Civilinė byla Nr. 2A-375-302/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9; 116.5; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės,
sekretoriaujant Margaritai Armalienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Tadui Kelpšai,
trečiajam asmeniui S. M. ,
vertėjai T. Č. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretysis asmuo S. M. , dėl skolos už šildymą priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 735,86 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 p., 93 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: 64 Lt žyminio mokesčio, 590 Lt (500 Lt plius PVM) ieškinio parengimo išlaidų, viso – 654 Lt (b.l. 1-4). Nurodė, kad tiekė šilumos energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-11-30. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal LR CK 6.384 str. ir 1.71 str. reikalavimus ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal teisės aktus už tiektą šilumos energiją turi atsiskaityti buto savininkas. Su trečiuoju asmeniu S. M. šilumos tiekimo sutartis nesudaryta.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad negali būti atsakingas už trečiojo asmens skolą. Butas 2001-04-09 nuomos sutartimi neterminuotai išnuomotas S. M. , kuri pagal nuomos sutarties 2.2. p. ji įsipareigojo mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas, todėl tretysis asmuo laikytinas faktiniu ieškovo tiektos šilumos energijos ir karšto vandens vartotoju. Pagal CK 1.71 str. 2 d., 6.384 str. 1 d. sutartis tarp ieškovo ir atsakovo dėl energijos pirkimo-pardavimo konkliudentiniais veiksmais negalėjo būti sudaryta, nes pagal skolos susidarymo laikotarpį galima spręsti, jog būtent tretysis asmuo iki 2006-11-01 mokėjo ieškovui už šilumos tiekimą, ieškovas priimdavo apmokėjimą, tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, todėl prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Pagal LR CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šiluminę energiją, kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šilumos energiją mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. numato, kad šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai. Tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, pagal kurią įsipareigojimai šiuo atveju tenka vartotojui, o ne atsakovui. Pareiga sudaryti tokias sutartis tenka ieškovui, kuris šito vengia.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 735,86 Lt skolos, 5 procentus dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 64 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įvertinama reikalaujama priteisti suma (1 735,85 Lt), advokato darbo apimtis ir sugaištas laikas, bylos sudėtingumas (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo 2009-10-07 teismo priimtą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priteisti ieškovo naudai 654 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 363 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nurodo, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro bylos medžiagos rengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Prašoma priteisti suma neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus kriterijus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad buvo taikyti subjektyvūs kriterijai, nes teismo sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktuose nurodytais kriterijais. Be to, nurodo, kad nagrinėjama byla nesudėtinga, šabloninė, byloje sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. Tarp tų pačių šalių teismuose nagrinėjama daug analogiškų bylų. Tarp ieškovo ir jo atstovo susidarė nuolatiniai pastovaus pobūdžio santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo, teisinės paslaugos teikiamos kompleksiškai, advokatas ieškovą atstovauja daugelyje analogiškų bylų, todėl akivaizdu, kad jo darbo ir laiko sąnaudos yra mažesnės. Taip pat nesutinka su apeliantu, kad bylai reikalingos specialios žinios.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas UAB „Vilniaus energija“ skundžia sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o konkrečiai – dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Todėl kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).
Pagal bylos duomenis (b.l. 5,10,14) nustatyta, jog ieškovas UAB „Vilniaus energija“ šioje byloje pirmoje teismo instancijoje patyrė 654 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis - 64 Lt ir 590 Lt už advokato pagalbą (ieškinio paruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje).
Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista tik dalis jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 200 Lt.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. Šiuo atveju yra taikomas CK 1.1 str. 2 d. ir CK 6.263 str., kuriame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui nepagrįstos žalos.
Teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
Kolegija nurodo, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neįvertino Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtintų kriterijų. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Kaip teisingai sprendė pirmosios teismas, ieškovui nebuvo pagrindo priteisti visų jo prašomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: išnagrinėta byla nėra sudėtinga teisės normų taikymo prasme atsižvelgiant į tai, kad pagal LITEKO duomenis teismuose yra nagrinėjama daug analogiškų bylų dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, kuriose ieškovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovą faktiškai atstovauja tos pačios kontoros advokatai. Visi procesiniai dokumentai šiose bylose yra analogiški, faktiškai skiriasi tik reikalaujamos priteisti sumos, tretieji asmenys ir jiems nuomojamų butų adresai. Todėl kolegija mano, kad tokiems pasikartojančio turinio dokumentams parengti nereikia daug naujų specialių žinių ir darbo sąnaudų. Be to, šio pobūdžio bylos tapo nesudėtingos ir dėl LAT suformuotos teismų praktikos, kurio nutartimis remiasi ieškovas. Tai rodo, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pagal savo veiklos pobūdį, turimą teisinę tarnybą ir reiškiamus analogiškus ieškinius, neturėjo būtinybės šioje byloje samdytis advokato ir tuo didinti bylinėjimosi išlaidas, kurios galutiniame rezultate bus perkeltos ant socialiai remtinų asmenų, gyvenančių savivaldybei priklausančiuose būstuose, kadangi šias išlaidas savivaldybė turės teisę išsiieškoti iš nuomininkų. Todėl kolegija sprendžia, kad nors ieškovas skunde ir nurodo, kad prašoma priteisti 590 Lt suma už advokato pagalbą nėra didelė, nes maksimali suma pagal LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas už atliktą darbą gali būti vertinama net 3 879,20 Lt, keisti sprendimą ieškovo nurodytais argumentais ir didinti priteistą bylinėjimosi išlaidų 264 Lt sumą, į kurią įeina ir žyminis mokestis, pagrindo nėra.
Remdamasi šiais kriterijais ir Rekomendacijose nustatytu maksimaliu užmokesčio už advokato teisinę pagalbą surašant ieškinį (Rekomendacijų 8.14 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priteista suma – 264 Lt nėra neteisinga dėl savo dydžio, ji vertintina kaip būtina ir pagrįsta suma ir jos padidinti iki 654 Lt nėra jokio pagrindo. Juo labiau, atsižvelgtina į tai, kad teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl ne visas faktiškai šalies sumokėtas sumas advokato pagalbai teismas turėjo pagrindą pripažinti pagrįstomis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, susijusiomis su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais šioje dalyje. Apeliacinio skundo motyvais naikinti šią apylinkės teismo sprendimo dalį nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims. Atmetus apeliacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš UAB „Vilniaus energija“ į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 straipsnio 3 p.), apelianto turėtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 8,70 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.
Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius
Neringa Švedienė