Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-507-227-2010].doc
Bylos nr.: 2S-507-227/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                      Civilinė byla Nr. 2S-507-227/2010

Irena Stulgienė                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                              118.9; 121.14; 122.4; 125.11.1;

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 17 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės G. B. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-936-233/2010 pagal kreditorės G. B. pareiškimą skolininkui V. B. dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 1000 Lt kas mėnesį priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Kreditorė G. B. pareiškimu 2010-05-01 kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininko V. B. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo 2010-05-01 iki jo pilnametystės, šia sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

 

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-05-11 nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad priėmus kreditorės pareiškimą paaiškėjo, kad jis yra aiškiai nepagrįstas. Pagal teismų praktiką orentaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d., pagal kurią vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Kreditorės G. B. pajamos sudaro 2 153 Lt į mėnesį, skolininko V. B. – 2 744 Lt. Taigi abiejų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvų galimybės teikti išlaikymą sūnui yra vienodos, todėl prašoma priteisti iš skolininko suma po 1000 Lt kas mėnesį yra aiškiai nepagrįsta (CPK 435 str. 2 d. 4 p.).

 

Atskiruoju skundu kreditorė G. B. prašė panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantė nurodė, kad CK 6.461 str. 2 d. yra nurodytas minimalus išlaikymo dydis, o ne maksimalus. Išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų gaunamas pajamas. Su prašomo išlaikymo dydžiu gali nesutikti pats skolininkas, reikšdamas prieštaravimus. Prašomas priteisti 1000 Lt į mėnesį išlaikymas užtikrintų būtinų vaiko poreikių visapusiškam jo vystimuisi tenkinimą, be to skolininkas gali teikti tokį išlaikymą. Teismas taip pat pasiūlė kreiptis į teismą pagal ginčo teisenos taisykles, bet šis procesas yra ilgesnis, sudėtingesnis ir kainuoja daugiau lėšų, be to tam nėra jokio pagrindo.

 

Atskirasis skundas atmestinas(CPK 337 str. 1p.).

Tėvai turi materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vienam iš jų nevykdant šios pareigos, išlaikymas gali būti priteisiamas dokumentinio  proceso tvarka- teikiant pareiškimą(CPK 431-433 str.),  arba ieškininės teisenos tvarka. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka  XXIII skyriuje (Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai) nustatytus reikalavimus, teismas privalo išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos ir ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo- išduoti teismo įsakymą(CPK 435 str.1d, 436 str.).  Todėl, kaip pagrįstai nurodo apeliantė,  dokumentinis procesas yra trumpesnis. Nustačius  pareiškimo trūkumus, esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, ar  pareiškimui esant aiškiai nepagrįstam, teismas atsisako priimti pareiškimą(CPK 435 str.2d). Tuo atveju, jei nurodytos aplinkybės  paaiškėja po  pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, pareiškimą palieka nenagrinėtu arba bylą nutraukia(CPK 435 str.3d.). Tai neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su pareiškimu, pašalinus jo trūkumus, ar ieškininės teisenos tvarka. Bylą nagrinėjant ieškininės teisenos tvarka  asmuo, prašantis priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, įrodinėja vaiko poreikius, savo  bei vaiko tėvo galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą, o atsakovas turi teisę sutikti su ieškiniu arba gintis nuo tokio reikalavimo teikdamas įrodymus. Todėl bylose, nagrinėjamose ieškininės teisenos tvarka,  procesas yra ilgesnis. Dėl išlaikymo priteisimo žyminis mokestis nemokamas, todėl apeliantės teiginys, jog ieškininės teisenos tvarka nagrinėjama byla pareikalaus daugiau lėšų, nepagrįstas.

Tėvų  pareigos vaiko atžvilgiu lygios. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai(CK 3.192 str.3d.). Tai reiškia, kad G. B. taip pat turi pareigą išlaikyti vaiką.  G. B. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti nepilnamečiui  vaikui išlaikymą iš jo tėvo po 1000Lt/mėn.  Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė pareiškimą. Teismas, spręsdamas  reikalavimo pagrįstumą, įvertino kreditorės pateiktus dokumentus: vaiko tėvų gaunamas pajamas(atitinkamai  2153 Lt ir 2744Lt) ir nustatė, kad tėvų galimybės teikti išlaikymą yra vienodos. Šios aplinkybės apeliantė neginčija. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių- jam 11 metų, jo poreikius pagal amžių, nes kreditorė kitų vaiko poreikių nenurodė,  abiejų tėvų pareigą ir galimybę teikti   vienodą išlaikymą sūnui, pagrįstai  laikė, jog prašoma priteisti išlaikymo suma iš skolininko po 1000Lt/mėn periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės yra aiškiai nepagrįsta- CPK 435 str.2d. 4p . Kadangi pareiškimas buvo priimtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė kaip numatyta CPK 435 straipsnio 3dalyje.

Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, absoliučių  nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 320 str., 329 str.2 ir 3d). Aptartais motyvais  atskirasis skundas atmestinas ir iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 88 str.1d.3p).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

 

n u t a r i a :

 

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą

Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) , 3.00Lt(tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Margarita Dzelzienė

 

Zina Mickevičiūtė

 

Laimutė Sankauskaitė