Administracinė byla Nr. I-4957-171/2015
Proceso Nr. 3-61-3-03222-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 61.2, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui A. G., pareiškėjo atstovui Karoliui Simniškiui, atsakovo atstovei Andrei Pakalniškei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino atnaujinimo ir
nustatė:
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 78–81), kurį patikslino (b. l. 78–81), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1A-262 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą atnaujinti procesinį terminą teikti skundą dėl mokestinio ginčo.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamentas Sprendimu netenkino jo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2013 m. spalio 11 d. jo atžvilgiu priimto Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 3PM190798. Nurodo, kad 2013 m. lapkričio 11 d. buvo atvykęs į Klaipėdos teritorinę muitinę pasikonsultuoti, kokių veiksmų turėtų imtis, ir jam buvo pasiūlyta parašyti prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo dalimis. Prašymą parašė, tačiau nesutinka su Muitinės departamento išvada, kad prašymo pateikimas reiškia sutikimą su skola. Paaiškina, kad neturi jokio teisinio išsilavinimo, atidžiai neperskaitė muitinės sprendimo, o atvykus į Klaipėdos teritorinę muitinę jam nebuvo išaiškintos visos jo teisės, kuriomis gali pasinaudoti. 2013 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teisininką, tačiau tuo metu jo finansinė padėtis buvo labai prasta ir negalėjo iš karto sumokėti už teisines paslaugas. Dėl to laiku nebuvo atlikti jokie teisiniai veiksmai ir buvo praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjo finansiniai padėčiai pagerėjus 2014 m. kovo mėn. ir pradėjus mokėti už teisines paslaugas dalimis, buvo pradėti ruošti procesiniai dokumentai ir tų pačių metų balandžio mėnesį jis padavė prašymą atnaujinti apskundimo terminą. Papildomai paaiškino, kad turi intensyvų darbo grafiką, dėl to ne visada laiku gali gauti iš pašto siųstus pranešimus. Sunkiai suderina laiką susitikti su teisininku. Sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad nuomojasi butą, nes turėtas namas Palangoje sudegė.
Pareiškėjas bei jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjo materialinė padėtis buvo ir yra sunki. Už teikiamas teisines paslaugas reikia mokėti, o jis ne visada turi pinigų, todėl skundo padavimo terminą praleido, kol atsirado pajamų.
Atsakovas Muitinės departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 13–16) ir į patikslintą skundą (b. l. 106–107) paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra sąrašo aplinkybių, kurioms esant būtina atnaujinti parleistą terminą skundui paduoti. Pažymi, kad Kauno teritorinės muitinės 2013 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 3PM190798, kuriuo buvo įregistruota mokestinė prievolė pareiškėjo atžvilgiu, buvo nurodyta apskundimo tvarka. Nurodo, kad finansinio pobūdžio sunkumai ir teisininkų delsimas pateikti skundą laikytini tarpusavio sutartinių santykių dalyku. Pareiškėjas savo teises į pažeistų teisių ar interesų gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir nurodo, kad termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvios, o ne objektyvios.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Skundas atmestinas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2013 m. spalio 11 d. Kauno teritorinė muitinė priėmė sprendimą Nr. 3PM190798, kuriuo pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė (b. l. 28–33). Minėtame sprendime nurodyta apskundimo per 20 dienų tvarka (b. l. 33). 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė prašymą priskaičiuotus mokesčius leisti mokėti dalimis (b. l. 114). 2013 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas sudarė teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartį su asociacija Europos teisės ir finansų centru (b. l. 34–36). Pareiškėjas 2014 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą Muitinės departamentui dėl termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo ir laiko stokos nespėjo kreiptis į teisininkus dėl teisinės pagalbos (b. l. 108).
Ginčas byloje kilo dėl to, ar Muitinės departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti 2013 m. spalio 11 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 3PM190798 apskundimo terminą.
Ginčo dalykas – Muitinės departamento 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 1A-262 teisėtumas ir pagrįstumas.
Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/10). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, LVAT 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Pažymėtina, kad MAĮ nustatytas pakankamai trumpas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes priešingu atveju jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami (LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1488/2014). Pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (LVAT 2011 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011, LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti jis grindžia aplinkybe, kad dėl finansinės padėties negalėjo susimokėti už teisines paslaugas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas institucijoms pateikia vis kitas aplinkybes. Skunde teismui termino praleidimo aplinkybes sieja su finansinėmis problemomis, ribotomis teisinėmis žiniomis ir laiko stoka, o 2014 m. balandžio 8 d. prašyme Muitinės departamentui atnaujinti terminą tik nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo ir laiko stokos nespėjo kreiptis į teisininkus (b. l. 108), nors teismui nurodytos aplinkybės egzistavo jau po teisinės pagalbos ir atstovavimo sutarties pasirašymo 2013 m. lapkričio 22 d.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra priežasčių pripažinti, kad pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Jis pats pripažįsta, kad atidžiai neperskaitė sprendimo, kurį siekia ginčyti. O argumentas, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje jam nebuvo išaiškintos jo teisės, yra nepagrįstas, nes teisė skųsti sprendimą, jeigu su juo nesutinka, taip pat skundo padavimo terminai buvo nurodyti 2013 m. spalio 11 d. Kauno teritorinės muitinės sprendime Nr. 3PM190798. Pareiškėjo argumentai dėl teisinių žinių stokos ir laiko trūkumo negali būti laikomi svarbiomis priežastimis praleisti įstatymo nustatytą terminą. Kaip nurodyta anksčiau, svarbiomis aplinkybėmis pripažįstamos ne bet kokios aplinkybės, o tik objektyvios ir nepriklausančios nuo asmens valios, pvz., sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas. Šiuo atveju, kaip teisingai pastebi Muitinės departamentas, terminas paduoti skundą, atskaitos tašku laikant pareiškėjo 2014 m. lapkričio 18 d. prašymą, yra praleistas daugiau nei 4 mėnesius. Teismas konstatuoja, kad teisinių žinių trūkumas ir laiko stoka, nesant įrodymų, kad šios aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negali būti laikomos svarbiomis priežastimis.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl finansinės padėties. Teismas sutinka su Muitinės departamento argumentu, kad finansinio pobūdžio sunkumai ir teisininkų delsimas pateikti skundą laikytini tarpusavio sutartinių santykių dalyku ir tai negali būti pripažįstama svarbia priežastimi praleisti terminą. Asmenims, esantiems sunkioje finansinėje padėtyje, yra galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kad galėtų tinkamai ir laiku ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo ir galėjo įvertinti savo finansinius pajėgumus pasirinkdamas teisinę pagalbą teikiančius asmenis.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių priežasčių atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl Muitinės departamento 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. 1A-262 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė
Ernestas Spruogis