Civilinė byla Nr.2S-793-392/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2,122.3,128.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininkės) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkė – R. M.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01/1/2011/0007065, 2011-05-02 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2028-04-27 suteikto kredito grąžinimą, R. M. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,1500 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 71,37 kv. m. ploto butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) ir 335,37 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius kreipėsi Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą turtą. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2011-03-23 kreditavimo sutartis Nr. KK 11/03/71D su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais yra nevykdoma. Skolininkės skolą sudaro: 858 584,84 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 13 534,65 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 071,44 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 53,85 Lt mokesčio už turto draudimą, iš viso 876 244,78 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo areštuoti kreditoriui įkeisti nekilnojamieji daiktai – 0,1500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 71,37 kv. m. ploto butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini) ir 335,37 kv. m. ploto gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Taip pat, skolininkė R. M. įspėta, kad negrąžinus skolos, t. y. 858 584,84 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 13 534,65 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 071,44 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 53,85 Lt mokesčio už turto draudimą, iš viso 876 244,78 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad skolininkė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.
Skolininkė bei įkeisto turto savininkė R. M. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir taip pat, panaikinti jos nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą. Nurodė, kad teismas, tenkindamas kreditoriaus prašymą ir areštavęs turtą, suvaržė jos teises labiau negu yra būtina. Skolinkė nurodė, jog nuolat bendrauja su kreditoriumi, siūlo jam įvairius atsiskaitymo variantus, be to, turi potencialų pirkėją vienam iš areštuoto nekilnojamojo turto objektų. Tuo tarpu, priimta nutartis areštuoti turtą skolininkei užkerta kelią sėkmingai minėtą nekilnojamąjį turtą parduoti, kadangi potencialus pirkėjas žinodamas apie susidariusią situaciją turės galimybę areštuotą nekilnojamąjį turtą nusipirkti varžytinėse mažesne kaina nei šiuo metu yra pasiūlęs. Susidarius tokiai situacijai skolininkės padėtis žymiai pablogėtų ir vietoje to, kad skolininkė už didesnę kainą parduotų vieną iš areštuotų nekilnojamojo turto objektų bei visiškai padengtų įsiskolinimą bankui, ji praras visus areštuotus nekilnojamuosius daiktus, kurie bus pusvelčiui parduoti varžytynių metu, o pati skolininkė dar liks įsiskolinusi bankui.
Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pati skolininkė pripažįsta esanti skolinga pareiškėjui. Pareiškėjas kredito sutartį nutraukė ne po pirmojo skolininkės kredito sutarties pažeidimo, o skolininkei nuolat ir sistemingai pažeidinėjant mokėjimo prievoles – nuo pirmojo sutarties pažeidimo iki sutarties nutraukimo praėjo penki mėnesiai. Pažymėjo, jog per visą laiką nuo pirmojo pažeidimo iki šiol skolininkė nepadengė skolos bei nepateikė jokių įrodymų pareiškėjui, kad ji skolą padengs ateityje. Nors skolininkė teigia, jog yra suradusi pirkėją, tačiau tokie jos teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas pabrėžė, kad jeigu skolininkė iš tikrųjų yra suradusi pirkėją, ji bet kada gali kreiptis į pareiškėją dėl vieno iš įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir pareiškėjas bendradarbiaus sėkmingai parduodant minėtą turtą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas yra itin suinteresuotas, jog skola būtų kuo greičiau padengta. Be to, nurodė, jog teismas hipotekos bylose vertina tik hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, bet ne aplinkybes, susijusias su tarp šalių kilusiu ginču ar skolos dengimo sąlygomis.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.
Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos.
Lietuvos Respublikos CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt. ).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja, išnagrinėjusi kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nutarė areštuoti skolininkės (įkeisto daikto savininkės) – R. M. įkeistą turtą pagal 2011-05-02 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01/1/2011/0007065 bei įspėjo skolininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Skolininkė (įkeisto turto savininkė) ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, jog skolininkė yra suradusi pirkėją, kuris yra pasirengęs nupirkti vieną iš įkeistų ir areštuotų nekilnojamųjų daiktų. Tuo tarpu, susidarius tokiai situacijai ir nekilnojamąjį turtą areštavus, ji neturi galimybių sėkmingai įkeistą turtą parduoti ir visiškai atsiskaityti su pareiškėju. Be to, parduodant nekilnojamąjį turtą varžytynių metu, jis būtų parduotas pusvelčiui ir skolininkė dar liktų įsiskolinusi bankui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad skolinkė teigdama, jog yra suradusi pirkėją, kuris jos areštuotą nekilnojamąjį turtą nupirktų didesne kaina, negu jis būtų parduotas iš varžytynių, neprideda jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant tokiai situacijai kaip teigia skolininkė, t. y., kad ji yra suradusi nekilnojamojo turto pirkėją, pati skolininkė gali kreiptis į pareiškėją su pasiūlymu dėl vieno iš įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog jis tokioje situacijoje bendradarbiautų su pareiškėja, kadangi yra suinteresuotas kuo greitesniu susidariusios skolos padengimu. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, jog skolinkė į pareiškėją su atitinkamu pasiūlymu būtų kreipusis. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, tarp šalių nekilo. Be to, aptariamoje situacijoje ypatingai pabrėžtina tai, kad priimdamas auksčiau minėtą atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas tik išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, tačiau nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje, be to, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų pakeitimo ar jos vykdymo gali būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.
Pareiškėjas (kreditorius) taip pat prašo priteisti 943,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 8.15. p. už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA, t. y. 400 Lt (800 Lt x 0,5). Taigi, maksimali ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudarytų 400 Lt. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos apimtis nėra didelė, skolininkės teikiamame atskirajame skunde nebuvo keliamos sudėtingos teisinės problemos, dėl kurių pareiškėjo atstovo sąnaudos galėjo žymiai išaugti, todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 200 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
n u t a r ė:
R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (j. a. k. 112025592).
Teisėjas Virginijus Kairevičius