Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-28][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-110-779-2021].docx
Bylos nr.: e2S-110-779/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Saulės sonata" 252059030 atsakovas
UAB "Veikmės statyba" 300510465 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl statybos rangos
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Bylos dėl rangos
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2S-110-779/2021

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23326-2020-9

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3  

(S)

  

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo UAB „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Veikmės statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Saulės sonata“ dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui UAB „Veikmės statyba“ iš atsakovo UAB „Saulės sonata“ 33 169,92 Eur skolos, 1791,18 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo reikalavimui 34 961,10 EUR sumai užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovui UAB „Saulės sonata“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais. 

3.       Atsakovas UAB „Saulės sonata“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitus aplinkybėms; 2) arba taikyti reikalavimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą - įpareigoti ieškovę UAB „Veikmės statyba“ per 15 (penkiolika) dienų nuo nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, AB „Swedbank“, įmokėti 70 000 Eur sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją. Įpareigojimo neįvykdžius, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

4.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindė tuo, jog atsakovas, kaip nekilnojamojo turto vystytojas, siekia vykdyti statomo nekilnojamojo turto objektų pardavimus, siekiant gauti lėšų, tačiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiam procesui trukdo, nes dėl galiojančių sutartinių hipotekų, nustatytų projektą finansuojančio banko naudai, antstolis yra uždėjęs bendrą areštą visam atsakovui priklausančiam nekilnojamojam turtui, jo neišskiriant ir neidentifikuojant, ir susiklosto tokia situacija, kai dėl sąlyginai mažos vertės ginčo, yra sudaromos kliūtys atsakovui vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą – pardavinėti naujai statomus apartamentus, iš gautų lėšų atsiskaitinėti su banku, tiekėjais, kitais kreditoriais.

5.       Atsakovo turimas turtas viršija 7,5 mln. Eur, įstatinis kapitalas sudaro 5,2 mln. Eur, o ieškinio reikalavimas – 34 961,10 Eur. Atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Atsakovas vykdo ilgalaikį projektą „Saulės sonata“ (statomas statinių kompleksas), kas reiškia, jog atsakovas yra aktyviai ūkinę – komercinę veiklą vykdanti bendrovė, kuriai, net ir atsižvelgiant į galimą veiklos dinamiką, ieškovo reikalavimas 34 961,10 Eur sumai nėra didelis ir savaime nepatvirtina atsakovo nepajėgumo įvykdyti teismo sprendimo visiško ieškinio tenkinimo atveju.

6.       Šiuo metu dėl sąlyginai mažos ginčo sumos, kuri net nėra teismo priteista, kuri yra paskaičiuota už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus ir dėl kurių kainos sumažinimo yra pradėta kita civilinė byla Nr. eA2-8646-466/2020, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo veiklą ne šiaip apsunkina, bet daro iš esmės neįmanoma. Ieškovas neduoda sutikimo sandoriams net ir tarpininkaujant vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui. Tuo tarpu kiti kreditoriai (UAB „Autokausta“) tam iš esmės neprieštarauja, nurodydami, kad su 2020-10-06 prašymu Nr. 443 sutinka, ir prašo kiekvienam sandoriui gauti atskirą leidimą, suvokdami, kad tik vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimų, atsakovas bus pajėgus įvykdyti ir savo kreditorinius įsipareigojimus.

7.       Dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų suvaržymų 2020 m. ženkliai smuko atsakovo pardavimai, lyginant su 2018-2019 m., o tuo pačiu nukentėjo ir valstybės biudžetas negautų mokesčių pavidalu, kai tuo tarpu netgi esant pandemijos sąlygomis nekilnojamojo turto rinka ne tik nesusitraukė, bet ir išliko stabili, o kai kuriuose segmentuose netgi išaugo. Šiuo metu atsakovas turi visas galimybes vykdyti pardavimus, kadangi dėl jo vykdomo projekto išskirtinumo yra didelė tokių apartamentų paklausa, tačiau atsakovui užkirstos galimybės šią paklausą patenkinti. Anot atsakovo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemia realius nuostolius atsakovui - negalint vykdyti įprastinės veiklos, negaunamos ir pajamos, kai tuo tarpu palūkanas už suteiktą kreditą reikia mokėti, kreditą dalimis taip pat reikia grąžinti, jau nekalbant apie atsiskaitymus su darbuotojais, tiekėjais, valstybe. Dėl nesudaromų sandorių valstybės biudžetas taip pat patiria praradimus dėl negautų mokesčių. Šios aplinkybės, atsakovo manymu, suponuoja pagrįstą išvadą, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria realius nuostolius, todėl turi būti taikomas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas atsakovo atžvilgiu. Nuostolių suma apskaičiuota pagal vidutinę atsakovo skirto pardavimui nekilnojamojo turto vieneto balansinę vertę ir ši suma yra pagrįsta.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį, kuria nutarė netenkinti atsakovo UAB „Saulės sonata“ prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti ieškovę per 15 dienų nuo nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, AB „Swedbank“, įmokėti 70 000 Eur sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovo dėstomi argumentai bei pateikti į bylą rašytiniai įrodymai apie atsakovo finansinę padėtį, duomenys apie kasacinio teismo panaikintus didelės apimties suvaržymus atsakovo turtui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnyko. Todėl atsakovo prašymo šioje dalyje netenkino.

10.       Teismas vertino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemia atsakovo realius tikėtinus nuostolius, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog būtinas jų atlyginimo užtikrinimas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

11.       Ieškovas UAB „Veikmės statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį skundžiamoje dalyje (dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo) ir atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      tikėtinas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo yra viena iš būtinųjų šio instituto taikymo sąlygų. Tačiau atsakovas neįrodinėjo šios sąlygos savo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė, nevertino ir nenustatė jos nutartyje. Vien dėl šios priežasties nutartis skundžiamoje dalyje yra pripažintina nepagrįsta.

11.2.                      Ieškovas yra viena didžiausių statybos sektoriaus bendrovių Lietuvoje, kuri yra įkurta (įsteigta) dar 2005 m., tad turi sukaupusi ilgametę veiklos patirtį, yra susikūrusi nepriekaištingą reputaciją, veikia stabiliai ir, kas svarbiausia, pelningai. Gerą ieškovo turtinę būklę patvirtina pridedamos metinės finansinės ataskaitos (už 2019 m.).

11.3.                      Atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo realumas yra būtina aptariamo instituto taikymo sąlyga. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas šios sąlygos neįrodė savo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė ją nutartyje. Tad ir dėl šios priežasties nutartis skundžiamoje dalyje yra pripažintina nepagrįsta.

11.4.                      Nors atsakovas neturi pareigos įrodyti konkretaus (tikslaus) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydžio, tačiau privalo bent preliminariai pagrįsti jų dydį. Atsakovas savo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepateikė jokių paaiškinimų, juo labiau, paskaičiavimų, patvirtinančių tai, kad jo tikėtini nuostoliai sudaro 70 000 Eur.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas nutartyje formaliai (lakoniškai) nurodė, jog atsakovo teigimu, 70 000,00 Eur nuostolių suma apskaičiuota pagal vidutinę atsakovo skirto pardavimui nekilnojamojo turto vieneto balansinę vertę. Kitaip tariant, teismas besąlygiškai priėmė šį atsakovo teiginį kaip faktą, netikrindamas ir nevertindamas jo pagrįstumo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis realiai galėtų patirti nuostolių ir, kas svarbiausia, kad tokie nuostoliai preliminariai sudarytų būtent 70 000 Eur. Tokių duomenų byloje nesant, atsakovo įvardinti 70 000 Eur dydžio nuostoliai yra laikytini visiškai deklaratyviais.

12.       Atsakovas UAB „Saulės sonata“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra uždėjęs bendrą areštą visam atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, jo neišskiriant ir neidentifikuojant, ir susiklosto tokia situacija, kai dėl sąlyginai mažos vertės ginčo sumos, yra sudaromos kliūtys atsakovui vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą – pardavinėti naujai statomus apartamentus ir gauti lėšas, dalį jų nukreipiant atsiskaitymams su banku, tiekėjais, kitais kreditoriais, kurie skirtingai, nei ieškovas, yra davę sutikimus vykdyti nekilnojamojo turto vienetų pardavimus šalių suderintomis sąlygomis.

12.2.                      Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. priimta teismo nutartimi, todėl esą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovo pardavimai objektyviai negalėjo smukti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiais teiginiais sąmoningai ar nesąmoningai siekiama sudaryti klaidingą įspūdį, neva iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovui pritaikyti kiti apribojimai nebuvo niekaip susiję su ieškovo procesiniais veiksmais, kas neatitinka faktinės tikrovės. Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2020-08-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip vienas iš pagrindinių argumentų ieškovo prašyme buvo nurodomas atsakovo atžvilgiu pritaikytas didelės apimties (602 327,98 Eur) turto arešto mastas kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, kurio iniciatorius ir buvo pats ieškovas.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo paskaičiavimu ir pagrindimu, kad šiuo atveju nuostolių dydis apskaičiuojamas per negautas pajamas. Nustatydamas 70 000 Eur sumą, teismas vadovavosi vidutine buhalterine vieno buto verte. Ieškovas nors ir kritikavo tokią nuostolių apskaičiavimo metodiką, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų apie patiriamų nuostolių dydį, kita vertus – be deklaratyvių pareiškimų apie objektyvių duomenų nebuvimą, nepateikė jokių argumentų, kaip, jo nuomone šie nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu, turėjo pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius tokį nesutikimą (CPK 178 straipsnis), tačiau į bylą tokie įrodymai nepateikti. Nesant byloje įrodymų, kurie prieštarautų atsakovo pateiktiems įrodymams, darytina labiau tikėtina išvada dėl atsakovo nurodomų patiriamų nuostolių dydžio pagrįstumo, nei nepagrįstumo, todėl vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika laikytina, kad šis faktas yra nustatytas.

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

 

13.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

14.       CPK 146 straipsnis 1 dalis nustato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija.

15.       Teismų praktikoje pripažįstama, CPK 146 straipsnyje numatyto nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas galimas nustačius dvi esmines sąlygas, t. y. kad konkretūs nuostoliai gali realiai atsirasti ir, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, nei kad nuostoliai būtinai atsiras, nei kad jų atlyginimas būtinai bus apsunkintas, o šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1074-330/2019, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).

16.       Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, tam, kad būtų pritaikytas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, visų pirma, byloje turi būti įrodyta, jog netaikius šio instituto nuostolių, tikėtinai galinčių atsirasti dėl ieškovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas gali būti iš esmės apsunkintas arba pasidaryti neįmanomu.

17.       Vadovaujantis CPK 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. 

18.       Nagrinėjamu atveju, procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, nuostolių, tikėtinai galinčių atsirasti dėl ieškovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas gali būti iš esmės apsunkintas arba pasidaryti neįmanomu turėjo atsakovas, pateikęs tokio pobūdžio prašymą. Iš atsakovo prašymo turinio matyti, kad atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str.), taigi, neįgyvendino procesinės pareigos įrodyti pirmąją CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo būtinąją sąlygą.

19.       Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą, nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, ar egzistuoja aukščiau nurodyta pirmoji CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo būtinoji sąlyga. Teismas vertino tik tai, ar atsakovo nurodyti nuostoliai tikėtinai galėtų atsirasti tęsiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu. Tokiu būdu, nenustatinėdamas ir nevertindamas aplinkybių, ar netaikius nuostolių užtikrinimo instituto, nuostolių, tikėtinai galinčių atsirasti dėl ieškovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas gali būti iš esmės apsunkintas arba pasidaryti neįmanomu, pirmosios instancijos teismas, nesant tam teisinio pagrindo, sprendė, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas, taigi, netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalį.

20.       Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esančius įrodymus (ieškovo 2019 m. balanso bei 2019 m. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis) ieškovas 2019 m. veikė pelningai, t. y. gavo 123 681 Eur pelno, ieškovo turtas 2019 m. sudarė 17 766 664 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai – 14 821 329 Eur. Šie duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad ieškovas turi finansinių sunkumų ir tikėtinai negalės atsiskaityti su visais savo kreditoriais, dėl ko galėtų pasunkėti ir taptų neįmanomas atsakovo galimai patirtų nuostolių (dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje) išieškojimas.

21.       Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė (kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra aktuali ir sprendžiant CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą), pagal kurią tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie kitos proceso šalies nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių kitos proceso šalies sąmoningą siekį pabloginti turtinę padėtį ir taip sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti asmens elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).

22.       Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

23.       Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas ėmėsi veiksmų, siekdami sumažinti savo turto masę, jo vertę, siekė turtą nuslėpti ar perleisti, elgėsi nesąžiningai, siekdami, kad būtų sukliudyta atsakovui gauti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, dėl ko pripažintina, kad atsakovas neįrodė grėsmės, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai ir netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, atsakovo galimai patirtų nuostolių atlyginimas iš esmės pasunkės arba taps neįmanomu.

24.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovui neįrodžius ir byloje nesant duomenų apie tai, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, atsakovo galimai patirtų nuostolių atlyginimas iš esmės pasunkės arba taps neįmanomu, taigi nenustačius pirmosios CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo būtinosios sąlygos, nėra pagrindo nagrinėti antrosios CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo būtinosios sąlygos (aplinkybių, ar konkretūs atsakovo nurodyti nuostoliai gali realiai atsirasti) ir vertinti su jos egzistavimu susijusių šalių argumentų ir įrodymų, kadangi siekiant taikyti CPK 146 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos abi būtinosios taikymo sąlygos kartu (lot. in corpore). 

25.       Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas taikė nuostolių užtikrinimą motyvuodamas tuo, kad tokio prašymo tenkinimas garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams.

26.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tam visų būtinųjų sąlygų, nuostolių užtikrinimo institutą taikė tik kaip priemonę subalansuoti ieškovo ir atsakovo dėl bylos nagrinėjimo kilusius turtinius apribojimus. Toks aptarto instituto taikymas yra teisiškai nepagrįstas, neatitinkantis jo paskirties ir tikslo.

27.       Šiame kontekste teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi būdas nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų minėtų dviejų sąlygų. Turi būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik jas taikyti prašantis asmuo įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1074-330/2019, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).

28.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą nustatė, jog atsakovas neįrodė būtinosios CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, o pirmosios instancijos teismas tokios sąlygos egzistavimo byloje nenustatinėjo ir nenustatė, tačiau nutarė aptartą teisės normą taikyti ir atsakovo prašymą tenkinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalį.

29.       Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, susijusi su nuostolių atlyginimo užtikinimo instituto taikymu, naikintina, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, nutariant netekinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, susijusią su nuostolių atlyginimo užtikinimo instituto taikymu ir klausimą išspręsti iš esmės – netekinti atsakovo UAB „Saulės sonata“ prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

        

Teisėja                                                                                Inga Staknienė

 

 


Paminėta tekste:
  • e3K-3-261-611/2020
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • e2-1074-330/2019
  • 2-871-186/2015
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-197/2011
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • e2-1069-407/2016
  • e2-50-464/2017
  • e2-835-464/2017
  • e2-195-943/2018
  • e2-1462-516/2018
  • e2-773-464/2018
  • e2-46-464/2017
  • e2-351-302/2017
  • e2-90-464/2019
  • e2-268-516/2019
  • e2-1092-943/2016
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas