Baudžiamoji byla Nr. 2K-30-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.7.2; 1.1.8.10.3; 1.1.9.8; 1.2.17.1.1; 1.2.21.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1

(S)        

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajam K. N.,

nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,

nuteistojo S. Č. gynėjai advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,

nuteistojo A. V. gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarakaitei,

nuteistosios Z. D. gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,

nuteistojo S. V. gynėjai advokatei Zitai Malovai,

civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio ir nuteistojo K. N. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, taip pat nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės, nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės, nuteistojo S. V., nuteistojo A. S., nuteistojo S. R., nuteistojo A. V., nuteistosios Z. D. ir nuteistojo Ž. R. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. veikų) atitinkamai aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienuolikos mėnesių, vienerių metų, vienerių metų vieno mėnesio, vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai septynių mėnesių, aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienuolikos mėnesių, vienerių metų, vienerių metų vieno mėnesio, vienerių metų dviejų mėnesių, vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. kovo 26 d. veikos) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d., 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai šešių mėnesių, vienerių metų dviejų mėnesių, septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 26 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. veikų) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas ir 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, visa atlikta bausmė – 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda – visiškai įskaityta į Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir V. K. paskirta galutinė bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. K. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. liepos 24 d. (t. y. treji metai trys mėnesiai devyniolika dienų).

V. K. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios – 2009 m. spalio mėn. pabaigos veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. išteisintas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. sausio 23 d. – sausio 25 d. veikos), pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. veikos), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. sausio 23 d. veikos), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nustatyta, kad V. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. gruodžio 21–22 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi paskirtas 14 481 Eur užstatas, kurį sumokėjo J. S. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, pereina valstybei.

S. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, šešių mėnesių, aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienerių metų, vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmėmis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. kovo 26 d. veikos) 180 MGL (6778 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. veikos) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, šešių mėnesių, aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, vienerių metų laisvės atėmimo bausme, 220 MGL (8285 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. Č. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant S. Č. galutinę subendrintą bausmę – penkerių metų laisvės atėmimą ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. Č. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. liepos 4 d. (treji metai du mėnesiai dvidešimt devynios dienos).

S. Č. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios – 2009 m. spalio mėn. pabaigos veikos), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios – 2009 m. spalio mėn. pabaigos veikos), pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Č. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nustatyta, kad S. Č. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 26 d., 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 29 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nustatyta, kad S. Č. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 21–22 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Č. K.

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 120 MGL (4519 Eur) dydžio, 140 MGL (5272 Eur) dydžio, 150 MGL (5649 Eur) dydžio,140 MGL (5272 Eur) dydžio baudomis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. birželio 27 d. veikos) 130 MGL (4895 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 120 MGL (4519 Eur) dydžio, 130 MGL (4895 Eur) dydžio, 140 MGL (5272 Eur) dydžio baudomis;

? pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d. ir 2010 m. birželio 27 d. veikų) atitinkamai 50 MGL (1883 Eur) dydžio, 60 MGL (2259 Eur) dydžio, 70 MGL (2636 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio baudomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Č. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda ir Č. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 403 MGL (15 176 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Č. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 106 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), taip pat bausmė, visiškai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąjį įsakymą, ir Č. K. paskirta galutinė bausmė – 183 MGL (6891 Eur) dydžio bauda.

Č. K. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta, kad Č. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nustatyta, kad Č. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3  dalį ir 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. birželio 27 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. sausio 23 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. veikų) 60 MGL (2259 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 130 MGL (4895 Eur) dydžio, 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudomis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. kovo 26 d. veikų) atitinkamai 50 MGL (1883 Eur) dydžio, 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudomis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. veikos) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 60 MGL (2259 Eur) dydžio, 70 MGL (2636 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 120 MGL (4519 Eur) dydžio, 140 MGL (5272 Eur) dydžio baudomis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. gruodžio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 12 d. veikų) atitinkamai 140 MGL (5272 Eur) dydžio, 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į B. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 474 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir laikyta, kad B. K. yra atlikęs jam paskirtą bausmę.

B. K. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta, kad B. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. sausio 23 d. veikos, 2010 m. vasario 13 d. veikos, 2010 m. vasario 28 d. veikos, 2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. gegužės 29 d. veikos, 2010 m. rugsėjo 12 d. veikos, 2010 m. gruodžio 21–22 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nustatyta, kad B. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 29 d. veikos, 2010 m. vasario 13 d. veikos, 2010 m. vasario 28 d. veikos, 2010 m. kovo 26 d. veikos, 2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. gegužės 29 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. veikų) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio, 160 MGL (6025 Eur) dydžio baudomis;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 220 MGL (8421 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 29 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis A. S. paskirtos baudos dydis – 162 MGL (6100 Eur).

A. S. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos) ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta, kad A. S. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nustatyta, kad A. S. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Z. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. veikų) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Z. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Z. D. paskirtą bausmę įskaitytas jos kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 52 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis Z. D. paskirtos baudos dydis – 46 MGL (1732 Eur).

Z. D. išteisinta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta, kad Z. D. pagrįstai buvo kaltinama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, S. R. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (vienas mėnuo keturiolika dienų), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

S. R. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nustatyta, kad S. R. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Ž. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. veikų) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio, 160 MGL (6025 Eur) dydžio baudomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Ž. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Ž. R. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 37 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis Ž. R. paskirtos baudos dydis – 126 MGL (4745 Eur).

Ž. R. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta, kad Ž. R. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2009 m. lapkričio 29 d. veikos; 2009 m. gruodžio 28 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nustatyta, kad Ž. R. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 29 d. veikos; 2009 m. gruodžio 28 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. V.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. V. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 29 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis A. V. paskirtos baudos dydis – 142 MGL (5347 Eur).

A. V. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios veikos) ir BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta, kad A. V. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 13 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nustatyta, kad A. V. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos) 70 MGL (2636 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, K. N. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 2 d. ir nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. birželio 21 d. (vienas mėnuo dvidešimt aštuonios dienos) ir laikyta, kad jis bausmę yra atlikęs.

S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d. ir 2010 m. birželio 27 d. veikų) atitinkamai 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 120 MGL (4519 Eur) dydžio baudomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, S. V. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. birželio 9 d. (vienas mėnuo dvidešimt devynios dienos), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nustatyta, kad S. V. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. gegužės 29 d. veikos, 2010 m. birželio 27 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu,

– iš V. K., B. K., Č. K., Ž. R., A. S., Z. D. ir A. V. solidariai priteista 481 213,11 Eur valstybės naudai (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos);

– iš V. K., S. Č., Č. K., Ž. R., A. S. ir V. Ko. solidariai priteista 449 856,93 Eur valstybės naudai (dėl 2009 m. gruodžio 28 d. veikos);

– iš V. K., S. Č., B. K., R. K., G. B., J. Z. ir M. K. solidariai priteista 520 640,64 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. vasario 13 d. veikos);

– iš V. K., S. Č., B. K., Č. K., A. V., Z. D., D. Č. ir K. N. solidariai priteista 1 058 393,19 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos);

– iš V. K., B. K., I. J., V. Po. (Po.), S. R., A. Sk. solidariai priteista 493 741,02 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos);

– iš V. K., S. Č., B. K., Č. K. ir S. V. solidariai priteista 516 102,87 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. kovo 15 d. veikos);

– iš Č. K., A. K., M. M. ir S. V. solidariai priteista 990 171,74 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. birželio 27 d. veikos);

– iš V. K., B. K., M. K., R. K., V. B., Č. K. ir J. Z. solidariai priteista 168 033,80 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d. veikos).

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu:

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. EET 477, ir puspriekabės „Kogel SN24“, valst. Nr. US 622, kurių bendra vertė – 35 974,49 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš B. K. – 8993,62 Eur, iš R. K. ir M. K. – po 5995,74 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. K. išieškota vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O894HC39) vertės – 8960 Eur dalį atitinkanti pinigų suma – 2986,66 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. O944KX39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE807739), kurių bendra vertė – 17 820 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., B. K. – po 1980 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., Ž. R., A. S., A. V. ir Z. D. – po 742,50 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. H370BK39) ir puspriekabės „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339), kurių bendra vertė – 12 482,62 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., S. Č., V. Ko. – po 1783,23 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., Ž. R., A. S. – po 832,17 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646BBV) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. 014YHD), kurių bendra vertė – 25 797,10 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., S. Č., B. K. – po 3685,30 Eur iš kiekvieno, iš R. K., M. K., J. Z., G. B. – po 1719,80 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39) vertę – 7420 Eur atitinkanti pinigų suma iš V. K., S. Č., B. K. – po 989,33 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., A. V., Z. D. – po 412,22 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE945939), kurių bendra vertė – 22 358,66 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., B. K. ir A. Sk. – po 2794,83 Eur iš kiekvieno, iš I. J., V. Po., S. R. – po 1242,14 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Scania L 114 340 RA“ (valst. Nr. EZV 359) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. DA 978), kurių bendra vertė – 21 170 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš S. Č. ir B. K. – po 2646, 25 Eur iš kiekvieno, iš R. K., M. K. ir J. Z. – po 1167,83 Eur iš kiekvieno; išieškota puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. DA 978), kurios vertė – 9740 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš Č. K. ir S. V. – po 405,83 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) vertės – 8110 Eur dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K. ir B. K. – po 901,11 Eur iš kiekvieno, iš Č. K. ir V. B. – po 675,83 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) vertę – 5860 Eur atitinkanti pinigų suma iš V. K., B. K., S. Č. – po 781,33 Eur iš kiekvieno, iš Č. K. – 488,33 Eur, iš V. B. ir S. V. – po 244,16 Eur iš kiekvieno;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Č. K. išieškota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 31 250 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš Ž. R. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 1500 Eur. Ž. R. grąžinti 1500 Eur, kuriuos jis perdavė valstybei kaip kyšio dalyką;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Ž. R. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma ? 7025 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. Č. konfiskuota 8396,20 Eur atitinkanti pinigų suma kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. konfiskuota 36 000 Eur atitinkanti pinigų suma kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė;

? vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. K. konfiskuota 242 000 Eur atitinkanti pinigų suma kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. S. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 2898,55 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma ? 5500 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Z. D. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 5950 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. R. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 4000 Eur;

? vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. V. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma ? 15 012,17 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma ? 5512,83 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš S. V. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 7000 Eur;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. V. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 14 000 Eur.

Pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. N. turtui: lėšoms, esančioms AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini)810, AB „Citadele“ banko sąskaitose Nr. LT(duomenys neskelbtini)031 ir Nr. LT(duomenys neskelbtini)066, AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. LT(duomenys neskelbtini)738 ir Nr. LT(duomenys neskelbtini)235, iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Šioje byloje taip pat nuteisti A. Sk., I. J., V. B., J. Z., R. K., A. K., D. Č., M. K., M. M., G. B., V. Po. (Po.), V. Ko., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti. Baudžiamasis procesas O. K. nutrauktas jam mirus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, V. K. ir S. Č. buvo išteisinti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, B. K. ir Č. K. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Šie kaltinimai jiems buvo reiškiami inkriminuojant šiuos veiksmus (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

1.1. V. K. ir S. Č. nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikoje organizavo iš daugiau nei trijų asmenų Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje skirtingomis sudėtimis veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai, t. y. sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai daryti – didelės vertės cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, ir šiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gruodžio 22 d. nusikalstamas susivienijimas darė sunkius nusikaltimus, siejamus nuolatinių, tvirtų ir ilgalaikių konspiracinių tarpusavio ryšių su savanoriškai į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukusiais ir atskirose nusikalstamo susivienijimo veikose skirtingomis sudėtimis dalyvavusiais A. I., B. K., O. K., Č. K., taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis bei asmenimis, kurie buvo pasitelkti atskiriems nusikaltimams daryti, – Ž. R., A. S., A. V., S. R., Z. D., A. Sk., G. B., I. J., V. Po., V. B., S. V., M. K., R. K., K. N., V. Ko., J. Z., A. K., D. Č., M. M. ir kitais nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusiais asmenimis.

1.2. Organizavus šį nusikalstamą susivienijimą, V. K. ir S. Č. vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, t. y., nusikaltimų rengimo ir dairymo metu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais palaikydami ryšį, nuolat dėl konspiracijos keičiamomis ryšio priemonėmis sukūrė ir išplėtojo kontrabandos gabenimo per valstybės sieną ir šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją schemas; užmezgė ir palaikė ryšius su cigarečių kontrabandos organizavimu užsiimančiais asmenimis Rusijos Federacijoje, derino cigarečių neteisėtą gabenimą ir realizavimą Lenkijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskirstydavo konkrečius vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems organizuotos grupės nariams, koordinavo jų nusikalstamus veiksmus.

1.3. Apeliacinės instancijos teismas išteisino V. K., S. Č. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, B. K. ir Č. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad nuteistųjų įvykdyti nusikaltimai padaryti veikiant ne nusikalstamu susivienijimu, bet organizuota grupe. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasi šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistųjų bendrininkavimas darant nusikalstamas veikas nebuvo pasiekęs aukščiausio organizuotumo ir pavojingumo lygio, būdingo nusikalstamam susivienijimui.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, V. K., S. Č., B. K., Č. K., K. N., S. V., A. S., S. R., A. V., Z. D., Ž. R. ir kiti asmenys, dėl kurių kasacinių skundų nepaduota, nuteisti už organizuotomis grupėmis padarytas nusikalstamas veikas, kurių aprašymas pateikiamas pagal teismų nuosprendžiuose išskirtus bylos epizodus. 

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių gabenimu į Vokietijos Federacinę Respubliką 2009 m. sausio 23–25 d.

3. Dėl šio bylos epizodo B. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 staipsnio 1 dalyje jam nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. B. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su M. K., R. K., taip pat su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės dalyvavo Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykdant neteisėtą disponavimą 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, panaudojant suklastotus dokumentus. Ši nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

3.1. B. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės nurodė R. K. už 2500 Eur atlygį vilkiku „Volvo FH-12“ (valst. Nr. EET 477) neteisėtai nugabenti iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką akcizais apmokestinamas prekes – cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį, o M. K. nurodė už 2000 Eur atlygį organizuoti R. K. vairuojamo vilkiko palydą iš Lietuvos į Vokietijos Federacinę Respubliką ir perdavė visus nusikalstamam sumanymui įgyvendinti būtinus duomenis.

3.2. Vykdydami B. K. nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 23 d. 23.30 val. iki 2009 m. sausio 25 d. 23.25 val. M. K. automobiliu lydėjo R. K. ir koordinavo R. K. veiksmus gabenant cigarečių krovinį, o R. K., vykdydamas M. K. duodamus nurodymus, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus, vilkiku „Volvo FH-12“ (vals. Nr. EET 477) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintais valstybiniais numeriais US622 Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir VFR teritorija gabeno 310 070 pakelių (6 201 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 231 105,60 Lt (356 552,83 Eur), kol buvo sulaikytas Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės pareigūnų. 

Bylos epizodas, siejamas su pasikėsinimu neteisėtai įvežti cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką 2009 m. rugpjūčio 19 d.

4. Dėl šio bylos epizodo B. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.

4.1. B. K., veikdamas organizuota grupe su E. V. ir V. M., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-256/2011, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 19 d., rengė ir pasikėsino padaryti kontrabandos nusikaltimą šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

4.1.1. B. K. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. sutarė su E. V., kad šis iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikiančių įmonių (vežėjų) vairuotojų parinks nusikaltimo vykdytojus ir suteiks du vilkikus su puspriekabėmis cigarečių kroviniui gabenti, taip pat paaiškino E. V. suderintą cigarečių kontrabandos į Lietuvos Respubliką planą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. nurodė B. K., kokiais vilkikais su puspriekabėmis bus gabenamas cigarečių krovinys, kad krovinius gabens V. M. ir asmuo, kuris nėra pripažintas kaltu dėl šios veikos padarymo. E. V. nurodė V. M. už 1000 Eur atlygį neteisėtai gabenti cigarečių krovinį iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o asmeniui, kuris nėra kaltas dėl šios veikos padarymo, nurodymus dėl cigarečių krovinio gabenimo perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys.

4.1.2. Vykdydamas E. V. nurodymus, V. M. 2009 m. rugpjūčio 19 d. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB791839), nepateikdamas muitinės kontrolei, pasikėsino įvežti paslėptus 199 960 pakelių (3 999 200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 9970 pakelių (1 999 400 vnt.) cigarečių LD su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 539 314,30 Lt (445 816,24 Eur), tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, išvažiuodamas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, jis su paslėptu cigarečių kroviniu buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnų.

4.1.3. Tuo pačiu metu (2009 m. rugpjūčio 19 d.) asmuo, kuris dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pripažintas kaltu, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O894HC39) su puspriekabe „Krone“ (valst. Nr. AE966239) gabeno paslėptus 308 000 pakelių (6 160 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 573 030 Lt (455 580,98 Eur), tačiau išvažiuodamas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto jis su paslėptu cigarečių kroviniu buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų.

