Civilinė byla Nr. e2A-444-619/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09716-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.1.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kadikas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kadikas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Rebalt“,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :        

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 489,20 Eur žalą, 148,94 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017-12-29 ieškovė draudėjui UAB ,,Spectum pro“ išdavė verslo civilinės atsakomybės draudimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2018-01-25 iki 2019-01-24 buvo apdraustas draudėjo turtas (objektai/draudiminiai įvykiai) – veiklos civilinė atsakomybė; produkto civilinė atsakomybė; civilinė atsakomybė už žalą padarytą aplinkos užteršimui; civilinė atsakomybė už žalą padarytą patikėtam turtui; civilinė atsakomybė už žalą padarytą atliekant statybos darbus.

3.       UAB ,,Spectum pro“ atliko cementinių (betono imitacijos) grindų įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Techninis konsultantas UAB ,,Rebalt“ direktorius R. Š. konsultavo, instruktavo ir prižiūrėjo UAB ,,Spectum pro“ darbuotojus kaip teisingai atlikti šių grindų įrengimo darbus. 2018-03-16 įvykio metu buvo apgadintos - patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis sietinas su trūkusia tinkavimo mašinos (PUTZKNECHT S 44) žarna, cementinis mišinys ištiško didele jėga visomis kryptimis. Mišiniu apsitaškė aplink dideliu spinduliu esantys patalpų paviršiai. Įvykio metu, tinkavimo mašina ir žarna buvo UAB ,,Rebalt“ atsakomybėje, kadangi buvo išnuomotas, tačiau įrenginio savininku buvo UAB ,,Kadikas“.

4.       Ieškovė 2018-03-16 įvykį pripažino draudiminiu. Nustatytas nuostolio dydis – 3 489,20 Eur. Ieškovė draudėjui išmokėjo 2 489,20 Eur (3 489,20 Eur nuostolis – 1 000,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės manymu, dėl įvykio metu padarytos žalos yra atsakingas atsakovas UAB ,,Kadikas“ (kaip įrenginio savininkas). Nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.249): neteisėti veiksmai – pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui - atsakovė turėjo pareigą užtikrinti tinkavimo mašinos ir jos dalių kokybę ir tinkamą funkcionavimą, tačiau dėl trūkusios žarnos įvyko įvykis (tinkavimo mašinos žarna trūko); padaryta turtinė žala – dėl atsakovės veiksmų, patalpos adresu Verkių g. 29, Vilnius buvo apgadintos ir taip buvo padaryta 2 489,20 Eur vertės žala. Tarp sprogusios tinkavimo mašinos žarnos ir padarytos žalos patalpoms yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovė yra tiesiogiai atsakinga už kilusias pasekmes, t. y. dėl atsiradusios žalos, nes nebuvo rūpestinga ir apdairi kiek tai buvo būtina ir privaloma. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 2 489,20 Eur. Nurodė, kad remiantis CK 6.210 straipsniui, 6.261 straipsniu, bei nurodyta kasacinio teismo praktika iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovui 148,94 Eur palūkanos ir 6 proc. procesinės palūkanos.

5.       Atsakovė UAB „Kadikas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.

6.       Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia tiek sutartinę, tiek deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normos. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. UAB „Kadikas“ pagal CK 6.266 straipsnį negali atsakyti dėl to, kad tinkavimo mašina negali būti laikoma įrenginiu CK 6.266 straipsnio prasme. Atsakovei nekyla atsakomybė ir pagal teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę, kadangi UAB „Kadikas“ jokios sutarties su UAB „Spectum pro" nebuvo sudariusi. Tinkavimo mašinos nuomos santykiai siejo UAB „Kadikas“ ir UAB „Rebalt“. Žala buvo padaryta, kai darbus su tinkavimo mašina atliko UAB „Spectum pro“. Pagal CK 6.490 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę subnuomoti daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. 2018-02-28 nuomos sutartyje nuostatų apie tai, kad nuomininkas galėtų perduoti tinkavimo mašiną be nuomotojo sutikimo nėra. Atsakovė iš ieškovės, nuomininko UAB „Rebalt“ ar UAB „Spectum pro“ nebuvo gavusi jokio pranešimo nei apie patį įvykį, nei apie tai, kad vyksta tyrimas dėl žalos atsiradimo priežasčių nustatymo. UAB „Rebalt“ tinkavimo mašiną grąžino veikiančią ir nesugadintą, jokių pretenzijų dėl tinkavimo mašinos kokybės atsakovei nebuvo pareikšta. Taigi išvada apie tai, kad žala atsirado dėl nekokybiškos tinkavimo mašinos gedimo, padaryta remiantis tendencingais UAB „Rebalt“ bei UAB „Spectum pro“ darbuotojų parodymais. Atsakovo vertinimu, avarija objekte, kuriame dirbo UAB „Spectum pro“ darbuotojai, galėjo kilti dėl netinkamo tinkavimo mašinos eksploatavimo.

7.       Trečiasis asmuo UAB “Rebalt“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti.

8.       Nurodė, kad sutinka su ieškovės pozicija, jog dėl kilusios žalos atsakomybė tenka UAB „Kadikas“, kaip įrenginio savininkui ir subjektui, vykdančiam tokios įrangos nuomos veiklą. UAB „Rebalt”, kaip rangovė, ir UAB „Spectum pro“, kaip gen. rangovė, pagal žodinę sutartį dėl statybos rangos darbų bendradarbiavo, vykdant statybos darbus, objekte (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, jog pirmo paleidimo metu tik pradėjus grindų liejimo darbus naudojant atsakovei priklausančią tinkavimo mašiną, sprogo mišinio liejimo žarna, apgadindama patalpas bei turtą. Buvo akivaizdu, jog žarna sprogo dėl to, jog prieš perduodant įrangą žarna nebuvo tinkamai išvalyta ir buvo užsikimšusi. Apie įvykį atsakovės UAB „Kadikas“ atstovas nedelsiant buvo informuotas žodžiu. Trūkusi žarna sutaisyta vietoje ir darbai buvo tęsiami. Aplinkybės dėl trūkusios žarnos su atsakovės atstovu buvo aptartos ir UAB „Rebalt“ grąžinant išnuomotą įrangą. Mano, jog UAB „Kadikas“ nuomos pagrindu perduodama netinkamos kokybės padidinto pavojaus įrenginį, pažeidė įstatyme ir nuomos sutartyje numatytus imperatyvius reikalavimus, kas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą. Ieškovei įvykį pripažinus draudiminiu, ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo subrogacijos tvarka vertintinas kaip pagrįstas.

II.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 489,20 Eur žalą, 148,94 Eur kompensuojamas palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 638,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 419 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad tinkavimo mašina yra įrenginys CK 6.266 straipsnio prasme, o priešingu šios normos traktavimu ieškovė pernelyg plečiamai aiškina jos taikymo sritį. Todėl ginčo atveju taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai.

11.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, jog ji užtikrino mašinos tinkamą funkcionavimą. Vertinadamas atsakovės veiksmus bendrosios rūpestingumo pareigos aspektu atkreipė dėmesį, jog tinkavimo mašinos savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės teise ar kita teise priklausantį įrenginį. Užtikrinti išnuomotos įrangos kokybę, atitinkančią standartus ir techninių sąlygų reikalavimus atsakovė įsipareigojo ir 2018-02-28 Nuomos sutarties 2.2 punktu. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovė pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi tiek trečiojo asmens atstovas, tiek liudytojas paaiškino, jog pirmuoju etapu atliekant darbus išnuomota tinkavimo mašina veikė, ją naudojosi dvi dienas, kiekvieną kartą po naudojimosi ją išplovė kaip buvo nurodžiusi atsakovė, o tuo tarpu tinkavimo mašiną pajungus antrą kartą, prabėgus vandeniui, tinkavimo mašinos žarnos sprogimas įvyko iš karto ją įjungus. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad perdavus tinkavimo mašiną ji buvo patikrinta bei buvo užtikrinta, jog tinkavimo mašinos žarna nebuvo užsikimšusi, neneigė, jog tokio pobūdžio gedimai – žarnos trūkis, nėra būdingas ir yra retas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas priėjo tikėtinos išvados, jog atsakovė nuomos pagrindais perdavusi tinkavimo mašiną pažeidė savo kaip įrenginio savininko pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingai įgyvendinant savo nuosavybės teisę į įrenginį, nepatikrinus įrangos technines galimybes, jai veikti nenutrūkstamai, neįsitikinus, jog tinkavimo mašinos žarna yra neužsikimšusi, ar joje nėra betono likučių, kurie gali užkimšti žarną. Teismas konstatavo esant netiesioginį priežastinį ryšį dėl kilusios žalos, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė netinkamai įgyvendindama nuosavybės teisę į tinkavimo mašiną sukūrė tokią situaciją, kad kitam asmeniui eksploatuojant įrenginį buvo sukelta žala. Pirmosios instancijos teismas kostatavo, jog ieškovė įvykdė pareigą įrodyti atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų visumą, todėl ieškinį tenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kadikas“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.

13.       Apeliantės vertinimu, teismas, padaręs pagrįstas išvadas, kad atsakovei negalėjo kilti atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė privalo atsakyti vadovaujantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įstatymuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo naštą (CPK 178 str. ir 185 str.). 

14.       Priešingai nei konstatavo teismas, nei 2018-03-20 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, nei 2018-03-20 UAB „Spectum pro“ direktoriaus paaiškinime, kad tinkavimo žarna sprogo būtent dėl to, kad ji buvo užsikišusi betono likučiais nėra nurodyta. Taigi, teismo teiginiai, kad minėti dokumentai patvirtina tinkavimo žarnos sprogimo priežastis, prieštarauja šių dokumentų turiniui. Iš ieškovės pateiktų dokumentų galima daryti kategorišką išvadą, kad atliekant draudiminio įvykio tyrimą tinkavimo žarnos sprogimo priežasties iš viso net nebuvo nustatinėjama. Surašant aktą draudimo atstovas tinkavimo mašinos net nematė, kadangi jis surašytas jau po tinkavimo mašinos grąžinimo atsakovui. Atsakovė apie įvykusį draudiminį įvykį buvo informuota tik praėjus metams po įvykio. Tačiau ir šioje pretenzijoje nebuvo nurodyta tinkavimo mašinos žarnos sprogimo priežastis. Tik po dviejų metų pateiktame ieškinyje nurodyta, kad draudiminis įvykis kilo dėl neišvalytos tinkavimo mašinos žarnos, tačiau ieškinyje nepaaiškinta, kuo remiantis ieškovas padarė tokią išvadą. Draudikas apsiribojo tik žalos padarymo fakto ir žalos dydžio nustatymu. Pažymėtina, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti net draudiminio įvykio datos. 2018-03-20 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad draudiminis įvykis įvyko 2018-03-16, tuo tarpu UAB „Spectum pro“ direktoriaus paaiškinime nurodyta, kad įvykis įvyko 2018-03-15. Teismas išvadą dėl tinkavimo žarnos sprogimo priežasčių iš esmės padarė, vadovaudamasis išimtinai tik liudytojo UAB „Spectum pro“ darbuotojo bei trečiojo asmens vadovo paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Akivaizdu, kad šie asmenys neturi jokios kompetencijos daryti kokias nors išvadas dėl įvykio priežasčių.

15.       Teismas, nurodydamas, kad atsakovė nepaneigė ieškovo ir trečiojo asmens atstovų ir liudytojo teiginių, kad tinkavimo mašinos žarna sprogo dėl žarnoje buvusių sukietėjusių betono likučių, ir nepateikė įrodymų, kad žarna galėjo sprogti dėl kitų priežasčių, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo naštą. Būtent ieškovė privalėjo įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir draudiminio įvykio priežastis. Teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovės atstovai nebuvo pakviesti į įvykio vietą iš karto po jo, todėl atsakovės galimybės teikti kokius nors įrodymus apie galimas įvykio aplinkybes yra ženkliai apsunkintos.

16.       Apeliantė pažymi, jog teismas, nors ir nurodo, kad žala atsirado iš delikto, tačiau pasisakydamas apie atsakovės veiksmus bendrosios rūpestingumo pareigos aspektu remiasi ir 2018-02-28 Nuomos sutarties tarp UAB „Kadikas“ ir UAB „Rebalt“, nuostatomis (2.2 punktu). Šios sutarties 3.2. punkte yra įtvirtina nuomininko pareiga patikrinti prekių komplektiškumą, kiekį ir kokybę. Nuomos sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad nuomininkas, nuomos laikotarpiu, t.y. nuo pasiėmimo iš UAB „Kadikas“ iki grąžinimo yra atsakingas už nuomojamų įrengimų priežiūrą, taisyklingą jų eksploatavimą, saugų darbą ir jų apsaugą. Nei pasiimant tinkavimo mašina, įskaitant ir jos priedus, nei grąžimo metu, nei po to jokių pretenzijų dėl perduotos įrangos kokybės ieškovė negavo, o praėjus keletai dienų po įrangos grąžinimo UAB „Rebalt“ pilnai atsiskaitė už nuomą. Taigi, darytina išvada, kad teismo teiginiai apie atsakovės pareigą įrodyti, kad nuomininkui buvo perduota kokybiška įranga, yra nepagrįsti. Apeliantas taip atkreipė dėmesį, jog pagal LR CK 6.490 str. 1 dalį nuomininkas turi teisę subnuomoti daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Taigi, tinkavimo mašiną UAB „Rebalt“ perdavė UAB „Pro spectum“ pažeisdama įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad dėl draudiminio įvykio metu padarytos žalos atlyginimo teismas privalėjo vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja ne deliktinės civilinės atsakomybės, o sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. UAB „Pro Spectum“ su atsakove jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl ji negali atsakyti dėl draudiminio įvykio metu padarytos žalos padarymo. UAB „Pro Spectum“ sutartiniai santykiai siejo su UAB „Rebalt“, todėl šiai įmonei ieškovė ir galėtų reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, jei būtų įrodyta UAB „Rebalt“ kaltė.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pažymėjo, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, jog ieškinio reikalavimai yra grindžiami tik deliktine atsakomybe reglamentuojančiomis teisės normomis. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas analizavo 2018-02-28 Nuomos sutarties nuostatas, dar nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš sutartinių santykių. Nuomos sutartis buvo į bylą pateiktas įrodymas, todėl teismas turėjo pilną teisę analizuoti jos turinį. Priešingai nei teigia apeliantė nagrinėjamoje byloje ieškovas (draudikas) galėjo reikšti subrogacinį reikalavimą atsakovui (apeliantui) remiantis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, kadangi UAB „Spectum pro“ (draudėjo) ir atsakovo (apelianto) nesieja jokie sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai.

19.       Apeliantė visiškai klaidingai traktuoja šalis siejančius sutartinius santykius teigdama, jog dėl to šioje byloje turi būti taikoma sutartinė atsakomybė. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie yra susiję su sutartiniais civiliniais santykiais, nors šioje byloje gali būti taikoma tik deliktinė atsakomybė. Tokie atsakovės argumentai šioje byloje yra visiškai nepagrįsti ir netinkami.

20.       Vertinant atsakovės veiksmus bendrosios rūpestingumo pareigos aspektu akivaizdu, jog tinkavimo mašinos savininkas privalo rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės teise priklausantį įrenginį. Atsakovė šią pareigą pažeidė perduodama neišplautą tinkavimo mašinos žarną, kurioje buvo likę betono likučių ir tą patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių visuma. Priešingai ne teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo naštos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus ir nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovė (apeliantas) neišvalė tinkavimo mašinos žarnos. Tuo tarpu atsakovė (apeliantas) į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo poziciją ir kurie pagrįstų atsakovo (apelianto) teiginius, jog tinkavimo mašinos žarna galėjo trūkti ne dėl žarnoje likusių betono likučių. Byloje yra nustatyta, jog UAB „Spectum pro“ jau anksčiau naudojosi ta pačia tinkavimo mašina ir žinojo kaip ja naudotis. O pirmajame etape darbai su šia tinkavimo mašina vyko sklandžiai. Tuo tarpu tinkavimo mašina buvo vėl reikalinga antrajam etapui, tačiau tik pradėjus ja naudotis, žarna iškart užsikimšo ir sprogo. Akivaizdu, jog tinkavimo mašinos žarna nebuvo išvalyta nuo betono likučių, nes jeigu joje nebūtų betono likučių, tai užsikimšimas nebūtų darbo pradžioje iškarto įvykęs. Net inžinierinio išsilavinimo neturintys asmenys supranta, jog sustingus cementiniam mišiniui, iš jo pasidaro tvirtas betonas. Atsakovės teiginiai, jog apie įvykusį draudiminį įvykį buvo informuota tik praėjus metams po įvykio yra siekis suklaidinti teismą, kadangi liudytojai patvirtino, kad apie įvykį atsakovė buvo informuota telefonu.

21.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rebalt“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

22.       Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tiek sutartinę, tiek deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, teisinės reikšmės sprendžiant dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neturi. Teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t.y. ieškinio faktinio pagrindo pagrįstumą, nustatė išsamiai ir argumentuotai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Tuo tarpu apeliantė, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, pateikia iš esmės deklaratyvius teiginius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, materialines teisės normas, taikė ir aiškino tinkamai. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pareiga atlyginti žalą, kyla iš deliktinės atsakomybės. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė (apeliantė) UAB „Kadikas“ nuomos pagrindais perdavusi tinkavimo mašiną pažeidė savo kaip įrenginio savininko pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, nes nepateikė duomenų apie tai, kad perdavus tinkavimo mašiną atsakovės ji buvo patikrinta bei buvo užtikrinta, jog tinkavimo mašinos žarna nebuvo užsikimšusi, todėl jai kyla pareiga atsakyti už žalą.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

24.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi UAB ,,Spectum pro“ verslo civilinės atsakomybės draudimu. Trečiasis asmuo UAB „Rebalt” (rangovas) ir UAB „Spectum pro“ (gen. Rangovas) žodžiu sutarė, kad bendradarbiaus vykdant statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Grindų dangos įrengimo darbams minėtame objekte, 2018-02-28 Nuomos sutarties pagrindu UAB „Rebalt“ iš atsakovės UAB „Kadikas“ išsinuomojo tinkavimo mašiną. 2018-03-16 atliekant statybos rangos darbus trūko tinkavimo mašinos žarna ir buvo apgadintos patalpos. Ieškovė atlikusi žalos sureguliavimą, 2018-03-16 įvykį pripažino draudiminiu ir, nustačius patirto nuostolio dydį (3 489,20 Eur), išskaičiusi besąlyginę išskaitą (1000 Eur), draudėjui išmokėjo 2 489,20 Eur draudimo išmoką. Ieškovė subrogacijos padrindais pareiškusi ieškinį prašė minėtą sumą priteisti iš atsakovės kaip atsakingo už žalą įrenginio savininko.

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog atsakovė nuomos pagrindais perdavusi tinkavimo mašiną pažeidė savo kaip įrenginio savininko pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Sprendė, jog atsakovė žala kilo atsakovei nepatikrinus jai nuosavybės teise priklausančios įrangos techninių galimybių, jai veikti nenutrūkstamai, neįsitikinus, jog tinkavimo mašinos žarna yra neužsikimšusi, ar joje nėra betono likučių, kurie gali užkimšti žarną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant netiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl ieškinį tenkino.

26.       Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įstatymuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė, jog atliekant draudiminio įvykio tyrimą tinkavimo žarnos sprogimo priežastis iš viso nebuvo nustatinėjama ir išvadą dėl tinkavimo žarnos sprogimo priežasčių iš esmės padarė, vadovaudamasis išimtinai tik liudytojo UAB „Spectum pro“ darbuotojo bei trečiojo asmens vadovo paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Apeliantės vertininmu, dėl draudiminio įvykio metu padarytos žalos atlyginimo teismas privalėjo vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja ne deliktinės civilinės atsakomybės, o sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.

27.       Apeliantė pagrįstai nurodo, jog sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija nėra galima, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo, jog  ginčo teisiniams santykiams taiko deliktinę civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

28.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškinys yra reiškiamas subrogacijos pagrindu. Kaip minėta, ieškovas (draudikas) atlyginęs žalą draudėjui prašo nuostolius priteisti iš atsakovės, teigdamas, jog ji yra už žalą atsakingas asmuo. Nors trečiajį asmenį UAB „Rebalt“ ir atsakovą UAB „Kadikas“ saistė nuomos sutartiniai santykiai, tačiau sutartiniai santykiai nesiejo draudėjo (UAB „Spectum pro“) ir atsakovės. Todėl šiuo atveju draudikui išmokėjus draudimo išmoką ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltę. Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtus atsakovės veiksmus, kuriuos skundžiamu sprendimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, grindė pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. pareigos užtikrinti tinkavimo mašinos PUTZKNECHT S 44 ir jos dalių kokybę ir tinkamą funkcionavimą, pažeidimu.

30.       Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovė yra atsakingas asmuo už ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą, kilusią dėl sutrūkusios tinkavimo mašinos žarnos. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė nepagrįstą išvada, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė nuomos pagrindais perdavusi tinkavimo mašiną pažeidė savo kaip įrenginio savininko pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Iš esmės vienintelis byloje esantis rašytinis įrodymas, be UAB „Spectum pro“ vadovo paaiškinimų, leidžiantis spręsti apie įvykį sukėlusio žalos aplinkybes, yra 2018 m. kovo 20 d. Turto sunaikinimo/sugadinimo aktas. Minėtame akte nurodyta, kad 2018 m. kovo 16 d. įvyko draudiminis įvykis „atliekant grindų liejimo darbus mišiniu Shonox DSP liejimo mašina, susprogo – sutrūko žarna ir skystas betonas aptaškė patalpos paviršius“. Minėtame akte užfiksuoti sugadinti/pažeisti objektai, jų kiekiai ir sugadinimo laipsnis. Kokios buvo žarnos trūkimo priežastys minėtame akte neįvardijama. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ir pati draudėja UAB „Spectum Pro“ ir jos pasitelktas subrangovas trečiasis asmuo UAB „Rebalt“ nelaikė, kad už kilusią žalą yra atsakinga atsakovė. UAB „Spectum Pro“ rašytiniuose paaiškinimuose adresuotuose draudikui, kuriame pasakojama apie įvykusį įvykį, net gi neįvardijama, kad tinkavimo mašinos savininkė yra atsakovė. Rašte akcentuojama, jog atliekant darbus UAB „Spectum Pro“ darbuotojus instruktavo ir prižiūrėjo pasamdytas techninis prižiūrėtojas UAB „Rebalt“ direktorius, o tinkavimo mašina buvo išnuomota minėtos įmonės vardu. Reikšminga ir ta liudytojų paaiškinimais nustatyta aplinkybė, kad po ginčo įvykio, grindų liejimo darbai ne tik kad buvo baigti panaudojant išnuomotą įrenginį (trūkusią žarną atjungus ir pasilikus vieną segmentą), bet ir pilnai atsiskaityta už įrenginio nuomą. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantė, jokių pretenzijų jai nepareiškimas iš nuomininko, ar draudėjo, neinformavimas apie, tai kad ieškovė atlieka žalos administravimo veiksmus iš esmės apsunkino atsakovės galimybes aiškintis ir teikti įrodymus apie galimas įvykio aplinkybes.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas reglamentuoja, kad draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis, Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Pažymėtina, jog pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1-2 punktus, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju ieškovė minėtos įstatyme nustatytos pareigos draudikui, tinkamai nevykdė. Sutiktina su apeliantės pozicija, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė administruodama žalą dėl ginčo įvykio ir pripažindama jį draudiminu, atliko išsamų tyrimą įvykio priežasčiai nustatyti. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką net neapžiūrėjusi įrenginio sukėlusio žalą, t.y. tinkavimo mašinos PUTZKNECHT S 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, sudarančių pakankamą pagrindą tikėtinai išvadai, jog įrenginio žarna trūko dėl joje likusių betono likučių. Byloje nėra nei įvykio vietos, nei sprogusios žarnos fotonuotraukų. Tuo tarpu 2018 m. kovo 20 d. Turto sunaikinimo/sugadinimo aktas surašytas remiantis draudėjo paaiškinimais bei įvykio metu grindis liejusių darbininkų, neturinčių specialių žinių paaiškinimais, nėra pakankami spręsti apie tinkavimo mašinos žarnos trūkimo priežastis.

34.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju kai ieškovo ir atsakovo nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai, tačiau egzistuoja sutartys, siejančios byloje dalyvaujančius asmenis, šių sutarčių sąlygų pažeidimai gali turėti esminę reikšmę bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimui konstatuoti ir deliktinei atsakomybei taikyti. Taigi, nors šiuo atveju ieškovės ir atsakovės nesieja tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai ir sutartinės atsakomybės taikymas šiuo atveju negalimas, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos sprendžiant, ar egzistuoja atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, be kitų reikšmingų aplinkybių, atsižvelgti ir įvertinti tai, kad žalą sukėlęs įrenginys nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas draudėjo pasitelkto subrangovo atsakomybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujančius asmenis siejantys sutartiniai ryšiai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą pagal ieškovės įrodinėjamą bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Tiek atsakovė, tiek įrenginį išsinuomojęs trečiasis asmuo privalėjo laikytis ne tik bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir konkrečių sutartinių įsipareigojimų. Skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės kaip išnuomotos tinkavimo mašinos savininkės bendro pobūdžio pareigą rūpintis ir atsakyti už nuosavybės teise priklausantį įrenginį rėmėsi ir 2018-02-28 Nuomos sutarties 2.2 punktu. Minėtas sutarties punktas numatė, kad atsakovė įsipareigojo užtikrinti išnuomotos įrangos kokybę, atitinkančią standartus ir techninių sąlygų reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog atsakovės išnuomota tinkavimo mašina neatitiko minėtų kokybės reikalavimų. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, jog minėtos Nuomos sutarties 3.2 p. nuomininkas įsipareigojo pasiimdamas įrenginį patikrinti jo komplektiškumą, kiekį ir kokybę. Sutarties 5.1 punktas numato, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu yra atsakingas už nuomojamų įrengimų priežiūrą, taisyklingą jų eksploatavimą, saugų darbą ir jų apsaugą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus aplinkybės, ar nuomoninkas (įrenginio valdytojas) laikėsi nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei teisės aktuose numatytų pareigų, ar tinkamai įgyvendino darbų saugos reikalavimus ir kt. aplinkybių nustatinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti tik įrenginio savininkui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos sutarties nuostatos iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra žalos sukėlusio įrenginio savininkė, ieškovei neįrodžius, kad tinkavimo mašinos žarnos trūkimo priežastis lėmė atsakovės veiksmai (neveikimas), nėra pakankama jos deliktinės atsakomybės kilimui.

35.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias normas, todėl yra teisinis pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko buvo padaryta žala. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms, todėl ieškovei neįrodžius neteisėtų veiksmų buvimo fakto, kitos sąlygos plačiau nenagrinėtinos. Nurodytų argumentų pagrindų ieškovės ieškinys atmestinas.

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas išlaidas.

37.       Atsakovė pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 480 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės.

38.       Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 59 Eur žyminio mokesčio bei 350 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl tenkinus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės.

39.       Apeliacinį skundą tenkinus bei ieškinį atmetus, ieškovės ir trečiojo asmenens, ieškovo pusėje, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu kolegija,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kadikas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834 atsakovės UAB „Kadikas“ juridinio asmens kodas 122659673, naudai 889 Eur teisinės pagalbos išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                Andrutė Salvador

                                                                        Margarita Stambrauskaitė

Rūta Veniulytė – Jankūnienė