Civilinė byla Nr. e2-1700-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00951-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.4.1

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NORUS“ vadovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3636-854/2020 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NORUS“ vadovo R. A. pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NORUS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Interautomatika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NORUS“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „PERDANGA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Dahlgera“. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NORUS“ vadovas R. A. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylą; nemokumo administratore paskirti UAB „Admivita“, nustatyti administratorei atlyginimą. 

2.       Pareiškime nurodė, kad atsakovė UAB „NORUS“ turi laikinų finansinių sunkumų, jos ūkinę komercinę veiklą neigiamai paveikė keli nuostolingi sandoriai (klientų skolos laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. išaugo nuo 309 000 Eur iki 713 000 Eur). Atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 699 101,97 Eur, o turtas – 1 124 611 Eur sumą; nors įsipareigojimai yra didesni nei įmonei priklausantis turtas, tačiau ji vykdo ir ateityje vykdys ūkinę komercinę veiklą, kurios pagrindu bus gauta daugiau nei 2 000 000 Eur pajamų. Taigi įmonė negali būti vertinama kaip nemoki, atsakovė laikinus finansinius sunkumus gali įveikti restruktūrizavimo proceso metu. Atsakovė vykdo pasirašytas penkias statybos rangos sutartis, taip pat dalyvauja viešuosiuose konkursuose, kuriuos laimėjusi ir sudariusi sutartis ne tik tęs veiklos vykdymą, bet ir gaus nurodytas pajamas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą juridinio asmens gyvybingumo sąvoką. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. iki 2023 m. įmonė planuoja ne tik toliau dalyvauti konkursuose, vykdyti rangos ir kitas sutartis, bet ir realizuoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, už kurį gaus apie 185 000–    230 000 Eur dydžio pajamas.

3.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad UAB „NORUS“ veiklą vykdo daugiau nei 11 m., yra sukaupusi itin didelę patirtį, kas sudaro objektyvias galimybes įgyvendinti dar daugiau projektų, gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė teikia plataus spektro paslaugas, turi 14 darbuotojų, turinčių atitinkamus sertifikatus, užtikrinančius galimybę teikti kokybiškas ir profesionalias paslaugas. Viena iš pagrindinių UAB „NORUS“ veiklos krypčių yra susijusi su aplinkos apsauga (nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų tiesimas, vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginių statybos darbai ir pan.). Visuotinai žinoma, jog Europos Sąjunga griežtina visų valstybių, įskaitant Lietuvos Respublikos, požiūrį į aplinkos apsaugą, todėl yra kuriamos naujos finansavimo kryptys, įvairios programos, steigiami nauji finansavimo fondai. Remiantis tuo ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį nuo 2020 m. iki 2026 m., pagrįsta teigti, jog su aplinkos apsauga susijusių viešųjų pirkimų ateityje tik daugės, atitinkamai tikimybė, jog juos laimės ilgametę patirtį šioje veikloje turinti įmonė, yra itin didelė. Pareiškėjo vertinimu, UAB „NORUS“ restruktūrizavimas sudarytų sąlygas stabilizuoti įmonės įsipareigojimų naštą, pritrauktų naujų užsakovų, padėtų išvengti bankroto. 

4.       Ieškovė UAB „Interautomatika“ prašė iškelti atsakovei UAB „NORUS“ bankroto bylą. Savo reikalavimą grindė įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 26 d. preliminariu sprendimu, kuriuo iš atsakovės yra priteista 16 194,49 Eur skola, 568,14 Eur delspinigiai, 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (16 762,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 552 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės teigimu, atsakovė negali laiku įvykdyti turtinės prievolės, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.

5.       Ieškovė UAB „Juris LT“ prašė iškelti atsakovei UAB „NORUS“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga 38 810 Eur sumą, kurios neginčija. Įspėta dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos inicijavimo, jeigu per 15 dienų terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (pranešimas atsakovei įteiktas paštu 2020 m. rugpjūčio 12 d.), atsakovė nėra padengusi įsiskolinimo.

6.       Pareiškėjas UAB „NORUS“ vadovas R. A. atsiliepime į UAB „Interautomatika“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė civilinės bylos dalį dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti arba ieškovės UAB „Interautomatika“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti ir iškelti UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylą.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „PERDANGA“ atsiliepime į pareiškimus dėl nemokumo bylos UAB „NORUS“ iškėlimo nesutiko su atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir prašė iškelti jai bankroto bylą. Pažymėjo, kad nors kreditoriams buvo pateikti pranešimai dėl pagalbos suteikimo, tačiau nėra duomenų, kad kreditoriai būtų sutikę išdėstyti įsiskolinimą trejiems metams ar suteikę kitokią pagalbą įveikiant finansinius sunkumus. Abejotina, kad atsakovė sugebės per 4 metus atsiskaityti su kreditoriais kaip deklaruojama restruktūrizavimo plano projekte.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Dahlgera“ atsiliepime į pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo prašė tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmesti. Nurodė, jog atsakovė ilgą laiką negali sumokėti sąlyginai nedidelės sumos, todėl nepagrįstai teigiama, kad įmonės finansinės problemos yra laikino pobūdžio; be to iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei yra vykdomos bent 9 vykdomosios bylos, taip pat yra įregistruoti 22 turto areštai. Atsakovė yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra nuolatinio, o ne laikino, pobūdžio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė kelti UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.

10.       Teismas nustatė, kad UAB „NORUS“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2009 m. gruodžio 30 d., nuo 2009 m. gruodžio 23 d. bendrovės vadovu paskirtas R. A., kuris taip pat yra vienintelis įmonės akcininkas. Paskutiniai UAB „NORUS“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti už 2018 m.

11.       Teismas aptarė UAB „NORUS“ balansuose už 2017–2019 m. ir už 2020 m. iki gegužės 31 d. nurodytus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį: turtą, ilgalaikį ir trumpalaikį, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, nuosavą kapitalą. Iš balansų duomenų teismas nustatė atsakovės finansinės situacijos dinamiką: 2017 m. – 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu UAB „NORUS“ deklaruotame turte ilgalaikio turto dalis yra nežymi ir mažėja 2018 m. nuo 209 755 Eur iki 162 942 Eur 2020 m. gegužės 31 d. Pagrindinį turtą visą laiką sudarė trumpalaikis turtas, iš esmės pirkėjų skolos ir atsargos. Nuo 2019 m. įsipareigojimų mastas viršijo viso turto vertę; nuo 2019 m. viso turimo turto vertė mažėjo nuo 1 152 662 Eur iki 1 124 611 Eur 2020 m. gegužės 31 d., o įsipareigojimų dydis išaugo (2019 m. nuo 1 745 600 Eur iki 2 055 199 Eur 2020 m. gegužės 31 d.). 2020 m. gegužės 31 d. turimi įsipareigojimai beveik du kartus viršijo visą turimą turtą (santykis 2 055 199 Eur : 1 124 611 Eur). Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. kasmet ženkliai didėja per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos: 2017 m. – 753 781 Eur, 2018 m. – 1 404 104 Eur, 2019 m. – 1 725 415 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. – 2 036 792 Eur.

12.       Įvertinęs 2017 m. gruodžio 31 d.–2020 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis teismas sprendė, kad 2017–2018 m. UAB „NORUS“ gautomis pajamomis sugebėdavo padengti išlaidas ir turėjo pelno, nors trumpalaikių įsipareigojimų mastas vis didėjo. Tuo tarpu 2019 m., veiklą vykdė nuostolingai, patyrė 1 056 990 Eur grynąjį nuostolį. 2020 m. gegužės 31 d. duomenimis atsakovės pardavimo pajamos (587 080 Eur) buvo mažesnės nei pardavimo savikaina (-646 461 Eur), be to, bendrovė turėjo ženklių sąnaudų (bendrosios ir administracinės sąnaudos – - 141 348 Eur, palūkanos ir kitos panašios sąnaudos – -171 056 Eur), todėl grynasis nuostolis 2020 m. gegužės 31 d. sudarė – - 337 650 Eur. Palyginęs pardavimo pajamas 2017 m. – 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, teismas nustatė, kad jos nuo 2017 m. iki 2019 m. augo, tačiau nuo 2019 m. iki 2020 m. gegužės 31 d. žymiai sumažėjo (nuo 3 897 033 Eur iki 587 080 Eur). Be to, 2019 m. – 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu pardavimų savikaina viršijo pardavimų pajamas (2019 m. santykis 3 897 033 Eur: - 4 583 012 Eur; 2020 m. gegužės 31 d. – 587 080 Eur: - 646 461 Eur). Nuosavo kapitalo reikšmė nuo 2019 m. yra neigiama (-592 938 Eur) ir 2020 m. gegužės         31 d. žymiai padidėjo – - 930 588 Eur. Taigi 2020 m. gegužės 31 d. duomenimis UAB „NORUS“ veiklos rezultatas buvo 337 650 Eur grynojo nuostolio, nuosavo kapitalo neigiama reikšmė padidėjo iki 930 588 Eur.

13.       Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. UAB „NORUS“ ilgalaikio turto vertė sumažėjo nuo 209 755 Eur iki 177 939 Eur 2019 m., o 2020 m. gegužės 31 d. duomenimis jo vertė sudarė – 162 942 Eur (jį visą sudaro materialus turtas). Didžiąją dalį ilgalaikio turto vertės sudaro du žemės sklypai; restruktūrizavimo plano projekte bendra jų vertė nurodyta 95 128,37 Eur. Teismas Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė – 68 400 Eur, jam taikoma 20 areštų; sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 620 Eur, jam taikoma 18 areštų. Kitą ilgalaikio materialaus turto dalį sudaro automobiliai ir bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje naudojama įranga, priemonės (baldai, kompiuteriai, telefonai, kt.); kelių transporto priemonių registro duomenimis automobiliams taip pat taikomi areštai ar turtinės teisės apribojimai, penkių automobilių restruktūrizavimo plano projekte nurodoma nulinė vertė. 

14.       Teismas nustatė, kad trumpalaikio turto vertė 2020 m. gegužės 31 d. duomenimis sudaro 954 280 Eur, iš kurio: 1) atsargos – 240 690 Eur; 2) per vienerius metus gautinos sumos – 713 590 Eur, kurių didžiąją dalį sudaro pirkėjų skolos – 523 787 Eur, R. A. paskola plius palūkanos – 167 120 Eur.

15.       Įvertinęs UAB „NORUS“ finansinę būklę, teismas sprendė, kad pagal balanso testą atsakovė UAB „NORUS“ laikytina nemokia; jos 2020 m. gegužės 31 d. balanse per vienerius metus mokėtinos sumos (2 036 792 Eur) viršija į balansą įrašyto turto vertę (1 124 611 Eur).

16.       Teismas nurodė, kad pradinio pareiškimo ir restruktūrizavimo plano projekto duomenimis, įmonė turėjo 193 kreditorius, iš 2 055 199 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumos, pradelstų mokėjimų suma sudarė 1 699 101,97 Eur (2020 m. gegužės 31 d.). Šalinant pareiškimo trūkumus pateiktais 2020 m. liepos 21 d. duomenimis, UAB „NORUS“ turėjo 190 kreditorių, iš jiems turimų 1 900 845,13 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų pradelstų mokėjimų suma sudarė 1 794 205,26 Eur. Teismas nustatė, kad didžioji dalis prievolių yra pradelstos nuo 2018 m. vasaros, tačiau pagrindinis sistemingas neatsiskaitymas su kreditoriais pastebimas nuo 2019 m. vasaros pradžios (birželio mėn.). Teismas sprendė, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Nors dviejų mėnesių laikotarpiu mokėtinų sumų dydis nuo 2 055 199 Eur sumažėjo iki 1 900 845,13 Eur, tačiau pradelsti įsiskolinimai nuo 1 699 101,97 Eur išaugo iki 1 794 205,26 Eur. Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. kreditorių sąraše neliko kreditorės UAB „SME Finance“ su nuo 2020 m. balandžio 15 d. pradelsta 92 767,65 Eur suma, tačiau Hipotekos registro duomenimis 2020 m. rugpjūčio 23 d. suėjo 150 000 Eur prievolės įvykdymo terminas UAB „SME Finance“, todėl neatmetama galimybė, kad UAB „NORUS“ pradelstų įsipareigojimų dydis ateityje tik augs. Kitam hipotekos kreditoriui AB SEB bankui 50 000 Eur prievolės įvykdymo terminas sueina 2020 m. spalio 12 d. Teismas sprendė, kad atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas nutarties priėmimo dieną yra ne galutinis. Teismas pabrėžė, kad nemažam kreditorių skaičiui pradelstų įsiskolinimų sumos yra itin nedidelės, t. y. siekiančios nuo keliasdešimties eurų iki vieno-dviejų tūkstančių Eur, tačiau atsakovė neįstengia ir jų sumokėti. Dėl dalies kreditoriams pradelstų įsiskolinimų atsakovės atžvilgiu pradėti išieškojimo procesai; antstolių informacinės sistemos duomenimis, UAB „NORUS“ atžvilgiu šiuo metu vykdomos 29 vykdomosios bylos išieškant piniginio pobūdžio įsiskolinimus, 1 vykdomoji byla sustabdyta.

17.       Teismas sprendė, jog atsakovė UAB „NORUS“, vertinant jos finansinę būklę likvidumo aspektu, taip pat laikytina nemokia, susiduriančia su finansiniais sunkumais, kadangi laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

18.       Įvertinęs nurodytas finansinių sunkumų susidarymo aplinkybės teismas sprendė, jog nėra atskleistos ir pagrįstos laipsniško UAB „NORUS“ finansinės situacijos blogėjimo ir nemokumo atsiradimo tikrosios priežastys. Pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais pateikdamas bendrą situaciją, tačiau nedetalizavo, nei kokie projektai buvo nuostolingi, dėl kurių susidarė klientų skolos, taip pat kaip kito situacija rinkoje, lėmusi atsakovės vykdomų projektų nuostolingumą ir kt.

19.       Teismas, įvertinęs pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano projekte nurodytus duomenis dėl susidariusių sunkumų sprendimo būdų, sprendė, jog atsakovė iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol. Bandydamas pagrįsti priemones, kuriomis atsakovė sieks įveikti kilusius finansinius sunkumus, pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu įmonė vykdo 5 statybos rangos sutartis, iš kurių dvi baigia vykdyti ir gaus 247 604,96 Eur be PVM sumą, o trys jau yra pradėtos vykdyti, kurių bendra vertė 1 961 780 Eur be PVM; tikimasi gauti bendrą 2 209 384,96 Eur be PVM sumą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, susijusius su sutarčių vykdymu ir nurodomų pajamų (pelno) gavimų iš jų.

20.       Pasisakydamas dėl nurodomos gautinos 63 214,56 Eur be PVM sumos pagal sutartį „Piliuonos k. nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir Piliuonos k. nuotekų valymo įrenginių statyba“, teismas įvertino bendrą sutarties kainą, tai, kad darbų pabaiga numatyta 2020 m. gegužės 17 d., kad nors pareiškėjas nurodė, jog sutarties vykdymas iš esmės baigtas, tačiau nepateikė duomenų apie sutarties vykdymą, jos eigą, gaunamus mokėjimus, pačios atsakovės vykdomus mokėjimus, ar atsakovė tinkamai ir laiku pati vykdė savo įsipareigojimus, ar nepatyrė jokių sankcijų ir nepadidino turimo bendro įsiskolinimo dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors šioje sutartyje numatyta darbų kaina 1 430 667,70 Eur (su PVM), kurią turėjo gauti rangovės, tačiau minėtos sumos gavimas nepadėjo išvengti finansinių sunkumų. Teismo vertinimu, abejotina, ar netgi gavus nurodyto dydžio sumą (63 214,56 Eur be PVM) ji reikšminga dalimi prisidėtų prie įmonės finansinės būklės atstatymo.

21.       Pasisakydamas dėl „Nuotekų tvarkymo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Vilkyčių k., Šilutės r. sav.“ sutarties bei nurodomos gautinos 184 390,40 Eur be PVM sumos, teismas nustatė, kad sutartis nutraukta, šalių ginčas dėl jos nutraukimo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-879-777/2020. Teismas sprendė, nesant pagrindo vertinti, kad nurodoma suma bus gauta, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų (išskyrus pačią sutartį) apie iki sutarties nutraukimo sumokėtas, mokėtinas sumas, taikytinas sankcijas ar pan. Susipažinęs, su Klaipėdos apygardos teismo sprendimo turiniu teismas nustatė, kad šiai rangos sutarčiai vykdyti atsakovė buvo numačiusi pasitelkti subrangovus, tarp kurių ir kreditorė UAB „Plastic Technology“, kuriai pradelstas įsiskolinimas sudaro 210 553,65 Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galėjimo vykdyti sutartis, taip pat parodo, jog nepaisant visiško ar dalinio sutarties vykdymo, atsakovė nėra pajėgi atsiskaityti su subrangovais, kurie iš esmės turi nemažą įtaką tinkamam ir visiškam sutarties įvykdymui.

22.       Pareiškėjo argumentus apie planuojamas gauti pajamas iš naujai pradėtų vykdyti sutarčių – 2019 m. rugpjūčio 12 d. „Šiaulių rajono Meškuičių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“ (sutarties vertė – 503 700 Eur be PVM), 2020 m. vasario 7 d. „Vabalninko nuotekų valymo įrenginių statyba“ (sutarties vertė – 663 000 Eur be PVM) ir 2020 m. kovo 25 d. „Telšių m. nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija padidinant fosforo išvalymo efektyvumą“ (sutarties vertė – 795 080 Eur be PVM) teismas vertino kaip abejotinus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas planuojamas gauti pajamas, pelną iš esmės sieja su sutartyje nurodyta darbų verte, tačiau bendra jų vertė jokiu būdu nepatvirtina gautinų analogiškos sumos pajamų. Be to, sutarčių vykdymui įmonė ketina pasitelkti subrangovus, taigi minėtų sutarčių vykdymas nėra nulemtas išimtinai tik pačios atsakovės veikimo. Įvertinęs pareiškime nurodomas įmonės finansinių sunkumų priežastis, ankstesnių sutarčių vykdymo ypatumus teismas suabejojo sklandžiu sutarčių vykdymu.

23.       Teismas kritiškai vertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su baigtinų / baigtų / vykdomų sutarčių potencialiai gautina nauda ir realiomis pajamomis. Teismo vertinimu, minėtos sutartys, jose nurodyta darbų kaina nesuponuoja išvados, jog minėtų sutarčių vykdymas leis įmonei įveikti patiriamus finansinius sunkumus, nepaisant jų finansavimo šaltinio. Minėtų sutarčių vykdymas priklauso ir nuo trečiųjų asmenų veiksmų (projektuotojų, subrangovų), finansinių, gamybinių pajėgumų (atsakovė realiai nuosavo turto (įrenginių) veiklai vykdyti neturi), taip pat nuo kitų nenumatytų veiksnių, kuriems esant sutarčių sklandus vykdymas gali būti sutrikdytas. Teismas abejojo, jog minėtų sutarčių vykdymas leis atsakovei įveikti finansinius sunkumus taip, kaip ji tikisi per nurodytą laikotarpį.

24.       Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus apie ketinamas gauti 185 000 Eur – 230 000 Eur pajamas pardavus turimą nekilnojamąją turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei dalį transporto priemonių. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypų 2019 m. rugpjūčio 7 d. masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė – 68 400 Eur; ir atitinkamai – 3 620 Eur. Pateiktame restruktūrizavimo plano projekte bendra abiejų žemės sklypų vertė nurodyta 95 128,37 Eur. Teismas sprendė, jog nepagrindus šiuo metu esamos turto rinkos vertės, nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypų vertė būtų išaugusi iki tokio masto, jog gautina suma praktiškai daugiau nei dvigubai viršytų nustatytą viešame registre ar ilgalaikio turto sąraše nurodytą turto vertę. Nors pareiškėjas nurodo, kad į planuojamas gauti pajamas iš turto pardavimo patenka ir sumos, kurias gaus pardavus dalį transporto priemonių, tačiau nedetalizuota, kiek ir kokias transporto priemones iš 11 turimų ketinama parduoti, kokia jų vertė.

25.       Teismas pažymėjo, kad debitorių skolų atgavimas neturėtų būti vertinamas kaip viena iš pagrindinių priemonių atkurti įmonės mokumą, nes sunku įvertinti realias galimybes jas atgauti. Be to, nurodydamas, kad UAB „NORUS“ 2020-2022 metais ketina susigrąžinti debitorinius įsiskolinimus, kurių dydis sudaro 713 590 Eur sumą, pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog dėjo pastangas juos atgauti, siekiant grąžinti skolas kreditoriams (kreipimaisi į teismą su ieškiniais, pretenzijos debitoriams ar pan.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepasisakė ir dėl tos įsiskolinimo dalies, kurią jis pats turi grąžinti atsakovei.

26.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodytų teiginių, kad įmonės mokumas būtų pagerintas gavus nuolaidų iš kreditorių, teismas nevertino kaip realių priemonių įmonės finansiniams sunkumams įveikti, kadangi tokios galimybės yra hipotetinės, sąlyginės ir priklauso ne nuo pačios atsakovės pastangų vykdant veiklą. Atsakovei informuojant apie kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditoriai nebuvo linkę sudaryti susitarimus dėl pagalbos teikimo. Tai, kad kreditoriai aktyviai inicijuoja teismuose civilines bylas dėl skolų ar nuostolių priteisimo iš įmonės, taip gindami savo pažeistas teises, taip pat pradėdami išieškojimo procesus kreipdamiesi į antstolius, rodo, kad kreditoriai nėra suinteresuoti daryti nuolaidas atsakovei.

27.       Teismas kritiškai vertino prognozes per ketverius metus (2020-2024 m.) gauti daugiau nei 2 000 000 Eur grynojo pelno, nes pagal 2017 m.-2020 m. gegužės 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovei dar nesusidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, grynasis pelnas siekė 46 896 Eur (2017 m.) ir 70 906 Eur (2018 m.), todėl, atsižvelgiant į iki tol buvusius finansinius rodiklius (pardavimo pajamas, savikainą, sąnaudas, kt.) pagrįstai abejotina, jog atsakovės grynasis pelnas 2020-2024 m. pasieks restruktūrizavimo plano projekte nurodytą 2 086 325 Eur sumą, kas reikštų vidutiniškai 521 581,25 Eur grynojo pelno per metus.

28.       Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekto turinys neatspindi įmonės ateities perspektyvų, t. y. pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą. Sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus atsakovė faktiškai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu bei debitorinių skolų išieškojimu. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo tikslai nėra realūs ir nesudarys galimybių normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Labiau tikėtina, kad atsakovė jau nuo 2019 m. yra nemoki, todėl nevertintina, jog juridinio asmens sunkumai yra laikino pobūdžio, ir įmonei pradėjus restruktūrizavimo procedūrą sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks, jog įmonė yra pajėgi atkurti mokumą. Teismas sprendė esant pagrindui abejoti įmonės veiklos tęstinumo perspektyvomis ateityje.

29.       Teismas konstatavo, jog pareiškėjas pateiktais duomenimis neįrodė, kad nemoki atsakovė yra gyvybinga, todėl neatitinka restruktūrizavimo sąlygos, taip pat atsakovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, todėl atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą.

30.       Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad UAB „NORUS“ keltina bankroto byla.

31.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo pozicijos, jog UAB „Interautomatika“ pranešime nepasiūlė atsakovei sudaryti susitarimo dėl pagalbos ar priimti sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka ir dėl to byla šioje dalyje nutrauktina, teismas nurodė, kad iš pranešimo turinio yra aiškus kreditorės siekis atgauti įsiskolinimą numatant 15 dienų terminą jam sumokėti, priešingu atveju nurodant, kad bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo pozicija dėl to, kad atskirai nebuvo išskirtas pasiūlymas dėl susitarimo pagalbai sudaryti, vertintina kaip gynybinė ir formali bei nekeičianti teisinės situacijos vertinimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, bankroto bylai iškelti nėra būtinas net kito kreditoriaus pareiškimas, jei teismas atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą, nustato, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kas šioje byloje ir buvo nustatyta.

32.       Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas plačiau nepasisakė, nes jie nekeičia teisinės situacijos vertinimo. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

33.       Pareiškėjas atsakovės UAB „NORUS“ vadovas R. A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Teismas išsamiai aptarė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į realias galimybes tęsti ūkinę komercinę veiklą ir iš gautų pajamų padengti kreditorių reikalavimus. Teismas, pažeisdamas civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, nereikalavo iš apelianto pateikti papildomus paaiškinimus dėl iškilusių klausimų, taip padarydamas klaidingas, realios situacijos neatitinkančias išvadas. 

33.2.                      Priešingai nei nurodė teismas, egzistuoja visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei sąlygos. Teismas išsamiai aptarė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis ir padarė išvadą, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau nepagrįstai sprendė, kad įmonei keltina bankroto byla. Teismas turėjo įvertinti, ar finansiniai sunkumai yra tokie, kurių įmonė, vykdydama veiklą, neturės galimybių įveikti. Nors teismas ir išsamiai aptarė finansinių atskaitomybių duomenis, tačiau juos įvertino formaliai.

33.3.                      Teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, neatsižvelgė į COVID-19 viruso įtaką įmonės finansinei padėčiai, kuomet teismai, remdamiesi dar prastesniais finansiniais duomenimis, atsisakė iškelti bankroto bylas. Paskelbus karantiną dėl pritaikytų ribojimų įmonės veikla negalėjo vykti sklandžiai: dalis tiekėjų neturėjo galimybių patiekti prekių, reikalingų sutarčių vykdymui. Teismas turėjo įvertinti, kad tik pasibaigus karantinui įmonė galėjo visapusiškai atnaujinti veiklos vykdymą. Karantino laikotarpiu įmonė kreditoriams pradelsė 441 648 Eur sumą, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įsipareigojimai nedidėtų ir veikla būtų išsaugota: pasirašė susitarimą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo bei išdėstymo; pateikus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) buvo įrašyta į asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 viruso, sąrašą.

33.4.                      Nedisponuodamas apelianto paaiškinimais teismas nepagrįstai kvestionavo kreditorių sąrašo pagrįstumą, nurodydamas, jog kreditorių reikalavimai gali didėti. UAB „SME Finance“ su 92 767,65 Eur dydžio reikalavimu nebėra atsakovės kreditorė, nes jį perėmė UAB „Fineco“. Teismo nurodomas atsakovės 150 000 Eur įsipareigojimas UAB „SME Finance“ yra neteisingas; hipotekos registre įregistruota bendra suteikto maksimalaus kredito suma, tačiau įmonė šios sumos nebuvo išnaudojusi, todėl nebuvo skolinga; su UAB „SME Finance“ atsiskaityta, tačiau hipoteka dar nėra panaikinta. AB SEB banko reikalavimas yra ne 50 000 Eur kaip nurodė teismas, o apie 35 000 Eur.

33.5.                      Laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo iki skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovės padėties prastėjimui turėjo įtakos tai, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartis, kuria nustatyta piniginių lėšų suma, kurią įmonė turėjo teisė naudoti ūkinėje komercinėje veikoje, nebuvo išsiųsta Turto areštų registrui. Negalėdama naudotis lėšomis, įmonė neturėjo galimybės sklandžiai tęsti ūkinę komercinę veiklą.

33.6.                      Teismas neįvertino realios balanse apskaityto turto vertės, neįsigilino, už kokią kainą jis galėtų būti realizuotas, nepasiūlęs teikti papildomus įrodymus, rėmėsi masinio turto vertinimo duomenimis taip sumažindamas įmonei priklausančio turto vertę. Remiantis antstolio užsakyto nepriklausomo turto vertintojo atliktos ekspertizės aktu, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2020 m. liepos mėn. buvo 212 000 Eur, tuo tarpu teismas ją sumažino iki 68 400 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei nurodė teismas, balanse nurodytas įmonei priklausantis turtas yra didesnės vertės ir restruktūrizavimo metu bus realizuotas už realias rinkos kainas atitinkančias vertes. Skundžiama nutartis priimta tik formaliai įvertinus įmonės finansinius duomenis, neatsižvelgiant į tai, kad turtas sudaro daugiau nei 1 124 611 Eur.

33.7.                      Skundžiama nutartis patvirtina, kad teismui trūko duomenų tinkamai įvertinti įmonės gyvybingumą ir galimybę restruktūrizavimo metu atkurti įmonės mokumą ir patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Teismui nebuvo aišku, kaip įmonė vykdo ir vykdys pasirašytas sutartis, tačiau teismas nepasiūlė teikti papildomų įrodymų ar paaiškinimų, eliminuodamas apelianto teisę pasisakyti, skundžiamoje nutartyje padarė fakto klaidų.

33.8.                      Kartu su skundu teikiami aktai už paskutinius atliktus darbus pagal sutartį „Piliuonos k. nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir Piliuonos k. nuotekų valymo statyba“, juose nurodyti 0 Eur likučiai reiškia, kad darbai užbaigti ir priimti 2020 m. birželio 30 d.

33.9.                      Pasisakydamas dėl sutarties „Nuotekų tvarkymo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Vilkyčių k., Šilutės r. sav.“ teismas nepagrįstai kvestionavo įmonės galimybę vykdyti sutartį subrangovu pasitelkus kreditorę. Dalyvaudama viešajame pirkime atsakovė nurodė UAB „Plastic Technology“, kaip subrangovą, tik dėl dalies atliekamų darbų ir medžiagų tiekimo, tačiau laimėjusi konkursą, pasitelkė kitą subrangovą.

33.10.                      Darbai pagal sutartį „Šiaulių rajono Meškuičių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“ vyksta šalių nustatyta tvarka ir terminais; be to sutartyje numatyta galimybė ją pratęsti. Įmonės srautų mokėjimo grafikas pagrindžia numatomas gauti atliktų darbų (aktuojamas) sumas. Visose naujai vykdomose sutartyje yra užtikrinta galimybė užsakovui su rangovo subrangovu atsiskaityti tiesiogiai, todėl priešingai nei nurodo teismas, ieškant subrangovų ir sudarius su jais sutartis, negali kilti finansinių sunkumų.

33.11.                      Skundo pateikimo metu vykdant sutartį „Vabalninko nuotekų valymo įrenginių statyba“ jau atlikti projektavimo darbai ir pasirašytas atliktų darbų aktas. Įmonė vykdo įsipareigojimus pagal suderintą srautų mokėjimo grafiką, pasitelkė kitą subrangovą, sutikusį atlikti darbus be avansinio mokėjimo ir už mažesnę kainą, taigi atsakovė imasi aktyvių veiksmų, siekdama optimizuoti lėšas ir patirti kuo mažiau išlaidų.

33.12.                      Sutarties „Telšių m. nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija padidinant fosforo išvalymo efektyvumą“ darbai vykdomi pagal šalių nustatytą tvarką, atitinkamai nustatytais terminais pagal atliktų darbų aktus bus gautos piniginės lėšos.

33.13.                      Įmonė vykdo ir ateityje vykdys ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gaus pajamas ir atsiskaitys su kreditoriais. Restruktūrizavimo plano projekte, priešingai nei nurodo kreditorė UAB „PERDANGA“, nurodoma, kad per ketverius metus bus padengti visi įsipareigojimai kreditoriams. Įmonė per 2020 m. jau išrašė PVM sąskaitų faktūrų daugiau nei 710 000 Eur sumai.

33.14.                      Apelianto pateikti argumentai bei įrodymai patvirtina, kad įmonė vykdo ir ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ją optimizuoti, mažinti kaštus, išsaugoti sukauptą patirtį ir visiškai atkurti mokumą. Greitas laikinų sunkumų turinčios įmonės pašalinimas iš rinkos naudojantis bankroto institutu neteisingas, nesąžiningas tiek įmonės, tiek jos kreditorių atžvilgiu.

33.15.                      Vertindamas kreditorių pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas neatsižvelgė, kad JANĮ 9 straipsnyje nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsiliepime apeliantas buvo nurodęs, kad kreditorė nepasiūlė sudaryti susitarimo dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, be to neegzistuoja JANĮ 9 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant kreditorius gali nesiūlyti sudaryti susitarimo dėl pagalbos.

33.16.                      Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus, nes jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, padės išsamiai ir tinkamai išspręsti bylą; teismas nepagrįstai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir nepasiūlė pateikti papildomų paaiškinimų ir dokumentų, o teismo padarytos išvados neatitinka realios situacijos.

34.       Trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; ex officio (pagal pareigas) konstatuoti niekinio sandorio faktą – vienintelio UAB „NORUS“ akcininko R. A. sprendimą tvirtinti UAB „NORUS“ restruktūrizavimo plano projektą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Apeliantas ignoruoja neigiamą įmonės nuosavą kapitalą ir jo svarbą sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo. Kapitalo palaikymo doktrina yra laikoma kreditorių interesų atsvara įmonės akcininkų interesams ir kaina, kurią akcininkai turi sumokėti už ribotą atsakomybę prieš kreditorius taip bent minimaliai garantuodami, jog įmonės kapitalas nebus išeikvotas, o kreditorių interesai bus apsaugoti.

34.2.                      Tikėtina, kad UAB „NORUS“ nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio anksčiau nei iki 2019 m. gruodžio 31 d., bet vienintelis akcininkas ir vadovas R. A. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalies imperatyvo, numatančio tik keturis susidariusios padėties sprendimo būdus, per 6 mėnesių terminą nesiėmė priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti.

34.3.                      UAB „NORUS“ vienintelio akcininko R. A. sprendimas tvirtinti 2020 m. birželio 29 d. pateiktą UAB „NORUS“ 2020 m. gegužės 31 d. restruktūrizavimo plano projektą yra niekinis. Niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio.

35.       Pareiškėja UAB „Juris LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į paskelbto karantino įtaką sklandžiai įmonės veiklai; nedetalizuoja, kokios konkrečiai veiklos negalėjo vykdyti ir kodėl negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad didžioji dalis įsiskolinimų kreditoriams susidarė nuo 2019 m. vasaros. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-544-241/2020, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

35.2.                      Apeliantas tinkamai nevykdė pareigos įrodyti įmonės mokumą ir gyvybingumą. Apelianto nurodoma faktinė aplinkybė, jog įmonei priklausančio žemės sklypo vertė yra 212 000 Eur, o ne 68 400 Eur, esminės įtakos mokumui neturi, nes nepaneigta pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma 2020 m. liepos 21 d. duomenimis sudaro 1 794 205,26 Eur. Be to nurodyta vertė nereiškia, jog turtas gali būti realizuotas už tokią sumą.

35.3.                      Atsakovė neatitinka gyvybingos įmonės kriterijų. Apeliantas nėra pateikęs informacijos, kokią sumą yra pradelsęs sumokėti darbuotojams kaip darbo užmokestį bei kokią sumą pradelsęs sumokėti VMI; pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl įsiskolinimo išdėstymo kelia rimtų abejonių, nes jame nurodyta, kad mokėjimas atidedamas iki 2021 m. kovo 1 d., tačiau nurodomas mokėjimų grafikas iki 2025 m. vasario 1 d. Įmonės nuosavas kapitalas neigiamas, o nuostoliai tik didėja, kaip ir pradelsti įsipareigojimai. Iš vykdomos veiklos gaunamos pardavimo pajamos yra mažesnės, nei pardavimo savikaina. Nepateikti įrodymai, kokių konkrečiai priemonių ketinama imtis siekiant atgauti 713 590 Eur debitorinius įsiskolinimus ir ar šių įsiskolinimų atgavimas yra realus, įskaitant atsakovės suteiktą 167 120 Eur paskolą vadovui.

35.4.                      Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog įmonė toliau vykdys pelningą ūkinę veiklą; nepateikti įrodymai (skaičiavimai ir pan.), koks yra planuojamas konkretus grynasis pelnas iš vykdytinų pasirašytų rangos sutarčių. Įsiskolinimus esamiems kreditoriams restruktūrizavimo proceso metu įmonė galėtų dengti tik tuo atveju, jeigu gautų grynąjį pelną iš vykdomos veiklos. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais dėl sutarčių įvykdymo realumo, iš esmės susikoncentruodamas į darbų kainą, tačiau ne aplinkybes, kaip realiai minėti darbai gali būti tinkamai ir laiku įvykdyti, kokiu būdu bus siekiama, jog nesikartotų ankstesnių sutarčių vykdymo nesklandumai.

35.5.                      Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad inicijuodama bankroto bylą kreditorė UAB „Interautomatika“ nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, savo įspėjime nepasiūlė sudaryti susitarimo dėl pagalbos. Bendraieškio įspėjimo apeliantas neginčija. Pats apeliantas nurodė, kad yra išsiuntęs visiems kreditoriams pranešimus dėl pagalbos sudarymo, todėl kreditorei UAB „Interautomatika“, gavusiai pranešimą iš apelianto, įspėjime dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo reikalo siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Be to, bankroto bylai iškelti nėra būtinas kreditoriaus pareiškimas, jei teismas, atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą, nustato, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kas šioje byloje ir buvo nustatyta.

36.       Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomą įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1596-565/2020. Apeliantas nurodo, kad ši nutartis patvirtina aktyvius veiksmus siekiant atgauti skolas iš įmonės skolininkų.

37.       Ieškovė „Juris LT“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus bei Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-4979-812/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-999-881/2020. Ieškovė nurodė, kad taikos sutartimi UAB „NORUS“ įsipareigojo per 4 mėnesius sumokėti VšĮ Velžio komunalinis ūkis 120 000 Eur, o tai praktiškai tokia pat suma, kurią VšĮ Velžio komunalinis ūkis skolingas UAB „NORUS“, taigi UAB „NORUS“ mokumas iš esmės nesikeičia. Apeliantas nutyli faktinę aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-999-881/2020 panaikino UAB „NORUS“ palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl viešojo pirkimo „Nuotekų valyklos rekonstrukcija Akademijos miestelyje Kėdainių rajone“ ir papildomai priteisė iš UAB „NORUS“ virš 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       Vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties įpareigojimus apeliantas pateikė išrašą iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderius, išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei nuomonę dėl trečiojo asmens UAB „PERDANGA“ prašymo dėl sandorio pripažinimo niekiniu, teigdamas, kad toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjamas, be to, yra nepagrįstas, nes nei ABĮ 38 straipsnyje, nei teismų praktikoje nėra draudžiama tvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano projektą esant neigiamam kapitalui. Toks draudimas nenumatytas ir JANĮ.

39.       Vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus, kuriais kritikuoja apelianto pateiktus įrodymus ir jų turinį, teigia, jog jie nepagrindžia atsakovės gyvybingumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas iškelti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320

Dėl naujų įrodymų

41.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė 31 naują įrodymą, kuriais iš esmės grindžiamas įmonės gyvybingumas: VSDFV 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dėl UAB „NORUS“ įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo; susirašinėjimus su kreditoriais UAB „SME Finance“, AB SEB banku; išrašo iš UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės akto kopiją; atliktų darbų aktų kopijas; išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas; darbų grafikų projektus ir kt. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Apelianto vertinimu, šių įrodymų su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinas, nes pateiktų dokumentų užteko visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau skundžiamoje nutartyje padarytos išvados neatitinka realios situacijos ir sąlygoja naujai pateikiamų įrodymų įvertinimo būtinumą. 

42.       2020 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai bei papildomas įrodymas – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1596-565/2020. Vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį apeliantas pateikė išrašą iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderius, išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei nuomonę dėl trečiojo asmens UAB „PERDANGA“ prašymo.

43.       Ieškovė UAB „Juris LT“, reaguodama į apelianto rašytinius paaiškinimus, taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-4979-812/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-999-881/2020. Vykdama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties įpareigojimus ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus, kuriais kritikuoja apelianto pateiktus įrodymus ir jų turinį, teigdama, jog jie nepagrindžia atsakovės gyvybingumo.

44.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

45.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo spręsti dėl tokio pobūdžio dokumentų pridėjimo prie bylos. Kiti apelianto ir ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su bylos esme – atsakovės gyvybingumo vertinimu, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Šalys yra susipažinusios su priešingos šalies pateiktais naujais įrodymais, dėl jų vertinimo pasisakė rašytiniuose paaiškinimuose. Atsižvelgiant į tai, pateikti nauji įrodymai bei paaiškinimai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

46.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jo vadovaujamos atsakovės UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylą, tuo tarpu ieškovės UAB „Interautomatika“ ir UAB „Juris LT“ prašė iškelti atsakovės bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra nemoki, negyvybinga ir restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo bei išvengti bankroto, todėl iškėlė bankroto bylą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas iš esmės neginčija finansinių duomenų įvertinimo ir teismo išvados dėl atsakovės nemokumo, tačiau nurodo, jog teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis apie atsakovės gyvybingumą, nepagrįstai nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus ar duomenis ir dėl to neteisingai konstatavo atsakovę esant negyvybinga.   

47.       Juridinių asmenų nemokumo problemos sprendžiamos restruktūrizavimo ar bankroto būdu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020 išaiškino, kad tais atvejais, kai teismui pateikiami pareiškimai dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas, visų pirma, turi spręsti, ar nėra pagrindų iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Tik nustatęs aplinkybes, dėl kurių restruktūrizavimo byla negali būti iškeliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu užtikrinamas restruktūrizavimo kaip prioritetinio nemokumo problemų sprendimo būdo taikymas, sudaromos galimybės esant įstatyme nustatytiems pagrindams įmonėms atkurti mokumą. Sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimus, turi būti taikoma nuosekliai formuojama teismų praktika, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei (skolininkei), t. y. apribojama jos veikla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

48.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

49.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bei restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų.

50.       Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas atsakovės UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylą atsisakė kelti esant JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

51.       Byloje iš esmės nėra ginčo, kad UAB „NORUS“ turi finansinių sunkumų (yra nemoki) bei nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, konstatavo, kad pareiškėjas pateiktais duomenimis neįrodė atsakovės gyvybingumo, todėl sprendė, kad ji neatitinka vienos iš restruktūrizavimui būtinų sąlygų. Be to, teismo vertinimu, atsakovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės išsaugoti gyvybingumo bei įveikti finansinių sunkumų. Apeliantas iš esmės nekritikuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, nepaisant argumentų dėl kreditorių sąrašo įvertinimo ir nekilnojamojo turto vertės. Pagrindiniai apelianto argumentai nukreipti į įmonės gyvybingumo vertinimą, prioriteto restruktūrizavimui, kaip labiau atitinkančiam įmonės bei kreditorių interesus, nesuteikimą.

52.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

53.       JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).

54.       Taigi, JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, yra nurodęs, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo.

55.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra atskleistos ir pagrįstos laipsniško UAB „NORUS“ finansinės situacijos blogėjimo ir nemokumo atsiradimo tikrosios priežastys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovės veiklą nuostolingai paveikė keli dideli objektai (klientų skolos išaugo nuo 309 000 Eur 2017 m. iki 713 000 Eur 2020 m.) ir bendra situacija rinkoje, kai darbų kainos buvo pateiktos pagal tuo metu rinkoje buvusias kainas, tačiau darbų pradžia buvo nukelta vėlesniam laikui: išaugo medžiagų, kuro, subrangovų kainos, todėl laimėtuose objektuose veiklos vykdymas tapo nuostolingas; trūko ir apyvartinių lėšų, yra gana abstraktūs, tačiau leidžia identifikuoti, jog iš esmės įmonės finansinius sunkumus sąlygojo išorinės, ne nuo pačios įmonės priklausiusios priežastys. Be to, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010). Todėl, kaip teisingai nurodo apeliantas, trūkstant duomenų teismas turėjo pasiūlyti apeliantui pateikti papildomus įrodymus (ne tik šiuo aspektu) (CPK 179 straipsnio 1 dalis). 

56.       Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „NORUS“ veiklos tikslai ir rūšys – panaudodama turimus fondus, materialinius ir intelektinius resursus, bendrovė gali užsiimti bet kokia veiklos rūšimi, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Vadovo nurodomais duomenimis pagrindinė bendrovės veikla yra projektavimo, projektų valdymo, projekto vykdymo priežiūros, statybos, statybų techninės priežiūros, konsultavimo, defektų nustatymo ir garantinio aptarnavimo bei eksploatacijos darbai; įmonė taip pat rengia inžinerinių tinklų, nuotekų valymo bei vandens gerinimo įrenginių projektinius pasiūlymus, rengia ir vykdo projektus, prižiūri jų vykdymą ir teikia konsultacijas. 

57.       Teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad UAB „NORUS“ restruktūrizavimo proceso metu sieks tęsti ir plėtoti pagrindinę veiklą, užbaigti pradėtus ir vykdyti naujus projektus, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos, stabilizuoti įmonės mokumą, grąžinti skolas kreditoriams, dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose. Susidariusius finansinius sunkumus atsakovė ketina išspręsti tokiais būdais: 1) deda pastangas susigrąžinti skolas už atliktus darbus – 713 590 Eur; 2) vykdo 5 statybos rangos sutartis, iš kurių 2 yra baigiamos vykdyti, o likusi planuojama gauti suma yra 247 604,96 Eur be PVM, ir pradėtos vykdyti 3 sutartys (dviejose vyksta projektavimo darbai, kurie greit baigsis, vienoje – pradedami statybos darbai). Planuojamų atlikti darbų vertė pagal naujas sutartis yra 1 961 780 Eur be PVM. Bendra baigtinų ir pasirašytų sutarčių suma yra 2 209 384,96 Eur be PVM. Visi projektai yra finansuojami valstybės, o užsakovai yra vandentvarkos ūkį eksploatuojančios savivaldybių įmonės, todėl tai leidžia tikėtis stabilaus pajamų srauto ir tinkamo įsipareigojimų vykdymo; 3) dalyvaudama viešajame pirkime ketina pasirašyti sutartį dėl statybos darbų, kurių vertė yra 569 000 Eur be PVM, atlikimo; 4) per 2020 m. planuoja gauti 1 600 000 Eur įplaukų be PVM, toks piniginių lėšų srautas garantuoja pakankamų apyvartinių lėšų kiekį ir įsipareigojimų vykdymą laiku; 5) ketina parduoti turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) bei dalį transporto priemonių, tikimasi gauti 185 000 Eur – 230 000 Eur; 6) jeigu restruktūrizavimo metu įmonė gautų nuolaidų iš kreditorių, ji būtų pajėgi pagreitinti atsiskaitymą su kreditoriais.

58.       Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė atsakovės sudarytas statybos rangos sutartis, jose nurodytus darbų atlikimo terminus, vykdymo aplinkybes pasitelkiant subrangovus, sutarčių kainas, ir nurodė, kad pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais dėl sutarčių įvykdymo realumo, bei sprendė, kad abejotina, jog darbai gali būti tinkamai ir laiku įvykdyti. Kartu su atskiruoju skundu apelianto pateikti įrodymai, pvz., su UAB „Giraitės vandenys“ 2020 m. birželio 30 d. pasirašytas atliktų darbų aktas pagal „Piliuonos k. nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir Piliuonos k. nuotekų valymo statyba“ sutartį; su UAB „Kuršėnų vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytas atliktų darbų aktas pagal sutartį „Šiaulių rajono Meškuičių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“, išrašyta sąskaita faktūra     12 915 Eur sumos apmokėjimui, su UAB „Biržų vandenys“ 2020 m. gegužės 20 d. pasirašytas atliktų darbų aktas pagal sutartį „Vabalninko nuotekų valymo įrenginių statyba“, išrašyta sąskaita 5 400 Eur apmokėjimui, UAB „Biržų vandenys“ 2020 m. rugsėjo 18 d. pritarimas subrangovo pakeitimui; darbų atlikimo grafikai bei kt., liudija apie atsakovės vykdomus ir užsakovų priimamus darbus. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai: 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Telšių vandenys“ pateiktas atliktų darbų aktas, jo pagrindu 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašyta sąskaita faktūra 1 701 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Kuršėnų vandenys“ pateiktas atliktų darbų aktas, išrašyta sąskaita 12 915 Eur apmokėjimui; 2020 m. spalio 30 d. UAB „Biržų vandenys“ atliktų darbų aktas bei išrašyta sąskaita 23 400 Eur apmokėjimui, taip pat rodo, kad atsakovės pasirašytos sutartys yra vykdomos, kontrahentai priima atliktus darbus, jiems pateikiamos sąskaitos apmokėjimui. Apelianto pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Plastic Technology“ už automobilių nuomą (2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaita 496,10 Eur sumai, 2020 m. spalio 30 d. sąskaita 254 Eur sumai), statybos darbus (2020 m. rugsėjo 11 d. sąskaita 13 653,75 Eur sumos apmokėjimui), viena vertus rodo tiek ir papildomos veiklos vykdymą ne tik pagal akcentuotas sutartis, tiek ir bendradarbiavimą su viena didžiausių įmonės kreditorių. Pateiktas išrašas iš atsakovės banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. liudija apie iš veiklos vykdymo generuojamas pajamas. 

59.       Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė kasos išlaidų orderius, liudijančius, jog vykdoma prievolė atsiskaityti su darbuotojais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. gruodžio 10 d. suformuotais duomenimis atsakovės apdraustųjų skaičius padidėjo iki 17 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymu 2020-08 Nr. (32.45E MANOVMI) RNA, atsakovei neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Atsakovė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu dėl UAB „NORUS“ įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka, atidėtas atsakovės 29 197 Eur įsiskolinimo mokėjimas iki 2021 m. kovo 1 d., ir vėliau šio įsiskolinimo mokėjimas išdėstytas iki 2025 m. vasario 1 d.

60.       Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir toliau ją vykdo (šią aplinkybę iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas), moka darbo užmokestį, mokesčių administratoriai suteikė pagalbą ir atsakovei yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 bei atidėtas ir išdėstytas mokėjimo įsiskolinimas VSDF biudžetui, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra gyvybinga JANĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme, nėra pakankamai pagrįsta.

61.       Teismų praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normas, buvo laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017). Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą, JANĮ 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui būtinumą.

62.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodyti teiginiai, kad įmonės mokumas būtų pagerintas gavus nuolaidų iš kreditorių, nevertintini kaip realios priemonės įmonės finansiniams sunkumams įveikti, kadangi tokios galimybės yra hipotetinės, sąlyginės ir priklauso nuo kreditorių geranoriškumo; tuo tarpu kreditoriai nėra linkę išdėstyti atsakovei skolų mokėjimą, inicijuoja teismuose civilines bylas dėl skolų ar nuostolių priteisimo, taip gindami savo pažeistas teises, taip pat pradeda priverstinio išieškojimo procesus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad kreditoriai nėra suinteresuoti daryti nuolaidas atsakovei. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog kai kurie atsakovės kreditoriai kreipėsi į teismą dėl skolų ar nuostolių iš atsakovės priteisimo, a priori (iš anksto) negali būti laikoma jų nepritarimu įmonės restruktūrizavimui, juo labiau nėra nustatyta, kad galimas šių kreditorių nepritarimas turėtų esminės reikšmės pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį sprendžiant dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo yra išreiškę santykinai smulkius ir vidutinio dydžio reikalavimus turintys kreditoriai. Tuo tarpu didžiausius reikalavimus turinčių kreditorių pozicija dėl atsakovės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo), byloje nėra išreikšta, be to, kaip jau minėta, pagal pateiktus įrodymus su viena iš didžiųjų kreditorių – UAB „Plastic Technology“ atsakovė bendradarbiauja tiek vykdydama darbus, tiek nuomodama transporto priemones, todėl galima būtų numanyti šios kreditorės pritarimą atsakovės veiklos tęstinumui. Taip pat, kaip minėta, mokesčių administratoriai taiko mokestinės pagalbos priemones atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai kaip nustatyta situacijai negalima vienareikšmiška išvada dėl kreditorių nesuinteresuotumo daryti nuolaidas atsakovei ir taip padėti įveikti susidariusius sunkumus.

63.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ne tik dėl to, kad atsakovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos (įmonės gyvybingumo), bet ir padaręs išvadą, kad apelianto pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto).

64.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, restruktūrizavimo plano projekto turinys neatspindi įmonės ateities perspektyvų, nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo imtasi realių papildomų priemonių iš esmės pakeisti situaciją ir išspręsti finansinius sunkumus. Teismo vertnimu, sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus atsakovė faktiškai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu bei debitorinių skolų išieškojimu. 

65.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, pritariama pozicijai atsižvelgti į pagal ankstesnį (numatytą jau nebegaliojančiame ĮRĮ), tačiau šiuo aspektu aktualų įstatyminį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką taikant ĮRĮ 5 straipsnio normas, reglamentavusias restruktūrizavimo plano metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, nustačius, kad bendrovės finansinius sunkumus iš esmės sąlygojo ne jos veiklos pobūdis (o, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove), nesudaro pagrindo išvadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020).

66.       Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodoma iš esmės tęsti ir plėtoti pagrindinę veiklą, užbaigti pradėtus ir vykdyti naujus projektus, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos, stabilizuoti įmonės mokumą, grąžinti skolas kreditoriams, dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose, atkurti kreditorių pasitikėjimą bendrove, vykdyti koncentruotą bei aktyvią marketingo strategiją. Nors pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, kadangi atsakovės finansinius sunkumus sąlygojo ne veiklos pobūdis, o išorinės priežastys. Todėl esminių veiklos pokyčių numatymas restruktūrizavimo plano projekte, pagal teismų praktiką, nebuvo būtinas. 

67.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018). Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).

68.       Dėl nustatytų faktinių aplinkybių akcentuojamo restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo sprendimo būdo, kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė nėra gyvybinga bei, kad pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

69.       Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su nekilnojamojo turto vertės nustatymo netikslumu (su skundu pateiktas UAB „Capital vertinimas“ eksperto išvados išrašas liudija, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2020 m. liepos 8 d. sudarė 212 000 Eur) ir kreditorių sąrašo netikslumais (pagal pateiktą susirašinėjimą su UAB „SME finance“), viena vertus nekeičia atsakovės nemokumo vertinimo, to iš esmės neginčija ir apeliantas, kita vertus, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, neturi esminės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės ir apelianto argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria nustatyta piniginių lėšų suma, kurią įmonė turėjo teisė naudoti ūkinėje komercinėje veikoje, išsiuntimo Turto areštų registrui ne laiku, kai nepagrindžiama, kokias atsakovės veiklos vykdymo kliūtis tai sukėlė.

70.       Apeliantas neteisingai aiškina JANĮ 9 straipsnyje reglamentuotą privalomą nemokumo proceso inicijavimo tvarką, kuomet jį inicijuoja kreditorius. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų alternatyvų (siūlymas įvykdyti neginčijamą prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) pranešime nenurodymas negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, bankroto bylai iškelti nėra būtinas kreditoriaus pareiškimas, jei teismas, atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą, nustato, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

71.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta trečiojo asmens UAB „PERDANGA“ prašymą ex officio (pagal pareigas) konstatuoti niekinio sandorio faktą – vienintelio UAB „NORUS“ akcininko R. A. sprendimą tvirtinti UAB „NORUS“ restruktūrizavimo plano projektą. Pagal teisinį reguliavimą, jeigu juridinis asmuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą prie pareiškimo teismui, be kita ko, papildomai pridedamas restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas). JANĮ nenumatytas apribojimas teikti pareiškimą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo esant neigiamam nuosavam kapitalui.

Dėl procesinės bylos baigties 

72.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškeldamas jai bankroto bylą, tinkamai neatskleidė įmonės gyvybingumo, kaip vienos iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, taip pat netinkamai taikė JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73.       Atskirąjį skundą patenkinus pareiškėjui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NORUS“ nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „Perlas Finance“.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė