Civilinė byla Nr. 2S-1074-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21357-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.5.1; 3.5.24; 3.3.2.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2931-429/2020 pagal pareiškėjo antstolio V. K. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys A. K., E. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis V. K., vadovaudamasis civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, pateikė teismui 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškimą Nr. S-7172 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo“ (toliau – pareiškimas). Kartu su pareiškimu pateikė 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau jame nurodytų veiksmų neatliko. Antstolio raginimas atlikti privalomajame nurodyme atlikti nurodytus veiksmus A. K. buvo įteiktas 2019 m. gegužės 10 d.

2.       Atsiliepime į pareiškimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkei iki 300,0 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2019-12-19 (sekančios dienos, kai buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nurodė, kad iki 2019-06-31 buvęs Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Kauno departamentas), 2018-10-08 gavęs skundą, 2018-10-22 atliko patikrinimą ir 2018-10-29 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktu (kontroliniu klausimynu) Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad A. K. (toliau – skolininkė), neturėdama statybą leidžiančio dokumento, 2016 m. rugsėjo mėnesį pradėjo rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A1m (toliau – daugiabutis), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ties patalpa – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 4. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad skolininkė daugiabučio rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti daugiabutį nepateikė, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą skolininkei 2018-10-31 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas) bei 2018-11-07 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iki 2019-05-06 pareikalavo „Išardyti rekonstruotą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pakeltą stogą, atstatyti stogo konstrukciją ir stogo dangą“. Suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija 2019-05-14 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad skolininkė „Neišardė rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pakeltą stogą, neatstatė stogo konstrukcijos ir stogo dangos“. Todėl Inspekcija 2019-06-06 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-11-07 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ antstolio prašė priimti privalomąjį nurodymą ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Atitinkamai antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-12-18 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad „<...> A. K. neatliko privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, t. y. neišardė rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pakelto stogo, neatstatė stogo konstrukcijos ir stogo dangos. A. K. neatlikusi minėtų veiksmų, neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)“. Skolininkė iki šiol neįvykdė privalomojo nurodymo, o tai reiškia, kad dėl nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio besitęsiančio skolininkės neveikimo yra akivaizdžiai pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Todėl egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes.

3.       Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo E. B. prašė antstolio pareiškimo netenkinti, suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrių. Nurodė, kad tiek E. B., tiek A. K., negali įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, nes A. K. ir jos du mažamečiai vaikai nebeturėtų kur gyventi arba sąlygos nebebūtų tinkamos jiems gyventi. E. B., A. K. ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekiant įteisinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius, t. y. siekiant įteisinti savavalinę statybą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikia pakeisti žemės sklypo detalųjį planą, nes tik po to gali būti atliekami projekto derinimo darbai, šis procesas užtruko. Taip pat reikalinga pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) paskirtį iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos į daugiabučių pastatų (trijų ir daugiu butų) statybos, kadangi minėtame žemės sklype dar 1910 m. yra pastatytas daugiabutis (pridedamas nekilnojamojo turto registro butų (patalpų) sąrašo išrašas).

4.       Daugiau atsiliepimų į pareiškimą nepateikta.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi antstolio V. K. pareiškimą tenkino. Skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. K. 174,00 Eur vienkartinę baudą už 2018 m. lapkričio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, išieškotojos – valstybės – naudai, už laikotarpį nuo privalomojo nurodymo vykdymo termino pabaigos kitos dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki šios nutarties priėmimo dienos 2020 m. balandžio 21 d. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 22 d. atliko patikrinimą ir 2018 m. spalio 29 d. statybos patikrinimo aktu (kontroliniu klausimynu ) Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad A. K., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, 2016 m. rugsėjo mėnesį pradėjo rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A1m, esantį žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ties patalpa – butu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 4. Savavališkos statybos akto pagrindu inspekcija A. K. surašė 2018 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. gegužės 6 d. Antstolio V. K. kontoroje 2019 m. birželio 6 d. gautas inspekcijos prašymas dėl 2018 m. lapkričio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo. Minėtas dokumentas priimtas vykdyti. Antstolio raginimas atlikti privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus A. K. buvo įteiktas 2019 m. gegužės 10 d. 2019 m. gruodžio 18 d. antstolis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad A. K. neatliko privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, t. y. neišardė rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pakelto stogo, neatstatė stogo konstrukcijos ir stogo dangos. 2019 m. gruodžio 18 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

1.2.                      Skolininkė pradėjo savavališkos statybos įteisinimo procedūras, bendradarbiauja su institucijomis, atliko aktyvius veiksmus: kreipėsi į architektą, siekdama atlikti veiksmus savavališkos statybos įteisinimui, rinko pastato savininkų sutikimus, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo detaliojo plano koregavimą.

1.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė skolininkės piktybiškumo, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nurodymo nevykdymo padaryta reali žala, sukelta kitokių neigiamų padarinių tretiesiems asmenims, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skolininkei skirti maksimalią įstatyme nustatytą 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomą nurodymą dieną.

1.4.                      Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skolininkė iki šiol neįvykdė privalomo nurodymo ir dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė, jo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat į tai, jog savavališkos statybos įteisinimo procedūros užtruko, tačiau skolininkė nesielgė nesąžiningai ar piktybiškai, skolininkei skirtina ne įstatyme numatyta bauda už kiekvieną uždelstą dieną, o vienkartinė 174,00 Eur bauda už 2018 m. lapkričio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Bauda skirtina išieškotojos – valstybės – naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, CPK 771 straipsnio 6 dalis).        

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo antstolio V. K. pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas pažeidė CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeisdamas ir CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, ir šie pažeidimai reiškia esminį proceso teisės normų pažeidimą.

1.2.                      Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nukrypo ir nuo teismų suformuotos praktikos.

1.3.                      Nagrinėjamu atveju privalomajame nurodyme nebuvo nurodyta, kokio dydžio bauda skolininkei yra skiriama, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys privalomojo nurodymo, kaip tai numatyta CPK 273 straipsnio 3 dalyje, todėl sprendžiant privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą, taikytinos CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios baudos skyrimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį klausimas dėl teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo nevykdymo pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka įtvirtinta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Kauno apygardos teismo 2019-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-769-260/2019). T. y. bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, teismas išnagrinėjo bylą nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos. Tokiu būdu byloje dalyvaujantiems asmenims nesudarė galimybės duoti paaiškinimus žodžiu, dėl ko buvo pažeistas ir CPK 15 straipsnis.

1.4.                      Tai, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas, o teismas priėmė įsakymą dėl teismo darbo organizavimo karantino laikotarpiu, nereiškia, jog teismas turėjo ar įgijo teisę nesivadovauti CPK 771 straipsnio 6 dalimi bei bylą išnagrinėti rašytinio proceso. Šios teisės nesuteikė ir inspekcijos prašymas bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

1.5.                      Teismas teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo“. Antstolio surašytas teismo sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka patvirtina sprendimo nevykdymo faktą ir sukelia teisines pasekmes, o bauda skaičiuotina nuo kitos dienos po sprendimo neįvykdymo akto surašymo. T. y. teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, skaičiuojant terminą, nuo kada skolininkui skirtina bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą.

1.6.                      Remiantis teismų praktika, CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismo nutartis šioje dalyje yra neaiški bei dviprasmiška.

1.7.                      Privalomąjį nurodymą įvykdyti gali tik pati skolininkė. Skolininkė nėra įvykdžiusi 2018-11-07 surašyto privalomojo nurodymo ir tai reiškia, jog dėl ilgai trunkančio skolininkės neveikimo yra pažeidžiami išieškotojo – valstybės teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką bei kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis).

