Administracinė byla Nr. eA-1058-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02166-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telekomunikacinių technologijų servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telekomunikacinių technologijų servisas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo A. R., dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telekomunikacinių technologijų servisas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl publikacijoje „Ką mūsų mieste veikia politikos apžvalgininkas A. R.?“ (news.tts.lt, 2017 m. rugsėjo 16 d.) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-33) SPR-70 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens A. R. skundas, kuriame nurodoma, jog publikacijoje „Ką mūsų mieste veikia politikos apžvalgininkas A. R.?“ (toliau – ir Publikacija) paskelbta tikrovės neatitinkanti, garbę ir orumą žeminanti, visuomenės informavimo principus pažeidžianti informacija. Atsakovas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, pripažino jį pagrįstu ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo įspėjo pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų, taip pat pareikalavo, kad pareiškėjas paneigtų Publikacijoje paskelbtas tikrovės neatitinkančias bei trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą pažeidžiančias žinias. Atsakovas ginčijamame Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo teisės remtis www.wikipedia.org duomenimis, nes tai nėra patikimas šaltinis, nes jį gali koreguoti visi asmenys; taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog bandė patikrinti nepatikimo šaltinio nurodytus duomenis ar kad susipažino su 2015 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu ir 2016 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu (toliau – ir Vertinimai). Pareiškėjas su tokiomis atsakovo išvadomis nesutiko. Teigė, kad Publikacijoje A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams. Pateikdamas šią informaciją, pareiškėjas vadovavosi Wikipedia pateikta informacija, taip pat straipsniais iš www.delfi.lt, www.faktai.lt, Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinimu. Informacija minimuose šaltiniuose yra nepaneigta, nenuginčyta, todėl pareiškėjas pagrįstai ja naudojosi, teigdamas, kad „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“. Ta aplinkybė, kad vėliau informacija apie A. R. buvo kelis kartus taisoma, nepaneigia to fakto, jog Publikacijos teikimo metu ji egzistavo. Atkreipė dėmesį, kad A. R. nesikreipė dėl informacijos paneigimo www.delfi.lt ar VSD vertinimų, neskundė jų, todėl nesuprantama, kodėl jis skundžia Publikaciją, kuri tik perteikia anksčiau viešai prieinamą informaciją.
3. Pareiškėjas teigė, kad A. R. ginčijami komentarai buvo paskelbti asmens, pasivadinusio ,„A. R.“, jie buvo paskelbti po 2017 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo straipsniu, straipsnis buvo pakankamai daug komentuojamas, o vartotojas, pasivadinęs „A. R.“, juos pakomentavo 2017 m. rugsėjo 5 d. Informacija, gaunama iš Facebook, naudojasi daugelis žurnalistų, tai laikoma vienu patikimiausiu šaltiniu tarp socialinių tinklų, todėl pareiškėjui nekilo jokių abejonių, kad vartotojas „A. R.“, komentavęs pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 2 d. straipsnį, iš tikrųjų nėra trečias suinteresuotas asmuo. Be to, ginčo straipsnis publikuotas 2017 m. rugsėjo 16 d., taigi po 11 dienų ir per tą laiką niekas nesikreipė į pareiškėją – nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei Facebook administratoriai, kad vartotojas „A. R.“ nėra tikrasis A. R.. Apie tai kad A. R. neigė parašęs komentarus, pareiškėjas sužinojo tik tada, kai A. R. kreipėsi į policiją 2017 m gruodžio 1 d. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. komentaruose vartotojo „A. R.“ fotonuotrauka yra tokia pati, kaip ir paties A. R. Facebook paskyroje nurodytos nuotraukos. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kad prieš publikuodamas ginčo straipsnį jis privalėjo atlikti duomenų tyrimą, t. y. atlikti socialinio tinklo Facebook A. R. paskyros patikrą. Tokios informacijos, kas faktiškai yra asmuo, užsiregistravęs kokia nors paskyra, Facebook niekada neteikė ir neteikia tretiesiems asmenims, nes saugo savo vartotojų asmens duomenis. Būtent Facebook yra atsakingi už tai, kad nebūtų netikrų paskyrų, todėl A. R. su pretenzijomis turi kreiptis į Facebook.
4. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodomuose šaltiniuose nebuvo publikacijoje nurodyto teiginio, jog „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“. Šiame teiginyje skelbiama itin neigiama informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuri negali būti paremta prielaidomis, ar nepatikrintais duomenimis. Nurodytas teiginys vienareikšmiškai yra žinia, o ne subjektyvus įvykių vertinimas, nuomonė. Žiniai yra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, o tokio pobūdžio informacijai pareiškėjas privalėjo atlikti išsamų tyrimą, susipažinti su Vertinimais ir tik tada skelbti tokio pobūdžio kaltinimus. Pažymėjo, kad nors teiginio „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ pirminis šaltinis yra www.wikipedia.org, tačiau pareiškėjui kyla redakcinė atsakomybė už Publikacijoje paskelbtą teiginį, nes jis netinkamai įvardija pirminę publikaciją ir taip neįvykdo Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies numatyto reikalavimo nurodyti informacijos šaltinį, todėl šiuo atveju negali būti taikomos redakcinės atsakomybės išimtys. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis rėmėsi www.wikipedia.org duomenimis ir todėl galėjo juos skelbti. Pažymėjo, kad interneto svetainėje www.wikipedia.org talpinamas turinys nėra patikimas šaltinis, nes jį gali koreguoti visi asmenys. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog bandė patikrinti nepatikimo šaltinio nurodytus duomenis, ar kad susipažino su Vertinimais, pareiškėjas nesikreipė į atitinkamas institucijas ar į trečiąjį suinteresuotą asmenį, siekdamas patikrinti skelbiamų duomenų tikrumą. Taigi pareiškėjas netinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę.
6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skunde teismui nurodomos aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens pareigos kreiptis dėl netikrų profilių ar galimai neteisingos informacijos www.wikipedia.org paneigimo, nepanaikina jos, kaip viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), pareigos patikrinti skelbiamą informaciją, remtis patikrintais šaltiniais ir skelbti tikrovę atitinkančią informaciją. Pareiškėjas skunde teismui pripažįsta, jog jis neatliko duomenų tyrimo, t. y. socialinio tinklo Facebook paskyros patikros. Pareiškėjas, kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, privalo patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą, o skelbdamas nepatikrintą informaciją turi prisiimti Visuomenės informavimo įstatymo numatytą atsakomybę.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ skundą atmetė.
9. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. 2018 m. sausio 20 d. skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, prašydamas įpareigoti pareiškėją pašalinti ginčo publikaciją iš savo tinklapio ir paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ 2017 m. rugsėjo 16 d. dieną paskelbė žinomai melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažeidžia A. R. garbę bei orumą. Atsiprašome A. R.“. Tarnyba ginčijamu 2018 m. gegužės 28 d. Sprendimu įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų ir pareikalavo juos pašalinti, taip pat pareikalavo, kad pareiškėjas paneigtų Publikacijoje paskelbtas tikrovės neatitinkančias bei trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą pažeminančias žinias. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. skunde atsakovui ginčijo Publikacijoje paskelbtus šiuos teiginius: „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“; „Atsakymas buvo rastas, tiksliau pats Artūras atsakė į jūsų klausimus, gerbiamieji visaginiečiai. Vieno iš tinklapio news.tts.lt straipsnių komentaruose socialiniame tinkle „Facebook“ jis juodu ant balto išdėstė savo argumentus: „Tuo labiau, kad man taip trūksta pinigų, ir jie tai puikiai žino“; „Antrajame komentare, kurio nuotraukos pridėtos prie straipsnio, yra pateikiamas „neverčiamas žodžių žaismas“, kurio išversti nesiimtų nė vienas save gerbiantis žmogus, tačiau tai bendram patyrusio žurnalisto A. R. įvaizdžio paveikslui neabejotinai prideda spalvingų bruožų“; „A. R. G. M. Atvažiuok į Pylimėlius, baily, tai supyzdinsiu taip, kad mama neatpažins“.
10. Teismas teiginį „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ įvertino žinia, o ne nuomone. Sprendė, kad tokiu teiginiu skelbiamas faktas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo buvo paminėtas Lietuvos valstybės saugumo departamento ataskaitose, jis paminėtas jose kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla; tokiu teiginiu nėra išreiškiama subjektyvi nuomonė apie pareiškėjo veiklą ar patį asmenį, toks teiginys nėra vertinamojo pobūdžio, iš kurio būtų galima matyti, kad tai Publikacijos autoriaus nuomonė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai tokiam teiginiui pritaikė žinios, o ne nuomonės kriterijų. Kadangi nurodyta žinia yra skelbiama apie A. R. ir dėl to nėra ginčo, siekiant įrodyti, kad tokiu teiginiu buvo pažeista asmens garbė bei orumas pakanka nustatyti likusias sąlygas, t. y. kad tokia paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą.
11. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar tokia paskleista žinia atitiko tikrovę, aktualūs pareiškėjo nurodomi paaiškinimai, jog pateikdamas tokią informaciją jis vadovavosi šaltiniais: https://lt.wikipedia.org/wiki/; 2014 m. kovo 28 d. straipsniu iš delfi.lt „VSD ataskaitos aidai: Rusijos analitikas su A. R. dėstė tiesas apie Ukrainą ir Baltijos šalis“; 2014 m. gegužės 27 d. straipsniu iš delfi.lt „Skandalingasis „Format-A3“ keičia formatą“; 2015 m. balandžio 9 d. straipsniu iš faktai.lt „Laikas susipažinti: faktai.lt komanda“; 2015 m. Lietuvos Valstybės saugumo departamento „Grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinimas“.
12. Teismas Wikipedia tinklapyje pateiktų teiginių apie A. R. nevertino kaip tikrovės atitinkančios ir teisingos informacijos. Pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tokio internetinio tinklapio pobūdį. Tokia puslapyje pateikiama informacija nėra objektyvi, nes šiame tinklapyje informaciją apie bet kurį asmenį gali pateikti ar tikslinti bet koks kitas asmuo be jokių apribojimų. Todėl tokios Wikipedia pateikiamos informacijos paskleidimas be papildomo informacijos patikrinimo laikytinas neatsakingu visuomenės informavimo priemonės elgesiu.
13. Teismas, analizuodamas 2015 Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2014 metus, konstatavo, kad šioje ataskaitoje pateikta tokia informacija: „Rusijos visuomenės informavimo priemonėse buvo dažnai publikuojami Kremliui palankūs pseudoanalitiniai straipsniai, o autorių įžvalgos tendencingai skleidė dezinformaciją ir prieš Lietuvą nukreiptą propagandą. Tokio pobūdžio politines ir ideologines nuostatas Lietuvoje 2014 m. visuomenei skleidė ir tarptautinis žiniasklaidos klubas „Format A3“, vadovaujamas „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės G. S.“. Po tokio aprašymo vertinime įdėta nuotrauka, kurioje taip pat matomas A. R. sėdintis renginyje pavadinimu „Rusija-Vakarai: krizė ir kaip galima ją įveikti“. 2016 m. Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2015 metus nurodyta iš esmės tapati informacija, kad: „Kremliaus konstruojamas politines ir ideologines nuostatas Lietuvoje skleidė tarptautinis žiniasklaidos klubas „Format A-3“, vadovaujamas „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės G. S.“. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos renginyje nėra pagrindo daryti išvadą, kad apie A. R. VSD pasisakė kaip apie asmenį, kuris galimai vykdo antivalstybinę veiklą ir kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams. Trečiojo suinteresuoto asmens nei vardo, nei pavardės VSD išvadose minima nebuvo, jis nenurodytas kaip asmuo, kuris veikia prieš valstybinius interesus.
14. Vertindamas pareiškėjo nurodytus delfi.lt straipsnius, kuriais jis rėmėsi teigdamas apie A. R. antivalstybinę veiklą, teismas nustatė, kad šiuose straipsniuose tokia informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį taip pat nebuvo pateikta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomo 2015 m. balandžio 9 d. straipsnio iš www.faktai.lt „Laikas susipažinti: faktai.lt komanda“ autorius yra pats A. R.. Šiame straipsnyje autorius, apibūdindamas save kaip faktai.lt komandos narį, nurodo: „A.. Redaktorius. 49 metų. Lietuvis. Vedęs, turi du sūnus ir vieną dukrą. Taip pat Dorą, kuri gyvena lauke, ir Nuką, kuri siaučia namuose. Pagal specialybę – istorikas. Pastaruoju metu – Kremliaus agentas. Bando žaisti krepšinį. Vis dar vaikšto pats“. Teismas pažymėjo, kad tokie trečiojo suinteresuoto asmens apie save nurodyti teiginiai nepagrindžia pareiškėjo paskelbtos žinios dėl antivalstybinės jo veiklos. Iš nurodyto straipsnio turinio matyti, kad jis visas parašytas šmaikščiu, ironišku stiliumi, todėl nėra pagrindo paties A. R. nurodomą apibūdinimą „Pastaruoju metu – Kremliaus agentas“ vertinti tiesiogiai kaip susijusią su antivalstybine veikla.
15. Teismas padarė išvadą, kad nei viename iš pareiškėjo pateiktų šaltinių nebuvo pateikiamas objektyvus faktas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams. Wikipedia nurodyti tokie teiginiai, teismo vertinimu, nebuvo tas šaltinis, kurį be jokių papildomų patikrinimų pareiškėjas galėjo naudoti Publikacijoje siekiant apibūdinti A. R.. Teismas pažymėjo, kad VSD ataskaitose minimas „Format-A3“ nėra savaime tapatinamas su A. R.. Vien aplinkybė, kad šis asmuo moderavo vieną „Format-A3“ renginį, nėra pagrindas skelbti žinią, kad šis asmuo veikia antivalstybiniais interesais ir toks faktas nurodytas Vertinimuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju teiginys „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ padarytas remiantis šaltiniais, kuriuose tokia informacija nebuvo konstatuota arba nurodyta be objektyvaus pagrindo (Wikipedia). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis papildomų priemonių, siekdamas patikrinti tokią skelbiamą žinią, pareiškėjas nesikreipė nei į patį trečiąjį suinteresuotą asmenį, nei į kitas institucijas, nors tokią galimybę turėjo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir taip pat pažeidė nuomonių įvairovės principą.
16. Teismas vertino, kad ginčas dėl teiginių („Atsakymas buvo rastas, tiksliau pats Artūras atsakė į jūsų klausimus, gerbiamieji visaginiečiai. Vieno iš tinklapio news.tts.lt straipsnių komentaruose socialiniame tinkle „Facebook“ jis juodu ant balto išdėstė savo argumentus: „Tuo labiau, kad man taip trūksta pinigų, ir jie tai puikiai žino“; „A. R. G. M. Atvažiuok į Pylimėlius, baily, tai supyzdinsiu taip, kad mama neatpažins“; „Antrajame komentare, kurio nuotraukos pridėtos prie straipsnio, yra pateikiamas „neverčiamas žodžių žaismas“, kurio išversti nesiimtų nė vienas save gerbiantis žmogus, tačiau tai bendram patyrusio žurnalisto A. R. įvaizdžio paveikslui neabejotinai prideda spalvingų bruožų“) kyla dėl to, jog pareiškėjas, Publikacijoje paskelbdamas tokius teiginius, nurodytus komentarus socialiniame tinkle Facebook priskyrė trečiajam suinteresuotam asmeniui, nors A. R. teigia pats tokių komentarų nerašęs, o tai padarę kiti asmenys su netikru trečiojo suinteresuoto asmens profiliu socialiniame tinkle.
17. Teismas vertino, kad ginčo teiginiai „Atsakymas buvo rastas, tiksliau pats Artūras atsakė į jūsų klausimus, gerbiamieji visaginiečiai. Vieno iš tinklapio news.tts.lt straipsnių komentaruose socialiniame tinkle „Facebook“ jis juodu ant balto išdėstė savo argumentus: „Tuo labiau, kad man taip trūksta pinigų, ir jie tai puikiai žino“; „A. R. G. M. Atvažiuok į Pylimėlius, baily, tai supyzdinsiu taip, kad mama neatpažins“, yra ne nuomonė, o žinios, t. y. aiškiai nurodytas faktas, kad A. R. socialiniame tinkle Facebook parašė atitinkamo turinio komentarus. Nurodyti Publikacijos teiginiai neabejotinai siejasi su A. R. asmeniu, nes pareiškėjo Publikacijoje informacija pateikta taip, lyg pats A. R. šiuos teiginiuose pacituotus komentarus būtų parašęs socialiniame tinkle Facebook.
18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjo kilti abejonės, ar tikrasis komentarus rašantis asmuo yra pats A. R.; atsakovas tyrimo metu taip pat nustatė, kad viena iš Facebook paskyrų su A. R. vardu yra būtent trečiojo suinteresuoto asmens, nes ši paskyra yra aktyvi, keliamos nuotraukos, dalinamasi komentarais.
19. Teismas vertino, kad pareiškėjo veiksmai cituojant komentarus, kurie buvo užrašyti iš netikros A. R. Facebook paskyros, buvo aplaidūs. Pareiškėjas, kaip informacijos rengėjas ir skleidėjas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar tikrasis ginčo komentarus parašęs asmuo yra A. R., o pasinaudojo šiais komentarais ginčo Publikacijoje pateikdamas juos kaip faktą. Aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo komentarų autorystės, nesikreipė į policiją ar Facebook administraciją dėl to, kad būtų nustatytas tikrasis asmuo pasinaudojęs jo vardu, šiuo atveju pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo bei skleidėjo atsakomybės nepašalina. Atsižvelgus į skelbiamų komentarų pobūdį matyti, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, jog skelbiami komentarai neatspindi tikrosios A. R. nuomonės. Todėl pareiškėjas šiuo atveju taip pat nepagrįstai paskelbę tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. R., be to, pažeidė nuomonių įvairovės principą, nes informaciją pateikė jos nepatikrinęs kitose šaltiniuose, paties trečiojo suinteresuoto asmens neprašęs jos pakomentuoti.
20. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad Publikacijos teiginyje „Antrajame komentare, kurio nuotraukos pridėtos prie straipsnio, yra pateikiamas „neverčiamas žodžių žaismas“, kurio išversti nesiimtų nė vienas save gerbiantis žmogus, tačiau tai bendram patyrusio žurnalisto A. R. įvaizdžio paveikslui neabejotinai prideda spalvingų bruožų“, pateikiamos ne žinios, o nuomonė. Šiuo atveju pateikta nuomonė neturėjo jokio faktinio pagrindo, nes komentarų autentiškumas nebuvo patikrintas, taigi nuomonė paskelbta aprašant faktus, kurie tikrovės neatitinka. Toks nuomonės reiškimo būdas negali būti laikomas sąžiningu ar pagrįstu, priešingai, šiuo atveju reiškiant nuomonę apie komentarus iš esmės buvo nuslepiamas faktas, kad komentarai nėra iš tikrųjų parašyti tikrojo asmens A. R., taip be pagrindo skaitytojui formuojant neigiamą nuomonę apie aprašomą asmenį.
21. Dėl Publikacijos teiginių įtakos trečiojo suinteresuoto asmens garbei bei orumui teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar buvo pažeistas trečiojo suinteresuoto asmens garbė bei orumas, tikslinga išsiaiškinti, ar A. R. yra viešas ar privatus asmuo Visuomenės informavimo įstatymo prasme, nes skiriasi tokių asmenų asmens garbės ir orumo gynimo ribos. Tarnyba padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamo Sprendimo priėmimo metu neatitiko nurodytų kriterijų viešajam asmeniui, tačiau teismas su tokia išvada nesutiko. Pažymėjo, kad A. R. nėra laikytinas viešuoju asmeniu pagal savo einamas pareigas, tačiau Visuomenės informavimo įstatymas viešumą sieja ne tik su užimamomis pareigomis, bet ir jo turėjimu viešojo administravimo įgaliojimų ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar su asmens nuolatine veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams. A. R. yra pakankamai žinomas, aktyvus žurnalistas, politikos apžvalgininkas; A. R. profilį socialiniame tinkle taip pat seka keli tūkstančiai žmonių. Todėl teismas sprendė, kad yra akivaizdu, jog savo aktyvia veikla trečiasis suinteresuotas asmuo turi galimybę formuoti visuomenės nuomonę ir ją formuoja, t. y. turi įtaką viešiesiems reikalams. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad toks trečiojo suinteresuoto asmens vertinimas Tarnybos Sprendimo rezultato nekeičia.
22. Teismas pritarė Tarnybos padarytai išvadai, kad ginčo teiginiai pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens garbę bei orumą. Publikacijoje buvo pateikti teiginiai, t. y. žinios, neatitinkančios tikrovės, tokios žinios neturėjo faktinio pagrindo. Nuomonė apie komentarus taip pat buvo išreikšta nesant tikrovę atitinkančių faktinių duomenų, nesikreipus į patį aprašomą asmenį dėl informacijos patvirtinimo. Apie trečiąjį suinteresuotą asmenį pateiktos žinios, be to, kad neatitiko tikrųjų jo poelgių, kurie atsispindėtų rašytiniuose dokumentuose, taip pat buvo žeminančio pobūdžio. Todėl pareiškėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai nustačiusi, jog ginčo Publikacijos teiginiais buvo pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens garbė bei orumas, teisėtai įpareigojo pareiškėją paneigti Publikacijoje nurodytus ginčo teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens skundas pripažintas pagrįstu, o pareiškėjas įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, yra priimtas iš esmės tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.
III.
23. Pareiškėjas UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino arba netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teise, taip pat pagrįstai ir teisėtai paskelbė apie trečiąjį suinteresuotą asmenį informaciją, kuri buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, naudojosi visuotinai pripažįstamu socialiniu tinklu Facebook, todėl nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Todėl teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus visų įrodymų ir argumentų, pažeidus proceso teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspęsta byla.
