Administracinė byla Nr. eI2-1686-1047/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04249-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 8.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dariui Stalioniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. M. (Y. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Y. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 50U-2360 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad turi betonuotojo kvalifikaciją ir sugeba dirbti tokiam darbui reikalingas darbo užduotis. Pareiškėjas su UAB „Megada“ susitarė, kad ši įmonė pareiškėją įdarbins betonuotoju. Todėl šalys 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo turėjo būti priimtas dirbti betonuotoju ir darbdavys buvo įsipareigojęs pareiškėjui mokėti 520 Eur mėnesio atlyginimą.
Kadangi betonuotojo specialybė atitinkamų institucijų yra patvirtinta kaip specialybė, kuriai įdarbinti yra leista ir užsieniečius pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pateikė visus dokumentus, kurie yra reikalingi norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentas, patikrinęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. vasario 18 d. (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjas pradėjo dirbti savo betonuotoju UAB „Megada“.
Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Megada“ direktorius neigiamai žiūrėjo į pareiškėją, nuolat duodavo nepagrįstas pastabas, visaip stengėsi pareiškėją žeminti ir kitų darbuotojų akivaizdoje sumenkinti. Tačiau pareiškėjas, atvykęs iš užsienio, stengėsi nekreipti dėmesio į tokį direktoriaus elgesį ir toliau dirbti.
Tačiau nujausdamas, kad darbdavys visais įmanomais būdais stengiasi jį atleisti iš darbo, neoficialiai spausdamas pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pareiškėjo prašymu, pareiškėjas pradėjo ieškotis kito darbo. Direktorius 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje žodžiu pareiškėjui pasakė, kad jis yra daugiau nebepageidaujamas ir gali daugiau į darbą nebeateiti.
Įvertinęs tai, kad betonuotojo specialybė šiuo metu Lietuvoje yra itin paklausi, pareiškėjas susirado kitą darbą ir 2019 m. vasario 28 d. sudarė naują darbo sutartį su UAB „Baltic construction“. Atkreipė dėmesį, jog įsidarbino į tokias pačias pareigas kaip ir pas buvusį darbdavį UAB „Megada“ – betonuotoju. Naujasis darbdavys sutiko mokėti didesnį atlyginimą, todėl pareiškėjas iki šiol dirba UAB „Baltic Construction“ betonuotoju. Pareiškėjas paaiškino, kad iš senojo darbdavio neturi visiškai jokių dokumentų, susijusių su jo atleidimu, tik žino, kad 2019 m. kovo 29 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų.
Pareiškėjo vertinimu, senasis darbdavys pateikė skundą atsakovui, todėl ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigė, kad jis ir toliau dirba betonuotoju, pasikeitė tik darbdavys. Tai, kad apie darbdavio pasikeitimą turėjo informuoti atsakovą ir kreiptis leidimo į atsakovą pareiškėjas teigė nežinojęs, nes tokia informacija jam nebuvo suteikta išduodant Leidimą. Paaiškino, jog, jei būtų žinojęs šiuos reikalavimus, tai būtų kreipęsis į Departamentą. Pareiškėjas šiuo metu bando tokį prašymą atsakovui pateikti.
Atkreipia dėmesį, kad joks pažeidimas nebuvo padarytas, nes pareiškėjas nuoširdžiai nežinojo, kad prie pakeisdamas darbdavį jis turi kreiptis į atsakovą; pareiškėjas pakeitė tik darbdavį, o darbo funkcijos išliko tokios pačios; naujasis darbdavys įdarbino pareiškėją pagal darbo sutartį nuo 2019 m. kovo 1 d. ir pareiškėjas dirba iki šiol, t. y. daugiau kaip 6 mėnesius; pareiškėjo dokumentai dėl jo turimos kvalifikacijos išlieka tokie patys, kurie ir buvo pateikti siekiant gauti Leidimą.
Pareiškėjas ir toliau sėkmingai dirba betonuotojo pareigose, todėl šiuo metu būtų ypatingai skausminga ir neracionalu naikinti pareiškėjui Leidimą. Jeigu pareiškėjui būtų buvę išaiškinta, kad keičiant darbdavį, yra būtina gauti Departamento leidimą, pareiškėjas taip ir būtų padaręs. Pareiškėjas dirba betonuotojo pareigose, gauna darbo užmokestį, už jį reguliariai mokami mokesčiai, todėl mano, kad nėra pagrindo naikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Megada“ betonuotoju, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, galiojantį kelionės dokumentą, tarpininkavimo raštą ir kt. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.
Pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. buvo atleistas iš UAB „Megada“ einamų pareigų.
Departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjui nebuvo žinomi reikalavimai, jog keičiant darbdavį būtina kreiptis į Departamentą su prašymu, nes prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas darbo UAB „Megada“ pagrindu prašo leidimo laikinai gyventi. Pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjas žinojo, jog gali dirbti tik pas vieną darbdavį (UAB „Megada“). Mano, kad pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turėjo pareigą domėtis, kur jis gali dirbti pagal leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, užtikrinti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nepažeidžia Įstatymo reikalavimų.
Pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius vieną iš šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Nustačius, jog pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „Megada“ (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas) Departamentas neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo nepanaikinti Leidimo. Papildomai pažymėjo, kad teisės aktai, Departamentui nenumato pareigos išaiškinti, kad prieš pakeisdamas darbdavį jis turi gauti leidimą, nes tai yra nustatyta teisės aktuose, o užsienietis privalo domėtis savo teisine padėtimi.
Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Pareiškėjas nesikreipė į Departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį. Be to, 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo naujasis darbdavys UAB „Baltic construction“ elektroniniu paštu buvo informuotas, kad jų darbuotojas (pareiškėjas) nėra kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi darbo UAB „Baltic construction“ įmonėje pagrindu išdavimo. Taip pat buvo pranešta, kad, nepateikus prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iki 2019 spalio 11 d., leidimas laikinai gyventi pareiškėjui bus panaikintas. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. daugiau nei 2 mėnesiai po minėto elektroninio laiško išsiuntimo, tačiau pareiškėjas net ir po šio pranešimo toliau nevykdė Įstatymo numatytos pareigos pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Sprendė, jog akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, kadangi jis turi pareigą atitikti Įstatymo jam keliamus reikalavimus ne tik leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą jo galiojimo laikotarpį, o pati aplinkybė, kad po darbo santykių nutraukimo su UAB „Megada“ pareiškėjas dirbo įmonėje, kur jam suteikiamos geresnės darbo sąlygos nei prieš tai buvusioje darbovietėje, neturi įtakos įrodinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Teismas
konstatuoja:
Departamentas 2019 m. vasario 6 d. pranešimu „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. (15/4-23) 10K-5223 informavo pareiškėją, kad 2019 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 metus.
2019 m. birželio 17 d. Departamentas gavo UAB „Megada“ prašymą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes pareiškėjas buvo atleistas iš minėtos darbovietės.
Departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje duomenis, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. buvo atleistas iš UAB „Megada“.
Departamentas 2019 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku informavo naują pareiškėjo darbdavį, kad sprendžia pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo klausimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas darbo kitoje įmonėje pagrindu. Nurodė, jog atsakovo turimais duomenimis pareiškėjas dirba UAB „Baltic construction“, tačiau nėra kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi darbo minėtoje įmonėje pagrindu išdavimo. Siūlė pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo ir paaiškino, kad, nepateikus prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iki 2019 m. spalio 11 d., Leidimas pareiškėjui bus panaikintas.
2019 m. lapkričio 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Leidimą panaikino.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Teisinius santykius dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo reglamentuoja Įstatymo nuostatos. Pagrindai, kuriems esant galėjo būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Megada“ betonuotoju, pateikė atsakovui prašymą ir papildomus dokumentus, o atsakovas įvertinęs pateiktus dokumentus, ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
Taigi iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad pareiškėjas, keisdamas darbdavį, privalėjo laikytis imperatyvo, nustatyto Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, ir su prašymu kreiptis į atsakovą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, jog Leidimas jam buvo išduotas pagrindu dirbti UAB „Megada“ betonuotojo pareigose. Kaip ir neneigia, kad pakeitė darbdavį be Departamento žinios, tačiau tvirtina, jog šiuos veiksmus lėmė jo nežinojimas. Byloje dėl šių aplinkybių nėra ginčo.
Suprastina, jog asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog bandė kilusius neaiškumus išsiaiškinti ir kreipėsi į atsakovą. Priešingai – net ir po atsakovo pateiktos informacijos pareiškėjo naujam darbdaviui, jog yra sprendžiamas pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo klausimas ir pateiktos informacijos, kurioje nurodyta, kokių veiksmų reiktų imtis, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas į atsakovą nesikreipė. Dar daugiau, teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas iki šiol renka dokumentus ir nėra pateikęs dokumentų Migracijos departamentui. Teismas pažymi, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas konstatuoja, jog pareiškėjas visiškai nesidomėjo savo teisine padėtimi, o sužinojęs apie teisės aktų reikalavimus, nesiėmė priemonių savo situacijai spręsti ir būtent paties pareiškėjo veiksmai – prašymo nepateikimas atsakovui leisti pakeisti darbdavį ir sąlygojo Leidimo panaikinimą.
Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad naujoje įmonėje geresnės darbo sąlygos, kad naujoje darbovietėje darbo funkcijos išliko tokios pačios, kad pas naują darbdavį dirba jau daugiau kaip 6 mėnesius, neturi visiškai jokios teisinės reikšmės priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. vasario 18 d.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Įstatymo 1401 straipsnio 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Y. M. (Y. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Beata Martišienė
Fausta Vitkienė