuonerių metų - 2008 m. sausio 8 d.
Pagal palankiausią nuteistajam BK 95 straipsnio 1 dalies redakciją (2000 m.
rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) asmeniui, padariusiam nusikalstamą
veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję dešimt
metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas, ir
per šį laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė
naujos nusikalstamos veikos. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
terminas iki šio nuosprendžio
priėmimo nebuvo suėjęs, todėl R. B. teiginys dėl
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo nepagrįstas.
Taigi pagal
teismų sprendimais nustatytas aplinkybes nuteistųjų R. B. ir
G. T. kaltės dėl organizuota grupe padaryto kvalifikuoto
sukčiavimo ir atsakomybės už šią nusikalstamą veiką klausimai išspręsti
teisingai.
Darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus
nenustatyta BPK 383 straipsnyje numatytų
nuosprendžio ir nutarties panaikinimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas,
apkaltinamajame nuosprendyje nustatydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamų
veikų aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į nuteistųjų
apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, tinkamai taikė BK nuostatas ir
esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų G.
T. ir R. B. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Vladislovas
Ranonis
Viktoras
Aidukas
Tomas
Šeškauskas