25. Pareiškėjas mano, kad esminė aplinkybė, kurią turėjo nustatyti teismas, yra ta, ar pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, kuriuose ginčo faktai apie A. R. yra konstatuoti ir pagrįsti realiais duomenimis. Pareiškėjo nuomone, Publikacijos išleidimo metu (tai yra 2017 m. rugsėjo 16 d.), jam nebuvo pagrindo abejoti jos pateikta informacija, todėl jis elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo teise. Pareiškėjas nesivadovavo vien tik Wikipedia teiginiais. Nesutinka su teismo vertinimu, kad apie A. R. VSD nepasisakė kaip apie asmenį, kuris galimai vykdo antivalstybinę veiklą ir kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams, nes A. R., sėdinčio greta S. M., fotonuotraukos Vertinimuose buvimas taip pat leido pagrindą pareiškėjui daryti išvadą, kad jis yra vienas iš asmenų, skleidžiančių priešiškas Lietuvos valstybei ir visuomenei idėjas. Be to, Vertinimuose yra ir kitų asmenų fotonuotraukų, tie asmenys įvardinti kaip spec.tarnybų darbuotojai, diplomatai, asmenys, protestuojantys prieš Lietuvos paramą Ukrainai, t. y. tie, kurie remia Rusijos užsienio politiką. Pareiškėjas rėmėsi ir 2014 m. kovo 28 d. straipsniu iš delfi.lt. „VSD ataskaitos aidai: Rusijos analitikas su A. R. dėstė tiesas apie Ukrainą ir Baltijos šalis“, taip pat 2014 m. gegužės 27 d. straipsniu iš delfi.lt. „Skandalingasis „Format-A3“ keičia formatą“, kuriame teigiama, kad VSD akiratyje atsidūrė ciklo „Format-A3“ organizatoriai. Atkreipia dėmesį, jog A. R. yra įvardijamas kaip klubo „Format A3“ renginių moderatorius. Publikacijoje buvo remiamasi ir 2015 m. balandžio 9 d. straipsniu iš faktai.lt „Laikas susipažinti: faktai.lt komanda“. Dėl vieno iš tinklapio news.tts.lt straipsnių komentarų socialiniame tinkle „Facebook“ vertinimo teismas sprendime nurodė, kad parašyti ginčo komentarai buvo iš Facebook profilio, kuris turėjo kitą nuotrauką, nei A. R. užfiksuotas 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. birželio 13 d. tikrasis profilis, todėl teismas sprendė, jog vien ši aplinkybė pareiškėjui turėjo kelti abejonę dėl to, ar tikrasis komentarus rašantis asmuo yra pats A. R.. Mano, kad teismas privalėjo vadovautis ta informacija, kuri pareiškėjui buvo žinoma Publikacijos metu, o ne vėliau užfiksuotu tikruoju A. R. profiliu. Teigia, kad jeigu koks nors asmuo užsiregistruoja svetimu vardu kaip „netikras“ vartotojas, tikrasis asmuo turi galimybę kreiptis į Facebook, kad netikra paskyra būtų panaikinta. Informacija, gaunama iš Facebook naudojasi daugelis žurnalistų, tarp jų ir A. R., tai laikoma vienu patikimiausiu šaltiniu tarp socialinių tinklų. Dėl tos priežasties pareiškėjui nekilo jokių abejonių, kad vartotojas „A. R.“, komentavęs pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 2 d. straipsnį, nėra trečias suinteresuotas asmuo. Juo labiau, kad komentarai buvo parašyti 2017 m. rugsėjo 5 d., o ginčo straipsnis išleistas 2017 m. rugsėjo 16 d., t. y. po 11 dienų. Per tą laiką niekas nesikreipė į pareiškėją – nei trečias suinteresuotas asmuo, nei Facebook administratoriai, kad vartotojas „A. R.“ nėra tikrasis A. R..
26. Pareiškėjas nesutinka su teismo ir atsakovo nuomone, kad prieš publikuodamas ginčo straipsnį jis privalėjo „įsitikinti nurodomos informacijos teisėtumu ir ją patikrinti“, t. y. faktiškai atlikti duomenų tyrimą socialinio tinklo „Facebook“ A. R. paskyroje. Tokios informacijos, kas faktiškai yra asmuo, užsiregistravęs kokia nors paskyra, Facebook niekada neteikia tretiesiems asmenims dėl vartotojų asmens duomenų apsaugos. Būtent Facebook yra atsakingi už tai, kad nebūtų „netikrų“ paskyrų, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo su pretenzijomis turėjo kreiptis būtent į Facebook. Už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Kaip nurodyta skunde dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo ir kaip matyti iš Publikacijos, visi šaltiniai buvo nurodyti, todėl pareiškėjui negali kilti atsakomybė. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad viešajam asmeniui, atsižvelgiant į jo einamas pareigas, statusą, vykdomą veiklą, yra keliami aukštesni reikalavimai, dėl to jis turi būti pakantus kritikai, toleruoti apie jį skelbiamą nuomonę. A. R. profilį socialiniame tinkle seka keli tūkstančiai žmonių, todėl savo aktyvia veikla trečiasis suinteresuotas asmuo turi galimybę formuoti visuomenės nuomonę ir ją formuoja, taigi turi įtaką viešiesiems reikalams.
27. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
28. Atsakovas nurodo, kad atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde kartojami skunde teismui nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas išsamiai yra pasisakęs atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiama jokių argumentų, kodėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog jis, skelbdamas ginčo Publikaciją, skelbė tikrovę atitinkančią (objektyviai egzistavusią), patikrintą informaciją. Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog jis turėjo faktinio pagrindo skelbti teiginį „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams“, nes rėmėsi keletu skirtingų šaltinių, yra atmestini, be to, išsamiai aptarti teismo sprendime.
29. Atsakovas pažymi, kad Vertinimuose nėra teiginio „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“, o Vertinimuose jis nėra minimas. Akcentuoja, kad šiame ginčo teiginyje skelbiama itin neigiama informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuri negali būti paremta prielaidomis, ar nepatikrintais duomenimis. Teiginys „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ vienareikšmiškai yra žinia, o ne subjektyvus įvykių vertinimas, nuomonė. Pareiškėjas privalėjo atlikti išsamų tyrimą, susipažinti su Vertinimais ir tik tada skelbti tokio pobūdžio kaltinimus. Sprendime ir teismo sprendime konstatuota, jog tarptautinio žiniasklaidos klubo „Format A3“ renginių, kuriuose trečiasis suinteresuotas asmuo buvo moderatorius, minėjimas nesudaro pagrindo teigti, jog Vertinimuose minimas A. R., juo labiau skelbti žinią, jog jis buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis elgėsi sąžiningai, t. y. atliko išsamų aplinkybių tyrimą, tikrino skelbiamą informaciją, o priešingai, įrodinėjo, jog neprivalo tikrinti duomenų. Kaip teisingai nurodė teismas, interneto svetainėje www.wikipedia.org talpinamas turinys nėra patikimas šaltinis, nes jį gali koreguoti visi asmenys. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog bandė patikrinti nepatikimo šaltinio nurodytus duomenis, ar kad susipažino su Vertinimais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nesikreipė į atitinkamas institucijas ar į trečiąjį suinteresuotą asmenį, siekdamas patikrinti skelbiamų duomenų tikrumą, todėl toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, ar neperžengiančiu saviraiškos laisvės ribų. Pareiškėjas, rengdamas Publikaciją būtent apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir nesuteikdamas galimybės jam pačiam išsakyti savo poziciją, neužtikrino nuomonių įvairovės principo laikymosi. Akcentuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nurodė, jog yra kelis kartus kreipęsis į institucijas dėl jo vardu registruotų paskyrų, tačiau jokių rezultatų nebuvo gauta. Šiuo atveju atsakovas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atliko visus privalomus, jo kompetencijai priskiriamus veiksmus bei priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apelianto apeliacinio skundo ribų.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. su 2018 m. sausio 20 d. skundu kreipėsi į atsakovą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašydamas įpareigoti pareiškėją pašalinti ginčo Publikaciją iš savo tinklapio ir paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ 2017-09-16 dieną paskelbė žinomai melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažeidžia A. R. garbę bei orumą. Atsiprašome A. R.“ (II t., e. b. l. 5–8). A. R. ginčijo Publikacijoje paskelbtus šiuos teiginius: „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“; „Atsakymas buvo rastas, tiksliau pats Artūras atsakė į jūsų klausimus, gerbiamieji visaginiečiai. Vieno iš tinklapio news.tts.lt straipsnių komentaruose socialiniame tinkle „Facebook“ jis juodu ant balto išdėstė savo argumentus: „Tuo labiau, kad man taip trūksta pinigų, ir jie tai puikiai žino“; „Antrajame komentare, kurio nuotraukos pridėtos prie straipsnio, yra pateikiamas „neverčiamas žodžių žaismas“, kurio išversti nesiimtų nė vienas save gerbiantis žmogus, tačiau tai bendram patyrusio žurnalisto A. R. įvaizdžio paveikslui neabejotinai prideda spalvingų bruožų“; „A. R. G. M. Atvažiuok į Pylimėlius, baily, tai supyzdinsiu taip, kad mama neatpažins“.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo „Dėl publikacijoje „Ką mūsų mieste veikia politikos apžvalgininkas A. R.?“ (news.tts.lt, 2017 m. rugsėjo 16 d.) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-33) SPR-70, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens A. R. 2018 m. sausio 20 d. skundas tenkintas ir pareiškėjas įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų, pareikalauta juos pašalinti, ir paneigti Publikacijoje paskelbtas tikrovės neatitinkančias bei trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančias žinias (t. I, e. b. l. 9–13), teisėtumo.
33. Pareiškėjas UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ prašė teismo panaikinti minėtą Tarnybos 2018 m. gegužės 28 d. Sprendimą, nes vertino, jog ginčo Publikacijoje A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams Lietuvos Respublikos interesams, o pateikdamas šią informaciją pareiškėjas vadovavosi Wikipedia pateikta informacija, taip pat straipsniais iš interneto svetainių www.delfi.lt, www.faktai.lt, Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinimu, informacija minimuose šaltiniuose yra nepaneigta, nenuginčyta, todėl pareiškėjas pagrįstai ja naudojosi, teigdamas, kad „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“. Pareiškėjas teigė, kad informacija, gaunama iš Facebook, naudojasi daugelis žurnalistų, tai laikoma vienu patikimiausiu šaltiniu tarp socialinių tinklų, todėl pareiškėjui nekilo jokių abejonių, kad vartotojas „A. R.“, komentavęs pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 2 d. straipsnį, iš tikrųjų nėra trečiasis suinteresuotas asmuo. Be to, niekas nesikreipė į pareiškėją, kad vartotojas „A. R.“ nėra tikrasis A. R.; apie tai kad A. R. neigė parašęs komentarus, pareiškėjas sužinojo tik tada, kai A. R. 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į policiją.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ skundą atmetė, konstatavęs, kad teiginys „2014 ir 2015 m. Lietuvos VSD ataskaitose A. R. buvo minimas kaip asmuo, užsiimantis antivalstybine veikla ir kenkiantis nacionaliniams LR interesams“ yra žinia, o ne nuomonė, ši paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą“; šis teiginys padarytas remiantis šaltiniais, kuriuose tokia informacija nebuvo konstatuota arba nurodyta be objektyvaus pagrindo; trečiojo suinteresuoto asmens apie save nurodyti teiginiai nepagrindžia pareiškėjo paskelbtos žinios dėl antivalstybinės jo veiklos; pareiškėjo veiksmai Publikacijoje cituojant po pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 2 d. straipsniu esančius komentarus, kurie buvo užrašyti iš netikros A. R. Facebook paskyros, buvo aplaidūs; pareiškėjas šiuo atveju taip pat nepagrįstai paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. R., pažeidė nuomonių įvairovės principą, nes informaciją pateikė jos nepatikrinęs kitose šaltiniuose, paties trečiojo suinteresuoto asmens neprašęs jos pakomentuoti. Todėl teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens skundas pripažintas pagrįstu, pareiškėjas įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, yra priimtas iš esmės tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.
35. Pareiškėjas UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai paskelbė apie trečiąjį suinteresuotą asmenį informaciją, kuri buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, be to, naudojosi visuotinai pripažįstamu socialiniu tinklu Facebook, todėl nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų.
VI.
36. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
37. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo: 1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; <...> 3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones <...>. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
38. Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
39. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad Žurnalistų etikos inspektorius, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nustatė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimą, dėl to viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) taikė poveikio priemones, kurios yra įtvirtintos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje.
40. Pareiškėjas – viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) kreipėsi į teismą ginčydamas sprendimą tuo požiūriu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas pažeidimas nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, būtent publikacijoje apie asmenį nebuvo paskleista informacija, žeminanti asmens garbę ir orumą ir neatitinkanti tikrovės. Šis argumentas buvo grindžiamas tuo, kad ši informacija buvo pateikta valstybės įstaigos viešai paskelbtuose dokumentuose bei anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, todėl turėtų būti taikomas 54 straipsnis, nustatantis redakcinės atsakomybės netaikymą.
41. Pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo Sprendimo, kaip tai turėjo būti daroma remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi ir 54 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Žurnalistų etikos inspektorius tinkamai įgyvendino savo kompetenciją ir tinkamai sprendė klausimą dėl to, ar buvo pažeista Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (paskleista informacija, žeminanti asmens garbę ir orumą) ir, ar tinkamai sprendė Žurnalistų etikos inspektorius, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis, nustatantis redakcinės atsakomybės netaikymą. Teismas nevertino, ar Žurnalistų etikos inspektorius pasisakė dėl visos publikacijoje nurodytos informacijos, nevertino, kokie dokumentai ir paaiškinimai buvo pateikti Žurnalistų etikos inspektoriui nagrinėjant asmens skundą. Taigi teismas neišsprendė tinkamai klausimo, ar Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimas jo priėmimo metu buvo teisėtas.
42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendime, ar paskleista informacija atitiko tikrovę ir gali būti laikoma žeminančia asmens garbę ir orumą. Šioje byloje nėra sprendžiamas civilinis ginčas tarp privačių asmenų dėl asmens garbės ir orumo gynimo, taigi toks teismo nagrinėjimas vertinant Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo teisėtumą nėra pakankamas, civilinių ginčų dėl garbės ir orumo gynimo ir administracinių ginčų nagrinėjimo dalykas nėra analogiškas. Administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas buvo teisėtas jo priėmimo metu, pagal šios institucijos surinktus faktinius duomenis ir jo metu galiojusį reguliavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.).
43. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos aspektų, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telekomunikacinių technologijų servisas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan