Civilinė byla Nr. e2S-1686-480/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10520-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. I., atstovaujamos advokatės Kristinos Česnauskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17107-921/2017 pagal ieškovės L. I. ieškinio pareikšto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KEY ELEMENTS” dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „KEY ELEMENTS” dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. dirbo bendrovėje administratore pagal neterminuotą darbo sutartį. Atsakovė nuo 2016 m. sausio 1 d. nemokėjo atlyginimo, todėl ieškovė 2016 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. 2016 m. balandžio 15 d. atsakovės direktorės įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo, tačiau atleidžiant ieškovę iš darbo darbdavys su ja neatsiskaitė. 2017 m. sausio 20 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tačiau 2017 m. vasario 13 d. sprendimu komisija atsisakė nagrinėti prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nes praleistas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas ir termino neatnaujino. Ieškovės manymu, ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka yra pasinaudota.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės L. I. ieškinį atsakovei UAB „KEY ELEMENTS” dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atsisakė priimti ir jį grąžino ieškovei.
3. Teismas nurodė, kad įstatymas imperatyviai nustato terminą, per kurį individualaus darbo ginčo šalys, nesutinkančios su DGK sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2017 m. vasario 13 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir termino neatnaujino. DGK išaiškino ieškovei, kad nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, šalys per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Ieškinys teismui turėjo būti pareikštas iki 2017 m. kovo 13 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017 m. gegužės 17 d., t. y. ženkliai (du mėnesius) praleidusi įstatyme įtvirtintą terminą, atnaujinti praleistą terminą ieškovė neprašė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju  skundu ieškovė L. I., atstovaujama advokatės Kristinos Česnauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai aiškino DK 296 straipsnį. Šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 str. 5 d.). Civilinio proceso normose nenustatyta teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį praleidus jo pateikimo teismui terminą. Procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį konstatavus, kad buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas pareikšti ieškinį teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos  tvarkos. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės pareikštą ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovė į teismą kreipėsi ženkliai praleidusi įstatyme įtvirtintą vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ieškinio pateikimo teismui terminą, kurį atnaujinti ieškovė neprašė.
8. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino DK 296 straipsnį, nes nepagrįstai sprendė, jog minėtame straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, t. y. praleidus šį terminą, ieškovo subjektinė procesinė teisė atlikti procesinį veiksmą – paduoti ieškinį išnyksta. Apeliantės teigimu, šioje normoje nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis).
9. Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) (toliau – DK) 296 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.
10. DK 27 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 str. 2 d.). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 5 d.). DK 29 straipsnyje buvo nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisės neišnyksta (CK 1.126 str. 1 d.), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisės pasibaigia (CPK 75 str. 1 d.). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 str. 2d.) teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.
11. Apeliantė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vienodindama ir koreguodama ankstesnę kasacinio teismo praktiką dėl DK normose nustatyto termino individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme teisinio kvalifikavimo, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 išaiškino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos (toliau - DGK) sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 str.), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 str.).
12. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai vadovavosi ne senaties, bet procedūriniu (procesiniu) DK nustatytu terminu, reglamentuojančiu komisijos sprendimo apskundimo tvarką (DK 296 str.). Nagrinėjamu atveju DGK sprendimas, kuriuo komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir termino neatnaujino, priimtas 2017 m. vasario 13 d. Ieškovės L. I. ieškinys teismui galėjo būti pareikštas iki 2017 m. kovo 13 d., tačiau ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2017 m. gegužės 17 d., t. y. ieškinys teismui paduotas ženkliai praleidus įstatyme nustatą terminą Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, kurio atnaujinti ieškovė neprašė. Kaip minėta šios nutarties 10 punkte, pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį priimti atsisakė (CPK 75 str. 1 d.).
13. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                       Albina Rimdeikaitė