Civilinė byla Nr. 3K-3-489/2008
Procesinio sprendimo
kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos
pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Revi“ kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutarties ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą
dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Revi“
bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2005 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Revi“.
Pareiškėjas V. P. 2007 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą
prašydamas įtraukti jį į bankrutavusios UAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą ir
patvirtinti jo 104 381,47 Lt finansinį reikalavimą. Jis 2004 m. rugsėjo 23 d.
sudarė su UAB ,,Vevira“ reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įgijo 104
381,47 Lt reikalavimo teisę į skolininką BUAB ,,Revi“. Ginčas byloje kilo BUAB
,,Revi“ ginčijant V. P. 104 381,47 Lt finansinio
reikalavimo pagrįstumą remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10
straipsnio 7 dalies 3 punktu. Pagal šią normą, bendrovei iškėlus bankroto bylą,
draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos
iškėlimo. BUAB ,,Revi“ nuomone, kadangi UAB „Vevira“ už UAB „Revi“ tik
dalį įmokų, t. y. 17 324,37 Lt sumokėjo iki bankroto bylos iškėlimo, tai tik
tokio dydžio V. P. finansinį reikalavimą galima patvirtinti šioje byloje,
nes likusi suma – 87 057, 10 Lt – sumokėta pažeidžiant pirmiau nurodytą
imperatyviąją teisės normą.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m.
gegužės 15 d. nutartimi įtraukė į BUAB ,,Revi“ trečios eilės kreditorių sąrašą V. P. ir patvirtino jo 104 381,47 Lt finansinį reikalavimą.
Teismas nustatė, kad UAB ,,Vevira“ ir UAB ,,Revi“ 2004 m. gegužės 20 d. sudarė
mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Vevira“ perėmė iš
UAB ,,Revi“ pareigą iki 2007 m. liepos 31 d. sumokėti 104 381,47 Lt
mokestinę nepriemoką, susidariusią iki 2004 m. gegužės 20 d., Vilniaus
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus apskrities VMI).
UAB „Vevira“ ir V. P. 2004 m. rugsėjo
23 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vevira“
perleido 104 381,47 Lt reikalavimo teisę į UAB „Revi“ nuo to momento, kai
UAB „Vevira“ visiškai sumoka už UAB „Revi“ Vilniaus apskrities VMI 104 281,47
Lt mokestinę nepriemoką. UAB ,,Vevira“ mokestinę nepriemoką už UAB ,,Revi“
sumokėjo 2006 m. balandžio 1 d. Teismas sprendė, kad nuo šio momento UAB „Vevira“
finansinis reikalavimas pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. reikalavimo perleidimo
sutartį perėjo V. P. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas
konstatavo, kad yra teisinis pagrindas įtraukti V. P. į
bankrutavusios UAB ,,Revi“ trečios eilės kreditorių sąrašą, nes jo reikalavimo
teisė kyla iš sandorių, ir patvirtinti jo 104 381,47 Lt reikalavimą. Teismas
pažymėjo, kad V. P. reikalavimo patvirtinimas trečiąja
eile atitinka bankrutavusios UAB ,,Revi“ ir jos kreditorių interesus, nes, patvirtinus
tik 17 324,37 Lt V. P. finansinį reikalavimą, tektų pripažinti, kad UAB
„Vevira“ be pagrindo sumokėjo Vilniaus apskrities VMI dalį BUAB „Revi“
mokestinio įsipareigojimo – 87 057,10 Lt (104 381, 47 Lt –
17 324, 37 Lt), todėl, susigrąžinus šias įmokas, Vilniaus apskrities VMI neišvengiamai
kreiptųsi dėl įtraukimo į UAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą ir jos reikalavimai
turėtų būti tenkinami antrąja eile.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2008 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo
2008 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ĮBĮ 10
straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata skirta bankrutuojančios įmonės
vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai
bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui,
atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Kolegija pažymėjo, kad 2004 m. gegužės 20
d. sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi UAB ,,Revi“ perdavė
skolos perėmėjui UAB ,,Vevira“ iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Revi“
susidariusią 104 381,47 Lt mokestinę nepriemoką, todėl aplinkybė, kad UAB
,,Vevira“ Vilniaus apskrities VMI iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Revi“
sumokėjo ne visą mokestinės nepriemokos dalį, nėra pagrindas išvadai, kad
galėjo būti patvirtintas tik iki bylos iškėlimo sumokėtos sumos dydžio V. P. finansinis reikalavimas BUAB ,,Revi“. Kolegija
taip pat laikė nepagrįstu BUAB ,,Revi“ apeliacinio skundo argumentą, kad
teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti
byloje asmenų, t. y. Vilniaus apskrities VMI, teisių ir pareigų, nes teismo
argumentai jai jokių teisių ar pareigų nesukuria.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu BUAB
,,Revi“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d.
nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d.
nutartį bei: patvirtinti V. P. 17 393,17 Lt
finansinį reikalavimą BUAB „Revi“, o kitą reikalavimo dalį atmesti arba perduoti bylą pirmosios ar apeliacinės
instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius savo prašymą
motyvuoja šiais argumentais:
1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą
įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas
finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio
14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „SEB Vilniaus bankas” v. BAB
„Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, nurodė, kad draudimas įvykdyti
prievoles taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai šis ima vykdyti
bankrutuojančios įmonės prievoles po bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad
pareiškėjo V. P. finansinis reikalavimas BUAB ,,Revi“
galėjo būti patvirtintas tik dėl dalies – 17 393,17 Lt – pareiškėjo nurodytos
sumos, kurią UAB ,,Vevira“, perleidusi V. P. būsimo reikalavimo teisę į
UAB ,,Revi“, sumokėjo už UAB ,,Revi“ Vilniaus apskrities VMI iki teismo
nutarties iškelti UAB ,,Revi“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Likusios
finansinio reikalavimo dalies pareiškėjas iš BUAB ,,Revi“ neturi teisės
reikalauti.
2. Spręsdamas bylą teismas privalo
išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl atmeta
kuriuos nors įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BUAB
,,Revi“ argumentų, kad V. P. finansinis reikalavimas prieštarauja
imperatyviajai ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai, o apeliacinės
instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad
patvirtinus tik 17 324,37 Lt V. P. finansinį reikalavimą, UAB
„Vevira“ iš Vilniaus apskrities VMI susigrąžintų 87 057,10 Lt, o ši
kreiptųsi dėl įtraukimo į UAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą ir jos reikalavimai
turėtų būti tenkinami antrąja eile. Šiuo pasisakymu teismas peržengė bylos
ribas ir nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – Vilniaus apskrities
VMI – teisių ir pareigų, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas
(CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Patvirtinus tik dalį V. P.
finansinio reikalavimo BUAB ,,Revi“, Vilniaus apskrities VMI, remdamasi šia
nutartimi, įgyja teisę tapti BUAB ,,Revi“ kreditore. Kasatoriaus nuomone,
kadangi Vilniaus apskrities VMI 104 381,47 Lt mokestinė nepriemoka pagal 2004
m. rugpjūčio 27 d. mokestinės paskolos sutartį yra visiškai sumokėta,
nepriklausomai nuo to, kokio dydžio V. P. finansinis reikalavimas BUAB
,,Revi“ būtų patvirtintas, tai negali suteikti teisės Vilniaus apskrities VMI
reikalauti įtraukti ją į BUAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas V. P. prašo skundžiamas nutartis palikti galioti, o kasacinį
skundą atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:
1. ĮBĮ 10
straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata ginčo atveju netaikytina, nes
analizuojamoje situacijoje visus mokėjimus už BUAB ,,Revi“ iš savo lėšų atliko
UAB „Vevira“. Iš BUAB ,,Revi“ turto nebuvo vykdomos jokios prievolės,
nesumažėjo šios bendrovės turto, iš kurio gali būti tenkinami jos kreditorių
finansiniai reikalavimai, nepažeistas kreditorių lygybės principas. Kasatoriaus
nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB
„SEB Vilniaus bankas” v. BAB „Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, buvo
nagrinėjamas reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę perėjimo trečiajam
asmeniui klausimas, nesant pradinio kreditoriaus sutikimo. Taigi bylų ratio
decidendi nesutampa, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis
kasatoriaus nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.
2. Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios
instancijos teismas tinkamai ištyrė, įvertino įrodymus ir argumentavo priimtą
nutartį. Be to, proceso teisės normų pažeidimai gali būti pagrindas panaikinti
skundžiamą teismo procesinį sprendimą tik tuo atveju, jei pažeidimas galėjo
lemti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
3. CPK 329
straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus procesinio sprendimo
negaliojimo pagrindas gali būti konstatuojamas, kai skundžiamu sprendimu
trečiajam asmeniui buvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos.
Skundžiamos nutartys Vilniaus apskrities VMI teisių ir pareigų nesukuria,
nepakeičia ir nepanaikina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagrindinė teisės
aiškinimo problema, suformuluota kasaciniame skunde, – Įmonių bankroto įstatymo
10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimas ir taikymas šioje byloje. Pagal šią
teisės normą draudžiama po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.
Kasatoriaus nuomone, šis draudimas taikytinas ir trečiajam asmeniui, iki
bankroto bylos iškėlimo perėmusiam įsipareigojimą įvykdyti įmonės-skolininko
prievoles kreditoriui, tačiau baigusiam jas vykdyti jau po bankroto bylos
iškėlimo šiai įmonei. Kasatorius savo nuomonę grindžia, nurodydamas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuostatą 2005 m.
lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „SEB Vilniaus
bankas” v. BAB „Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, jog draudimas
įvykdyti prievoles taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai šis ima vykdyti
bankrutuojančios įmonės prievoles po bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija
pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ne vieną bylą, kurioje
buvo sprendžiami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimo ir
taikymo klausimai, ir suformavo vienodą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo
praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LAB „Argovegas”
v. Klaipėdos apskrities VMI, bylos Nr. 3K-3-484/2004, nurodė, kad
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios
įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių
interesai, įmonės turtas paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų
dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taigi šios normos paskirtis –
užtikrinti, kad po bankroto bylos iškėlimo būtų išsaugotas įmonės turtas,
kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto
procedūras, kad būtų apsaugota įstatyme įtvirtinta aukštesnės eilės kreditorių
reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas
tampa visiems kreditoriams dalytinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama
bet kurio kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių
teises ir teisėtus lūkesčius, kad skolininkas bent iš dalies įvykdys prievoles
ir jiems. Šios kategorijos bylose laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad,
įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, būtent šiai
bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles,
įskaityti reikalavimus ar kitaip vykdyti šios įmonės prievoles, taip pat
draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ v. IAB
„Šviesusis rytojus“, UAB „Snita“, bylos Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m.
kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos bankas v. AB
,,Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-95/2001; 2008 m. gegužės
8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Labomeda“ v. J. G. , bylos Nr. 3K-3-230/2008).
Šioje byloje
nustatyta, kad nurodytos taisyklės, kiek jos susijusios su BUAB ,,Revi“
104 381,47 Lt prievole, nebuvo pažeistos: po bankroto bylos iškėlimo BUAB
,,Revi“ iš savo turto nevykdė prievolės, atsiradusios mokestinės nepriemokos
pagrindu. Svarbu pažymėti, kad UAB ,,Revi“ prievolė dar prieš bankroto
bylos iškėlimą buvo modifikuota. UAB ,,Vevira“ ir UAB ,,Revi“ 2004 m.
gegužės 20 d. sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Šia sutartimi UAB
,,Vevira“, sutikus kreditoriui Vilniaus apskrities VMI, perėmė UAB ,,Revi“
prievolę sumokėti kreditoriui 104 381,47 Lt mokestinę nepriemoką. Pagal
sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo
19 straipsnio 3 dalį mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką perėmusiems
asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą
reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčio
mokėtojui. Finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 patvirtintos
Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos 14 punkte nustatyta,
kad, trečiajam asmeniui perėmus mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką,
laikoma, kad ši mokestinė nepriemoka yra šio trečiojo asmens, o mokesčio
mokėtojas šios mokestinės nepriemokos atžvilgiu jokių pareigų neturi. Trečiasis
asmuo šiuo atveju tampa mokesčio mokėtoju nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
Nurodytos teisės normos atskleidžia su mokestinės prievolės perėmimu susijusių
teisinių santykių pobūdį, jų dalyvių teises ir pareigas. Įsigaliojus sutarčiai,
UAB ,,Revi“ prievolė sumokėti Vilniaus apskrities VMI 104 381,47 Lt baigėsi. Ši
prievolė tapo mokestinės nepriemokos perėmėjo UAB ,,Vevira“ prievole, o šis
tapo Vilniaus apskrities VMI skolininku, privalančiu nustatytu terminu įvykdyti
prievolę kreditoriaus naudai. Pagal pirmiau nurodytas mokesčių teisės normas
skolininkas, perėmęs mokestinę prievolę, tampa atsakingas už jos netinkamą
vykdymą. Taigi nuo mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties įsigaliojimo UAB
,,Vevira“ vykdė nebe UAB ,,Revi“, kaip teigia kasatorius, bet savo prievolę
kreditoriui Vilniaus apskrities VMI ir neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ją
vykdyti po bankroto bylos iškėlimo prievolę perleidusiam asmeniui. Dėl to
kasatorius visiškai nepagrįstai teigia, kad, iškėlus bankroto bylą UAB ,,Revi“,
mokėdama įmokas Vilniaus apskrities VMI pagal mokestinės nepriemokos perėmimo
sutartį UAB ,,Vevira“ vykdė bankrutuojančios įmonės prievolę ir pažeidė ĮBĮ 10
straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą.
Kasatoriaus
nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB
„SEB Vilniaus bankas“ v. BAB „Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, pasisakyta
dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo skirtingomis nei šioje byloje
faktinėmis aplinkybėmis – kai trečiasis asmuo po bankroto bylos iškėlimo, be
sutartinio pagrindo, nesuderinęs savo veiksmų su kreditoriumi, vykdė ne savo, o
būtent bankrutuojančio asmens prievolę. Kolegija pažymi, kad kasacinio teismo
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo išaiškinimas
kasatoriaus nurodytoje byloje buvo suformuluotas konkrečiai bylai, jį lėmė
specifinės tos bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtintu
precedentu turi būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kai nagrinėjamos ir
precedentinės bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos, todėl kasatoriaus
nurodytu išaiškinimu, kaip neatitinkančiu šios bylos faktinių aplinkybių, bylą
nagrinėję teismai pagrįstai nesirėmė.
Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai laikė nepagrįstu BUAB ,,Revi“ argumentą, kad
pirmosios instancijos teismas nutarties motyvais, kuriuose paminėta Vilniaus
apskrities VMI, nusprendė dėl šio neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir
pareigų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią išvadą motyvavo, nurodžiusi,
jog teismo nutartyje išdėstyti motyvai Vilniaus apskrities VMI jokių teisių ar
pareigų nesukuria. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šia apeliacinės
instancijos teismo išvada sutinka. Pirmosios instancijos teismas nutarties
rezoliucinėje dalyje nusprendė tik dėl kreditoriaus V. P. įtraukimo
į BUAB ,,Revi“ trečios eilės kreditorių sąrašą ir jo finansinio
reikalavimo patvirtinimo. Teismui nusprendus, kad V. P. turi 104 381,47 Lt
finansinio reikalavimo teisę, nėra pagrindo teigti, kad nutarties argumentais
teisė į to paties reikalavimo dalį buvo suteikta ir Vilniaus apskrities VMI. Įvertinus
kasatoriaus kvestionuojamus nutarties argumentus visos nutarties kontekste,
akivaizdu, kad jais yra tik analizuojami byloje reikšmingi teisiniai santykiai,
o ne sprendžiama dėl Vilniaus apskrities VMI teisių ir pareigų.
Kolegija konstatuoja,
kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję šią bylą, nepadarė
materialinės ar proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos
neteisėto sprendimo priėmimui, todėl jų priimtos nutartys paliktinos galioti
(CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas