Civilinė byla Nr. e2-12080-759/2019
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01576-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 11 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 725,12 Eur skolą, 20 (dvidešimt) procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (290,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-3).
Atsakovei L. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 33).
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė L. T. su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ banku sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria pradinis kreditorius atsakovei suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ banko naudai (el. b. l. 9-12).
(duomenys neskelbtini) ieškovė su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ banku sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius AB „Swedbank“ bankas (duomenys neskelbtini) bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį (el. b. l. 4, 18-29). 2013 m. birželio 7 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą (el. b. l. 14, 15). Pažymėtina, kad išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178, 185 straipsniai).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 290,10 Eur skola.
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 24,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos (2013 m. gegužės 27 d.), 395,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. spalio 14 d., 20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kredito sumą (290,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (el. b. l. 6). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 20 procentų (el. b. l. 11). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti 12,54 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos (2013 m. gegužės 27 d.), 1,34 Eur palūkanų delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtų palūkanų, ir 26,11 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 14 d. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutarties 12.3. punktu atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos (el. b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 38,65 Eur delspinigių ir 1,34 Eur palūkanų delspinigių taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (725,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 16 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 8).
Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 290,10 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų 10 ct) skolą, 395,03 Eur (trys šimtai devyniasdešimt penki eurai 3 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kredito sumą (290,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 38,65 Eur (trisdešimt aštuoni eurai 65 ct) delspinigių, 1,34 Eur (vienas euras 34 ct) palūkanų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (725,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas: Vilnius, Juozapavičiaus g. 7, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Teisėja Snieguolė Bielskienė