Civilinė byla Nr. e2A-140-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01130-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bajorų kotedžai“ ir A. Z. dėl paskolos sutarties ir reikalavimo perleidimo ir tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia ab intio.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Domus estate“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ieškovės, atstovaujamos laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Z., su atsakovu A. Z. 2020 m. vasario 19 d. sudarytą paskolos sutartį; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) UAB „Domus estate“, atstovaujamos laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Z., su BUAB „Bajorų kotedžai“ ir A. Z. 2020 m. vasario 19 d. sudarytą reikalavimo perleidimo ir tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartį; priteisti solidariai iš atsakovų A. Z. ir BUAB „Bajorų kotedžai“ ieškovės naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad BUAB „Domus estate“ su ieškiniu kreipėsi dėl skolos priteisimo iš D. Z. ir tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-23243-960/2020, kurioje teismas preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei iš D. Z. priteisė 19 000 Eur skolos. D. Z. pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, nurodydama, kad ji neskolinga ieškovei, kadangi BUAB „Domus estate“ turėtas reikalavimas į ją 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartimi yra perleistas A. Z. (D. Z. sūnui), pateikė 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, pagal kurią BUAB „Domus estate“, atstovaujama laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Z., suteikė paskolą A. Z. ir paskolos sutartimi šalys susitarė dėl piniginių lėšų sumos, kuri iki šios sutarties pasirašymo dienos jau buvo ar galėjo būti pervesta paskolos gavėjo prašymu tretiesiems asmenims, kaip avansinis mokėjimas už projekto pelningumą. Kartu su D. Z. prieštaravimais teismui buvo pateikta ir 2020 m. vasario 19 d. reikalavimo perleidimo bei tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, pagal kurią A. Z. perleido BUAB „Domus estate“, atstovaujamai laikinai einančio pareigas direktoriaus A. Z., savo reikalavimo teisę į BUAB „Bajorų kotedžai“.

3.       Be to, ieškovė su ieškiniu kreipėsi dėl skolos priteisimo iš A. S. (kuri yra A. Z. sugyventinė ir jo vaikų motina) ir tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-24031-1044/2020. A. S. šioje byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji nieko neskolinga BUAB „Domus estate“, kadangi ieškovės į ją turėtas reikalavimas yra perkeltas A. Z.. Su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, pagal kurią BUAB „Domus estate“, atstovaujama laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Z., suteikė paskolą A. Z. ir susitarė dėl piniginių lėšų sumos, kuri iki šios sutarties pasirašymo dienos jau buvo ar galėjo būti pervesta paskolos gavėjo prašymu tretiesiems asmenims, kaip avansinis mokėjimas už projekto pelningumą. Kartu pateikė ir 2020 m. vasario 19 d. reikalavimo perleidimo bei tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, pagal kurias atsakovas A. Z. perleido BUAB „Domus estate“, atstovaujamai laikinai einančio pareigas direktoriaus A. Z., savo reikalavimo teisę 65 733,57 Eur sumai į BUAB „Bajorų kotedžai“, kuriai vadovauja S. Z. (atsakovo A. Z. tėvas, o pagrindinė akcininkė yra atsakovo A. Z. sugyventinė A. S.).  

4.       Ieškovė nurodė, kad minėtų sutarčių atsakovas A. Z. negalėjo ir neturėjo teisės bei įgaliojimų sudaryti, jos prieštarauja BUAB „Domus estate“ teisnumui ir veiklos tikslams, yra fiktyvios/apsimestinės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimus A. S. ir D. Z. dėl paskolos priteisimo. Jokių rašytinių paskolos sutarčių nė su viena iš jų nebuvo sudaryta, nors minėtose bylose pateikti mokėjimo pavedimai tvirtina, kad ieškovė A. S. ir D. Z. pervesdavo periodiškai nemažas pinigų sumas. Nėra aišku, kokiais ryšiais ir santykiais ieškovė buvo susijusi su A. S. ir D. Z., kad, nesant jokių rašytinių dokumentų, darė periodinius pavedimus didelėmis sumomis. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė veikia kaip juridinis asmuo, kuris turi visas ūkines operacijas apskaityti ir tinkamai įforminti, ieškovės nurodytas aplinkybes, jog paskolos su įmone nesusijusiems asmenims buvo suteikiamos be jokių rašytinių paskolos sutarčių, vertino kaip keliančias abejonių.

7.       Teismas sprendė, kad pinigai buvo realiai perduoti minėtiems asmenims, todėl negalima laikyti, jog ginčijamos 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutarties pagrindu buvę teisiniai santykiai ir jų pagrindu sudarytos ginčijamos sutarties dalyko nebuvo, nes piniginės lėšos buvo gautos dar iki ginčijamos paskolos sutarties sudarymo. Dėl to, kad D. Z. yra atsakovo motina, o A. S. - atsakovo A. Z. vaikų motina, piniginės lėšos išmokėtos joms, teismas laikė labiau tikėtina, kad lėšos buvo skirtos būtent A. Z., tačiau jo pavedimu mokamos ne jam pačiam, o su juo susijusiems artimiems asmenims. Todėl darė išvadą, jog ieškovę ir atsakovą A. Z. siejo paskolos santykiai, kurie tik vėliau buvo įforminti ginčijama paskolos sutartimi pagal anksčiau gautus mokėjimus.

8.       Teismas nustatė, kad A. Z., sudarydamas ginčijamas sutartis, neviršijo jam įsakymu suteiktų įgaliojimų, kadangi 2020 m. vasario 12 d. ieškovė įsakė ir suteikė teisę laikinai eiti BUAB „Domus estate“ direktoriaus pareigas A. Z.. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė teismine tvarka siekia nuginčyti 2020 m. vasario 12 d. įsakymą, sprendimas byloje dar nėra priimtas.

9.       Teismas pažymėjo, kad sandoriai, įgaliotinio sudaryti su savimi ar savo artimaisiais giminaičiais, nėra laikomi niekiniais sandoriais ir gali būti pripažinti negaliojančiais šiuo pagrindu tik tuo atveju, jei jie iš tikrųjų pažeidžia atstovaujamojo interesus ir atstovaujamasis nesiekė, kad tokie sandoriai būtų sudaryti, o trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad ginčijamomis sutartimis A. Z. sudarė sutartis su savo artimais giminaičiais, nes sutarčių šalimis nėra D. Z., A. S. ar S. Z., sutartys sudarytos tarp UAB „Domus estate“ ir UAB „Bajorų kotedžai“. Teismas vertino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl tariamo sutarties ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstos.

10.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog UAB „Bajorų kotedžai“ yra nemoki ir reikalavimas į skolininką neįgyvendinamas. Vien pateiktų duomenų apie UAB „Bajorų kotedžai“ skolas ieškovei pagrindu, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad skolininkas yra nemokus. Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad atsakovas A. Z. turi daug įsiskolinimų ir jo atžvilgiu yra pradėtos bei vykdomos vykdomosios bylos, iš viso 65 684,47 Eur sumai, taigi, A. Z. yra subjektas, iš kurio išieškojimas yra apsunkintas, o byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė UAB „Bajorų kotedžai“ yra nemoki.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Domus estate“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Ginčo 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartyje nurodyta paskola atsakovui A. Z. nebuvo suteikta ir negalėjo būti suteikta, kadangi apeliantė ginčo paskolos sutarties sudarymo metu ir vėliau neturėjo lėšų, kurias galėtų skolinti ir pagal ginčo paskolos sutartį atsakovui A. Z. jokios lėšos nebuvo perduotos.

11.2.                      Ieškovė 2018-2019 metų laikotarpyje yra suteikusi paskolų D. Z., kuri yra viena iš ieškovės akcininkių, todėl mokėjimo pavedimuose buvo nurodoma, kad tai yra paskola D. Z.. Jei tai būtų buvusi paskola atsakovui A. Z., kaip yra bandoma teigti, tai ieškovė mokėjimo pavedime ir būtų nurodžiusi, kad pervedama A. Z. suteikta paskola. Šiuo atveju ieškovė 2018-2019 metais suteikė paskolas konkretiems asmenims - akcininkei D. Z. ir verslo plėtros vadovei A. S.. 

11.3.                      Ieškovė 2018-2019 metais yra suteikusi paskolų ir asmeniškai atsakovui A. Z., tačiau jis jas ieškovei grąžino iki 2020 metų. Teismo išvada dėl paskolos santykių egzistavimo su atsakovu A. Z. yra klaidinga ir naikintina.

11.4.                      Paskolos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir asmeniškai A. S. (ieškovės darbuotojos), nes apeliantė A. S. jos asmeniniu prašymu skolindavo pinigus ir dalį paskolintų lėšų A. S. yra grąžinusi ieškovei. A. S. iš suteiktų paskolų ieškovei negrąžino 15 500 Eur paskolos. D. Z. buvo suteikta bendra 19 000 Eur paskola, kuri taip pat nebuvo grąžinta. Ieškovei negražintų asmeniškai A. S. ir D. Z. suteiktų paskolų suma sudaro bendrą 34 500 Eur sumą, todėl neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, padarė išvadą ir konstatavo, kad ginčo paskolos sutartyje įvardyta 66 841,55 Eur dydžio paskola atitinka piniginius pervedimus, kurie buvo padaryti A. S. ir D. Z. 2018 - 2019 metų laikotarpiu.

11.5.                      Byloje nėra jokių duomenų apie tariamą atsakovo A. Z. prašymą jam skirtą paskolos sumą pervesti A. S. ir D. Z., išskyrus paties A. Z. teiginius, tačiau jų tikslas yra padėti artimiesiems (motinai ir sugyventinei) išvengti prievolių ieškovei įvykdymo, todėl jais remtis nėra pagrindo ir jie turėtų būti vertinami kritiškai.

11.6.                      A. Z. į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 20 d. taikos sutartį su A. S., kurioje nėra nurodyta, kad A. Z. šios taikos sutarties sudarymo dieną jau yra sumokėjęs konkrečią išlaikymo vaikams sumą, kaip jis bando deklaruoti, tai taip pat įrodo ginčo paskolos sutarties fiktyvumą.

11.7.                      A. Z., A. S., D. Z. ir S. Z. yra artimi giminaičiai bei artimais ryšiais susiję asmenys. Šios aplinkybės lemia, kad jų tarpusavyje sudaryti sandoriai turi būti vertinami ypatingai kritiškai, siekiant nustatyti, kokių iš tiesų pasekmių juos sudarant siekė minėti asmenys. Akivaizdu, kad šių asmenų tarpusavyje sudarytų sandorių tikslas yra padėti A. S. ir D. Z. išvengti prievolių apeliantei vykdymo, imituojant išgalvotų bei fiktyvių sandorių sudarymą.

11.8.                      Ginčijama paskolos sutartis, kaip ir reikalavimo perleidimo sutartis, niekada nebuvo apskaityta ir įtraukta į apeliantės buhalterinę apskaitą, jos atsirado tik tada, kai apeliantė inicijavo civilines bylas dėl paskolos priteisimo iš D. Z. ir A. S..

11.9.                      Jei laikytis pozicijos, kad 2020 m. vasario 12 d. įsakymas dėl A. Z. paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas yra galiojantis, atsakovas A. Z. tokiu atveju buvo tik ieškovės tikrojo vadovo (direktoriaus) įgaliotinis su visais įgaliotiniui įstatymuose taikomais ribojimais. Ieškovės vadovas nebuvo išdavęs A. Z. įgaliojimo bendrovės vardu su A. Z. sudaryti paskolos sutarčių. Taigi, šiuo atveju negali būti taikoma ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnio 2 dalies išimtis ir atsakovui galiojo draudimas sudaryti sandorį su pačiu savimi ar su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra arba artimais giminaičiais. Dėl to A. Z. viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir jo sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais.

11.10.                      Ieškovė taip pat įrodė trečiųjų asmenų nesąžiningumą, kadangi ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp atsakovo ir jo artimųjų giminaičių.

11.11.                      Byloje nėra atsakovo argumentus patvirtinančių įrodymų apie tariamą vienarūšių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, t. y. nėra informacijos, kad atsakovas būtų skolingas ieškovei, o BUAB „Bajorų kotedžai“ skolingi atsakovui A. Z. ar S. Z..

11.12.                      Priešingai, nei sprendė pirmos instancijos teismas, ieškovės pateikti duomenys įrodo, kad iš BUAB „Bajorų kotedžai“ prievolės įvykdymo tikėtis yra neįmanoma, nes ji yra nemoki. BUAB „Bajorų kotedžai“ vien ieškovei yra skolinga 620 161,26 Eur sumą, tačiau yra dar ir kiti kreditoriai, be to, ji nevykdo jokių pardavimų.

11.13.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoriai nepažeidė apeliantės interesų ir teisių, yra nepagrįsta, nes atsakovai, sukurdami visą eilę fiktyvių sandorių, jų pagalba siekia padėti savo šeimos nariams (D. Z. ir A. S.) išvengti prievolių ieškovei įvykdymo. Akivaizdu, kad ginčo sandoriai yra aiškiai nenaudingi ir žalingi apeliantei.  

12.       Apeliantės BUAB „Domus estate“ nemokumo administratorė UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2022 m. vasario 21 d. raštu apeliacinės instancijos teismui patvirtino, kad apeliacinį skundą palaiko visiškai.

13.       Atsiliepime atsakovė BUAB „Bajorų kotedžai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

13.1.                      A. Z. sąžiningai prisiėmė skolos naštą ieškovei, nors turėjo teisę į darbo užmokestį. Piniginės prievolės prisiėmimas yra pozityvus, o ne negatyvus veiksmas. Juo nebandoma išvengti prievolės, o bandoma ją patvirtinti. Todėl nėra iki galo aišku, kodėl šioje byloje yra ginčijamas piniginės prievolės patvirtinimo faktas.

13.2.                      Faktas, jog A. Z. suteikti BUAB „Domus estate” direktoriaus ir akcininko įgaliojimai buvo viršyti, teisme nebuvo įrodinėjamas, todėl laikytina, kad jis, eidamas laikinai juridinio asmens direktoriaus pareigas, turėjo tiek įgaliojimų, kiek įprastai turi BUAB „Domus estate” direktorius.

13.3.                      Įgaliotinio sandoriai, sudaryti su savimi ar artimais giminaičiais, gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie iš tikrųjų pažeidžia atstovaujamojo interesus ir atstovaujamasis nesiekė, kad toks sandoris būtų sudarytas, o trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas. Vadinasi, byloje turėjo būti įrodinėjama atsakovų A. Z. ir BUAB „Bajorų kotedžai“ nesąžiningumas. Tokių įrodymų byloje nėra.

13.4.                      Vien ieškovės subjektyvi nuomonė ir jos pagrindu teismui pateiktas teiginys apie atsakovės BUAB „Bajorų kotedžai“ veiklą, pajamas ar gebėjimą vykdyti prievoles, negali būti pagrindu konstatuoti fakto, kad įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ar ji negaus pakankamai pajamų tam, jog galėtų padengti skolas ar vykdyti įsipareigojimus. Iš viešų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki. Ieškovė nė karto nesikreipė į BUAB „Bajorų kotedžai“ dėl skolos padengimo.

13.5.                      Ieškovė tendencingai bando suklaidinti teismą, kad BUAB „Bajorų kotedžai“ akcijos priklauso atsakovo A. Z. vaikų motinai A. S.. Šios bendrovės didžiausi akcininkai, valdantys 52 proc. akcijų paketą, yra kiti, nei su ieškove, nei su atsakovu A. Z. nesusiję asmenys.

13.6.                      Byloje ieškovė savo poziciją grindžia, remdamasi įvairiais faktais, susijusiais su atsakovo A. Z. motina D. Z. bei A. Z. vaikų motina A. S., tačiau šie asmenys nebuvo įtrauktos į bylą nei atsakovėmis, nei trečiaisiais asmenimis. 

14.       BUAB „Bajorų kotedžai“ nemokumo administratorė V. V. apeliacinės instancijos teismui 2022 m. vasario 21 d. pateiktame rašte prašo priimti sprendimą, naudojantis teismo diskrecijos teise, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsakovės BUAB „Bajorų kotedžai“ vardu iki bankroto bylos iškėlimo veikusio asmens ir A. Z. atsiliepimus į ieškovės BUAB „Domus Estate“ apeliacinį skundą. Pažymi, kad nesutinka su ieškovės UAB „Domus Estate“ ieškinyje ir apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais.

15.       Atsiliepime atsakovas A. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1.                      Apeliantė apie ginčo sutartis sužinojo 2020 m. kovo 2 d., todėl praleido sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, nes ji iš esmės reikalauja pripažinti negaliojančiais du laikinojo apeliantės vadovo sprendimus. Be to, pakankamai ilgas šių sutarčių neginčijimas patvirtina jų turinio atitikimą apeliantės valiai bei rodo jos vadovo pritarimą šioms sutartims.

15.2.                      Ne vienas antstolis jau daugiau nei 10 metų vykdė ir toliau vykdo išieškojimą iš atsakovo A. Z. turto, o jo skolų likutis buvo 52 373,16 Eur. Byloje nėra nė vieno įrodymo apie atsakovės BUAB „Bajorų kotedžai“ finansinę būklę ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Jei apeliantė teigia, kad ji turi 620 161,26 Eur reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Bajorų kotedžai“, kyla klausimai, kodėl ji nepateikė jokio įrodymo, kad bandė šią skolą atgauti ar kodėl nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Bajorų kotedžai“ iškėlimo.

15.3.                      Atsakovai nuo pat pradžių visiems teismams visose bylose aiškino, kad ginčijama paskolos sutartimi A. Z. įteisino (įformino) faktinius santykius, t. y. jo prašymu pačios apeliantės pervestas lėšas kaip A. Z. vaikų išlaikymui skirtus pinigus. Taigi, pinigai buvo pervesti anksčiau, nei įforminta paskolos sutartis; jie buvo pervedami reguliariai, panašaus dydžio sumomis. Tiesiogiai A. Z. šios sumos negalėjo būti pervedamos, nes visos jo sąskaitos bankuose yra areštuotos. Tarp apeliantės akcininkų ir A. Z. ilgą laiką egzistavo ir buvo vykdomas žodinis susitarimas, pagal kurį A. Z. gaudavo atlyginimą po kiekvieno jo sėkmingo projekto užbaigimo, t. y. lėšos vaikų išlaikymui buvo mokamos iš šių prognozuojamų būsimų A. Z. pajamų, priklausančių nuo jo darbo rezultatų.

15.4.                      Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. ar D. Z. apeliantės prašė joms paskolinti piniginių lėšų.

15.5.                      Apeliantė pati yra atsakinga už teisingą ūkinių operacijų atspindėjimą savo buhalterinėje apskaitoje. Tai, kad ginčijami sandoriai neatsispindi ieškovės buhalterinėje apskaitoje, rodo, kad jie realiai neegzistuoja.

15.6.                      Nei veiksmai iki ginčo sutarčių sudarymo, nei po jų neleidžia teigti, kad ginčo sutartimis buvo padaryta žalos apeliantei ar siekta išvengti prievolių vykdymo, todėl ieškovės interesai nenukentėjo.

15.7.                      2020 m. vasario 19 d. paskolos sutarties pagrindu pasikeitė tik skolininkas, t. y. iš skolininkių A. S. ir D. Z. skolininku tapo A. Z. (buvo įformintas tikrasis skolininkas), o A. Z., turėdamas savo reikalavimo teisę į BUAB „Bajorų kotedžai“, ją perleido už savo paskolos sumą apeliantei, nors tokio veiksmo galėjo net nedaryti, kadangi A. Z. pretendavo į sėkmės mokestį, tačiau stengdamasis išlikti objektyvus ir veikti išimtinai preciziškai to vengė, kol projektas nebuvo užbaigtas.

15.8.                      Tai kad apeliantė, atstovaujama advokato, tyčia neįtraukė į šią bylą nei D. Z., nei A. S., rodo nesąžiningą elgesį siekiant sukelti teisines pasekmes šioje byloje nedalyvaujantiems asmenims. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priimtų palankų apeliantei sprendimą (panaikintų dvi ginčo sutartis), sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-1194-1044/2021 nagrinėjimas būtų atnaujintas ir A. Z. vaikams išlaikyti skirti pinigai būtų priteisti iš jų motinos A. S., atitinkamai ir iš D. Z., kuri tuos pinigus išsigryninusi taip pat perduodavo savo vaikaičių motinai, su kuria jie gyvena. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai šioje byloje, A. S. ir D. Z. įgis arba neįgis prievoles apeliantės atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       CPK 329 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Nurodyto straipsnio pirma dalis nustato bendrą taisyklę, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tik konstatavus abi įstatyme įtvirtintas sąlygas, t. y. proceso teisės normų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendus bylą, apeliacinės instancijos teismas gali pripažinti, kad egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai sukelia materialiuosius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą, todėl juos gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas.

18.       CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Esant bet kuriam iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019). Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

19.       CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

Dėl teismo procesinio sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, jeigu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens

20.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisų ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, turintis įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018). Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos ar pasisakymo, be patvirtinimo, kad pats asmuo atitinkamai veikė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų ar nustatytas su šio asmens veikla susijęs faktas.

22.       Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal reikalavimą – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį, 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas, išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020). Ši pareiga išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

23.       Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1, 2 dalys). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija BUAB „Domus estate“ 2020 m. vasario 19 d. sudarytą paskolos sutartį, kuria BUAB „Domus estate“ suteikė atsakovui A. Z. 66 841,55 Eur paskolą. Pagal šią sutartį BUAB „Domus estate“ įsipareigojo paskolos sumas periodinėmis įmokomis mokėti D. Z. ir A. S.. Šalys nurodė, kad šia sutartimi yra susitariama dėl piniginių lėšų sumos, kuri iki šios sutarties pasirašymo dienos jau buvo ar galėjo būti pervesta paskolos gavėjo prašymu tretiesiems asmenims kaip avansinis mokėjimas. Ieškovė teigia, kad šių sutarčių A. Z. negalėjo ir neturėjo teisės bei įgaliojimų sudaryti, jos prieštarauja UAB „Domus estate“ teisnumui ir veiklos tikslams, yra fiktyvios/ apsimestinės. Ieškovės teigimu, UAB „Domus estate“ pinigų sumas pervedė kaip paskolą D. Z. ir A. S. ir dėl jų priteisimo yra užvestos atskiros civilinės bylos.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad BUAB „Domus estate“ 2018 - 2019 m. D. Z. ir A. S. pervedė bendrą 34 500 Eur sumą, tačiau jokių rašytinių paskolos sutarčių nė su viena iš jų nebuvo sudaryta. Iš ginčo paskolos sutarties turinio teismas nustatė, kad savo esme ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta jau siekiant įforminti ir pagrįsti piniginių lėšų pervedimus D. Z. ir A. S., kadangi 66 841,55 Eur dydžio paskola atitinka piniginius pervedimus, kurie buvo padaryti A. S. ir D. Z. 2018-2019 m. periodu. Pinigai buvo realiai perduoti minėtiems asmenims, todėl negalima laikyti, kad ginčijamos 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutarties pagrindu buvę teisiniai santykiai ir jų pagrindu sudarytos ginčijamos sutarties dalyko nebuvo (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), nes piniginės lėšos buvo gautos dar iki ginčijamos paskolos sutarties sudarymo. Teismas taip pat nustatė, kad D. Z. yra atsakovo motina, o A. S. - atsakovo A. Z. vaikų motina, todėl piniginės lėšos, išmokėtos joms, labiau tikėtina buvo kaip lėšos skirtos būtent A. Z., tačiau jo pavedimu mokamos ne jam pačiam, o būtent su juo susijusiems artimiems asmenims. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovę ir atsakovą A. Z. siejo paskolos santykiai, kurie tik vėliau buvo įforminti sudarant ginčijamą paskolos sutartį, pagal seniau gautus mokėjimus.

26.       Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23243-960/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17753-2020-6) pagal ieškovės BUAB „Domus estate“ ieškinį atsakovei D. Z. dėl 19 000 Eur priteisimo ir civilinė byla Nr. e2-333-1044/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-18513-2020-1) pagal ieškovės BUAB „Domus estate“ ieškinį atsakovei A. S. dėl 15 500 Eur priteisimo. Šiose civilinėse bylose atsakovės D. Z. ir A. S., kaip savo atsikirtimų pagrindą, nurodo BUAB „Domus estate“ 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, kuri, atsakovių teigimu, pagrindžia, kad jos nėra skolingos BUAB „Domus estate“. Abi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos šiuo metu yra sustabdytos iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

27.       Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta pozicija, kad šiuo atveju teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog ginčijamos 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutarties pagrindu buvo teisiniai santykiai ir jų pagrindu sudarytos ginčijamos sutarties dalykas, nes piniginės lėšos buvo gautos dar iki ginčijamos paskolos sutarties sudarymo, išmokant jas 2018 – 2019 metais D. Z. ir A. S., t. y. labiau tikėtina, kad lėšos buvo skirtos būtent A. Z., tačiau jo pavedimu mokamos ne jam pačiam, o su juo susijusiems artimiems asmenims, ne tik gali turėti, bet ir turi įtakos D. Z. ir A. S., kaip nurodytuose santykiuose dalyvavusių asmenų, teisėms ir pareigoms, nes nuo to priklauso Vilniaus miesto apylinkės teisme sustabdytų civilinių bylų Nr. e2-23243-960/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17753-2020-6) ir Nr. e2-333-1044/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-18513-2020-1) išnagrinėjimo rezultatas, t. y., ar būtų pagrindas priteisti ieškovės nurodytas paskolos sumas iš atsakovių A. S. ir atitinkamai iš D. Z..  

28.       Tiriant ginčijamos 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir jos realumą, pirmosios instancijos teismas vertino ir 2018 - 2019 m. D. Z. bei A. S. ieškovės pervestų pinigų (ne) gavimo faktą, taigi, šioje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai akivaizdžiai yra susiję su D. Z. ir A. S. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, tačiau jos į bylos nagrinėjimą jokiu procesiniu statusu įtrauktos nebuvo. Tuo atveju, jei 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tiek D. Z., tiek A. S. nebeturėtų pagrindo ja remtis įrodinėdamos savo prievolių BUAB „Domus estate“ atžvilgiu įvykdymą. Tai leidžia konstatuoti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles, ir padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 266 straipsnis), t. y. nesprendė dėl D. Z. ir A. S. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nustatyti proceso teisės pažeidimai, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl neatskleistos bylos esmės

30.       Nagrinėjamu atveju nutarties 29 punkte nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindas, dėl kurio byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tačiau kartu nurodytina, kad CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31.       Jau minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovės BUAB „Domus estate“ ieškinius dėl paskolos priteisimo, o būtent: Nr. e2-23243-960/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17753-2020-6) iš atsakovės D. Z. ir Nr. e2-333-1044/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-18513-2020-1) iš atsakovės A. S.. Šiose bylose atsakovės D. Z. ir A. S., kaip savo atsikirtimų pagrindą, nurodo BUAB „Domus estate“ 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, kuri, atsakovių teigimu, pagrindžia, kad jos nėra skolingos BUAB „Domus estate“. Abi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos šiuo metu yra sustabdytos iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, konstatavus, jog tarp nurodytų bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. aplinkybės, susijusios su UAB „Domus Estate“ ir A. Z. 2020 m. vasario 19 d. sudarytos paskolos sutarties teisėtumu. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad visų trijų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas yra glaudžiai susijęs ir, jo neišnagrinėjus, negalima konstatuoti, kad atskleista bylos esmė. Dėl to pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią civilinę bylą, turėtų apsvarstyti nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo klausimą, kad tokiu būdu jos būtų greičiau kartu išnagrinėtos ir išvengta prieštaringo tų pačių aplinkybių ir įrodymų vertinimo.

32.       Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų bei rašytinių įrodymų, o taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir, tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (CPK 2 straipsnis, 8 straipsnis, 13 straipsnis, 45 straipsnis, 47 straipsnis, 177–179 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

33.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 4 d. Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 4 sumokėjo 1 228 Eur dydžio žyminį mokestį.

34.       Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas tam subjektui, kuris mokėjimo nurodyme įvardijamas mokėtoju, taigi žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 nutarimu Nr. 1240, 7 ir 10 punktai). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

35.       Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia klausimo dėl naujų įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu priėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Domus estate“ 1 228 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Alma