
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
kolegijos
teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal kreditorės G. B. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d.
nutarties civilinėje byloje Nr. L2-936-233/2010 pagal kreditorės G. B. pareiškimą skolininkui V. B. dėl
išlaikymo periodinėmis išmokomis po 1000 Lt kas mėnesį priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s
t a t ė:
Kreditorė G. B. pareiškimu
2010-05-01 kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininko V. B. priteisti
išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo 2010-05-01 iki jo
pilnametystės, šia sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka,
atsižvelgiant į infliaciją.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-05-11 nutartimi
civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad priėmus kreditorės pareiškimą
paaiškėjo, kad jis yra aiškiai nepagrįstas. Pagal teismų praktiką orentaciniu
kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d., pagal kurią
vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę
algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Kreditorės G. B. pajamos
sudaro 2 153 Lt į mėnesį, skolininko V. B. – 2 744 Lt.
Taigi abiejų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvų galimybės teikti išlaikymą sūnui yra
vienodos, todėl prašoma priteisti iš skolininko suma po 1000 Lt kas mėnesį yra
aiškiai nepagrįsta (CPK 435 str. 2 d. 4 p.).
Atskiruoju skundu kreditorė G. B. prašė
panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nutartį ir išspręsti
klausimą iš esmės. Apeliantė nurodė, kad CK 6.461 str. 2 d. yra nurodytas
minimalus išlaikymo dydis, o ne maksimalus. Išlaikymo dydis turi būti
nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų gaunamas pajamas. Su
prašomo išlaikymo dydžiu gali nesutikti pats skolininkas, reikšdamas
prieštaravimus. Prašomas priteisti 1000 Lt į mėnesį išlaikymas užtikrintų būtinų
vaiko poreikių visapusiškam jo vystimuisi tenkinimą, be to skolininkas gali
teikti tokį išlaikymą. Teismas taip pat pasiūlė kreiptis į teismą pagal ginčo
teisenos taisykles, bet šis procesas yra ilgesnis, sudėtingesnis ir kainuoja
daugiau lėšų, be to tam nėra jokio pagrindo.
Atskirasis skundas
atmestinas(CPK 337 str. 1p.).
Tėvai turi materialiai
išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vienam iš jų nevykdant šios pareigos,
išlaikymas gali būti priteisiamas dokumentinio proceso tvarka- teikiant pareiškimą(CPK
431-433 str.), arba ieškininės teisenos
tvarka. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka
XXIII skyriuje (Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai)
nustatytus reikalavimus, teismas privalo
išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo
pateikimo teismui dienos ir ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo- išduoti
teismo įsakymą(CPK 435 str.1d, 436 str.).
Todėl, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, dokumentinis procesas yra
trumpesnis. Nustačius pareiškimo
trūkumus, esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, ar pareiškimui esant aiškiai nepagrįstam,
teismas atsisako priimti pareiškimą(CPK 435 str.2d). Tuo atveju, jei nurodytos
aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas
į pareiškimo trūkumų pobūdį, pareiškimą palieka nenagrinėtu arba bylą
nutraukia(CPK 435 str.3d.). Tai neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su
pareiškimu, pašalinus jo trūkumus, ar ieškininės teisenos tvarka. Bylą nagrinėjant
ieškininės teisenos tvarka asmuo,
prašantis priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, įrodinėja vaiko poreikius,
savo bei vaiko tėvo galimybę teikti prašomo
dydžio išlaikymą, o atsakovas turi teisę sutikti su ieškiniu arba gintis nuo
tokio reikalavimo teikdamas įrodymus. Todėl bylose, nagrinėjamose ieškininės
teisenos tvarka, procesas yra ilgesnis. Dėl
išlaikymo priteisimo žyminis mokestis nemokamas, todėl apeliantės teiginys, jog
ieškininės teisenos tvarka nagrinėjama byla pareikalaus daugiau lėšų, nepagrįstas.
Tėvų pareigos vaiko
atžvilgiu lygios. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo
teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai(CK 3.192 str.3d.). Tai
reiškia, kad G. B. taip pat turi pareigą išlaikyti vaiką. G. B. dokumentinio proceso
tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą iš jo tėvo po 1000Lt/mėn. Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė
pareiškimą. Teismas, spręsdamas
reikalavimo pagrįstumą, įvertino kreditorės pateiktus dokumentus: vaiko
tėvų gaunamas pajamas(atitinkamai 2153
Lt ir 2744Lt) ir nustatė, kad tėvų galimybės teikti išlaikymą yra vienodos. Šios
aplinkybės apeliantė neginčija. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių-
jam 11 metų, jo poreikius pagal amžių, nes kreditorė kitų vaiko poreikių
nenurodė, abiejų tėvų pareigą ir galimybę
teikti vienodą išlaikymą sūnui,
pagrįstai laikė, jog prašoma priteisti
išlaikymo suma iš skolininko po 1000Lt/mėn periodinėmis išmokomis iki vaiko
pilnametystės yra aiškiai nepagrįsta- CPK 435 str.2d. 4p . Kadangi pareiškimas
buvo priimtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė kaip
numatyta CPK 435 straipsnio 3dalyje.
Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti
priešingą išvadą, nenustatė. Naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo
skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
nenustatyta(CPK 320 str., 329 str.2 ir 3d). Aptartais motyvais atskirasis skundas atmestinas ir iš apeliantės
priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų
įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 88 str.1d.3p).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartį palikti
nepakeistą
Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys
neskelbtini) , 3.00Lt(tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Zina
Mickevičiūtė
Laimutė Sankauskaitė