Civilinė byla Nr. 2S-1655-798/2011
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01079-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija:122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus raj. apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria ieškovės A. K. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas nepašalinus trūkumų,
n u s t a t ė :
Vilniaus raj. apylinkės teisme buvo gautas ieškovės A. K. ieškinys atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo.
Vilniaus raj. apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovei A. K. buvo nustatytas terminas iki 2011-04-28 ieškinio trūkumams pašalinti.
Vilniaus raj. apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovei A. K. nepašalinus ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitiko CPK 111 str., 113-114 str., 115 str., 135 str., 382 str. reikalavimų, t.y. ieškinys pateiktas be sutarties su advokatu originalo, kopijoje matyti ne advokato parašas, o jo faksimilinis spaudas, kuriuo taip pat patvirtintos visų procesinių dokumentų kopijos. Trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
Ieškovė A. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus raj. apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pats ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės pasirašytas ieškovės parašu ir liečia tik ją kaip ieškovę, norinčią ginčo teisenos tvarka nutraukti santuoką. Tačiau teisėjas, priimdamas nutartį trūkumams šalinti, be pagrindo kvestionuoja ieškovės ir advokato santykius, ką imperatyviai draudžia LR Advokatūros įstatymas. Teisėjas nevertino ir neatsižvelgė į ieškovės interesus, nukrypo nuo pagrindinės teismo pareigos šioje byloje bei vieno iš pagrindinių procesinio įstatymo principų – bylos dėl santuokos nutraukimo greito išnagrinėjimo priėmimo, tokiu būdu akivaizdžiai vilkinamas bylos procesas. Priimdamas 2011-05-02 nutartį teisėjas kvestionavo advokato ir ieškovės santykius, nors procesinio dokumento priedai buvo patvirtinti advokato ir pateikta ta pati atstovavimo sutartis. Visos pateiktų priedų kopijos patvirtintos tinkamai. Nurodo, kad iškeliant civilinę bylą, teismas nevykdo advokatų veiklos priežiūros, o tik formaliai patikrina ieškinio atitikimą CPK nuostatoms, todėl negalima riboti ieškovės procesinių teisių formaliu pagrindu.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas ir pagrįstai sprendė, kad per teismo nustatytą terminą ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiamoji Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta (CPK 263 str.).
Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK115 str. 3 d., 138 str.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 bei 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas nurodyti duomenis apie ieškovo atstovą, nurodant advokato vardą, pavardę, darbo vietos adresą bei pateikti tarp šalių sudarytą atstovavimo sutartį (CPK 135 str. 1 d. 6 p.).
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus, bei nurodė ieškovei pateikti atstovavimo sutarties su advokatu originalą, nes teismui pateiktoje atstovavimo sutarties kopijoje buvo matoma, kad joje nėra advokato parašo, o atstovavimo sutartis patvirtinta ne advokato parašu, o faksimiliniu spaudu, kuriuo taip pat patvirtintos ir teismui pateiktų procesinių dokumentų kopijos. Nustatęs trūkumus teismas ieškovei nustatė terminą jų pašalinimui, bei nurodė procesines pasekmes, jei per teismo nustatytą terminą nebus pašalinti teismo nurodyti ieškinio trūkumai.
Teismo vertinimu, ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas kvestionuoja advokato ir kliento santykius ir priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nevertino, kad prie procesinio dokumento buvo pridėti jo priedai, kurie patvirtinti advokato ir pateikta ta pati atstovavimo sutartis. Ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai susiję su civilinės bylos iškėlimu.
Įstatyme nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai sudarę su atstovaujamuoju rašytinę sutartį arba pateikę teismui atstovavimo sutarties išrašą (CPK 56 str. 1 d., 57 str. 3 d.).
Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus.
Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas pateikė teismui atstovavimo sutarties išrašą (b.l. 5;14), kuris nėra įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas, todėl teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pareikalauti, kad ieškovės advokatas pateiktų atstovavimo sutarties originalą ir tinkamai patvirtintų pateiktą jo išrašą. Remiantis tuo teigti, kad pirmos instancijos teismas kvestionavo advokato ir jo klientės santykius nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog teismai nevykdo advokatų veiklos priežiūros ir atskirojo skundo argumentai susiję su advokato ir klientės tarpusavio santykiais niekaip negali įtakoti skundžiamosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje pateiktų duomenų negalima spręsti, kad teismo nustatyti trūkumai buvo pašalinti, todėl pirmos instancijos teismas ieškovei nepašalinus teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatytų trūkumų pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu (CPK 115 str. 3 d.).
Atskirajame skunde stengdamasi pagrįsti pirmos instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ieškovė remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-879-567/2008. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Teismo vertinimu, civilinės bylos Nr. 2S-879-567/2008 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, jai vien dėl to ieškovės nurodoma byla negali būti taikoma nagrinėjamu atveju. Be to, civilinėje byloje Nr. 2S-879-567/2008 pareiškėjai teismui buvo pateikę atstovavimo sutarčių originalus, tuo tarpu šioje byloje teismo įpareigojimas liko neįvykdytas, todėl ieškinys dėl nepatvirtintų procesinių dokumentų ir nepateikto atstovavimo sutarties originalo pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1d., 1 p., teismas
n u t a r ė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas
.