4.2. Taip pat B. K. ir A. I., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnyje nustatytu pagrindu, veikdami organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat su asmeniu, kuris nėra pripažintas kaltu dėl šios veikos padarymo, ir kitais asmenimis, nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. rengė ir pasikėsino padaryti neteisėtą disponavimą 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Ši nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

4.2.1. B. K. nurodė A. I. už 500–1000 Eur atlygį pasitikti į Lietuvos Respubliką 2009 m. rugpjūčio 19 d. įvažiuosiančius vilkikus su neteisėtai įvežtomis cigaretėmis: vilkiką MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB791839), kurioje buvo 109 978 pakeliai (2 199 560 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 99 970 pakelių (1 999 400 vnt.) cigarečių LD su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 539 314,30 Lt (445 816,24 Eur), taip pat vilkiką „Renault“ (valst. Nr. 0894HC39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE966239), kuroje buvo 308 000 pakelių (6 160 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 573 030 Lt (455 580,98 Eur). B. K. taip pat nurodė A. I. nukabinti nuo vilkikų ir vietoj jų prie vilkikų prikabinti iš anksto parūpintas kitas puspriekabes su pakaitiniu kroviniu, persukti nuo paliktų puspriekabių ant puspriekabių su pakaitiniu kroviniu valstybinius numerius AB791839 ir AE966239, sukeisti muitinės trosus su muitinės plombomis.

4.2.2. Taip B. K. ir A. I. rengė ir pasikėsino neteisėtai gabenti ir laikyti 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes – suplanuotas neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką cigaretes LD ir „Jin Ling“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 3 112 344,30 Lt (901 397,21 Eur), tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pirmiau nurodyti cigarečių kroviniai, išvažiuojant iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto, buvo sulaikyti Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2009 m. lapkričio 29 d.

5. Dėl šio bylos epizodo V. K., B. K., Č. K., Ž. R., A. S., Z. D. ir A. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji byla A. S., B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, A. V., Z. D. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, Ž. R. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., B. K., Č. K., Ž. R., A. S., Z. D., A. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, taip pat E. V. ir V. Tr., kurie nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-380-256/2011, I. K., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas 2012 m. lapkričio 27 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, asmeniu, kurio paieška paskelbta nuo 2012 m. liepos 25 d., bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

5.1. Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. pabaigos iki 2009 m. lapkričio 28 d. V. K. ir B. K. susitarė naktį iš 2009 m. lapkričio 28 d. į 2009 m. lapkričio 29 d. organizuoti neteisėtą cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens V. Tr., o B. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Leningrado srityje veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, organizavo 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 826 543 Lt (529 003,42 Eur), pakrovimą į vilkiką „Volvo“ (valst. Nr. O944KX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE807739) ir jo gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją, taip pat jo įvežimą naktį per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

5.2. Tuo pačiu metu V. K. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusį asmenį suorganizavo ir antrojo nenustatytos rūšies, kiekio ir muitinės vertės cigarečių krovinį gabenusio vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE921439) įvažiavimą per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką naktį iš 2009 m. lapkričio 28 d. į 2009 m. lapkričio 29 d.

5.3. Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, V. K. tarpininkui O. K. už susitarimą su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais pasiūlė ir pažadėjo perduoti 50 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo surasti ir paveikti minėtų institucijų valstybės tarnautojus. V. K. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d. šiuo tikslu perdavė O. K. 50 000 Eur kyšį. O. K. per Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tarpininkais, kad už 18 000 Eur kyšį du cigarečių krovinį vežantys vilkikai į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti naktį iš 2009 m. lapkričio 28 d. į 2009 m. lapkričio 29 d. iki 8.00 val., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 2 dirbs šiuos cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.

5.4. Tuo pačiu metu O. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 16 000 Eur kyšį, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto vyresnįjį inspektorių Ž. R. suderino su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi A. S. ir vyresniąja inspektore Z. D., kad jie neatliks per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą nurodytais dviem vilkikais gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis jį į Lietuvos Respubliką.

5.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigarečių krovinį vežusių dviejų vilkikų judėjimą per valstybės sieną, V. Tr., vykdydamas E. V. nurodymus, kartu su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, 2009 m. lapkričio 29 d. 1.16 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Volvo“ (valst. Nr. O944KX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE8 07739) įvežė 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 826 543 Lt (529 003,42 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės vyriausiajam inspektoriui A. S. bei vyresniajai inspektorei Z. D. tyčia neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, šios kontrolės išvengė.

5.6. Tuo pačiu metu, O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigarečių krovinį vežusių dviejų vilkikų judėjimą per valstybės sieną, asmuo, kuris dėl šio nusikaltimo nebuvo įtariamas, kaltinamas ir nuteistas, 2009 m. lapkričio 29 d. 1.13 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabe (valst. Nr. AE921439) įvežė nenustatytos rūšies, kiekio ir muitinės vertės cigaretes, šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiajam inspektoriui A. S. ir vyresniajai inspektorei Z. D. tyčia neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.

5.7. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš V. K. gauto 50 000 Eur kyšio sau pasiliko 16 000 Eur, 2009 m. lapkričio 30 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, davė 18 000 Eur kyšį. Č. K. 2009 m. lapkričio 30 d. Baltarusijos Respublikoje davė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (10 000 Eur) pasiliko sau.

5.8. O. K. 2009 m. lapkričio 30 d. tarpininkui Ž. R. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, davė 16 000 Eur kyšį. Ž. R. 2009 m. lapkričio 30 d. davė 11 000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiajam inspektoriui A. S., o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (5000 Eur) pasiliko sau. (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiasis inspektorius A. S. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio mėn. pradžios davė 1450 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D. ir 2025 Eur (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V., o likusią gauto kyšio dalį (7525 Eur) pasiliko sau.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2009 m. gruodžio 28 d.

6. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č., Č. K., Ž. R., A. S. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, Ž. R. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, A. S. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, S. Č. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., Č. K., Ž. R., A. S., kartu su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, V. Ko. veikdami organizuota grupe su už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-306-209/2012 nuteistu V. Ka. (V. Ka.), su už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-460-318/2014 nuteistu G. J. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gruodžio 22 d. – 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

6.1. V. K. ir S. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d. tarpininkui O. K. pasiūlė, susitarė duoti ir davė 25 000 Eur kyšį už tai, kad būtų susitarta su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad per šiuos muitinės kelio postus 2009 m. gruodžio 28 d. planuojamas gabenti cigarečių krovinys būtų netrukdomai praleistas į Lietuvos Respubliką be detalaus muitinio tikrinimo. O. K. šį kyšį priėmė savo ir kitų naudai ir V. K. ir S. Č. pažadėjo surasti ir atitinkamai paveikti muitininkus.

6.2. Po to O. K., per Č. K. pasiūlęs ir pažadėjęs 10 000 Eur kyšį, suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais tarpininkais, kad nurodytas cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2009 m. gruodžio 28 d., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.

6.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, O. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 8000 Eur kyšį, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto vyresnįjį inspektorių Ž. R. suderino su (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi A. S., kad jis neatliks 2009 m. gruodžio 28 d. iš Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą nurodytu vilkiku gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis jį į Lietuvos Respubliką.

6.4. Tuo pačiu metu V. K. ir S. Č. per Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusį V. Ko. ir Vologdos srities Čerepoveco mieste veikusį G. J. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis organizavo 280 450 pakelių (5 609 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 707 513,50 Lt (494 530,01 Eur), pakrovimą į vilkiko „Volvo 420FN 12“ (valst. Nr. H370BK39) puspriekabę „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) ir gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei įvežimą 2009 m. gruodžio 28 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

6.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant vilkiko judėjimą per valstybės sieną, V. Ka., vykdydamas V. Ko. ir asmens, kuriam paskelbta paieška, nurodymus, 2009 m. gruodžio 28 d. 14.28 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Volvo 420FN 12“ (valst. Nr. H370BK39) su puspriekabe „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) įvežė 280 450 pakelių (5 609 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 707 513,50 Lt (494 530,01 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės vyriausiajam inspektoriui A. S. neatlikus gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, šios kontrolės išvengė.

6.6. Atlikus sutartus nusikalstamus veiksmus, Č. K. 2009 m. gruodz?io 28 d. nuo 13.30 iki 15.00 val. iš O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, tiesiogiai savo ir kitų naudai priėmė 10 000 Eur kyšį. Po to iš priimto kyšio Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, davė 1250 Eur kyšį tarpininkui O. K., taip pat 2009 m. gruodz?io 28 d. Baltarusijos Respublikoje davė 7500 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (1250 Eur) pasiliko sau.

6.7. Taip pat O. K. 2009 m. gruodz?io 28 d. tarpininkui Ž. R. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 6000 Eur kyšį. Ž. R. 2010 m. sausio mėn. pabaigoje, tiksliau nustatytą dieną, už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą 2009 m. gruodz?io 28 d. padaryti kontrabandą tiesiogiai davė 5500 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiajam inspektoriui A. S., o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (500 Eur) pasiliko sau.

6.8. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. K. bei ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys organizavo minėto į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežto cigarečių krovinio gabenimą, telefonu davė nurodymą jį neteisėtai gabenti iki Vilniuje esančios sutartos vietos ir ten jas palikti. Vykdydamas nurodymus, V. Ka. neteisėtai 2009 m. gruodžio 28 d. nuo 14.28 iki 15.00 val. vilkiku „Volvo 420FN 12“ (valst. Nr. H370BK39) su puspriekabe „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją minėtą cigarečių krovinį, t. y. 280 450 pakelių „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 707 513,50 Lt (494 530,01 Eur), kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. vasario 13 d.

7. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, Č. K. ir A. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, S. Č. ir B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, A. V. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

7.1. V. K., S. Č., B. K., A. V., veikdami organizuota grupe kartu su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, taip pat E. V. ir O. K1., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-380-256/2011, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. vasario 13 d. dalyvavo padarant kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

7.1.1. Nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. vasario 13 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. 2010 m. vasario 13 d. organizuoti cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir suderino šio cigarečių krovinio neteisėto įvežimo planą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad cigarečių krovinį gabens O. K1.. B. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), pakrovimą į vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O392PP39) puspriekabę „Kogel 24“ (valst. Nr. AE997639) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei įvežimą 2010 m. vasario 13 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

7.1.2. V. K. ir S. Č. tarpininkui O. K. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo perduoti 25 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo jiems surasti ir paveikti Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkus, kad jie neatliktų vilkiku per valstybės sieną planuojamo gabenti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo bei netrukdomai praleistų krovinį į Lietuvos Respubliką. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 10 d. V. K. tarpininkui O. K. perdavė 25 000 Eur kyšį.

7.1.3. O. K. per Č. K. su Baltarusijos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais tarpininkais suderino, kad už 10 000 Eur kyšį cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. vasario 13 d., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šiuos kontrabandinius cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.

7.1.4. O. K. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. pasiūlė ir pažadėjo perduoti 7000 Eur kyšį ir taip su juo suderino, kad A. V. neatliks 2010 m. vasario 13 d. iš Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą O. K1. vilkiku gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis jį į Lietuvos Respubliką.

7.1.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. vasario 13 d. 20.10 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O392PP39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE997639) įvežė 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. neatlikus O. K1. gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, šios kontrolės išvengė.

7.1.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš V. K. gauto 25 000 Eur kyšio sau pasiliko 8000 Eur ir 2010 m. vasario 13 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą davė 10 000 Eur kyšį. Č. K. iš šio perduoto kyšio 1000 Eur davė O. K., 8000 Eur kyšį perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (1000 Eur) pasiliko sau. Be to, O. K. 2010 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą padaryti kontrabandą tiesiogiai davė 7000 Eur kyšį.

7.2. Taip pat V. K., S. Č., B. K., veikdami organizuota grupe su R. K., M. K., G. B., J. Z., taip pat E. V. ir O. K1., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr.1-380-256/2011, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. vasario 6 d., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

7.2.1. Nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. vasario 13 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. organizuoti 2010 m. vasario 13 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje, taip pat neteisėtą jų gabenimą per Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją ir neteisėtą realizavimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat suderino šio nusikaltimo padarymo planą.

7.2.2. Vykdydamas susitarimą, V. K. perdavė B. K. cigarečių krovinio iškrovimo duomenis, organizavo tarptautinio krovinių transportavimo CMR važtaraščio suklastojimą ir šį suklastotą tikrą dokumentą perdavė B. K., taip pat parūpino puspriekabę su pakaitiniu kroviniu, o B. K. davė nurodymus šioje nusikalstamoje veikoje dalyvauti G. B., M. K., R. K. ir J. Z., paskirstė jiems užduotis ir vaidmenis.

7.2.3. O. K1. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu įvežus minėtą cigarečių krovinį, B. K. organizavo jo neteisėtą gabenimą iki sutartos stovėjimo aikštelės, o O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. vasario 13 d. nuo 20.10 iki 24.00 val. vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O392PP39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE997639) cigarečių krovinį atgabeno ir paliko sutartoje stovėjimo aikštelėje, kur prie vilkiko buvo prikabinta iš anksto paruošta puspriekabė su pakaitiniu kroviniu. Po to R. K. su G. B. prie vilkiko „Volvo FH-12“ (valst. Nr. 646BBV) prikabino O. K1. paliktą puspriekabę su neteisėtai įvežtu cigarečių kroviniu ir ant puspriekabės pritvirtino valstybinį numerį 014YHD.

7.2.4. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. K., R. K., J. Z. automobiliais lydint ir koordinuojant G. B. veiksmus, G. B., vykdydamas šių asmenų nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotą tarptautinį krovinių transportavimo CMR važtaraštį, vilkiku „Volvo FH-12“ (valst. Nr. 646BBV) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. 014YHD) nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2010 m. vasario 16 d. per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur).

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. vasario 28 d.

8. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č., B. K., Č. K., Z. D. ir A. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K., S. Č., B. K. ir K. N. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č., B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, S. Č., B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, A. V. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, Z. D. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

8.1. V. K., S. Č., B. K., Č. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, A. V., Z. D., taip pat E. V. ir V. M., kurie nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-380-256/2011, V. G., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-346-175/2012, V. Ki., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-383-582/2012, I. K., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-425-648/2011, taip pat asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. dalyvavo padarant kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

8.1.1. Nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. 2010 m. vasario 28 d. organizuoti cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, pranešė, kad šį cigarečių krovinį gabens V. M.. B. K., veikdamas per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, organizavo 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), pakrovimą į vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39) puspriekabę „Kogel S24“ (valst. Nr. AB389739) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei šio krovinio įvežimą 2010 m. vasario 28 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

8.1.2. Tuo pačiu metu V. K. ir S. Č. pradėjo organizuoti antrojo neteisėtai cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko įvažiavimą per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką. Per tyrimo metu nenustatytus asmenis ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusį V. Ki. buvo gauta informacija apie cigarečių krovinį gabensiantį vilkiką su puspriekabe ir apie tai, kad cigaretes gabens V. G.. V. K. per tyrimo metu nenustatytus asmenis ir V. Ki. organizavo 57 350 pakelių (1 147 000 vnt.) cigarečių LD, 64 340 pakelių (1 286 800 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Red“, 11 000 pakelių (220 000 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Blue“, 166 920 pakelių (3 338 400 vnt.) cigarečių „Viceroy Red“, 20 pakelių (400 vnt.) cigarečių L&M, 60 pakelių (1200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 50 pakelių (1000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis ir be akcizo ženklų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur), pakrovimą į vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AE921439) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei įvežimą 2010 m. vasario 28 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

8.1.3. V. K. ir S. Č. pažadėjo ir davė 50 000 Eur kyšį tarpininkui O. K. už susitarimą su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų į Lietuvos Respubliką 2010 m. vasario 28 d. planuojamus dviem vilkikais neteisėtai įvežti cigarečių krovinius, o O. K. pažadėjo surasti ir atitinkamai paveikti muitininkus.

8.1.4. O. K. per Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad už 10 000 Eur vertės kyšį V. K. nurodyti du vilkikai į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. vasario 28 d. iki 20.00 val., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šiuos kontrabandinius cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas. Taip pat O. K., pasiūlęs 16 000 Eur vertės kyšį, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorių A. V. suderino, kad Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresnioji inspektorė Z. D. 2010 m. vasario 28 d. neatliks minėtų vilkikų ir puspriekabių fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis cigarečių krovinius į Lietuvos Respubliką.

8.1.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusių dviejų vilkikų judėjimą per valstybės sieną, V. M., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. vasario 28 d. 18.43 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AB389739) įvežė 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D. neatlikus jo gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.

8.1.6. Tuo pačiu metu V. G., vykdydamas V. Ki. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2010 m. vasario 28 d. 18.44 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabe „Krone SDR27“ (valst. Nr. AE921439) įvežė paslėptus 57 350 pakelių (1 147 000 vnt.) cigarečių LD, 64 340 pakelių (1 286 800 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Red“, 11 000 pakelių (220 000 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Blue“, 166 920 pakelių (3 338 400 vnt.) cigarečių „Viceroy Red“, 20 pakelių (400 vnt.) cigarečių L&M, 60 pakelių (1200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 50 pakelių (1000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis ir be akcizo ženklų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D. neatlikus gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.

8.1.7. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš V. K. gauto 50 000 Eur kyšio sau pasiliko 15 000 Eur ir 2010 m. vasario 28 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 20 000 Eur kyšį. Po to O. K. iš tarpininko Č. K. savo naudai priėmė 2500 Eur kyšį. Č. K. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Baltarusijos Respublikoje už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą padaryti kontrabandą davė 15 000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (2500 Eur) pasiliko sau. Taip pat O. K. 2010 m. kovo 1 d. nuo 11.00 iki 12.00 val. tarpininkui (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti šią cigarečių kontrabandą, davė 15 000 Eur kyšį. A. V. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. kovo 9 d. už atliktą neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus bei padėjimą padaryti kontrabandą davė 4500 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D., o likusią kyšio dalį (10 500 Eur) pasiliko sau.

