Civilinė byla Nr. e2A-1014-560/2023
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige” dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 29 830 Eur draudimo išmoką, 242 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. apie 10 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volvo V90 CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido važiuojančio pagrindiniu keliu automobilio „Chrysler Crossfire“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 1 d. ieškovas gavo ADB ,,Gjensidige“ raštą dėl 2021 m. gruodžio 29 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas transporto priemonių sugadinimų suderinamumo ir susidūrimo aplinkybių tyrimas siekiu nustatyti, ar eismo įvykis įvyko nurodytomis aplinkybėmis ir transporto priemonės buvo sugadintos jų tarpusavio susidūrimo metu. Rašte taip pat yra nurodyta, kad remiantis UAB ,,Impulsana“ atlikta eksperto išvada MV 2022-08, automobilių Volvo V90 CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler Crossfire, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra nesuderinami: nors sprendžiant iš požymių įvykęs šių automobilių susidūrimas (ir galimai jų antrinis nestiprus sąlytis), dėl šių kontaktų negalėjo susidaryti tokioje apimtyje, kaip tai yra užfiksuota. Remiantis eksperto išvada MV 2022-08, techniniu požiūriu nepagrįsti automobilių Volvo V90 CC ir Chrysler Crossfire vairavusių asmenų parodymai, kad iki 2021 m. gruodžio 29 d. deklaruoto eismo įvykio automobiliai neturėjo didesnių pažeidimų.
3. Ieškovas kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“ kad įvertintų automobiliui padarytos žalos dydį, ir buvo nustatyta, kad automobiliui padaryta 25 950 Eur žala. Už UAB „Nepriklausomas vertinimas“ paslaugas ieškovas sumokėjo 242 Eur, kurie turi būti kvalifikuojami kaip ieškovo patirta žala. Draudiminis įvykis įvyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryža yra nereguliuojama ir sudėtinga, ką patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, schema. Liudytojai patvirtino autoįvykio aplinkybes, autoįvykis yra užfiksuotas vaizdo kamera. Eksperto V. M. išvada neatitinka faktinių autoįvykio aplinkybių – jo skaičiavimuose automobilio „Chrysler Crossfire“ greitis 0, o trinties koeficientas 0,6. Eksperto naudojamoje kompiuterinėje programoje suprojektuota automobilių sustojimo padėtis neatitinka faktinių aplinkybių. Prašo vadovautis UAB „Nepriklausomas vertinimas“ nustatyta žala automobiliui, o ne atsakovės skaičiavimu, nes neaišku kokiomis aplinkybėmis buvo pasiūlyta aukcione kaina už ieškovo automobilį.
4. Atsakovė ADB „Gjensidige” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad eksperto V. M. išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu yra neįtikėtinos automobilių apgadinimo susidarymo aplinkybės. Autoįvykis inscenizuotas – pagal vaizdo įrašą G. B. automobilis „Chrysler Crossfire“ stovėjo apie 20 sekundžių nejudrioje sankryžoje ir laukė atvažiuojančio antraeiliu keliu ieškovo Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojai susimaišę parodymuose – kiek žmonių buvo automobilyje, ar buvo tralai, žala neteisingai paskaičiuota. Į bylą pateiktos automobilio Volvo V90 CC nuotraukos, kuris buvo įgytas JAV, jis turėjo būti suremontuotas. ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties neatskiriama dalis yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. Draudimo sutarties galiojimo metu atsakovė buvo informuota apie 2021 m. gruodžio 29 d. eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. G. bei automobilis Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. B.. Deklaracijoje kaip eismo įvykio kaltininkas pasirašė G. G.. Automobilių susidūrimo faktas ir susidūrimo fakto nustatymas nėra pagrindas įvykio pripažinimui draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimui.
5. Ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas. Ieškovo pateiktoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad transporto priemonės vertė prieš apgadinimą – 34 170 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto sąnaudos) – 25 950 Eur. Remonto sąnaudos siekia 76 % automobilio rinkos vertės iki įvykio, todėl automobilis pagal vertintojo skaičiavimus laikomas sunaikintu, remontas laikytinas netikslingu, o nuostolis apskaičiuojamas iš transporto priemonės rinkos vertės iki įvykio atėmus transporto priemonės liekanų vertę (Taisyklių 11.2.2 p.). Automobilio liekanų vertę draudikas nustatė aukciono būdu. Didžiausias aukciono pasiūlymas buvo 15 193 Eur, todėl nuostolio dydis apskaičiuojamas sekančiai: 34 170 EUR (rinkos vertė) – 15 193 Eur (liekanų vertė)=18 977 Eur. Ši suma yra mažintina draudimo sutartyje numatyta 120 Eur išskaita, todėl galutinis draudimo išmokos dydis būtų 18 857 Eur. Pagal atsakovės sudarytą sąmatą, automobilio remonto kaštai yra 15 438,39 Eur. Ši suma neviršija 75 % automobilio rinkos kainos, todėl automobilis laikytinas remontuotinu ir atitinkamai įvykio pripažinimo draudžiamuoju atveju, laikantis pozicijos, kad visi automobilio apgadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu (su kuo draudikas nesutinka), draudimo išmoka skaičiuotųsi iš automobilio remonto kainos atėmus draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą – 15 318,39 Eur (15 438,39 Eur – 120 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
6.1 priteisė iš ADB „Gjensidige“ G. G. naudai 15 318, 39 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 109 Eur bylinėjimosi išlaidas;
6.2 priteisė iš atsakovės 26,37 Eur į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją (depozitinę) sąskaitą liudytojo G. B. kelionės išlaidoms apmokėti;
6.3 priteisė iš atsakovės 123,42 Eur į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją (depozitinę) sąskaitą UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išlaidoms apmokėti;
6.4 priteisė iš atsakovės 28, 52 Eur valstybės naudai teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
6.5 priteisė iš ieškovo 118,58 Eur į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją (depozitinę) sąskaitą UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išlaidoms apmokėti;
6.6 priteisė iš ieškovo 27,40 Eur valstybės naudai teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas G. G. ir atsakovė sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas ieškovui priklausantis automobilis „Volvo V90 CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2018 m. sausio 1 d. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvyko autoįvykis: 2021 m. gruodžio 29 d. apie 10 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ieškovas, vairuodamas automobilį „Volvo V90 CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido važiuojančio pagrindiniu keliu automobilio „Chrysler Crossfire“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, tačiau 2022 m. kovo 1 d. gavo ADB ,,Gjensidige“ raštą dėl 2021 m. gruodžio 29 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Ieškovas kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“ dėl žalos įvertinimo ir į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo.
8. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimą, kad eismo įvykis yra inscenizuotas. Teismui yra pateiktos sankryžos nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad sankryža sudėtinga – pagrindinis kelias yra su posūkiu, todėl norėdamas pasukti G. B. (automobilis „Chrysler Crossfire“) sankryžoje turėjo praleisti iš dešinės pusės atvažiuojančius automobilius, todėl stovėjimas ir įsitikinimas eismo saugumu žiemos eismo sąlygomis, kai kelias nėra gerai nuvalytas, yra pateisinamas. Ieškovas teismui pateikė įrodymus - Kauno meteorologijos stoties pažymą, kad eismo įvykio metu buvo 8-9 laipsniai šalčio, iš nuotraukų, vaizdo įrašo nustatyta, kad ant kelio buvo sniegas, pašalę, ieškovas važiavo tiesiai iš antraeilio į pagrindinį kelią, neatsižvelgdamas į pagrindiniame kelyje stovinčio G. B. (automobilis „Chrysler Crossfire“) siekį pasukti iš pagrindinio kelio. Teismas vadovavosi ieškovo, liudytojų A. B., G. B., S. G. parodymais, nuotraukomis iš autoįvykio vietos, vaizdo įrašu, žalos atlyginimo byloje esančiomis sankryžos nuotraukomis ir atmetė atsakovės teiginį, jog eismo įvykis yra inscenizuotas.
9. Teismas atmetė atsakovės įrodymą UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadą, nes naudojama kompiuterinė programa autoįvykio mechanizmui nustatyti neatitinka realios situacijos, daug kas priklauso nuo įvestų duomenų į programą. Teismas nustatė, kad norinčio padaryti posūkį G. B. (automobilis „Chrysler Crossfire“) greitis įvestas 0, tai yra stovinčio automobilio greitis, nurodytas kelio trinties koeficientas yra 0,6. Tuo tarpu A. R. daktarinėje disertacijoje „Automobilio rato sąveikos su sniegu ir ledu padengta danga modeliavimas ir eksperimentiniai tyrimai“ nurodoma, kad esant 4 laipsniams šalčiui asfalto trinties koeficientas su ratu yra 0,8 arba 0,9. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadą paruošta pagal kompiuterinį modeliavimą neatitinka nei oro sąlygų, nei greičio parametrų, nei asfalto trinties koeficientų. Kameros vaizdo įraše ir nuotraukose iš autoįvykio vietos matyti, kad ant kelio yra sniego, ledo, Kauno meteorologijos stoties pažyma rodo, kad eismo įvykio metu buvo 8-9 laipsniai šalčio. Sankryžos nuotraukos rodo, kad sankryža nereguliuojama, pagrindinis kelias užsisuka, ieškovas važiavo tiesiai į pagrindinį kelią, o G. B. siekė išvažiuoti iš pagrindinio kelio posūkiu į antraeilį kelią, eismo įvykis yra užfiksuotas vaizdo įraše. 20 sekundžių G. B. stovėjimas sudėtingoje sankryžoje, kai kelias yra apledėjęs, nėra laikytinas ilgu stovėjimu. Teismo ištirti rašytiniai įrodymai rodo, kad autoįvykis, kaip draudiminis įvykis įvyko, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pagal sudarytą draudimo sutartį iš atsakovės draudimo išmokos priteisimo.
10. Teismas, vadovaudamasis taisyklių 11.1.2. punktu, ieškovui iš atsakovės priteisė 15 318,39 Eur (15 438,39 Eur – 120 Eur franšizė) pagal atsakovės sudarytą sąmatą. Iš automobilio dokumentų nustatyta, kad automobilis 2018 metų gamybos, Lietuvos Respublikoje įregistruotas 2021 m. sausio 8 d., iš nuotraukų nustatyta, kad automobilis JAV parduotas daužtas 2019 m. birželio 17 d., faktiškai automobilio priekis sumaitotas, motoras sveikas. Ieškovo automobilis yra atkurtas remonto dirbtuvėse - kėbulas, priekis, važiuoklė, nėra gamyklinio automobilio modelio nusidėvėjimo, todėl atsakovės padarytas nuostolių skaičiavimas logiškesnis ir sąžiningesnis, atitinka draudimo sutarties sąlygas. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ ataskaitoje skaičiavime nėra duomenų, apskaičiuojant nuostolių sumą taikytų koeficientų, atsižvelgiant, kad ieškovo automobilis yra atkurtas iš sudaužyto automobilio, žalos skaičiavimas nustatant pradinę jo vertę neatitinka realios pradinės automobilio būklės. Ieškovui padarytos žalos dydis skaičiuojamas pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas taikant nuostolio nustatymo tvarką. Atsakovės pateikti duomenys apie automobilį, atliktas skaičiavimas dėl remonto išlaidų atitinka šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Ieškovo pateiktas UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atliktas skaičiavimas turi trūkumų – automobilio remonto išlaidos skaičiuotos neatsižvelgiant į sudarytos draudimo sutarties sąlygas, neatsižvelgiama į aplinkybę, kad automobilis į autoįvykį pateko po žymaus remonto, todėl teismas taikytus 0 koeficientus vertino kritiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas G. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad apelianto patirti nuostoliai (žala) teismo sprendimu nebuvo atlyginti visa apimtimi. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apelianto automobilis buvo anksčiau remontuotas, tačiau visiškai ignoravo tai, kad jis iki eismo įvykio buvo atkurtas ir techniškai tvarkingas, o apelianto reikalaujamas atlygintinos žalos dydis yra orientuotas į transporto priemonės atstatymą. Apeliantas pateikė UAB „Nepriklausomas vertinimas“ išvadą dėl remonto sąnaudų, kuri nebuvo neginčyta ir kuri parengta pagal rinkos kainas. Atsakovės kritika apelianto pateiktiems remonto darbų apskaičiavimams negali būti vertinama kaip pagrįsta ir įrodyta. Byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantas būtų pažeidęs draudimo sutartį, kad egzistuotų prielaidos draudimo išmokos mažinimui. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto reikalavimo priteisti išlaidas (242 Eur), kurias patyrė žalos dydžio nustatymui, t. y. sumokėjo UAB „Nepriklausomas vertinimas“.
12. Atsakovė ADB „Gjensidige” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas visiškai teisingai nustatė, kad ieškovo pateiktas draudimo išmokos apskaičiavimas yra nepagrįstas, ieškiniu, bei apeliaciniu skundu prašoma priteisti 29 830 Eur draudimo išmoką, tačiau apeliaciniame skunde nėra detalizuojama/ paaiškinama, kaip ji apskaičiuojama. Turto vertintojo nustatyta automobilio vertė prieš apgadinimą yra 34 170 Eur. Pagal Draudiko sudarytą sąmatą, automobilio remonto kaštai yra 15 438,39 Eur, ši suma neviršija 75 % automobilio rinkos kainos, todėl automobilis laikytinas remontuotinu ir atitinkamai įvykio pripažinimo draudžiamuoju atveju, laikantis pozicijos, kad visi automobilio apgadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu, draudimo išmoka skaičiuotųsi iš automobilio remonto kainos atėmus draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą – 15 318,39 Eur (15 438,39 Eur - 120 Eur). Jeigu teismas visgi spręstų, kad automobilio remontas yra netikslingas, atitinkamai, vadovaujantis Taisyklių 11.2.2. p. (Nuostolio suma yra lygi transporto priemonės, jos įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dieną (arba sumai, nurodytai draudimo liudijime), sumažintai jos ir jos įrangos liekanų po draudžiamojo įvykio verte, bet padidintai žala dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius, įvertinant kitas sutarties sąlygas), draudimo išmoka sudarytų 18 857 Eur (34 170 Eur rinkos kaina – 15 193 Eur liekanų vertė - 120 Eur besąlyginė išskaita). Ginčo atveju, apskaičiuojant automobilio liekanų vertę, aktualu būtų vadovautis Evgauto aukciono pasiūlymu, pagal kurį didžiausia pasiūlyta kaina yra 15 193 Eur. Ginčas įvyko dėl išmokos pagal savanoriškąjį draudimą (Kasko), todėl Transporto priemonių privalomojo draudimo taisyklės nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytose Kasko taisyklėse numatyta, kad „11.4.4 Nuostoliu nelaikoma ir draudimo išmoka nemokama už papildomas išlaidas už nepriklausomų vertintojų atliktą transporto priemonės vertinimą, t. y. suteiktas paslaugas“. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ginčą, tinkamai vertino bylos įrodymus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. G. ir atsakovė ADB „Gjensidige” sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuriai galioja Transporto priemonės draudimo taisyklės Nr.049. Sutartimi buvo apdraustas ieškovui priklausantis automobilis „Volvo V90 CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2018 m. sausio 1 d. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvyksta autoįvykis: 2021 m. gruodžio 29 d. apie 10 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ieškovas, vairuodamas automobilį „Volvo V90 CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido važiuojančio pagrindiniu keliu automobilio „Chrysler Crossfire“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, tačiau 2022-03-01 gavo ADB ,,Gjensidige“ raštą dėl 2021 m. gruodžio 29 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju.
15. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies – apeliantas apeliaciniu skundu prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 29 830 Eurų draudimo išmoką, 242 eurų žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 15 318, 39 Eur.
16. Minėta, jog ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuriai galioja Transporto priemonės draudimo taisyklės Nr. 049. Taisyklių I d. 11 skyriuje aprašyta nuostolio nustatymo tvarka, šiame skyriuje nurodyta, kad transporto priemonė (jos įranga) laikoma sugadinta, jeigu jos remonto išlaidos po draudžiamojo įvykio sudaro mažiau nei 75% jos rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną arba 75% sutartyje nurodytos draudimo sumos (Taisyklių 11.1.1 punktas); transporto priemonės sugadinimo atveju nuostoliu laikomos išlaidos, būtinos suremontuoti transporto priemonę iki jos būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 11.1.2 punktas); transporto priemonė (jos įranga) laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto išlaidos po draudžiamojo įvykio sudaro daugiau nei 75% jos rinkos kainos draudžiamojo įvykio dieną arba daugiau nei 75% sutartyje nurodytos draudimo sumos (Taisyklių 11.2.1 punktas); nuostolio suma yra lygi transporto priemonės, jos įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dieną (arba sumai, nurodytai draudimo liudijime), sumažintai jos ir jos įrangos liekanų po draudžiamojo įvykio verte, bet padidintai žala dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius, įvertinant kitas sutarties sąlygas (Taisyklių 11.2.2 punktas).
17. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 25 punktas). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016, 11 punktas).
18. Iš apelianto apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas apelianto patirtos žalos dydį apskaičiavo remdamasis atsakovo į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita. Ieškovo teigimu, žala turi būti apskaičiuota pagal ieškovo į bylą pateiktą 2022 m. sausio 29 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2022NV034, pagal kurią nuostolio dydis (skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės) yra 23 650 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą sprendė, kad ji turi trūkumų - automobilio remonto išlaidos skaičiuotos neatsižvelgiant į sudarytos draudimo sutarties sąlygas, neatsižvelgiama į aplinkybę, kad automobilis į autoįvykį pateko po žymaus remonto, todėl taikyti 0 koeficientai vertintini kritiškai. Teismas sprendė, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ ataskaitos skaičiavime nėra nurodyta koeficientų, kurie buvo taikyti apskaičiuojant nuostolių sumą, kadangi ieškovo automobilis yra atkurtas iš sudaužyto automobilio, žalos skaičiavimas nustatant pradinę jo vertę neatitinka realios pradinės automobilio būklės. Apeliantas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, tačiau nepateikia tokias teismo išvadas paneigiančių įrodymų. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apelianto automobilis buvo anksčiau remontuotas, tačiau visiškai ignoravo tai, kad jis iki eismo įvykio buvo atkurtas ir techniškai tvarkingas, tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas šias aplinkybes vertino ir darė pagrįstą išvadą, jog automobilis į ginčo eismo įvyko pateko po žymaus remonto, todėl taikyti koeficientus, lyg transporto priemonė būtų nauja, nėra teisinga.
19. Atsakovė į bylą pateikė Žalos sąmatą Nr. CLT2557670, pagal kurią žalos dydį įvertino 15 318,39 Eur (15 438,39 Eur žala – 120 Eur frančizės išskaitymas). Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovės pateikti duomenys apie automobilį, atliktas skaičiavimas dėl remonto išlaidų atitinka šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktas transporto priemonės vertės sąmatas, sprendė, kad atsakovės žalos paskaičiavimas yra logiškesnis, sąžiningesnis, atitinka draudimo sutartį. Apeliantas, nors apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada, tačiau nepateikia argumentų ar įrodymų, kurie darytų pagrindą bylos įrodymus vertinti kitais, nei taip darė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantas būtų pažeidęs draudimo sutartį, kad egzistuotų prielaidos draudimo išmokos mažinimui, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog mokėtina draudimo išmoka ir nebuvo mažinta. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota įvertinus transporto priemonės vertę iki eismo įvykio ir transporto priemonės likučių vertę (kaip šalys įtvirtino sutartyje - nuostolio suma yra lygi transporto priemonės, jos įrangos rinkos kainai draudžiamojo įvykio dieną (arba sumai, nurodytai draudimo liudijime), sumažintai jos ir jos įrangos liekanų po draudžiamojo įvykio verte, bet padidintai žala dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius, įvertinant kitas sutarties sąlygas).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad turto vertintojo nustatyta automobilio vertė prieš apgadinimą buvo 34 170 Eur. Pagal atsakovo sudarytą sąmatą, automobilio remonto kaštai yra 15 438,39 Eur. Ši suma neviršija 75 % automobilio rinkos kainos (priešingai, nei ieškovo pateikta sąmatoje), todėl automobilis laikytinas remontuotinu, draudimo išmoka skaičiuotųsi iš automobilio remonto kainos atėmus draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą, todėl laikytina pagrįsta.
21. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto reikalavimo priteisti išlaidas (242 Eur), kurias patyrė žalos dydžio nustatymui, t. y. sumokėjo UAB „Nepriklausomas vertinimas“. Kaip pagrįstai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, tarp ieškovo ir atsakovės sudarytose Kasko draudimo sutarties taisyklėse numatyta, kad nuostoliu nelaikoma ir draudimo išmoka nemokama už papildomas išlaidas už nepriklausomų vertintojų atliktą transporto priemonės vertinimą, t. y. suteiktas paslaugas (11.4.4 punktas), todėl ši suma pagrįstai nebuvo laikytina nuostoliu ir nebuvo priteista ieškovo naudai iš atsakovės.
22. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl tenkinti apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovo G. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius