Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-719-154/2012
Teisėja S. Sakalauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01646-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija
(S)
106.4.;122.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2025-127/2012 pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovui Restruktūrizuojamai UAB „Kivida“ dėl skolos, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu dėl skolos, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Restruktūrizuojamos UAB „Kivida“.
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Kivida“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėjo, kad ieškovas per teismo nustatytą laikotarpį turėjo perduoti restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 str.). Konstatavo, kad iš pateiktų dokumentų neaišku, ar ieškovas kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių dėl savo reikalavimų. Nurodė, kad praleidus teismo nustatytą laikotarpį, ieškovas turi teisę su ieškiniu kreiptis į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą dėl savo reikalavimų tenkinimo. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Telšių rajono apylinkės teismui.
Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad tarp pirminio kreditoriaus UAB „Stakipas“ ir atsakovo Restruktūrizuojamos UAB „Kivida“ 2011-11-30 Statybos rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas, delspinigius, buvo sudaryta jau po restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo (2009-12-28). Todėl nei pirminis kreditorius, nei ieškovas neturėjo pateikti kreditorinių reikalavimų atsakovo restruktūrizavimo administratoriui. Ieškovo reikalavimas atsirado jau po nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, todėl ieškovas savo teises turi ginti bendra civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Civilinės bylos teismingumo instituto paskirtis yra civilinio proceso tvarka nagrinėti priskirtinų bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir nutartyje nurodyti kitą bendrosios kompetencijos teismą, kuriam byla teisminga nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apylinkės ir apygardų teismų kompetencija yra nustatyta CPK 26-28 straipsniuose. CPK 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. Taigi, visas civilines bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkių teismai, jeigu įstatymas nenurodo šios bendros taisyklės išimčių. CPK 27 straipsnyje nurodyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Restruktūrizavimo proceso paskirtis ir tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nedraudžia restruktūrizuojamai įmonei sudarinėti naujus sandorius, vykdyti veiklą.
Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovui UAB „Kivida“ yra iškelta restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-129-71/2012). Iš byloje esančio ieškinio turinio matyti, kad tarp ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ir UAB „Stakipas“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 080, kurios pagrindu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2011 m. lapkričio 30 d. tarp UAB „Stakipas“ ir Restruktūrizuojamos UAB „Kivida“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 11/11/30 ir tos pačios datos lokalinę sąmatą. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš atsakovo prievolių, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas turėjo kreiptis į atsakovo restruktūrizavimo administratorių dėl savo reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 163 str. 5 p. yra numatytas bylos sustabdymo pagrindas, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. CPK 166 str. 2 d. nurodyta, kad šio kodekso 163 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos. Ryšium su CPK pakeitimais, įsigaliojusiais 2011 m. lapkričio 1 d., dabar CPK 163 straipsnio 5 punkte nebėra privalomo bylos sustabdymo pagrindo – kai paaiškėja, jog atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla.
Taigi, nors nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymas aiškiai nenurodo, kuriam teismui yra teismingi ieškiniai, pareiškiami įmonei po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau remiantis aukščiau paminėtų teisės normų sistemine analize, akivaizdu, jog po CPK pakeitimų tokie ieškiniai yra reiškiami, vadovaujantis civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklėmis (CPK 26 str.). Todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškinio sumą, į atsakovo buveinės adresą, byla teisminga Telšių rajono apylinkės teismui.
Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Danutė Matiukienė