8.2. Taip pat V. K., S. Č., B. K., veikdami organizuota grupe kartu su R. K., M. K., G. B., J. Z. ir už šį nusikaltimą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-380-256/2011 nuteistais E. V. ir V. M. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, panaudodami suklastotus dokumentus, neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

8.2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. organizuoti 2010 m. vasario 28 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, cigarečių „Jin Ling“ neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje, jų gabenimą per Lenkijos Respublikos teritoriją ir neteisėtą jų realizavimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat suderino šio nusikaltimo padarymo planą.

8.2.2. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, V. K. perdavė B. K. cigarečių krovinio iškrovimo vietos adresą, organizavo tarptautinio krovinių transportavimo CMR važtaraščio suklastojimą ir šį dokumentą perdavė B. K., taip pat parūpino puspriekabę su pakaitiniu kroviniu, o B. K. nurodė šiame nusikaltime dalyvauti G. B., M. K., R. K. ir J. Z. ir jiems paskirstė užduotis ir vaidmenis.

8.2.3. V. M. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežus 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), B. K. per E. V. organizavo šių cigarečių neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos teritoriją, o V. M., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. vasario 28 d. nuo 18.43 iki 21.00 val. vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AB389739) gabeno minėtą krovinį Lietuvos Respublikos teritorija iki stovėjimo aikštelės, kur prie minėto vilkiko buvo prikabinta iš anksto paruošta puspriekabė su pakaitiniu kroviniu. Po to B. K. nurodymus vykdęs R. K. kartu su G. B. prie vilkiko „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646BBV) prikabino V. M. paliktą puspriekabę su cigarečių kroviniu ir prie puspriekabės pritvirtino Estijos Respublikos valstybinį numerį 014YHD.

8.2.4. M. K., R. K. ir J. Z. automobiliais lydint ir koordinuojant G. B. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas G. B., vykdydamas R. K., M. K. ir J. Z. duodamus nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotą tarptautinį krovinių transportavimo CMR važtaraštį, vilkiku „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646 BBV) su puspriekabe „Kogel“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 014 YHD) laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 3 d. gabeno per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur).

8.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. K. ir S. Č., veikdami organizuota grupe su D. Č. ir K. N., taip pat su Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-346-175/2012 už šią nusikalstamą veiką nuteistu V. G., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. kovo 1 d. neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Minėti nusikalstami veiksmai padaryti šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

8.3.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. V. K. ir S. Č. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė organizuoti 2010 m. vasario 28 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų 57 350 pakelių (1 147 000 vnt.) cigarečių LD, 64 340 pakelių (1 286 800 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Red“, 11 000 pakelių (220 000 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Blue“, 166 920 pakelių (3 338 400 vnt.) cigarečių „Viceroy Red“, 20 pakelių (400 vnt.) cigarečių L&M, 60 pakelių (1200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 50 pakelių (1000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis ir be akcizo ženklų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur), neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje, taip pat suderino šio nusikaltimo padarymo planą.

8.3.2. S. Č. ir V. K., veikdami su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nurodė už piniginį atlygį D. Č. ir K. N. perimti iš V. G. vilkiką „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabėje „Kogel“ (valst. Nr. AE921439) paslėptu minėtu cigarečių kroviniu. V. K., S. Č. bei tyrimo metu nenustatyti asmenys organizavo šio krovinio gabenimą, o V. G., vykdydamas V. K., S. Č. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, neteisėtai laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. vasario 28 d. minėtu vilkiku su puspriekabe gabeno šį cigarečių krovinį iki sutartos vietos, joje K. N. perėmė minėtą vilkiką su puspriekabe ir atgabeno juos iki sutarto sandėlio. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, vykdydami V. K. ir S. Č. nurodymus ir jų kontroliuojami, D. Č. ir K. N. 2010 m. vasario 28 d. nuo 22.00 iki 23.00 val. sandėlyje vykdė minėtų 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, cigarečių iškrovimą, kol šiuos veiksmus nutraukė D. Č. ir K. N. sulaikę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. kovo 2 d.

9. Dėl šio bylos epizodo V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, B. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, S. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla S. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat S. R. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

9.1. V. K., B. K., S. R., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, I. J., V. Po., taip pat L. Y. ir V. O., kuriems paskelbta paieška, bei nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 2 d. padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

9.1.1. V. K., veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 1 d. tarpininkui Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajam inspektoriui A. Sk. pasiūlė ir pažadėjo duoti 9000 Eur kyšį už susitarimą su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės valstybės tarnautojais, kad šie neatliktų vilkiku 2010 m. kovo 2 d. neteisėtai gabenti planuojamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų įvežti šį cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką. A. Sk. pažadėjo paveikti konkrečius šio posto muitininkus, kad šie atitinkamai neteisėtai veiktų ir neveiktų.

9.1.2. A. Sk., siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. pasiūlė ir pažadėjo duoti 7000 Eur kyšį už jo pamainos darbo metu 2010 m. kovo 2 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo neatlikimą ir netrukdomą praleidimą į Lietuvos Respubliką, o S. R. su šiuo pasiūlymu sutiko. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje V. K. (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajam inspektoriui A. Sk. davė 9000 Eur kyšį, o A. Sk. 2010 m. kovo 1 d. perdavė (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. 7000 Eur kyšį, o šis jį priėmė.

9.1.3. Tuo pačiu metu V. K., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tarpininkui pasiūlė ir pažadėjo perduoti 12 000 Eur kyšį O. K. už tai, kad šis susitartų su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto muitinės tarnautojais dėl 2010 m. kovo 2 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo neatlikimo ir netrukdomo praleidimo į Lietuvos Respubliką, o O. K. pažadėjo susitarti su muitininkais, kad jie atitinkamai neteisėtai veiktų ir neveiktų. O. K. per Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje veikusius tarpininkus I. J., V. Po. ir asmenį, kuriam paskelbta paieška, su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais suderino, kad šie neatliks minėtų krovinių detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai juos praleis. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 1 d. V. K. tarpininkui O. K. davė pasiūlytą ir pažadėtą 12 000 Eur kyšį.

9.1.4. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant vilkiko su cigaretėmis judėjimą per valstybės sieną, asmuo, kuriam paskelbta paieška, 2010 m. kovo 2 d. per Baltarusijos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE945939) įvažiavo į Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą ir 2010 m. kovo 2 d. 13.22 val. neteisėtai įvežė paslėptus 284 500 pakelių (5 690 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 861 264 Lt (539 059,31 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. ir asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, neatlikus krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.

9.1.5.

9.2. Taip pat V. K. ir B. K., veikdami organizuota grupe su A. I., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 7 punkte nustatytais pagrindais, taip pat su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. vidurio iki 2010 m. kovo 2 d., neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Ši nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

9.2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. antrosios pusės iki 2010 m. kovo 1 d. vykusių susitikimų metu V. K., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė su B. K., kad šis organizuos 2010 m. kovo 2 d. į Lietuvos Respubliką įvažiuosiančo vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE945939) su paslėptais 5 690 000 vnt. cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 861 264 Lt (539 059,31 Eur), pasitikimą prie nurodytos stovėjimo aikštelės ir puspriekabės su cigarečių kroviniu paslėpimą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, B. K. nurodė A. I. 2010 m. kovo 2 d. 18.00 val. sutartoje vietoje pasitikti minėtą vilkiką su puspriekabe, jį palydėti iki stovėjimo aikštelės ir puspriekabę sukeisti su iš anksto parūpinta puspriekabe su pakaitiniu kroviniu, taip pat pakeisti šios puspriekabės valstybinį numerį ir muitinės trosą su muitinės plomba.

9.2.2. Asmuo, kuriam paskelbta paieška, vykdydamas su V. K. veikusių tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, neteisėtai 2010 m. kovo 2 d. nuo 13.22 iki 17.30 val. vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE945939) per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno minėtą cigarečių krovinį, kol 2010 m. kovo 2 d. 17.30 val. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. kovo 26 d.

10. Dėl šio bylos epizodo V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla S. Č. ir B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č. ir B. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, I. J., V. Po., A. Sk., asmeniu, kurio paieška paskelbta nuo 2011 m. liepos 18 d., taip pat su už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-380-256/2011 nuteistais E. V., V. Tr. ir O. K1. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 26 d., pasikėsino padaryti kontrabandos nusikaltimą ir padarė su juo susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

10.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 26 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu V. K., S. Č. ir B. K. susitarė 2010 m. kovo mėn. viduryje organizuoti cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką, suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko duomenis, nurodė, kad cigarečių krovinį gabens V. Tr. ir O. K1., taip pat nurodė V. Tr. ir O. K1. už 1000 Eur atlygį gabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką cigarečių krovinį, paslėptą tarp krovinio dokumentuose nurodyto tranzitu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį gabenamo krovinio, davė jiems nurodymus dėl cigarečių gabenimo.

10.2. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K., kad, pasiūlius ir pažadėjus 12 000 Eur kyšį, jis per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės tarnautojais ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai jį praleistų į Lietuvos Respubliką. V. K., veikdamas su S. Č., tarpininkui O. K. už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto muitininkais pasiūlė ir pažadėjo duoti 12 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo atitinkamai juos paveikti.

10.3. O. K., vykdydamas V. K. nurodymus, pasiūlęs ir pažadėjęs tarpininkams I. J. bei V. Po. 8750 Eur kyšį, per šiuos tarpininkus ir Baltarusijos Respublikoje veikusį asmenį, kuriam paskelbta paieška, suderino laikus, kada cigarečių krovinį vežantis O. K1. gali įvažiuoti per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio postą be detalaus muitinio tikrinimo į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą.

10.4. Tuo pačiu metu V. K. tarpininkui Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajam inspektoriui A. Sk. už susitarimą su (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais pasiūlė ir pažadėjo perduoti tiksliau nekonkretizuotos turtinės vertės kyšį, o A. Sk. pažadėjo V. K. paveikti (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkus, kad jie bendrininkautų padarant kontrabandą ir neatliktų vilkiku 2010 m. kovo mėn. viduryje gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo bei netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką. A. Sk. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. pasiūlė bendrininkauti šioje cigarečių kontrabandoje.

10.5. O. K., A. Sk. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. kovo 26 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB791839), nepateikdamas muitinės kontrolei, pasikėsino įvežti paslėptus 199 000 pakelių (3 980 000 vnt.) cigarečių LM ir 199 300 pakelių (3 986 000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 712 055 Lt (785 465,42 Eur), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2010 m. kovo 26 d. 18.15 val. išvažiuojant iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto O. K1. su paslėptu cigarečių kroviniu buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnų.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. balandžio 15 d. 

11. Dėl šio bylos epizodo V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, Č. K. ir S. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č. ir B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, S. Č. ir B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 traipsnio 1 dalį, S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., B. K., Č. K., S. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, M. K., R. K., G. B., J. Z., taip pat su E. V. ir S. S., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-380-256/2011, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. kovo mėn. vidurio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. balandžio 14 d. padarė nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

11.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. vidurio iki 2010 m. balandžio 13 d. V. K. su S. Č. ir B. K. susitarė 2010 m. balandžio 15 d. organizuoti 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, cigarečių „Jin Ling“ kontrabandą į Lietuvos Respubliką, suderino šio cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvos Respubliką planą. Taip pat V. K., S. Č. ir B. K. susitarė, kad nuo 2010 m. balandžio 14 d., kai V. K. bus uždarytas į laisvės atėmimo įstaigą atlikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu (byloje Nr. 1-15/2009) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, visus būtinus veiksmus organizuojant cigarečių kontrabandą atliks S. Č. su B. K..

11.2. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, taip pat nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens S. S.. B. K., vykdydamas susitarimą su V. K. ir S. Č., per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo 297 000 pakelių (5 940 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), pakrovimą į vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AB968439) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei jų įvežimą 2010 m. balandžio 15 d. per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

11.3. V. K., S. Č. ir B. K. susitarė, kad, pasiūlę ir pažadėję 25 000 Eur kyšį, per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų 2010 m. balandžio 15 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai jį praleistų į Lietuvos Respubliką. V. K. su S. Č. tarpininkui O. K. pasiūlė ir pažadėjo duoti 25 000 Eur kyšį už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais, o O. K. pažadėjo su jais dėl to susitarti.

11.4. O. K. per Č. K. suderino, kad už 10 000 Eur kyšį Baltarusijos Respublikoje veikusiems tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams ir 7000 Eur kyšį Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. cigarečių krovinį vežantis S. S. vairuojamas vilkikas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. balandžio 15 d. nuo 16.00 iki 20.00 val., kai postuose dirbs šiuos cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorius S. V..

11.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, S. S., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. balandžio 15 d. 18.12 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE968439) įvežė paslėptus 297 000 pakelių (5 940 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.

11.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, S. Č., vykdydamas susitarimą su V. K., B. K. ir O. K., 2010 m. balandžio 15 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant bei padedant padaryti kontrabandą, davė 25 000 Eur kyšį. Č. K. 2010 m. balandžio 15 d. iš O. K. savo ir kitų naudai priėmė 20 000 Eur kyšį. Po to Č. K. iš O. K. perduoto kyšio davė 2750 Eur kyšį tarpininkui O. K.. Po to Č. K. 2010 m. balandžio 16 d. davė 7000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V., o laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. balandžio 17 d. Baltarusijos Respublikoje perdavė 7500 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, likusią O. K. perduoto kyšio dalį (2750 Eur) pasiliko sau.

11.7. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, B. K. G. B., M. K., R. K. ir J. Z. paskirstė užduotis ir vaidmenis del neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. S. Č. perdavė B. K. tyrimo metu nenustatytos cigarečių krovinio iškrovimo vietos Vokietijos Federacinėje Respublikoje adresą, tyrimo metu nenustatytų asmenų suklastotą tarptautinį krovinių transportavimo CMR važtaraštį ir netikrą PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, o B. K. šiuos dokumentus perdavė nusikaltimo vykdytojams.

11.8. S. S. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežus 297 000 pakelių (5 940 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), B. K. per E. V. organizavo jų neteisėtą gabenimą, o S. S., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. balandžio 15 d. nuo 18.12 iki 22.50 val. vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE968439) gabeno minėtas cigaretes per Lietuvos Respublikos teritoriją iki nurodytos stovėjimo aikštelės. S. S. puspriekabę su cigarečių kroviniu palikus sutartoje vietoje ir išvažiavus su prie vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39) prikabinta iš anksto parūpinta puspriekabe su pakaitiniu kroviniu, B. K. nurodymus vykdęs A. I. kartu su G. B. prikabino S. S. paliktą puspriekabę su cigaretėmis prie vilkiko „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646 BBV), taip pat prie puspriekabės prisuko Estijos Respublikos valstybinį numerį 014 YHD.

11.9. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, B. K. nurodymu M. K., R. K. ir J. Z. automobiliais lydint ir koordinuojant G. B. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas G. B., vykdydamas R. K., M. K., J. Z. nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotą tikrą dokumentą ir netikrus dokumentus, vilkiku „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646 BBV) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintais Estijos Respublikos valstybiniais numeriais Nr. 014YHD 2010 m. balandžio 16 d. nuo 00.50 iki 2.30 val. per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno 297 000 pakelių (5 940 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), taip pat pasikėsino šias akcizais apmokestinamas prekes gabenti per Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių, nes 2010 m. balandžio 16 d. 2.30 val. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. gegužės 29 d.

12. Dėl šio bylos epizodo S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, Č. K. ir S. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla S. Č. ir B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

12.1. S. Č., B. K., Č. K., S. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, taip pat E. V. ir V. Tr., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-380-256/2011, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gegužės 29 d., padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

12.1.1. S. Č. nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gegužės 28 d. su B. K. susitarė 2010 m. gegužės 29 d. organizuoti 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, suderino šio cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvos Respubliką schemą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą su S. Č., B. K. su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusiu E. V. susitarė, kad šis už 10 000 Eur atlygį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikiančių įmonių (vežėjų) vairuotojų parinks nusikaltimo vykdytoją ir suteiks vilkiką su puspriekabe cigarečių kroviniui gabenti, o E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko ir puspriekabės duomenis, nurodė, kad cigarečių krovinį gabens V. Tr.. S. Č. per tyrimo metu nenustatytus asmenis už apytikriai 120 000 Eur sumą organizavo 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis nupirkimą Rusijos Federacijoje. Taip pat B. K., vykdydamas susitarimą su S. Č., per E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo minėtų cigarečių pakrovimą į vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją ir jo įvežimą 2010 m. gegužės 29 d. per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

12.1.2. Be to, S. Č. su B. K. susitarė, kad, pasiūlęs ir pažadėjęs 25 000 Eur kyšį, S. Č. per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų planuojamo vilkiku gabenti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai jį praleistų į Lietuvos Respubliką. S. Č. tarpininkui O. K. už atitinkamą susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais pasiūlė ir pažadėjo 25 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo paveikti minėtų muitinių postų muitininkus.

12.1.3. O. K. per tarpininką Č. K. suderino su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi S. V., kad už pasiūlytą 7000 Eur kyšį šis cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleis įvažiuoti į Lietuvos Respubliką 2010 m. gegužės 29 d. nuo 8.00 iki 12.00 val., O. K. taip pat per tarpininką Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo nenustatytais tarpininkais, kad už pasiūlytus 7500 Eur cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. gegužės 29 d. iki 8.00 val., kol prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs muitininkas.

12.1.4. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, V. Tr., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. gegužės 29 d. 11.14 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) įvežė paslėptus 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.

12.1.5. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, S. Č. 2010 m. gegužės 29 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant bei padedant vykdyti kontrabandą, perdavė 25 000 Eur kyšį. 2010 m. gegužės 29 d. O. K. iš S. Č. perduoto kyšio sau pasiliko 5000 Eur, tarpininkui Č. K. perdavė 20 000 Eur kyšį. Č. K. iš perduoto kyšio sau pasiliko 2750 Eur, tarpininkui O. K. perdavė 2750 Eur kyšį, 7000 Eur kyšį perdavė (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V., o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. Baltarusijos Respublikoje perdavė 7500 Eur kyšį tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams.

12.2. Taip pat S. Č., B. K., R. K., M. K., J. Z., veikdami organizuota grupe su A. I., kuris už šį nusikaltimą nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Bylefeldo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu Nr. 10Ls-56Js623/10-1254/10, E. V., V. Tr., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-380-256/2011, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. birželio 1 d., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

12.2.1. S. Č. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gegužės 28 d. susitarė su B. K. dėl 2010 m. gegužės 29 d. į Lietuvos Respubliką kontrabanda suplanuotų įvežti cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), neteisėto laikymo Lietuvos Respublikoje ir jų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką, taip pat suderino nusikalstamų veiksmų schemą.

12.2.2. Vykdydamas su S. Č. aptartus veiksmus, B. K. su asmeniu, kuris nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, suderino galimybę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, surado vilkiką „Scania“ (valst. Nr. EZV 359) su puspriekabe „Kogel“, organizavo pakaitinio krovinio įsigijimą ir pakrovimą į puspriekabę „Kogel“, nurodė A. I. už 2500 Eur atlygį minėtu vilkiku neteisėtai nugabenti iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką cigarečų krovinį, M. K. ir R. K. davė nurodymą už 2000 Eur atlygį kiekvienam organizuoti krovinio lydėjimą, o J. Z. už 200 Eur atlygį dalyvauti jį lydint.

12.2.3. V. Tr. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos įvežus 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), V. Tr., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. gegužės 29 d. nuo 11.14 iki 15.04 val. vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) gabeno šias cigaretes per Lietuvos Respublikos teritoriją iki nurodytos stovėjimo aikštelės, kurioje prie minėto vilkiko buvo prikabinta iš anksto parūpinta puspriekabė „Kogel“ su pakaitiniu kroviniu, perdėti valstybiniai numeriai ir trosai su muitinės plombomis, o prie A. I. vilkiko „Scania“ (valst. Nr. EZV 359) prikabinta puspriekabė su 2010 m. gegužės 29 d. į Lietuvos Respubliką įvežtu cigarečių kroviniu.

12.2.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. K., R. K. ir J. Z. automobiliais B. K. nurodymu lydint ir koordinuojant A. I. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas A. I., vykdydamas M. K., J. Z. ir R. K. nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotus tarptautinį krovinio transportavimo CMR važtaraštį ir PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, vilkiku „Scania“ (valst. Nr. EZV359) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintais valstybiniais numeriais DA978 laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. birželio 1 d. 3.10 val. per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją gabeno 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), kol buvo sulaikytas Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės pareigūnų.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. birželio 27 d.

13. Dėl šio bylos epizodo Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, S. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį, S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Č. K., S. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, A. K., M. M., taip pat su asmenimis, kurių baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, su A. A., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu Nr. 1-190-318/2013, taip pat su asmeniu, kuris nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. gegužės mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. birželio 27 d. padarė kontrabandos nusikaltimą tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

13.1. Nuo 2010 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2010 m. birželio mėn. antrosios pusės vykusių susitikimų metu su asmenimis, kurių baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, tarpininkui O. K. buvo pasiūlytas ir pažadėtas 25 000 Eur (86 320 Lt) kyšis už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto muitinės valstybės tarnautojais ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės tarnautojais dėl per šiuos muitinės kelio postus 2010 m. birželio 27 d. planuojamo įvežti į Lietuvos Respubliką cigarečių krovinio. O. K. pažadėjo šiems asmenims atitinkamai paveikti minėtų muitinės postų pareigūnus, kad šie neatliktų krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką. O. K. tarpininkui Č. K. už minėtą susitarimą pasiūlė ir pažadėjo 20 000 Eur kyšį, o tarpininkas Č. K. už šį kyšį O. K. pažadėjo atlikti prašomus veiksmus. Č. K. Baltarusijos Respublikoje tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės tarnautojais pasiūlė ir pažadėjo duoti 8000 Eur kyšį, o šie prašomus veiksmus atliko ir Č. K. nurodė, kad cigarečių krovinį vežantis vilkikas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 26 d. 20.00 val. iki 2010 m. birželio 27 d. 8.00 val., kai kelio poste dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.

13.2. Tuo pačiu metu Č. K. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2010 m. birželio 25 d. vykusių susitikimų su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi S. V. metu pasiūlė ir pažadėjo 7000 Eur (24 169,60 Lt) kyšį už 2010 m. birželio 27 d. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą vilkiku gabenamų cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo neatlikimą ir netrukdomą praleidimą į Lietuvos Respubliką, o S. V. sutiko atlikti prašomus veiksmus ir Č. K. nurodė, kad prašomą cigarečių krovinį gabenantį vilkiką jis gali praleisti 2010 m. birželio 27 d. iki 8.00 val. ryto.

13.3. Vykdant nusikalstamą susitarimą, Lenkijos Respublikoje veikę asmenys, kurių baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, ir Lietuvos Respublikoje veikęs A. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Maskvos srityse veikusius tyrimo metu nenustatytus asmenis organizavo cigarečių „Imperial Classic Blue“ ir cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 3 732 667,50 Lt (1 081 055,23 Eur), pakrovimą į vilkiko „Scania“ (valst. Nr. H299BY39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AK 090139) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijas bei jų įvežimą naktį iš 2010 m. birželio 26 d. į 2010 m. birželio 27 d. per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

13.4. Tuo pačiu metu tarpininkas O. K. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 25 d. iki 2010 m. birželio 26 d. iš asmens, kurio baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, už siekiamą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, savo ir kitų naudai priėmė 25 000 Eur kyšį.

13.5. O. K. perdavinėjant Č. K. teikiamus duomenis apie cigaretes vežusio vilkiko judėjimą A. K., A. A., vykdydamas A. K., jo vairuojamą vilkiką lydėjusio M. M. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2010 m. birželio 27 d. 6.48 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Scania“ (valst. Nr. H299BY39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AK090139) įvežė 307 050 pakelių (6 141 000 vnt.) „Imperial Classic“ cigarečių ir 263 500 pakelių (5 270 000 vnt.) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3 732 667,50 Lt (1 081 055,23 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. neatlikus jo gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.

13.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš gauto 25 000 Eur kyšio sau pasiliko 5000 Eur, 2010 m. birželio 27 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 20 000 Eur kyšį, o Č. K. savo ir kitų naudai šį kyšį priėmė. Po to Č. K. 2010 m. birželio 27 d. davė 7000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V., o 2010 m. birželio 27 d. Baltarusijos Respublikoje davė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, likusią O. K. perduoto kyšio dalį (2500 Eur) pasiliko sau.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. rugsėjo 12 d.

14. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č., B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

14.1. V. K., B. K., S. Č., O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, Č. K., veikdami organizuota grupe su V. B., taip pat už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-380-256/2011 nuteistais E. V. ir V. M., įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-324-209/2012 nuteistu G. S., įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-425-648/2011 nuteistu I. K., taip pat asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas 2012 m. lapkričio 27 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos prokuratūroje tiriamoje byloje V DS.44/09 baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. W. (G. W.) bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos – liepos mėn. pradžios, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. rugsėjo 12 d., dalyvavo padarant kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

14.1.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos – liepos mėn. pradžios iki 2010 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios V. K. su B. K. ir G. S. susitarė Rusijos Federacijoje iš tyrimo nenustatytų asmenų už ne mažesnę negu 105 000 Eur sumą nupirkti cigarečių krovinį ir jį vilkiku neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką, po to šį krovinį neteisėtai išvežti realizuoti į Lenkijos Respubliką. V. K. suderino su S. Č. ir B. K. 2010 m. rugsėjo 12 d. suplanuotos cigarečių kontrabandos įvežimo į Lietuvos Respubliką planą.

14.1.2. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens V. M.. B. K. nupirko cigarečių krovinį ir per E. V., I. K. ir asmenį, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, organizavo 349 500 pakelių (6 990 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, 8270 pakelių (165 400 vnt.) cigarečių „Viceroy“, 24 245 pakelių (484 900 vnt.) cigarečių L&M, 6255 pakelių (125 100 vnt.) cigarečių „L&M Lights“, 2730 pakelių (54 600 vnt.) cigarečių „Classic“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 585 182 Lt (748 720,45Eur), pakrovimą į vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją ir jo įvežimą 2010 m. rugsėjo 12 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

14.1.3. V. K., S. Č. ir B. K. susitarė, kad, pasiūlę ir pažadėję 30 000 Eur kyšį, per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais, kad šie neatliktų 2010 m. rugsėjo 12 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką. V. K. ir S. Č. tarpininkui O. K. minėtu tikslu pasiūlė ir pažadėjo 30 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo susitarti su muitininkais.

14.1.4. O. K. per tarpininką Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad už 22 000 Eur kyšį cigarečių krovinį vežantis vilkikas iš Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. rugsėjo 12 d. nuo 5.00 iki 6.00 val. ryto, kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas. Tarpininkas V. B. už 5000 Eur kyšį pažadėjo atitinkamai paveikti ir pažįstamus Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkus.

14.1.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigarečių krovinį vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, V. M., vykdydamas E. V. ir V. B. nurodymus, 2010 m. rugsėjo 12 d. 10.38 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) įvežė paslėptus 349 500 pakelių (6 990 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, 8270 pakelių (165 400 vnt.) „Viceroy“, 24 245 pakelius (484 900 vnt.) cigarečių L&M, 6255 pakelius (125 100 vnt.) cigarečių „L&M Lights“, 2730 pakelių (54 600 vnt.) cigarečių „Classic“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 585 182 Lt (748 720,46 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei.

14.1.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, V. K. per E. K1. ir E. K., kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti, 2010 m. rugsėjo 12 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 30 000 Eur kyšį. Č. K. 2010 m. rugsėjo 12 d. iš O. K. nurodymus vykdžiusio E. K. savo ir kitų naudai priėmė 22 000 Eur kyšį. Po to Č. K. iš perduoto kyšio per E. K. davė 4000 Eur kyšį tarpininkui O. K.. Taip pat Č. K. 2010 m. rugsėjo 12 d. Baltarusijos Respublikoje už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą padaryti kontrabandą davė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, 2010 m. rugsėjo 14 d. davė 3500 Eur tarpininkui V. B., o 4000 Eur pasiliko sau.

14.2. Taip pat V. K., S. Č., B. K., veikdami organizuota grupe su R. K., M. K., taip pat už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-380-256/2011 nuteistais E. V. ir V. M., įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-269-166/2012 nuteistais G. S., D. Č1., V. Pe., R. D., V. Ku., S. K., Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos prokuratūroje tiriamoje byloje V DS.44/09 baudžiamojon atsakomybėn dėl šio nusikaltimo patrauktu G. W. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis nuo 2010 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

14.2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos – liepos mėn. pradžios iki 2010 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios V. K., G. S. ir B. K. susitarė, kad kartu organizuos 2010 m. rugsėjo 12 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų cigarečių neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje ir jų neteisėtą gabenimą ir realizavimą Lenkijos Respublikoje. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, B. K. ir G. S. davė nurodymus šioje nusikalstamoje veikoje dalyvauti M. K., R. K., G. S., D. Č1., V. Pe., R. D., S. K. ir V. Ku. bei paskirstė jiems užduotis ir vaidmenis.

14.2.2. V. M., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. rugsėjo 12 d. nuo 10.38 iki 12.45 val. vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno 349 500 pakelių (6 990 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, 8270 pakelių (165 400 vnt.) cigarečių „Viceroy“, 24 245 pakelių (484 900 vnt.) cigarečių L&M, 6255 pakelius (125 100 vnt.) cigarečių „L&M Lights“, 2730 pakelių (54 600 vnt.) cigarečių „Classic“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 585 182 Lt (748 720,46 Eur). Atvykus į nurodytą aikštelę, V. M. nuo vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) nukabinus ir palikus puspriekabę su cigarečių kroviniu, prie vilkiko buvo prikabinta iš anksto M. K. su R. K. parūpinta kita puspriekabė su pakaitiniu kroviniu, sukeisti puspriekabių valstybiniai numeriai ir muitinės trosai.

14.2.3. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, B. K. nurodymu M. K. automobiliu lydint ir koordinuojant R. K. veiksmus, G. S., D. Č1., V. Pe. ir R. D. automobiliais lydint V. Ku. ir S. K., iš pradžių R. K., vykdydamas M. K. duodamus nurodymus, po to V. Ku. ir S. K. neteisėtai, panaudodami suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo CMR važtaraščius, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, vilkiku „Renault“ (valst. Nr. ENB 124) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintu valstybiniu numeriu ZU934 laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. 15.15 val. gabeno per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritoriją iki nurodyto sandėlio minėtą cigarečių krovinį. Tokiais veiksmais V. K., S. Č. ir B. K. organizavo neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, laikymą ir gabenimą per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritoriją panaudojant suklastotus dokumentus, taip pat pasikėsinimą šias cigaretes realizuoti Lenkijos Respublikoje, tačiau šio nusikalstamo sumanymo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2010 m. rugsėjo 15 d. 15.15 val. vilkikas su akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. spalio 26 d.

15. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č., Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., Č. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, V. B., taip pat už šį nusikaltimą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-237-468/2012 nuteistu A. B., taip pat su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. spalio mėn. pradžios, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010 m. spalio 26 d., kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

15.1. V. K., veikdamas su S. Č. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. pradžios iki 2010 m. spalio 26 d. tarpininkui O. K. pasiūlė ir pažadėjo 30 000 Eur kyšį už susitarimą su bet kurio pasienyje su Lietuvos Respublika esančio Baltarusijos Respublikos muitinės kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų planuojamo neteisėtai įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką, O. K. pažadėjo atitinkamai veikti. O. K. su tarpininku Č. K., pasiūlę ir pažadėję 5000 Eur kyšį, suderino su V. B., kad šis dėl to susitars su konkrečiu Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnu.

15.2. Tuo pačiu metu O. K. per tarpininką Č. K., pasiūlę ir pažadėję 8000 Eur kyšį, suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. spalio 26 d. nuo 8.00 val., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 1 dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs muitininkas.

15.3. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, A. B., vykdydamas nenustatytų asmenų ir V. B. nurodymus, 2010 m. spalio 26 d. 18.08 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. H159YK39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB586639) įvežė paslėptus 100 000 pakelių (2 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 200 000 pakelių (4 000 000 vnt.) cigarečių „Viceroy“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 084 714 Lt (603 774,91 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei.

15.4. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, V. K. 2010 m. spalio 26 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, perdavė 30 000 Eur kyšį. Tą pačią dieną O. K. iš perduoto kyšio sau pasiliko 8000 Eur, o tarpininkui Č. K. perdavė 22 000 Eur kyšį. Č. K. sau pasiliko 5000 Eur, tarpininkui O. K. perdavė 4000 Eur kyšį, 5000 Eur kyšį perdavė tarpininkui V. B., o 2010 m. spalio 27 d. Baltarusijos Respublikoje perdavė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams.

Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. gruodžio 19 d.

16. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č., B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., B. K., Č. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus V. B., M. K., R. K., taip pat E. V. ir O. K1., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-380-256/2011, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir su jais susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

16.1. V. K. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gruodžio 18 d. susitarė su B. K. 2010 m. gruodžio 18 d. organizuoti 274 180 pakelių (5 483 600 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 793 748 Lt (519 505,33 Eur), neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, suderino šio Rusijos Federacijoje nupirkto cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvos Respubliką schemą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens O. K1..

16.2. B. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo pirmiau minėtų cigarečių pakrovimą į vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AM025739) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją ir įvežimą naktį iš 2010 m. gruodžio 18 d. į 2010 m. gruodžio 19 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.

16.3. Tuo pačiu metu V. K. ir S. Č. tarpininkui O. K. pasiūlė ir pažadėjo 30 000 Eur kyšį už susitarimą su bet kuriuo pasienyje su Lietuvos Respublika esančio Baltarusijos Respublikos kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto muitinės pareigūnu, kad šie neatliktų planuojamo 2010 m. gruodžio 18 d. įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką, o O. K. pažadėjo atitinkamai veikti.

16.4. O. K. per Č. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 4000 Eur kyšį, su tarpininku V. B. suderino, kad šis susitars su pažįstamais Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais, kad šie neatliktų 2010 m. gruodžio 18 d. per (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų įvežti šį krovinį į Lietuvos Respubliką. Taip pat O. K. per tarpininką Č. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 8000 Eur kyšį, suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti naktį iš 2010 m. gruodžio 18 d. į 2010 m. gruodžio 19 d., kol prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs muitininkas.

16.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, taip pat (duomenys neskelbtini) kelio poste jo veiksmus koordinavusio V. B. nurodymus, 2010 m. gruodžio 19 d. 1.44 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AM025739) įvežė paslėptus 274 180 pakelių (5 483 600 vnt.) cigarečių „Jin Ling“su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 793 748 Lt (519 505,33 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei.

16.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, V. K. 2010 m. gruodžio 20 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant kontrabandai, perdavė 30 000 Eur kyšį. O. K. iš V. K. perduoto kyšio sau pasiliko 8000 Eur, tarpininkui Č. K. perdavė 22 000 Eur kyšį, iš kurių 1000 Eur kyšį perdavė tarpininkui V. B.. Č. K. iš O. K. perduoto kyšio perdavė tarpininkui O. K. 4500 Eur kyšį, taip pat Baltarusijos Respublikoje perdavė 8000 Eur kyšį tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams, o likusią kyšio dalį (8500 Eur) pasiliko sau.

16.7. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, O. K1., vykdydamas su V. K. veikusio B. K. per E. V. perduotus nurodymus, neteisėtai 2010 m. gruodžio 19 d. nuo 1.44 iki apie 3.50 val. vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AM025739) per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno pirmiau minėtą cigarečių krovinį. O. K1. nurodytoje stovėjimo aikštelėje palikus puspriekabę su cigarečių kroviniu, M. K. ir R. K., vykdydami B. K. nurodymus, pakeitė aikštelėje paliktos puspriekabės valstybinį numerį ir trosą su muitinės plomba, kuriuos perdėjo ant iš anksto parūpintos puspriekabės su pakaitiniu kroviniu, šią puspriekabę prikabino prie O. K1. vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39).

16.8. Po to, vykdydamas V. K. nurodymą pergabenti cigarečių krovinį į kitą vietą ir ten saugoti, kol V. K. jam suras pirkėją Lenkijos Respublikoje, B. K. R. K. nurodė pergabenti puspriekabę su cigarečių kroviniu. B. K. ir M. K. automobiliu lydint ir koordinuojant R. K. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas R. K. neteisėtai, panaudodamas iš B. K. gautą suklastotą krovinio transportavimo važtaraštį, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, vilkiku „Scania“ (valst. Nr. FER 452) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintu valstybiniu numeriu OL018 2010 m. gruodžio 21 d. nuo 17.30 iki 20.03 val. per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 2010 m. gruodžio 19 d. neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežtą 1 793 748 Lt (519 505,33 Eur) vertės 274 180 pakelių (5 483 600 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį. 2010 m. gruodžio 22 d. 11 val. šis akcizinių prekių krovinys buvo aptiktas Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

17. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija Z. D., A. S., K. N. apeliacinius skundus atmetė, A. V., Ž. R., V. K., S. Č., S. R. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio apeliacinius skundus tenkino iš dalies.

17.1. Apeliacinės instancijos teismas išteisino V. K., S. Č. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, B. K. ir Č. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad nuteistųjų įvykdyti nusikaltimai padaryti veikiant ne nusikalstamu susivienijimu, bet organizuota grupe. Nustačius, kad nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe, buvo pakeistas ir kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas.

17.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, kai kurių nusikalstamų veikų įrodytumo, civilinio ieškinio priteisimo, turto konfiskavimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo ir nuteistiesiems paskirtų bausmių.

III. Kasacinių skundų argumentai

18. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K., S. Č. dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o B. K., Č. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K., S. Č., B. K., Č. K. pripažinti kaltais kaip veikę organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. K. baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir dėl šios dalies priėmus apkaltinamąjį nuosprendį taikytos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskirtas bausmes subendrinti su jam apeliacinės instancijos teismo paskirtomis bausmėmis paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trylikai metų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria Č. K. baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir dėl šios dalies priėmus apkaltinamąjį nuosprendį taikytos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Č. K. paskirtas bausmes subendrinti su jam apeliacinės instancijos teismo paskirtomis bausmėmis paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo: 

18.1. Apeliacinės instancijos teismas V. K. ir S. Č. dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o B. K. ir Č. K. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadariusius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be kita ko, konstatavus, kad nepadaryti BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti nusikaltimai, dėl kaltimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį taip pat kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, buvo išteisintas ir O. K. (baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio 1, 3 dalių taikymo yra nepagrįstos ir netinkamai motyvuotos. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, nusikalstamam susivienijimui priklausė (buvo jo dalyviai): nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 2 d. A. I., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu; nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios iki 2010 m. gruodžio 22 d. B. K.; nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios iki 2010 m. gruodžio 22 d. O. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu; nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios iki 2010 m. gruodžio 19 d. Č. K.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iki 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios bendrai nusikalstamai veikai daryti susivienijo tik du asmenys, t. y. V. K. ir S. Č., nepagrįsta.

18.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies taikymo specifika yra ta, kad ji leidžia efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, todėl BK 391 straipsnio taikymas būtent pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu, leidžia išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė kiti bendrininkai, dalyvaudami organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, tinkamai šias veikas kvalifikuoti ir bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. BK 391 straipsnyje yra įtvirtinta besąlyginė asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kurios taikymas nėra siejamas su atitinkamų rūšių ar kategorijų nusikalstamų veikų padarymu, todėl tiksli pirminė tokių asmenų nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra itin svarbi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018). Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį nėra ir negali būti tolygus asmens išteisinimui. A. I. ir O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti BK 391 straipsnio pagrindu, nes prisipažino dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje ir padėjo atskleisti padarytus sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Be to, šių asmenų dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad byloje nenustatyta, jog bendrai nusikalstamai veikai daryti susivienijo trys ar daugiau asmenų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

18.3. Nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendrai nusikalstamai veiklai susibūrė V. K., B. K., S. Č., O. K. ir Č. K.. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatytų faktinių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad tokius susivienijimo kūrimui bei vadovavimui būdingus veiksmus atliko V. K., S. Č. ir B. K.. Šių asmenų nurodymu buvo palaikomi cigarečių kontrabandai gabenti būtini ryšiai su Rusijos Federacijoje cigarečių kontrabandos organizavimu užsiimančiais asmenimis. Jie Rusijoje veikusiems asmenims davė nurodymus dėl cigarečių krovinių pakrovimo į vilkikus, kuriais jie kontrabanda buvo gabenami į Lietuvos Respubliką, kartu su O. K. (tarpininkas Č. K.) derino į Lietuvos Respubliką suplanuotų įvežti cigarečių neteisėto pergabenimo, dokumentų klastojimo, muitinės pareigūnų papirkimo, cigarečių realizavimo Lenkijoje ar Vokietijoje sąlygas, paskirstė vaidmenis bei užduotis Č. K., Ž. R., A. S., A. V., Z. D., A. Sk., I. J., V. Po., G. B., M. K., R. K., V. B. ir koordinavo jų nusikalstamus veiksmus.

18.4. Antra, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyti svarbūs nusikalstamo susivienijimo požymiai – bendros lėšos (kasa) ir hierarchinė struktūra. Šiame procese nebuvo nustatytas bendros kasos buvimas ar griežti, smurtu ir baime pagrįsti santykiai tarp nuteistųjų, tačiau pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas ir kiti neformalieji (fakultatyvieji) nusikalstamo susivienijimo požymiai byloje ištirtais įrodymais buvo nustatyti. Nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ar išvengti demaskavimo, cigaretėms pervežti naudojo lietuviškų, estiškų ir rusiškų įmonių rekvizitus ir atitinkamoms įmonėms priklausančias didelės vertės transporto priemones bei puspriekabes. Byloje nustatytos septyniolikos nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai padarymo aplinkybės, šių veikų įgyvendinimo mechanizmas buvo sudėtingas, jam įgyvendinti reikėjo pasitelkti nemažai asmenų ir atlikti daug, įvairių, gana ilgai trunkančių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų tiek Europos Sąjungos valstybėse, tiek trečiųjų valstybių teritorijose. Kiekvienas iš nusikaltimų ilgą laiką buvo planuojamas. V. K., S. Č. ir B. K. patys ar per tarpininkus skirstė užduotis nusikaltimuose dalyvavusiems nuteistiesiems, o kiekvienas iš šių bendrininkų atliko skirtingą vaidmenį, atliko pavestas konkrečias aukštesnio bendrininko nurodytas funkcijas ir vykdė paskirtas užduotis, savo veiksmus koordinuodamas su kitais bendrininkais. Vieno iš šių bendrininkų atlikti veiksmai buvo būtinoji sąlyga kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams. Taigi egzistavo valdžios, pavaldumo ir paklusimo V. K., S. Č. ir B. K. santykiai. Byloje neabejotinai nustatytas faktas, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavę asmenys ne visi vienas kitą pažinojo ir bendravo, taip pat liudija ne apie bendrininkų tarpusavio ryšių silpnumą ar momentinį epizodiškumą, o apie aukštą konspiracijos darant sunkius nusikaltimus lygį, tai taip pat būdinga nusikalstamam susivienijimui.

18.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K., S. Č., O. K., B. K., Č. K. veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, kadangi buvo glaudūs jų tarpusavio ryšiai, planuojami rengiami nusikaltimai, pasiskirstoma vaidmenimis, palaikomas konspiracinis ryšys, dažnai keičiami kontaktiniai numeriai, atskiri kontaktiniai numeriai naudojami tik bendrauti su atskirais asmenimis, koduojami ir trumpinami cigarečių pavadinimai, jų kiekiai, naudojamos įvairios atsargumo priemonės, įgyjama ryšio technika, palengvinanti nusikaltimų darymą. Tarpusavio ryšius bendrininkai palaikė panaudodami mobiliojo ryšio telefonus ir dėl konspiracijos keičiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje veikiančias SIM korteles su skirtingais telefono abonentais arba skambindami iš taksofono. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje, tokiomis kortelėmis nusikalstamų veikų bendrininkus aprūpindavo V. K., S. Č. ir B. K.. Apeliacinės instancijos teismas šio požymio kitų nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių kontekste nevertino ir padarė klaidingą, teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-545/2006) prieštaraujančią išvadą, kad ryšio priemonių turėjimas ir jų naudojimas nusikaltimų metu yra organizuotai grupei, o ne nusikalstamam susivienijimui būdingas požymis.

18.6. Pažymėtina, kad tarptautinių nusikaltimų, į kuriuos investuojamos stambios grynųjų pinigų sumos, organizavimas ir veikimas, juos vykdant ir bendrininkų veiksmus koordinuojant kelių valstybių teritorijose, rodo itin aukštą kaltininkų veiksmų organizuotumo, susitelkimo ir veiksmų koordinavimo lygį, bendrininkų veiksmų koordinavimą. Tai taip pat yra vienas iš fakultatyviųjų nusikalstamo susivienijimo požymių, kuris pagrįstai buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

18.7. Teismo proceso metu apklausti B. K., O. K. ir kiti nuteistieji parodė, kad įvairių susitikimų metu buvo sutarta vykdyti ne vienkartinę, o ilgalaikę bendrą nusikalstamą tokio pobūdžio veiklą, siekiant iš šių nusikaltimų gauti kiek galima daugiau finansinės naudos. Bylos nagrinėjimo procese išnagrinėtais leistinais įrodymais neabejotinai nustatytas bendrininkų darinio stabilumas, vadovavimas darant šiuos nusikaltimus, kruopštus veiklos planavimas keliose valstybėse, finansinio pelno siekimas, periodiškas susirinkimų ir susitikimų šių nusikaltimų darymo klausimais Lenkijoje, Rusijoje ir Lietuvoje rengimas, nusikalstamos veiklos specializacija nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai srityje, organizuojant didelės vertės cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimą realizuoti į Lenkijos Respubliką ar Vokietiją.

18.8. Trečia, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje grupė asmenų siekė pasipelnyti iš neteisėtos veiklos, nesusijusios su grėsme žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, kad nė prieš vieną iš nusikaltimuose dalyvavusių asmenų nebuvo naudojama nei psichologinė, nei fizinė prievarta, kad nebuvo naudojami ginklai, kad su nusikaltimais nesusijusiems asmenims nebuvo tiesiogiai sukeltas joks pavojus, kad visi asmenys į nusikaltimų darymą įsitraukė savanoriškai, kad be muitinės pareigūnų tyčinio nusikalstamo neveikimo tokių nusikaltimų padarymas būtų apsunkintas.

18.9. BK 249 straipsnis yra BK XXXV skyriuje „Nusikaltimai visuomenės saugumui“. Visuomenės saugumas suprantamas kaip bendras poreikis gyventi saugioje visuomeninėje aplinkoje, kurioje užtikrinama apsauga nuo pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui. Grėsmė visuomenės saugumui paprastai siejama su pavojumi ne konkrečiam individui, bet didelei, neapibrėžtai žmonių grupei. Būtent tokios išskirtinės veikos ir yra įtvirtintos BK XXXV skyriuje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas BK 249 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, neišskyrė papildomų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurie būtų siejami atskirai tik su nusikalstamomis veikomis ekonomikai ir verslo tvarkai ar tik su nusikalstamomis veikomis visuomenės saugumui. Pagrindinius nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymius apibrėžia BK bendrosios dalies norma, t. y. BK 25 straipsnio 4 dalis. Vadinasi, ši norma turi būti vertinama ir esant pagrindui nusikalstamos veikos kvalifikavimo procese taikoma dėl visų BK specialiojoje dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, o ne tik dėl BK XXXV skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų.

18.10. Vertinant nusikalstamos veikos tinkamo kvalifikavimo klausimą šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apie nusikalstamo susivienijimo veikimo mastus, pagal sudėtingumo ir bendros nusikalstamos veiklos organizuotumo laipsnį, jame dalyvavusių asmenų glaudų bendradarbiavimą kelių Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių teritorijose, siekiant nusikalstamo rezultato, darant bendrą nusikalstamą veiką atliktus daug ir sudėtingų koordinuotų veiksmų, galima spręsti ir pagal byloje nuteistiesiems priteistą civilinio ieškinio dydį – 5 673 879,17 Eur. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio ir dydžio žalos valstybei padarymas praktiškai neįmanomas neveikiant būtent nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo forma. Šiuo aspektu taip pat pasakytina, kad tokio pobūdžio ir dydžio žalos padarymas valstybei reiškia tai, jog padarytos nusikalstamos veikos išties yra itin pavojingos valstybei ir visuomenei, nes šalies ekonomikai padaryta žala atsiliepė Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei, padaryta neigiama įtaka žmonių gerovei, pakenkta sąžiningai konkurencijai, verslui ir Lietuvos finansų sistemai.

18.11. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, kad bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, nė vienam iš bausmės paskirties elementų nesuteikiant prioriteto. Apibūdindamas bausmės paskirtį, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir tikslo, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui; kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-25-942/2015). Vertinant bausmės teisingumo principą pripažintina, kad kaltininkui turi būti skiriama tokia bausmė, kuri ne tik kad užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vienas iš bausmės skyrimo tikslų yra asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo – bendroji prevencija, suprantama kaip kitų asmenų įspėjimo, informavimo, bauginimo, kad jie nedarytų nusikalstamų veikų, priemonė. BK 249 straipsnyje nurodyto nusikaltimo ir idealiąja sutaptimi su juo kvalifikuotų nusikalstamų veikų bendroji prevencija yra ypač svarbi ir aktuali, kadangi nusikalstamo susivienijimo daromi nusikaltimai kelia pavojų svarbiausioms valstybės saugomoms vertybėms, o ypač švelnių bausmių kaltininkams paskyrimas ne tik užkerta kelią įgyvendinti bausmės paskirtį, bet iš esmės visuomenėje suformuoja nebaudžiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems V. K., S. Č., B. K. ir Č. K. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesilaikė pirmiau nurodytų taisyklių bei principų.

18.12. Apeliacinės instancijos teismas V. K., S. Č., B. K. ir Č. K. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, kaip jiems veikus organizuota grupe, ir paskyrė švelnesnes bausmes. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. K., S. Č., B. K., Č. K. nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos ir pripažinta, kad nuteistieji veikė organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), turi būti panaikinta paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. K. ir Č. K. baudžiamoji byla dėl nusikaltimų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir dėl šios dalies priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat turi būti pakeista panaikinant BK 25 straipsnio 3 dalies taikymą.

19. Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo byloje teisiškai reikšmingu klausimu, ar 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis teisės aktas, turi būti taikomas tokioms situacijoms, kurios nors ir susiklostė iki šio teisės akto įsigaliojimo, tačiau dėl tokių situacijų pasekmių baudžiamojoje byloje yra sprendžiama jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui, priėmimo; panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, ir civilinį ieškinį atmesti, nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių, nusikalstamų veikų padarymo metu priklausiusių PB „Z“ (duomenys pakeisti), bendrovei „OOO X“ (duomenys pakeisti), RAB „Y“ (duomenys pakeisti), RAB „V“ (duomenys pakeisti), vertę; kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių – vertės, nustatytos nusikalstamų veikų padarymo metu, pakeisti sumažinant šio konfiskuotino turto vertę per pusę ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šias sumas atitinkamomis dalimis priteisti iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų arba pripažinus, kad turto vertės nuosprendžio priėmimo dieną nebegalima nustatyti, naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų priteistos atitinkamo turto vertę, buvusią nusikalstamų veikų padarymo metu, atitinkančios pinigų sumos; jos ginamajam iš naujo paskirti bausmes, už kiekvieną iš jo padarytų nusikaltimų paskiriant minimalias laisvės atėmimo bausmes – tris mėnesius laisvės atėmimo, jas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jos ginamajam laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią jo sulaikymo ir suėmimo laiką, – trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo, įskaičiuojant į šį laiką jos ginamojo sulaikymo ir suėmimo laiką ir laikant jį atlikusiu bausmę. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jos ginamojo palikti galioti be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas atmetė jos ginamojo ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo, nurodydamas, kad apeliacinių skundų argumentai dėl Bendrijos muitinės kodekso ir Sąjungos muitinės kodekso galiojimo laiko atžvilgiu, dėl to, kad jau kitais procesiniais sprendimais išspręstas klausimas dėl prašomų priteisti sumų ir priteisimas šioje byloje reikštų dvigubą išieškojimą, ar tikrai kilo mokestinė prievolė Lietuvos Respublikoje, dėl prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, dėl to, kad nėra aiškus žalos dydžio apskaičiavimo būdas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai yra nepakankami konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas tinkamai. Priešingai, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentai rodo, jog teismas, spręsdamas dėl žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalies, susijusios su šioje baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, pagrįstumo ir teisėtumo, ne tik neištaisė žemesnės instancijos teismo padarytų teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, bet ir pats jų padarė.

19.2. Esminis klausimas, susijęs su tinkamu civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje išsprendimu, yra tinkamas ES teisės normų, reglamentuojančių skolos muitinei atsiradimo ir išnykimo klausimus, taikymas, kuris buvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismo atmestame gynybos prašyme kreiptis į ESTT dėl šių nuostatų išaiškinimo. Kasatorės ginamasis ir kiti apeliantai ginčijo, kad šioje byloje, nustatant skolos muitinei egzistavimo faktą, dėl kurio ir yra pateiktas civilinis ieškinys, turėjo būti taikomos ne skolos atsiradimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso, bet nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, lengvinančios asmens teisinę padėtį, kadangi jomis buvo išplėsti skolos muitinei išnykimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendžio dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, kuriomis nustatomi skolos muitinei atsiradimo ir išnykimo pagrindai (šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai), gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms taikomos šio kodekso nuostatos. Kasatorės nuomone, tokia pirmiau nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra teisiškai ydinga, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl netinkamo ES teisės aiškinimo ir taikymo. Tai nulėmė ir prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje teisiškai reikšmingu klausimu – ar 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis teisės aktas, turi būti taikomas tokioms situacijoms, kurios nors ir susiklostė iki šio teisės akto įsigaliojimo, tačiau dėl tokių situacijų pasekmių baudžiamojoje byloje yra sprendžiama jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui, – apeliacinės instancijos teismui pateikimą. Apeliacinės instancijos teismas prašymo netenkino nurodydamas, kad „<...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl Europos Sąjungos muitinės kodekso galiojimo laiko atžvilgiu suformuluotų taisyklių. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Penktoji kolegija) 2021 m. birželio 3 d. sprendimu byloje Staatssecretaris van Finaci?n prieš Jumbocarry Trading GmbH Nr. C-39/20, kuriame kalbama ir apie santykį tarp Sąjungos muitinės kodekso ir Bendrijos muitinės kodekso, darytina išvada, kad materialinės normos neturi grįžtamojo galiojimo, jei toks galiojimas nėra aiškiai nurodytas (žr. sprendimo 28, 29, 36 punktus) <...>“ Įvertinus šio ESTT sprendimo turinį, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, negalima daryti vienareikšmių išvadų dėl šiai bylai aktualių Sąjungos muitinės kodekso nuostatų (124 straipsnio 1 dalies e punkto) galiojimo laiko atžvilgiu, todėl, priešingai nei nurodoma skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje, ESTT išaiškinimai, pateikti šioje byloje, neleidžia daryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, kad joje aktualios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos negali būti taikomos teisiniam santykiui, kuris atsirado galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, tačiau įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui vis dar nebuvo galutinai išspręstas iš jo galimai kilusių pasekmių klausimas.

19.3. Pirmiau nurodytame ESTT sprendime išdėstyti teisiniai argumentai leidžia pagrįstai manyti, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ginčijamas Sąjungos muitinės kodekso, o ne Bendrijos muitinės kodekso nuostatas. Pirmiau nurodytame ESTT sprendime buvo sprendžiamas klausimas, ar Sąjungos muitinės kodekso (1) 103 straipsnio 3 dalies b punktas ir 124 straipsnio 1 dalies a punktas taikomi skolai muitinei, kuri atsirado iki 2016 m. gegužės 1 d. ir tuo metu dar nebuvo suėjęs jos senaties terminas. Sprendimo 29 punkte nurodoma, kad nauja teisės norma taikoma nuo akto, kuriame ji įtvirtinta, įsigaliojimo, ir nors netaikoma teisinėms situacijoms, kurios atsirado ir kurios galutinai susiklostė iki šio akto įsigaliojimo, tokia nauja teisės norma nedelsiant taikoma situacijos, kuri susiklostė galiojant ankstesniam įstatymui, būsimoms pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms. ESTT taip pat nusprendė, kad „tuomet, kai Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalies b punktas tapo taikytinas, t. y. 2016 m. gegužės 1 d., pagrindinėje byloje nagrinėjamos skolos muitinei senaties terminas nebuvo suėjęs ir minėta skola muitinei nebuvo išnykusi <...>, tuo momentu Jumbocarry teisinė padėtis, susijusi su šios skolos muitinei senaties terminu, nebuvo galutinai nustatyta, nepaisant aplinkybės, kad ši skola atsirado pagal Bendrijos muitinės kodeksą. Vadinasi, Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalies b punktas galėjo būti taikomas būsimoms Jumbocarry padėties pasekmėms, t. y. skolos muitinei senaties terminui ir jos išnykimui (ESTT sprendimo 37, 38, 39 punktai).“ Be to, ESTT šiame sprendime konstatavo, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 103 straipsnio 3 dalies b punktas ir 124 straipsnio 1 dalies a punktas, siejami su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi skolai muitinei, kuri atsirado iki 2016 m. gegužės 1 d. ir kurios senaties terminas tuo metu dar nebuvo suėjęs. Taigi ESTT šiuo sprendimu įtvirtino principinę nuostatą, kad net ir tuo atveju, kai skola muitinei atsirado dar galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, tačiau šio teisinio santykio pasekmės atsiranda jau galiojant naujam teisiniam reguliavimui, yra taikytinas naujasis teisinis reguliavimas, būtent – Sąjungos muitinės kodeksas.

19.4. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo, be kitų asmenų, yra nuteistas ir jos ginamasis, buvo padarytos 2009–2010 m., tačiau dėl šių nusikalstamų veikų galimai kilusios neigiamos teisinės pasekmės galutinai yra įvertintos kaip žala valstybei praėjus 9–10 metų nuo inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir iš esmės pasikeitus tokių faktinių situacijų teisiniam reguliavimui.

19.5. Pirmiau aptarti esminiai nurodyto ESTT sprendimo argumentai, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl ES teisės taikymo apimties šioje baudžiamojoje byloje. Minėta, kad pagal šį ESTT sprendimą Sąjungos muitinės kodekso galiojimas teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šio kodekso įsigaliojimo, iš esmės yra leidžiamas. Kita vertus, aptariamame sprendime buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su skolos muitinei išnykimu, kai nebeįmanoma skolininkui pranešti apie skolą muitinei pagal 103 straipsnį, t. y. su senaties termino taikymu. Dėl to aptariamoje ESTT byloje susiklosčiusi teisinė situacija nėra tapati susiklosčiusiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentų, per se (pati savaime) kelia atitinkamų ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimų.

19.6. Tais atvejais, kai nacionaliniame teisme iškyla klausimas dėl ES teisės aiškinimo, teismas gali prašyti ESTT priimti prejudicinį sprendimą, o jeigu toks teismas yra galutinės instancijos teismas, kaip yra šiuo atveju, jis privalo kreiptis į ESTT. Nagrinėjamu klausimu kasacinio teismo formuojama praktika neatitinka ESTT jurisprudencijos ir pagrįstai kelia abejonių dėl tokio ES teisės aiškinimo, todėl tam, kad visos abejonės minėtu klausimu būtų vienareikšmiškai pašalintos, būtina kreiptis į ESTT prašant priimti prejudicinį sprendimą.

19.7. Apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai aiškino jau aptartų ES teisės normų galiojimą laiko atžvilgiu, bet ir konstatavęs, kad turi būti vadovaujamasi Bendrijos muitinės kodeksu, netinkamai aiškino šio kodekso nuostatas, kiek tai susiję su skolos muitinei atsiradimu tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės yra sulaikomos formaliai jau palikusios pirmosios muitinės zoną, tačiau nuo patekimo į Sąjungos muitų zoną iki jų sulaikymo faktiškai yra kontroliuojamos valstybės institucijų. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 28 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas su cigarečių kroviniu sulaikytas šalia muitinės posto – kelio (duomenys neskelbtini) atkarpoje, 18 kilometre, jo judėjimą visiškai kontroliuojant Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams; 2010 m. vasario 28 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas su cigarečių kroviniu sulaikytas Marijampolėje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimą nuo pat įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą; 2010 m. balandžio 15 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą iki Prienuose esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kuria naudojosi nuteistojo B. K. vadovaujama bendrovė; 2010 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Lenkijoje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimo maršrutą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą; 2010 m. spalio 26 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Lentvaryje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimo maršrutą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą; 2010 m. gruodžio 19 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Alytuje, nuteistajam B. K. priklausančios bendrovės naudojamoje teritorijoje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant vilkiko judėjimo maršrutą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Taigi 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamų veikų epizoduose cigaretės nuo patekimo į Lietuvą iki jų sulaikymo buvo visiškai ir nepertraukiamai kontroliuojamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

19.8. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkte nustatyta, kad jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, skola muitinei išnyksta. Taigi pirmiau nurodytuose epizoduose nustatytos faktinės kontrabandinių cigarečių gabenimo Sąjungos muitų teritorijoje ir jų sulaikymo aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, realios žalos Bendrijos ekonomikai padarymo ir tokios žalos atsiradimo realios grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad akcizas tapo mokėtinas nuo to momento, kai prekės paliko zoną, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga, esanti Bendrijos muitų teritorijoje, o tai, kad prekės buvo sulaikytos netoli muitinės posto (pvz., 2009 m. gruodžio 28 d. epizodas), nesuteikia pagrindo teigti, kad prekės nebuvo patekusios į Bendrijos muitų zoną, kas pagal Bendrijos muitinės kodeksą, kurio nuostatomis vadovavosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, suponuoja muitinės skolos atsiradimą. Pažymėtina, kad toks formalus ES teisės normų aiškinimas neatitinka nei jų paskirties, nei ESTT praktikos. ESTT 2010 m. balandžio 29 d. sprendime, priimtame byloje C-230/08, yra išaiškinta, kad aplinkybės, kuriomis vietos muitinės ir mokesčių institucijos sulaikė į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes zonoje, kur yra pirmoji muitinės įstaiga prie Bendrijos išorės sienos, ir tuo pat metu arba vėliau sunaikino turėdamos jas savo žinioje, susijusios su Muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkte vartojama „sulaikytų ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuotų“ prekių sąvoka, todėl pagal šią nuostatą skola muitinei išnyksta. ESTT nurodė, kad terminą „sulaikymas“ pagal Muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punktą reikėtų suprasti kaip kompetentingų institucijų įsikišimą perimant faktinę prekių kontrolę, kad jos būtų laikomos saugiai ir būtų užkirstas kelias joms patekti į valstybių narių ekonominę grandinę. Šiame sprendime ESTT nusprendė, kad 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos: vienodo vertinimo pagrindo, su pakeitimais, padarytais 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 1999/85/EB, 2 straipsnio 2 punktas, 7 straipsnis ir 10 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinami taip, kad prekės, kurias įvežamas į Bendrijos teritoriją vietos muitinės ir mokesčių institucijos sulaikė ir tuo pat metu ar vėliau sunaikino neišleisdamos jų iš savo žinios, turi būti laikomos neimportuotomis į Bendriją, todėl apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu už tas prekes momentas neįvyksta ir dėl to minėtas mokestis netampa mokėtinas.

19.9. Pirmiau aptartame ESTT sprendime atskleidžiama neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių sulaikymo aplinkybių svarba, kurios esmę sudaro valstybių narių ekonomikos apsauga. Dėl to nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo sulaikytos į Sąjungos muitų teritoriją neteisėtai įvežtos cigaretės, t. y. kad šios neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės buvo įvežtos muitinės pareigūnams visiškai kontroliuojant tiek patį įvežimo procesą, tiek ir jų gabenimo šia teritorija procesą, pagrįstai leidžia konstatuoti, kad nebuvo realios galimybės kontrabandinėms cigaretėms patekti į Lietuvos ar kitos ES valstybės narės ekonomikos grandinę. Šios neteisėtai įvežtos prekės buvo faktiškai kontroliuojamos Muitinės kriminalinės tarnybos iki pat sulaikymo momento, jos nenutrūkstamai buvo prižiūrimos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, jog muitinė apskritai prarastų jų kontrolę, todėl jos ne tik nepateko, bet ir neturėjo realių galimybių patekti į kitų valstybių narių ekonominę grandinę. Muitinės kriminalinė tarnyba sulaikė cigaretes, kurios buvo šios institucijos žinioje nuo jų sulaikymo iki sunaikinimo momento, o tai, kad sulaikymą buvo nuspręsta įvykdyti tokiu būdu, t. y. leidžiant kontroliuojamam kroviniui palikti muitinės teritoriją, iš esmės nekeičia nei žalos ES ekonomikai (ne)atsiradimo fakto, nei realios grėsmės dėl tokios žalos nebuvimo fakto.

19.10. Esant tokioms aplinkybėms, šios prekės laikytinos neimportuotomis į Bendriją ir jų apmokestinimo akcizu momentas yra neįvykęs, o skola muitinei atitinkamai laikytina išnykusia ir su tuo susiję civilinio ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl reikalavimo iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų solidariai valstybės naudai priteisti 449 856,93 Eur (2009 m. gruodžio 28 d. nusikalstamos veikos), 1 058 393,19 Eur (2010 m. vasario 28 d. nusikalstamos veikos), 516 102,87 Eur (2010 m. balandžio 15 d. nusikalstamos veikos), 168 033,80 Eur (2010 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamos veikos) atmestinas.

19.11. Kitas svarbus aspektas, susijęs su jau aptartais nusikalstamų veikų epizodais, kuriuose valstybės pareigūnai akcizais apmokestinamas prekes visiškai kontroliavo nuo to momento, kai jos kirto ES išorės sieną, iki tol, kai jos buvo sulaikytos ir vėliau sunaikintos, – tai valstybės pareigūnų veiksmai, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama pasunkinti kaltininkų teisinę padėtį. Priešingi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir nepakankami, kad būtų paneigtas pačios valstybės „indėlis“ į tai, jog cigaretės buvo išleistos iš pirmosios muitinės zonos, taip „sukuriant“ pagrindą skolai muitinei atsirasti. Akivaizdu, kad toks valstybės institucijų elgesys šiuo atveju nebuvo atsitiktinis.

19.12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Būtent tokius veiksmus šiuo atveju ir atliko civilinė ieškovė, todėl pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti šioje baudžiamojoje byloje esant ir savarankišką atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą – nukentėjusiojo (valstybės, jos institucijų) sąmoningus veiksmus, sukėlusius prašomos atlyginti žalos atsiradimą pirmiau nurodytuose epizoduose.

19.13. Dar vienas svarbus aspektas, kuris sprendžiant civilinį ieškinį nebuvo tinkamai įvertintas, – tai civilinio ieškinio ir jo dydžio nepagrįstumas nusikalstamų veikų epizoduose, kuriuose kroviniai su akcizais apmokestinamomis prekėmis nebuvo sulaikyti nei Lietuvoje, nei kokioje nors kitoje ES valstybėje narėje. 2009 m. lapkričio 29 d., 2010 m. vasario 13 d. ir 2010 m. vasario 28 d. nusikalstamų veikų epizoduose cigaretės apskritai nebuvo sulaikytos, o pagal aptariamuose epizoduose dalyvavusių asmenų parodymus jos buvo realizuotos Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tai reiškia, kad muitinės prievolės dydis buvo apskaičiuotas tik remiantis teorinėmis prielaidomis. Civilinio ieškinio reikalavimai privalo būti pagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis apie realiai padarytą, o ne numanomą žalą. Šiuo atveju, siekiant pagrįsti civilinio ieškinio dydį pirmiau nurodytuose epizoduose, turėjo būti nustatyta, kokios rūšies cigaretės buvo neteisėtai gabenamos ir jomis buvo disponuojama, tikslus jų kiekis ir vertė. Kadangi cigarečių muitinė vertė yra skaičiuojama pagal jų rūšį ir kiekį, šių požymių nustatymas neturi kelti abejonių, nes tik atlikus teisingus skaičiavimus galima apskaičiuoti valstybei nesumokėtų mokesčių dydį, t. y. tinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimą. To nepadarius, ši civilinio ieškinio dalis negalėjo būti tenkinama.

19.14. Apeliaciniu jos ginamojo skundu buvo keliamas klausimas ir dėl ieškinio senaties taikymo dėl 2009 m. lapkričio 29 d., gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13, 28 d., kovo 2 d., balandžio 15 d. nusikalstamų veikų, nes yra suėjęs sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys pareikštas tik 2013 m. rugsėjo 5 d., matyti, kad iki 2010 m. rugsėjo 5 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms yra suėjęs ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą momentas gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-447/2008, 3K-7-34/2011, 3K-3-460-915/2015, e3K-3-117-695/2019). Taigi esminis kriterijus senaties eigai skaičiuoti yra subjektyvusis momentas – kada civilinis ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju yra svarbi ta faktinė aplinkybė, kad ikiteisminį tyrimą vykdė Muitinės kriminalinė tarnyba, kuri, kaip ir civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė muitinė, yra bendros Lietuvos Respublikos muitinės sistemos dalis, o tai per se leidžia teigti, kad iš esmės jau veikų įvykdymo metu civilinė ieškovė, kuri savo žinion iš karto perėmė sulaikytas prekes, žinojo ir galėjo žinoti apie jai padarytą žalą.

19.15. Pasisakant dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytų priemonių ir civilinės atsakomybės nuostatų taikymo, svarbi kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018). Būtent tokia teisinė situacija yra susiklosčiusi ir šioje baudžiamojoje byloje, todėl teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, turėjo vadovautis ne pasirinktomis skolininkui (nuteistajam) nepalankiomis civilinės teisės nuostatomis, bet jų visuma, be kita ko, nustatančia senaties terminus; tuo labiau kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2013 m. rugsėjo 5 d. ir tai buvo padaryta vadovaujantis civilinės (deliktinės) atsakomybės nuostatomis, o Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimai buvo panaikinti dėl suėjusių senaties terminų skolai muitinei įregistruoti. Taigi šiuo atveju teismai privalėjo vadovautis aptartomis CK nuostatomis, sudarančiomis teisinį pagrindą pripažinti, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl iki 2010 m. rugsėjo 5 d. padarytų nusikalstamų veikų buvo praleistas.

19.16. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas spęsdamas dėl konfiskuotino turto – transporto priemonių – vertės nustatymo ir atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose – dėl šio turto konfiskavimo natūra negalimumo, tačiau netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismų praktikoje pabrėžiama būtinybė aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, ypač kai taikomas kompensacinis turto konfiskavimas, taikyti ne formaliai, bet tinkamai nustatant visas tam reikšmingas aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas vienoje iš naujausių nutarčių, pasisakydamas dėl kompensacinio konfiskavimo, kai konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, pabrėžė būtinybę tinkamai nustatyti tokio konfiskuotino turto rinkos vertę nurodydamas, kad, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu; byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę; BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma; BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą; išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles; konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje; įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pažymėtina, kad šioje nutartyje suformuotos šios teisės normos taikymo nuostatos, atsižvelgiant į konfiskuotino turto pobūdį, aktualios ir šioje baudžiamojoje byloje.

19.17. Kaip matyti iš skundžiamų teismų nuosprendžių, konfiskuotino turto vertė šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta vadovaujantis vieninteliu duomenų šaltiniu – Muitinės departamento 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. (7.4/03)3R-590. Nors šiame civilinio ieškovo parengtame rašte, kurio turinį sudaranti informacija net nepriskiriama muitinės kompetencijai, civilinis ieškovas pateikė tik rekomendacinio pobūdžio informaciją apie atitinkamo tipo transporto priemonių galimą vertę, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šį rekomendacinio pobūdžio raštą laikė tinkamu ir neginčytinu įrodymu sprendžiant dėl jos ginamajam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – apimties. Taigi pripažinto konfiskuotinu turto vertė buvo nustatyta ne vadovaujantis specialistų išvadomis, bet išimtinai civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, kurie skundžiamų nuosprendžių priėmimo metu buvo praradę aktualumą ir kurių pagrįstumas nebuvo patikrintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

19.18. Turint omenyje proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje, t. y. kad nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš 12–13 metų, ir atsižvelgiant į taikomos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (atimti galimybę dar kartą panaudoti konfiskuojamą turtą nusikalstamais tikslais, daryti atitinkamą prevencinį poveikį) ir proporcingumo reikalavimus, tinkamas konfiskuotino turto vertės apskaičiavimas šiuo atveju yra itin svarbus. Pažymėtina, kad proceso trukmė šioje baudžiamojoje byloje, kuri pačių teismų pagrįstai buvo pripažinta nepateisinamai ilga, pirmiausia pažeidė jos ginamojo ir kitų nuteistųjų teisę į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau tai buvo vertinama nuteistųjų nenaudai. Akivaizdu, kad nuteistieji nėra atsakingi už tai, jog proceso metu reikšmingai nuvertėjo konfiskuotinu turtu pripažintų transporto priemonių vertė, todėl ši aplinkybė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (tarp jų ir abejonės dėl konfiskuotinu pripažinto turto vertės) privalo būti vertinama nuteistųjų naudai.

19.19. Tuo atveju, kai dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių turtas negali būti paimamas natūra, turi būti nustatoma konfiskuotino turto vertė, kuri turi atitikti realią tokio turto rinkos vertę būtent konfiskavimo dieną, ypač kai ši diena nuo nusikalstamų veikų padarymo nutolusi daugiau nei dešimtmečiu. Tik toks konfiskuotino turto vertės nustatymo būdas atitinka teisingumo ir protingumo principus ir tik laikantis tokių principų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka proporcingumo reikalavimus. Priešingu atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti vertinama kaip aiškiai neproporcinga ir nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 11 1 straipsnio reikalavimais. Taigi, atsižvelgtina į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję atitinkamai apytiksliai 12–13 metų, o tai, atsižvelgiant į konfiskuotino turto pobūdį (transporto priemonės, kurioms būdingas didelis nusidėvėjimas), yra itin reikšmingas laikotarpis apskaičiuojant jo vertę, kuri šiuo metu yra daug mažesnė nei buvusi inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu. Dėl to teismui nusprendus išieškoti turto vertę, ją apskaičiuojant pagal nusikalstamų veikų padarymo metu buvusią turto vertę, buvo nepagrįstai pasunkinta nuteistųjų padėtis, palyginti su tuo, jei turtas būtų buvęs konfiskuotas natūra. Teismas, užuot tinkamai kompensavęs nuteistiesiems dėl pernelyg ilgo proceso patirtus jų teisių suvaržymus, dar ir perkėlė jiems neigiamas pasekmes už valstybės negebėjimą tinkamai organizuoti procesą, be kita ko, užtikrinti turto konfiskavimą ar jo vertės išieškojimą laiku, t. y. faktiškai įpareigojo nuteistuosius padengti valstybei skirtumą tarp nusikalstamų veikų padarymo metu buvusios konfiskuotino turto vertės ir konfiskavimo taikymo dieną buvusios konfiskuotino turto realios vertės, nors toks skirtumas atsirado išimtinai dėl pačios šią baudžiamojo poveikio priemonę taikančios valstybės veiksmų. Ši padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida turi būti ištaisyta reikšmingai mažinant teismų nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą arba iš viso atsisakant taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

19.20. Pažymėtina, kad net keturiuose nusikalstamų veikų epizoduose (2010 m. vasario 13 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. gruodžio 19 d.) nustatyta, jog vilkikai ir (ar) puspriekabės, kuriomis buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, priklausė užsienio valstybių juridiniams asmenims; dviejuose iš pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų epizodų tų juridinių asmenų vadovas buvo E. V., kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad turto savininkas – juridinis asmuo – nežinojo apie šio turto panaudojimą nusikalstamoms veikos vykdyti, o tai, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra viena iš būtinų sąlygų siekiant taikyti trečiojo asmens turto konfiskavimą natūra. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė turto konfiskavimo taikymą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pateikė lakoniškus argumentus, neva pagrindžiančius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų nebuvimą kiekviename iš pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų epizodų, tačiau plačiau jų turinio šioje byloje nustatytų konkrečių nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių kontekste neatskleidė.

19.21. Pirma, BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad turtas iš juridinio asmens, kuris nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, natūra konfiskuojamas ir tais atvejais, kai įgydamas šį turtą jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Juridinių asmenų RAB „V“ (duomenys pakeisti), kuriam priklausė vilkikas „Renault“ (valst. Nr. O018OE39), direktorius buvo E. V., o juridinio asmens RAB „Y“ (duomenys pakeisti), kuris buvo vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) savininkas nusikalstamų veikų padarymo metu, generalinis direktorius buvo tas pats E. V., kuris, kaip minėta, pats tiesiogiai dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir yra už tai pripažintas kaltu ir nuteistas. Pažymėtina, kad būtent bendrovės vadovas turi visus BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytus įgaliojimus juridiniam asmeniui, taigi šiuo atveju juridiniai asmenys neabejotinai žinojo, kad bendrovių vilkikai bus panaudoti kontrabandinėms cigaretėms neteisėtai gabenti. Be to, šiuo atveju yra ir kita BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta turto konfiskavimo natūra sąlyga. Tai, kad juridinio asmens vadovas panaudoja juridinio asmens turtą pats vykdydamas nusikalstamas veikas, rodo, jog toks juridinis asmuo ne tik turėjo ar galėjo žinoti, kad jo turtas yra naudojamas kaip nusikalstamų veikų priemonė, bet tai neabejotinai ir žinojo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti vilkiko „Renault“ (valst Nr. O018OE39) ir vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) vertę atitinkančias pinigų sumas, atitinkamai 5860 Eur ir 8110 Eur, yra naikintina.

19.22. Turto konfiskavimą reglamentuojančių BK nuostatų neatitinka ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE945939), kurių savininkė nusikalstamų veikų padarymo metu buvo bendrovė „OOO X“ (duomenys pakeisti), o jos generalinis direktorius – V. Ti., vertę atitinkančią pinigų sumą. Transporto priemonės buvo grąžintos įmonės atstovui V. O., t. y. asmeniui, kuris vairavo vilkiką, kontrabanda gabeno akcizais apmokestinamas prekes ir kuriam šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti įtarimai, o nuo 2013 m. kovo 20 d. paskelbta jo paieška. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad kaip liudytojas apklaustas V. Ti. parodė, jog jam nebuvo žinoma apie bendrovei „OOO X“ (duomenys pakeisti) priklausančių transporto priemonių panaudojimą darant nusikalstamas veikas; tai paneigiančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646 BBV) savininkė nusikalstamų veikų padarymo metu buvo PB „Z“ (duomenys pakeisti), kuriai Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. birželio 30 d. nutarimu buvo nuspręsta šį vilkiką grąžinti, taikė šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkei buvo žinoma apie jai priklausančio vilkiko panaudojimą nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau aplinkybių, kuriomis pirmiau nurodyta bendrovė įsigijo ir kuriomis perdavė turtą nusikaltimų vykdytojams, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl turto savininko turėjimo ir (ar) galėjimo žinoti apie jam priklausančio turto panaudojimą nuteistiesiems šioje byloje inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. esminių aplinkybių sprendžiant dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, nenustatinėjo. Baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas nei bendrovės vadovas, nei savininkas, taip pat nebuvo gauta kokių nors objektyvaus pobūdžio duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad neegzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta turto konfiskavimo natūra sąlyga. Taigi nė vienu iš pirmiau nurodytų dviejų atvejų teismai nenustatinėjo, ar yra sąlygos, kurioms esant gali būti taikomas turto, pripažinto nusikalstamų veikų priemone, konfiskavimas natūra.

19.23. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra individuali baudžiamojo poveikio priemonė, itin griežtai ribojanti asmenų nuosavybės teisę, todėl šios priemonės taikymo pagrįstumas ir taikymo apimtis turi būti įrodinėjami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir bet kuris nusikalstamos veikos sudėties požymis. Dėl to su turto konfiskavimu, be kita ko, jos pobūdžiu ir apimtimi, susijusios aplinkybės turi būti patikimai ir neabejotinai nustatytos. Šiuo atveju turėjo būti patikimai nustatyta, kad pirmiau nurodytuose epizoduose juridiniai asmenys – užsienio bendrovės, kurioms priklausė nusikaltimams vykdyti naudotos transporto priemonės, – nežinojo arba neturėjo ir negalėjo žinoti apie tokį jų turto panaudojimo būdą. Teismo išvada, kad nurodyti juridiniai asmenys „nežinojo“ apie jiems priklausančio turto panaudojimą nusikalstamoms veikoms daryti, nėra pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes tokios aplinkybės nebuvo nustatomos nė vienoje šios baudžiamosios bylos stadijoje, taigi akivaizdu, kad tokią esminę teisinę reikšmę turinčią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas tiesiog preziumavo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip buvo minėta, BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas kaip vieną iš trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo sąlygų nustato ne tik konkretų žinojimą, bet ir turėjimą bei galėjimą žinoti apie jo turto panaudojimą nusikaltimams daryti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokios aplinkybės nustatomos nebuvo, o trečiųjų asmenų atsakomybę už turto panaudojimą kitiems asmenims vykdant nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas aiškino pernelyg siaurai – tik kaip žinojimą – ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Akivaizdu, kad, šiuo atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenustatinėjus aplinkybių apie pirmiau nurodytų užsienio juridinių asmenų turėjimą ir galėjimą žinoti apie jų turto panaudojimą darant nusikalstamas veikas, teismai nepagrįstai jos ginamajam taikė kompensacinį turto konfiskavimą.

19.24. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš naujo paskyręs jos ginamajam bausmes už atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmės skyrimo taisykles – tinkamai neįvertino visų bausmei skirti svarbių aplinkybių, apibūdinančių tiek pačių nusikalstamų veikų, tiek jos ginamojo asmenybės pavojingumą, taip pat išimtinės aplinkybės – proceso trukmės – reikšmės, dėl to tinkamai neindividualizavo jos ginamajam skiriamų bausmių. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimo palikti jos ginamajam galioti pirmosios instancijos teismo už atskirus nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes argumentais, kadangi, kaip konstatavo teismas, jų dydžio nėra pagrindo nei griežtinti, nei švelninti, o už BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą paskirti po šešis mėnesius laisvės atėmimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jos ginamasis ir kiti nuteistieji buvo pripažinti kaltais dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje ir nusikalstamas veikas padarę veikdami pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma, ir pripažino jos ginamąjį ir kitus asmenis veikus mažiau pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe, turi esminę reikšmę vertinant veikų pavojingumą, taigi, ir sprendžiant dėl bausmės dydžio.

19.25. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jos ginamasis buvo pripažintas kaltu dėl dešimties nusikalstamų veikų epizodų, iš kurių net penkiuose nusikaltimai, susiję su cigarečių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo visiškai kontroliuojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Vertinant jos ginamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą šiuo aspektu, svarbu ir tai, kad visuose šiuose pareigūnų kontroliuotuose nusikalstamų veikų epizoduose kontrabandinės cigaretės buvo sulaikytos ir paimtos pareigūnų. Taigi reali žala BK 199 ir 1992 straipsnių saugomiems teisiniams gėriams – ekonomikai ir finansų sistemai – padaryta nebuvo. Be to, šiuo atveju ilgalaikis slaptų tyrimo veiksmų taikymas, kai nemažos dalies nusikalstamų veikų padarymas buvo nulemtas ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėto neveikimo, iš esmės paneigia jų pavojingumą ar bent jau gerokai jį sumažina. Nors jos ginamasis buvo nuteistas už daug nusikaltimų, tačiau nusikalstamos veikos iš esmės buvo elementarios, padarytos veikiant tuo pačiu veikimo modeliu. Taigi pirmiau nurodytos dvi aplinkybės – nusikalstamų veikų skaičius ir cigarečių vertė – nesuteikia pagrindo teigti buvus tokį išskirtinį šių nusikalstamų veikų pavojingumą, kad net praėjus 12–13 metų po jų padarymo jos laikytinos tokiomis pavojingomis, kad už jas turėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.

19.26. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ir jos ginamojo asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, iš kurių esminę reikšmę suteikė tik neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms – jo ankstesniems teistumams, o tokios svarbios aplinkybės, kaip tai, kad jos ginamasis yra nuolat dirbantis, darbovietėje apibūdinamas išimtinai teigiamai, turi tvirtus socialinius ryšius (susituokęs, turi nepilnametę dukterį), rodančios, kad jos ginamasis stengiasi laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės nuostatų, kad jo gyvenimo būdas būtų tinkamas, iš esmės liko neįvertintos. Kartu pažymėtina, kad iš esmės liko neįvertinta ir tai, kaip jos ginamajam po tiek metų nuo inkriminuotų nusikaltimų padarymo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, ypač įvertinus itin ilgą kardomojo kalinimo laiką, paveiks jo šeimą, socialinius ir ekonominius ryšius, ypač nepilnametę dukterį.

19.27. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas kaip pagrindą taikyti jos ginamajam itin griežtas (tiek parinktos bausmės rūšies, tiek jos dydžio aspektais) bausmes nurodo ir tai, jog jis kaltę pripažino tik dėl kelių nusikaltimų, t. y. dėl tų, dėl kurių yra daugiausia įrodymų, tačiau dėl kitų nusikaltimų savo kaltę neigė, o tai rodo, kad jis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už įstatymo pažeidimą. Tokie teismo argumentai yra teisiškai ydingi ir visiškai nepriimtini teisinėje visuomenėje, nes pagal įstatymą kaltinamasis / įtariamasis neturi pareigos prisipažinti dėl jam pareikštų kaltinimų, kaip ir neturi pareigos duoti parodymų dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, o jo prisipažinimas, dalinis prisipažinimas ar neprisipažinimas yra vienas iš būdų, kuriuo realizuojama jo teisė į gynybą. Dėl to teismas negali bausti asmens dėl jo pasirinktos gynybinės pozicijos, už tai jam parinkdamas griežtesnę bausmę. Nors asmens prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų yra viena iš kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę, priešinga kaltinamojo pozicija – neprisipažinimas ar parodymų nedavimas – nėra viena iš BK 60 straipsnyje įtvirtintų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra pagrindas, kuriuo remiantis asmeniui gali būti skiriama griežtesnė bausmė. Kaltininkas negali būti baudžiamas už savo procesinių teisių realizavimą. Kita vertus, ta aplinkybė, kad jos ginamasis dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, vertinant jo asmenybę liko neįvertinta.

19.28. Vertinant skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, svarbu tinkamai įvertinti apeliacinės instancijos teismo, kaip, beje, ir pirmosios instancijos teismo, nustatytą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas ir ypač bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Pagal nacionalinių teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jei proceso trukmė pripažįstama nepateisinamai ilga ir pažeidžiančia kaltinamųjų teisę į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, tai paprastai laikoma išimtine aplinkybe ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriamos bausmės švelninamos ne tik pagal sankcijos ribas, bet ir paskiriamos mažesnės bausmės nei minimalios bausmės ribos, įtvirtintos atitinkamose baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose. Toks kaltinamųjų teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką kompensavimo būdas ypač svarbus bylose, kuriose nagrinėjami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, už kuriuos BK sankcijose įtvirtintos itin griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, nes vien bausmių sumažinimas pagal sankcijų ribas paprastai nėra laikomas pakankamu, kad būtų efektyviai kompensuoti kaltinamųjų teisių pažeidimai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė yra pripažįstama pagrindu mažinti ne tik tarpines bausmes, bet ir paskirtą subendrintą galutinę bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-151-489/2019).

19.29. Apeliacinės instancijos teismas, nors pripažino procesą šioje baudžiamojoje byloje nepateisinamai ilgu, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, konstatavo, kad vis dėlto jis neturi pagrindo skirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas, kuris teismų pripažintas nepateisinamai ilgu, dėl jos ginamojo trunka jau beveik 11 metų. Viso šio pernelyg ilgo proceso metu jos ginamajam buvo taikomi įvairaus pobūdžio apribojimai, tarp jų ir pats griežčiausias – suėmimas, kuris truko net trejus metus ir beveik keturis mėnesius. Be to, jam ilgą laiką itin griežtomis sąlygomis buvo taikomas namų areštas, kuris pagal EŽTT praktiką yra prilyginamas suėmimui, ir visos kitos BPK nurodytos kardomosios priemonės. Taigi per visą šį pernelyg ilgai trukusį procesą jos ginamasis patyrė ir itin griežtus suvaržymus, todėl šio proceso neigiamas poveikis jos ginamajam buvo itin didelis. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką ilga kardomojo kalinimo trukmė kelia didelį susirūpinimą ir suponuoja valstybės institucijų pareigą įrodyti labai svarias priežastis, kurios galėtų tai pateisinti (pvz., EŽTT sprendimai bylose Tsarenko prieš Rusiją; Trifkovi prieš Kroatiją; Dragin prieš Kroatiją; Lisovskij prieš Lietuvą). Tose bylose, kuriose asmenims ilgą laiką taikomas kardomasis kalinimas, valstybės institucijos, organizuodamos procesą, privalo parodyti ypatingą dėmesingumą (pvz., EŽTT sprendimas byloje Labita prieš Italiją). Tik ypatingos aplinkybės gali pateisinti ilgą kalinimo laikotarpį (pvz., EŽTT sprendimas byloje Chraidi prieš Vokietiją). EŽTT yra ne kartą konstatavęs, kad nei bylos sudėtingumas, nei aplinkybė, kad asmenys buvo kaltinami padarę nusikaltimus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti ypač ilgos kalinimo trukmės (pvz., EŽTT sprendimai bylose Veliyev prieš Rusiją; Chyla prieš Lenkiją; Lisovskij prieš Lietuvą). EŽTT taip pat yra ne kartą nurodęs, kad kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės (pvz., EŽTT sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją). Kasacinės instancijos teismo ir EŽTT praktikoje taip pat ne kartą yra pabrėžta, kad suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018; EŽTT sprendimai bylose Matoń prieš Lenkiją; Paskal prieš Ukrainą; Pawlak prieš Lenkiją).

19.30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas proceso trukmės pagrįstumą, nevertino proceso realaus poveikio jos ginamajam ir neatsižvelgė skirdamas jam bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nurodytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad BK (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos) straipsnių, pagal kuriuos jos ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijose yra nurodytos kelios alternatyvios bausmės, o laisvės atėmimas yra griežčiausia iš jų. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, visi nusikalstamų veikų dalyviai, išskyrus jos ginamąjį ir nuteistąjį S. Č., yra nuteisti su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – baudomis. Taigi tai, kad jos ginamajam teismas kiekvienu atveju parinko pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jau savaime suponuoja daug griežtesnį jo veiksmų teisinį vertinimą. Taigi akivaizdu, kad teismas jos ginamojo asmenybę ir jo veiksmus vertino kaip daug pavojingesnius nei kitų bendrininkų. Tuo tarpu itin griežtų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas už ekonominio pobūdžio nusikaltimus, nuo kurių padarymo yra praėję 12–13 metų ir kurių nepateisinamai ilgą tyrimą bei nagrinėjimą teisme lėmė išimtinai valstybės veiksmai, akivaizdžiai neatitinka bendrųjų bausmės tikslų paskirties ir neatlieka kompensacinės funkcijos, kad bent iš dalies būtų kompensuotas esminis nuteistojo pamatinių teisių suvaržymas. Dėl to, net ir palikus jos ginamajam pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė neturėtų viršyti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos jos minimalios ribos, t. y. trijų mėnesių laisvės atėmimo.

19.31. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jos ginamajam ne tik paskyrė neteisingas bausmes, bet ir netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokiais atvejais teismas taiko bausmių apėmimą; šis bausmių bendrinimo būdas taikomas, be kita ko, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Tuo tarpu jos ginamojo baudžiamojoje byloje, nepaisant to, kad dalis nusikalstamų veikų, dėl kurių atskiruose epizoduose jos ginamasis buvo pripažintas kaltu, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, visos bausmės buvo subendrintos išimtinai dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, taip pažeidžiant pirmiau nurodytas BK nuostatas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl kiekviename iš jos ginamajam inkriminuotų atskirų nusikalstamų veikų epizodų idealiąsias sutaptis sudarančios nusikalstamos veikos bendrintinos jų apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o šios apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje – dalinio jų sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis).

19.32. Ištaisius pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, jos ginamajam skirtina jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko neviršijanti subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda visiškai jas sudedant, į jos ginamojo paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką ir laikant jos ginamąjį atlikusiu laisvės atėmimo bausmę.

20. Kasaciniu skundu nuteistojo S. Č. gynėja advokatė R. A. Kučinskaitė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, ir civilinį ieškinį atmesti, nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių, nusikalstamų veikų padarymo metu priklausiusių PB „Z“ (duomenys pakeisti), vertę; kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių – vertės, nustatytos nusikalstamų veikų padarymo metu, pakeisti sumažinant šio konfiskuotino turto vertę per pusę ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šias sumas atitinkamomis dalimis priteisti iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų arba pripažinus, kad turto vertės nuosprendžio priėmimo dieną nebegalima nustatyti, naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų priteistos atitinkamo turto vertę, buvusią nusikalstamų veikų padarymo metu, atitinkančios pinigų sumos; jos ginamajam iš naujo paskirti bausmes už tas nusikalstamas veikas, už kurias jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, už kiekvieną iš jų paskiriant baudas, jas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti jo sulaikymo ir suėmimo laiką (trejus metus du mėnesius dvidešimt devynias dienas), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti jos ginamąjį atlikusiu bausmę arba jos ginamajam iš naujo paskirti bausmes už tas nusikalstamas veikas, už kurias jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, už kiekvieną iš jų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, šias bausmes sudėti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę nei jo sulaikymo ir suėmimo laikas, ir ją iš dalies sudėti su paskirtomis baudomis. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jos ginamojo palikti galioti be pakeitimų. Kasatorė nurodo:

20.1. Tiek iš jos ginamajam apeliacinės instancijos teismo paskirtų bausmių (jų rūšies ir dydžio), tiek iš teismo nurodytų jų skyrimo motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, konkrečiai – nepateisinamai ilgos proceso trukmės. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad ikiteisminis tyrimas ir ypač bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nepagrįstai ilgai, ir nustatė pagrindą nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, jos ginamajam ne tik kad nepaskyrė švelnesnės bausmės, bet pasielgė priešingai – sugriežtino jam pirmosios instancijos teismo už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes.

20.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien formalus nuteistojo teisės į proceso per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo pripažinimas neturi reikšmės, jei jis nėra efektyviai kompensuojamas, o būtent švelninant bausmę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas paskyrė S. Č. griežtesnes bausmes ir parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

20.3. Baudžiamojoje byloje procesas trunka jau beveik vienuolika metų. Viso šio pernelyg ilgo proceso metu jos ginamajam buvo taikomi įvairaus pobūdžio apribojimai, tarp jų ir pats griežčiausias – suėmimas, kuris jam buvo taikomas itin ilgai – net trejus metus ir beveik tris mėnesius. Tokios apimties jos ginamojo teisių suvaržymas jam jau padarė itin didelį neigiamą poveikį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir pripažinęs nuteistuosius veikus organizuota grupe, visiškai neįvertino šios esminės veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės sugriežtindamas jos ginamajam paskirtas bausmes, paskirdamas itin griežtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

20.4. Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną esminių argumentų, kuriais grindžiamas bausmių griežtinimas jos ginamajam paskiriant laisvės atėmimą, nurodo nusikalstamų veikų skaičių. Pažymėtina, kad dalis BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1991 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų, nors formaliai ir vertinami kaip skirtingi nusikaltimai, yra padaryti tapačiais veiksmais, bendra tyčia, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl teismo argumentai dėl nusikaltimų skaičiaus yra formalūs.

20.5. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo skirdamas bausmes, netinkamai vertino ir jos ginamojo asmenybės pavojingumą. S. Č. yra teisiamas pirmą kartą, nei iki šioje byloje nagrinėjamų veikų, nei po jų jis nėra padaręs kokių nors nusikalstamų veikų, yra dirbantis (šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)), darbe vertinamas išimtinai teigiamai, nuolat rūpinasi savo senyvo amžiaus sergančiu tėvu ir jį slaugo. Kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, dėl dalies jos ginamajam inkriminuotų nusikaltimų jis prisipažino kaltas, savo veiksmus vertina kritiškai ir savo elgesiu jau dabar yra įrodęs, kad daugiau neketina nusikalsti. Jos ginamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų – paskutinį kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas prieš penkerius metus, 2017 metais. Visos šios aplinkybės rodo, kad jos ginamasis, nepaisant prieš 12–13 metų padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas šioje byloje, nėra linkęs nesilaikyti įstatymų, nusikaltimų darymas nėra jo gyvenimo būdas. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios jos ginamojo asmenybę, rodo, kad jis pasimokė iš savo klaidų, gyvena vadovaudamasis visuomenėje priimtomis taisyklėmis, todėl ilgalaikė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už ekonominio pobūdžio nusikaltimus yra paskirta neatsižvelgus į bausmės tikslus bei paskirtį ir į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

20.6. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-64-303/2018). Šis teisingos bausmės skyrimo elementas svarbus ir vertinant asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimą baudžiamajame procese. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).

20.7. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, visi jos ginamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų dalyviai, išskyrus jį bei nuteistąjį V. K., yra nuteisti su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – baudomis. Nuteistasis V. K. yra nuteistas skirtingo dydžio laisvės atėmimo bausmėmis paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę šešerius metus laisvės atėmimo. Jos ginamajam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo ir 300 MGL dydžio baudos bausmė yra labai artima nuteistajam V. K. paskirtai bausmei. Tačiau V. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, byloje nuteistas už didesnį nusikaltimų skaičių, be to, šio baudžiamojo proceso metu padarė nusikaltimą, dėl kurio buvo nuteistas ir yra atlikęs bausmę. Tai rodo, kad šio nuteistojo asmenybės pavojingumas, palyginti su jos ginamojo, yra didesnis, tačiau jiems paskirtos bausmės yra labai panašios. Tuo tarpu vertinant kitus nuteistuosius, kuriems paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, matyti, kad dalis jų yra teisti (kai kurie ne po kartą), taigi nėra objektyvaus pagrindo, pateisinančio tokį reikšmingą jos ginamajam paskirtos bausmės skirtumą, palyginti su kitais nuteistaisiais.

20.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas jos ginamajam ne tik paskyrė neteisingas bausmes, bet ir netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimo būdus. Nepaisant to, kad dalis BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1991 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų, dėl kurių jos ginamasis pripažintas kaltu, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, visos už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, taip nesilaikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatų. Dėl to kiekviename iš jos ginamajam inkriminuotų atskirų nusikalstamų veikų epizodų idealiąsias sutaptis sudarančios nusikalstamos veikos bendrintinos jų apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o šios apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje – jų dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis) su bausmėmis, paskirtomis už kitas pavienes nusikalstamas veikas. Ištaisius pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, jos ginamajam skirtinos baudos arba laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje nurodytų laisvės atėmimo bausmių minimumą ar jam artimos (BK 50 straipsnio 2 dalis). Į paskirtą baudą įskaičiuotinas jos ginamojo sulaikymo ir suėmimo laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnis), ir ji laikytina įvykdyta arba jos ginamajam skirtina jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko neviršijanti subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir laikytina, kad jos ginamasis yra atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

20.9. Pažymėtina, kad kasatorės argumentai, susiję su civilinio ieškinio išsprendimu ir konfiskuotino turto vertės išieškojimu, iš esmės yra tapatūs pirmiau išdėstytiems nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasacinio skundo argumentams, todėl atskirai nedėstomi ir nekartojami. Kasatorė, argumentuodama, kad jos ginamajam paskirta pernelyg griežta galutinė bausmė, nepakankamai atsižvelgus į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso ir kardomojo kalinimo trukmę, remiasi tais pačiais nacionalinių teismų ir EŽTT precedentais, kaip ir nuteistojo V. K. gynėja.

21. Kasaciniu skundu nuteistasis K. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo sutuoktinės G. N. asmeninį turtą, arba šią baudžiamosios bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo: 

21.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas nuosavybės teisės neliečiamumą aiškina kaip „<...> savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“ (1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Ypač svarbu, kaip ir kokiu būdu gali būti nusavinamas privačios nuosavybės teise esantis objektas. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas“; „nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“; „<...> nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo“.

21.2. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad jo ir sutuoktinės G. N. turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Taigi teismas, priimdamas sprendimą ir pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo sutuoktinės turtą, pažeidė CK nuostatas, pagal kurias turtas laikomas jungtine nuosavybe tol, kol jis nėra padalytas.

21.3. Pagal CK dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sprendžiama pagal CK 3.88, 3.89 ir kitų sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-140/2013, 3K-3-141-378/2019).

21.4. Minėta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

21.5. Iš prie kasacinio skundo pridėtos notaro patvirtintos 2018 m. kovo 27 d. povedybinės sutarties kopijos matyti, kad jis kartu su savo sutuoktine G. N. aptarė bendrąsias vedybų sutarties nuostatas ir kitus svarbius klausimus, susijusius su bendrąja jungtine ar asmenine nuosavybe. Ši sutartis yra rašytinis įrodymas; ją šalys turėjo teisę sudaryti, nes teisės aktai to nedraudžia. Taigi pirmiau nurodytas turtas tarp jo ir sutuoktinės G. N. yra padalytas, todėl negalėjo būti laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, į jį nebuvo galima nukreipti išieškojimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas negalėjo pratęsti jo sutuoktinei laikino nuosavybės teisės apribojimo į jos asmeninį turtą.

22. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir jį dėl kaltinimų pagal šiuos BK straipsnius išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

22.1. Jo veikoje nėra būtinojo BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Praleisdamas vilkikus per sieną ir atlikdamas muitinės patikrinimo procedūras jis nematė, kokios prekės vežamos, nes jos buvo paslėptos. Gabenamos prekės galėjo būti įvairios – ne tik cigaretės, todėl jis galėjo tik numanyti, o ne žinoti, kokios prekės vežamos. Apklausiamas jis nurodė, kad tik iš Č. K. žodžių numanė, jog galbūt bus gabenamos cigaretės, pats krovinių neapžiūrėjo. Jis krovinius įvertino pagal rizikos veiksnius, t. y. formaliai atliko muitinės kontrolės procedūras, kroviniai jam nesukėlė įtarimo, nes suvedus visus duomenis į programą transporto priemonės nebuvo įtrauktos į centrinį rizikos profilį, todėl nebuvo būtina jų nuodugniai patikrinti.

22.2. Jam taip pat yra nepagrįstai pritaikytos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Teismai nenustatė, kad organizuotos grupės nariai (jis ir Č. K.) buvo pasiskirstę vaidmenimis. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jo pastovų ryšį arba nors kokį ryšį su kitais asmenimis, kurie būtų koordinavę jo veiklą. Baudžiamojoje byloje nustatytas jo ryšys tik su vienu asmeniu – Č. K.. Jų veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, veikimo planą, nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, tarpusavio ryšį su kitais nariais neperžengia bendrininkų grupės lygio. Kartu pažymėtina, kad inkriminuojant organizuotos grupės požymį būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje įrodymų, kad jis veikė organizuota grupe ir tai suprato, nėra. Dalyvauti padarant nusikaltimą jis sutiko laisva valia, dėl galimybės pasipelnyti (kyšio). Jo ir Č. K. veiksmai atitinka paprasto bendrininkavimo, kuriam nebūtinas išankstinis susitarimas, griežtas pareigų pasiskirstymas, požymius (BK 25 straipsnio 2 dalis).

22.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį, nors turėjo pripažinti nuteistųjų skolas muitinei išnykusiomis pagal 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, ir civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos galioja atgaline tvarka, nes yra lengvinančios nuteistųjų padėtį.