Civilinė byla Nr. e2KT-20-912/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00161-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus,

susipažinęs su pareiškėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Z. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-215-440/2026 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

nustatė:

1.       Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartimi perduotas išspręsti pareiškėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Z. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

2.       Pareiškime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas nuo 2022 metų iki šiol nagrinėja ne vieną civilinę bylą, susijusią su trečiuoju asmeniu. Pareiškėjo teigimu, ankstesniuose procesuose Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra pasisakę jo atžvilgiu, todėl bylą nagrinėjanti teisėja galėjo susidaryti išankstinį nusistatymą. Nurodytos aplinkybės sudaro objektyvųjį pagrindą abejoti ne tik bylą nagrinėjančios teisėjos, bet ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Taip pat nurodoma, kad, net ir nušalinus bylą nagrinėjančią teisėją, nebūtų galimybės paskirti šią bylą nagrinėti kitam teisėjui tame pačiame teisme, nes teisme dirbantys teisėjai anksčiau yra nagrinėję ir išsprendę su trečiuoju asmeniu susijusias bylas.

Pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami

3.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnį teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, įtvirtinti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka nustatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4.       Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5.       Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

6.       Pareiškėjas abejones dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo grindžia aplinkybėmis, kad civilinę bylą nagrinėjanti teisėja, kaip ir visi Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, turi iš anksto susiformavusią nuomonę apie pareiškėją, nes nuo 2022 metų iki šiol nagrinėjama ne viena su pareiškėju susijusi civilinė byla, kuriose teisėjai yra priėmę atitinkamus procesinius sprendimus pareiškėjo atžvilgiu.

7.       Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nėra objektyvus pagrindas nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-215-440/2026 nagrinėjimo. Pareiškime nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, sudarančių prielaidas nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus. Pareiškėjas taip pat nepagrindė ir CPK 66 straipsnyje įtvirtinto pagrindo teisėjams nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, t. y. aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, kurioje jis dalyvavo kaip proceso šalis, nėra susijusios su nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime nevertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Todėl aplinkybės, kad buvo priimti pareiškėjui nepalankūs procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose, kuriose jis dalyvavo kaip proceso šalis, savaime nesudaro pagrindo abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant šią civilinę bylą. Kitų konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Klaipėdos apygardos teisme, pareiškime nenurodoma.

8.       Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad visi Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien tik pareiškėjo nurodytos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo A. Z. prašymas dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-215-440/2026 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

9.       Pareiškėjas taip pat kelia abejones ir dėl civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo. Šios nutarties 4 punkte nurodyta, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Nesant pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo vertintinos bendra CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškimo dalies dėl civilinę bylą Nr. e2-215-440/2026 nagrinėjančios teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo nenagrinėja ir perduoda šią pareiškimo dalį nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Z. pareiškimo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-215-440/2026 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

Perduoti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui spręsti pareiškėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Z. pareiškimo dalį dėl civilinę bylą Nr. e2-215-440/2026 nagrinėjančios teisėjos nušalinimo nagrinėjimo.