1.8.                      Esant tokiai situacijai, kada privalomąjį nurodymą gali įvykdyti tik pati skolininkė, teismo skirtina bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą turi motyvuoti skolininkę kiek įmanoma greičiau šį nurodymą įvykdyti.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      A. K., negalėjo ir šiuo metu negali įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, nes A. K. ir jos mažamečiai vaikai nebeturėtų kur gyventi arba sąlygos nebebūtų tinkamos gyventi.

2.2.                      A. K. ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekiant įteisinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius. Yra sudaryta sutartis su architektu dėl paslaugų teikimo dėl savavališkos statybos (buto rekonstrukcijos) įteisinimo darbų, t. y. privalomo rekonstravimo projekto parengimo, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Yra surinkti visų žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai, leidžiantys rekonstruoti minėtą butą (sutikimai pateikti byloje). Pradėjus rengti rekonstruoto buto projektą paaiškėjo, kad pirmiausia yra reikalinga pakeisti žemės sklypo detalųjį planą ir tik po to gali būti atliekami projekto derinimo darbai. Ji negali kreiptis su privalomo rekonstravimo projektu gauti statybą leidžiantį dokumentą į Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrių, kadangi pirmiausia turi būti pakeista žemės paskirtis (dėl žemės detalaus plano keitimo, negali būti derinamas projektas). Reikalinga pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) paskirtį iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos į daugiabučių pastatų (trijų ir daugiu butų) statybos, kadangi minėtame žemės sklype dar 1910 m. yra pastatytas daugiabutis. Nėra aišku dėl kokių aplinkybių žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, paskirtis nesutampa su pastatyto pastato paskirtimi.

2.3.                      Kadangi žemės paskirties keitimas reikalauja laiko, reikia laukti ir kol nebus pakeista žemės sklypo paskirtis negalima kreiptis su projektu dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių įteisinimo. Žemės sklypo detaliojo plano koregavimas vykdomas LR teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt, TPD Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, jau yra baigti parengiamasis ir rengimo etapai, pradėtas baigimo etapas, vyksta parengtų sprendinių viešinimo procedūros. Susipažinimo su parengtais sprendiniais laikotarpis – nuo 2020-05-11 iki 2020-05-25. Jam pasibaigus, sprendiniai bus derinami apie 3 sav., o jei bus nepritarimo pastabų, tai dar užtruks apie 1 mėn., vėliau tikrinami apie 3 sav. ir tvirtinami nuo 3 iki 6 sav.

2.4.                      A. K. prašo prijungti papildomus dokumentus. Dėl įvesto karantino, darbų stabdymo, asmenų aptarnavimo negalimumo, nebuvo galimybės anksčiau gauti dokumentų, o dalis dokumentų (įrodymų) liudijančių žemės sklypo detaliojo plano keitimo eigą (2020-03-16 Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis; Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl detaliojo plano koregavimo, finansavimo, planavimo tikslų, ir darbų programos patvirtinimo; 2020-04-30 teritorijų planavimo dokumentų skelbimas; aiškinamasis raštas; sprendinių brėžinys; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos lentelė) yra vėlesnės datos, nei priimta skundžiama nutartis.

2.5.                      Dėl posėdžio vykdymo, rašytinio proceso tvarka, taip pat dėl tariamai nesudarytos galimybės duoti paaiškinimus žodžiu, skundo nepateikė nei antstolis, nei skolininkė A. K., nei suinteresuotas asmuo E. B.. Apeliantė buvo pateikusi pareiškimą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Tai, kad nėra šalių prašymo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, savaime nereiškia, kad buvo pažeistas CPK 15 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, bet jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas“ (LAT 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Todėl nepagrįstas atskirojo skundo reikalavimas naikinti skundžiamą nutartį, nes ji priimta rašytinio proceso tvarka.

2.6.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis naikintina, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, galimai nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, skaičiuojant terminą, nuo kada skolininkui skirtina bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą.

2.7.                      Nurodo, kad nesutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentu, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK 771 straipsnio 6 dalies numatytos bendrosios taisyklės skirti tęstinio pobūdžio baudą. Teismas, skirdamas baudą įvertino suinteresuotų asmenų veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statybą, kad nėra padaryta žalos tretiesiems asmenims.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.  

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo prijungti papildomus įrodymus, kuriuos pateikti atsirado galimybė tik teismui priėmus skundžiamą nutartį.

11.       CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, priima pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie reikšmingi nagrinėjamai bylai.

12.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nevykdymą, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 punktu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

13.       Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtina patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-315-684/2019). T. y. prieš skiriant baudą turi būti teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra ir vien nustatyta aplinkybė, kad sprendimas neįvykdytas, negali būti pagrindu neįvertinus aplinkybių skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų laikėsi ir apeliantė atskirajame skunde nenurodo, kokių teisiškai reikšmingų aplinkybių teismas nenagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

14.       Pagal CPK 771 straipsnio „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymas“ (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2580 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis, apie tai surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas fiksuoto pobūdžio baudą nepadarė procesinės teisės pažeidimo, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas. Taikydamas fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą teismas savo sprendimą motyvavo, o apeliantė teismo motyvų atskirajame skunde nekvestionuoja.   

16.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybe, kad A. K. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikė jai baudą, kuri atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

17.       Skirdamas fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bauda skiriama atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta skolininkės piktybiškumo, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nurodymo nevykdymo padaryta reali žala, sukelta kitokių neigiamų padarinių tretiesiems asmenims bei į tai, kad skolininkė pradėjo savavališkos statybos įteisinimo procedūras ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Jie teikė pagrindą teismui skirti kitokio, nei tęstinio pobūdžio baudą ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti kitaip. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 7 d. privalomajame nurodyti pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyta savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą <..>. Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo ėmėsi atlikti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus ir byloje teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad savavališkos statybos įteisinimo darbai užsitęsė dėl skolininkės kaltės. Todėl teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudos paskyrimo.

18.       Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

19.       Atskiruoju skundu apeliantė taip pat nurodo, kad bauda skaičiuotina nuo kitos dienos po sprendimo neįvykdymo akto surašymo, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, skaičiuojant terminą, nuo kada skolininkui skirtina bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą. Su šiais apeliantės argumentais sutiktina, kadangi bauda skiriama nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015).

20.       Atskiruoju skundu prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, jog buvo pažeistas žodiškumo principas.

21.       Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei CPK 771 str. nustatyta tvarka išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju 2020 m. sausio 30 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. kovo 5 d. Vėliau gavus suinteresuoto asmens A. K. atstovo advokato prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, teisėjos rezoliucija bylos nagrinėjimo data buvo perskirta ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 21 d. Ir tik 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, atsižvelgus į šalyje susiklosčiusią situaciją, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekeičiant posėdžio datos. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys turėjo pakankamai laiko iki byloje numatyto teismo posėdžio pateikti teismui savo paaiškinimus ir įrodymus. Be to, apeliantė buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atskirajame skunde nenurodyta kokios jos teisės buvo suvaržytos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. T. y. vien aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedaro skundžiamos teismo nutarties negaliojančia, kadangi šalims buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus, įrodymus, šalys apie teismo posėdžio datą informuotos, o nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad bylos esmė nebuvo atkleista, šiuo atveju nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-453-357/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1102-924-2020).

22.       Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisinga ir nekeistina, tik patikslintina jos rezoliucinė dalis nurodant, kad skolininkei skirta bauda skaičiuojama už laikotarpį nuo kitos dienos, einančios po 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (t. y. nuo 2019 m. gruodžio 19 d.) iki šios nutarties priėmimo dienos 2020 m. balandžio 21 d. Kitoje dalyje nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:

„Antstolio V. K. pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 174,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų) vienkartinę baudą už 2018 m. lapkričio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, išieškotojos – valstybės – naudai, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. balandžio 21 d.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė