Baudžiamoji byla Nr. 1-310-610/2011,

Proceso numeris 1-64-1-00248-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMO

N U O S P  R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 14 d.

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant  prokurorei Vilmai Sakalauskienei, kaltinamajam G. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, nukentėjusiai R. G., jos atstovui advokato padėjėjui A. Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d.,

              Teismas išnagrinėjęs bylą

NUSTATĖ:

              G. G. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, taip pat sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: suprasdamas savo veiksmų tęstinį pobūdį bei jų pavojingumą, G. G. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m. tiksliau nenustatytos datos, sistemingai, ne rečiau kaip kartą kas du mėnesius, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) bei R. G. darbovietėje - (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti, prieš savo sutuoktinę, nukentėjusią R. G. naudojo fizinį smurtą, bei psichinę prievartą pasireiškusią įvairaus pobūdžio grasinimais- grasinimu susidoroti, panaudoti smurtinio pobūdžio veiksmus, gąsdinimu pakenkti darbinei veiklai ir pan., realizuodamas grasinimus bei baugindamas R. G. ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2005-04-10, apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė jai kumščiais kelis kartus į galvos sritį, kairę koją, suėmęs už plaukų kelis kartus sudavė galva į sieną, tuo padarydamas R. G. skausmingumą pakaušio kairėje pusėje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 8*6 cm dydžio kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,  2005-06-06 apie 10.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., spyrė kelis kartus į kojas, kelis kartus rankomis sudavė per rankas, tuo padarydamas R. G. dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 4*5 cm., kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 2*5 cm. dydžio melsvai violetines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2005-08-29 apie 10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., kumščiais kelis kartus sudavė į galvą, rankas, spyrė į sėdmenis, tuo padarydamas R. G. kaktos dešinėje pusėje pereinant į smilkinio plaukuotąją dalį 4*2 cm., kaktos kairėje pusėje pereinant į smilkinio plaukuotąją dalį 6*6 cm., dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje 1*1 cm., išoriniame paviršiuje 2*2 cm., apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 4*2 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2006 m. tiksliai nenustatytu laiku, apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia sudavė sūnui D. G. tris smūgius į galvos sritį ir nosį, po ko, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė jai šešis smūgius į galvą, kojas ir rankas. 2007-03-20 apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., kumščiais kelis kartus sudavė į galvos sritį, veidą, kelis kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas R. G. dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje 12*16 cm., kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje 7*5 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2008-06-24 apie 14.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė daugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas, kumščiais vieną kartą sudavė į galvos sritį, stūmė, dėl ko R. G. krisdama susimušė į sieną galvą, kairę ranką, kelis kartus įspyrė į kojas, tuo padarydamas R. G. skausmingumą dešinio momens srityje, dešinio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 5*3 cm. kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2009-07-13 apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., kumščiais kelis kartus sudavė į rankas, įspyrė į kairę koją, tuo padarydamas R. G. kairio žasto išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje 3*3 cm., kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 3*7 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2010-01-20, vakare, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslą įbauginti R. G., sudavė jai apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas, smaugė, prakirto lūpą.

              Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo G. G. neprisipažino padaręs nusikaltimą. Parodė, kad su nukentėjusiąja susituokė prieš 20 metų. Pykčių šeimoje buvo, bet fizinio smurto niekada nenaudojo. Konfliktus keldavo pati nukentėjusi. Iš kur pas nukentėjusią  mėlynės  nežino, paklausus nukentėjusi sakydavo, jog pati susimušė. Sūnaus taip pat nemušė. Dukra mikčioja ne dėl konfliktų šeimoje, o nuo gimimo. Į nukentėjusios darbą buvo nuvykę, važiuodavo taikytis, kad „Liudvinave lesins vištas“ pasakė pati nukentėjusi. 

Teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios, apklaustų teisme liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent:

N. R. G. parodė, jog jos sutuoktinis kaltinamasis G. G., fizinį bei psichologinį smurtą prieš ją naudojo sistemingai, laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2011 metų būdavo laiminga, jeigu būdavo apie dviejų mėnesių laikotarpis be smurto, suduodavo į galvą,  mėlynių nelikdavo, baugino, kad susidoros, grasindavo, kad jeigu kreipsis pagalbos, tai užmuš, sakydavo, kad negyvensi, dingsi. Į medicinos ekspertus dėl sumušimų kreipėsi tik sunkiais atvejais, tačiau jų būta daug daugiau. Dažniausiai smurtą sutuoktinis naudodavo namuose, (duomenys neskelbtini). Pirmasis atvejis, kai kreipėsi į ekspertus dėl sumušimų buvo 2005 m. balandžio mėn.. Kaltinamasis, būdamas namuose, supyko, kad nepasakė, kas jai rašė SMS žinutę į mobilų telefoną, puolė ją, nusivijo į vonią, trenkė kelis kartus į galvą, visą smurto protrūkį matė vaikai. 2005 m. birželio mėnesį kaltinamasis trenkė per rankas, mušė, todėl, kad greitai nerado žemėlapyje miestelio. 2005 m. rugpjūčio mėn. 29 d. per atlaidus, sumušė be jokios priežasties, suduodamas smūgius į galvą ir rankas. Santuokos metu buvo pastovioje baimėje, sutuoktinio agresijos baimėje. G. G. nuolat kabinėdavosi, daugelį naktų tiesiog neleisdavo miegoti, dėl to  negalėdavo išeiti į darbą. Tikslios datos nepamena, bet prisimena, kaip nurodytu laikotarpiu kartą neleido jos į miegamąjį, kai pradėjo snausti spardė , daužė, smaugė, tempė į miegamąjį. 2006 m., tikslios datos nepamena, namuose kaltinamasis sudavė sūnui, kuriam pradėjo bėgti iš nosies kraujas, kadangi sūnų užtarė, ją taip pat sumušė.  Visą įvykį matė dukra, kurią ištiko nervinis šokas, ji nekalbėjo, mikčiojo. Lankė su dukra psichologo konsultacijas, šiuo metu padėtis pagerėjusi, tačiau dukra nenori pagalvoti apie šeimą, nes smurtą G. G. naudojo nuolat ir matant vaikams. 2010 m. sausio mėn. 20 d. buvo jų 20 – osios vedybų metinės, todėl gerai prisimena, kad tą dieną taip pat buvo mušama. G. G. dažnai ateidavo  į darbovietę ((duomenys neskelbtini)), tiek prieš darbą, tiek po jo ir per pietų pertrauką,  grasindavo, kad nedirbs, trukdė dirbti ir kolegoms. Buvo įvykis, kuomet kaltinamasis, atėjęs į darbą aiškino, kad ji „Liudvinave lesins vištas“, šaukė, kad nedirbs šitame darbe. Santuokos metu kelis kartus buvo palikusi namus, gyvendavo pas mamą, tačiau grįždavo, nes bijodavo sutuoktinio, kuris ją psichologiškai paveikdavo, bijodavo, kad „nedingtų“. Šiuo metu gyvena atskirai. Civilinį ieškinį prašė tenkinti.

Liudytoja J. G. parodė, kad nukentėjusioji yra jos bendradarbė, dirbo su ja viename kabinete nuo 2008 m. iki 2009 m.. Kad šeimoje yra nesutarimų sužinojo iš pačios nukentėjusiosios. G. G. dažnai ateidavo į darbovietę, nukentėjusioji jo bijodavo,  po kaltinamojo skambučių būdavo išvedama iš pusiausvyros, darbe darydavo klaidų, bijodavo, kad vyras po darbo jos kur nelauktų, tad kartais prašydavo, kad išeitų iš darbo kartu. Suprasdavo, kad nukentėjusiosios vyras agresyviai nusiteikęs, darbe jie kalbėdavo negarsiai, o jei prasidėdavo piktumai, ji liepdavo, kad išeitų iš kabineto, prisimena, kaip kartą nukentėjusiąją G. G. „kampe rikdė“. 

Liudytoja J. M. parodė, jog G pažįstanti daug metų. Pati konfliktų nemačiusi, negirdėjusi, tačiau tai, kad G. G. nukentėjusiąją terorizuodavo, mušdavo žinojo iš pokalbių su nuketėjusia. Matė ant R. G. rankų ir kojų mėlynes. Nukentėjusi būdavo nuolatinėje baimėje, nežinojo, ar grįžęs iš Vokietijos priekabiaus, ar smurtaus, ar ne. Stengdavosi nuolat atsiliepti į kaltinamojo skambučius, jei tuo metu būdavo pas juos svečiuose, bijojo, kad vyras per telefoną neišgirstų kokių pašalinių balsų. 2008 m. dėl konflikto su G. G. gulėjo ligoninėje. Kai nukentėjusioji gulėjo ligoninėje jis jai skambindavo net naktimis, dėl to negalėdavo miegoti. Grigų mergaitė pradėjo mikčioti nuo to momento, kai pamatė sumuštą brolį. Apie tai, kad tėtis muša mamą  pasakojo jai ir mergaitė prieš du ar tris metus. Šeimoje nuolat buvo naudojamas  psichologinis smurtas.

Liudytojas J. M. parodė, jog yra matęs nukentėjusiąją sumuštą (mėlynę po akimi ir sumuštas rankas). Prieš tris metus jis pats vežė nukentėjusiąją į ligoninę. Kad G. G. muša nukentėjusiąją, jis sužinojo iš jos pačios. Prašydavo nuolat pasirūpinti sugedusiais dalykais, kad vyras grįžęs rastų viską sutvarkytą, bijojo, kad dėl to nekiltų barniai, konfliktai.

Liudytoja V. A. parodė, jog nukentėjusioji yra jos pacientė. Nukentėjusioji 2008 – 2009 m. buvo atėjusi sumušta, tuomet papasakojo , kad vyras ją ištisai muša, užgaulioja, veja iš namų, kad  santykiai yra įtempti. Buvo mačiusi nukentėjusiąją sumuštomis rankomis, kitu atveju su mėlyne po akimi Vilniuje. Ateidavo pas ją ir su dukra, kuri turėjo sunkių kalbos sutrikimų, buvo baigšti. Nukentėjusiojo negyveno atskirai, todėl, kad bijojo, be to tikėjo, kad kaltinamasis pasikeis.

Liudytoja S. B. parodė, jog 2010 metais po kaltinamojo ir dukros bendro gyvenimo dvidešimtmečio buvo aplankyti nuketėjusiosios, ji papasakojo, kad vos liko gyva po nakties, nes G. G. ją  sumušė. Tai, kad šeimoje nuo 2005 m. buvo daug konfliktų daugiausia  pasakydavo anūkai. Girdėjo, kaip nukentėjusiajai liepė eiti iš namų, per įjungtą anūko telefoną girdėjo, kaip G. G. jos dukrą vadino „žiurke“, po to girdėjo dūžį. Anūkas pasakė, kad tėtis paleido į mamą butelį, tai buvo 2008 metais. Smurtą naudodavo prieš nukentėjusiąją, prieš sūnų pakėlęs ranką buvo vieną kartą, dukros nemušdavo. 2008 m. dėl sumušimų nukentėjusioji gulėjo ligoninėje. Nukentėjusioji sakė, kad G. G. nuolat grasindavo, sakydamas, kad „nebus tavęs gyvos, jei kur skųsies, nesuras nei tėvai“.

Liudytoja L. K. parodė, jog apie konfliktus G. šeimoje ir smurtą žino iš nukentėjusios. Pati smurto nematė, tačiau matė mėlynes ant nukentėjusios kūno. Nuo 2005 m. situacija G šeimoje buvo bloga, kaltinamasis žmoną nuolat mušė, skriaudė, dėl to ji gulėjusi ir ligoninėje. G. G. ne tik mušdavo, bet ir įžeidinėdavo žmoną. Nukentėjusi atrodė sugniuždyta, verkdavo, pasakodavo, kad ją muša už nieką. Apie konfliktus šeimoje žino ir iš vaikų pasakojimų. Tai, kad muša tėtis mamą buvo sakęs R. G. sūnus.

Liudytoja A. S. parodė, jog nukentėjusioji, gyvendama su G. G. jo bijodavo, dėl elgesio guosdavosi. Matė ir smurto žymes nukentėjusiosios veide, rankose. Dėl sumušimų nukentėjusioji gulėjo ir ligoninėje. Prieš keturis ar penkis metus pati girdėjo G užgauliojimus, nemandagius žodžius, kokius konkrečiai neįsidėmėjo. Nukentėjusi duodavo paskaityti SMS žinutes, rašytas tiek G. G., tiek kitų moterų. Turinio  konkretizuoti negali, bet  buvo grasinimai, bauginimas.

Liudytojas D. G. parodė, kad su tėvais Liudvinave gyveno nuo 2005 metų. 2009 m. išvažiavo mokytis į Vilnių. Motina, skambindavo, sakydavo, kad tėvas darosi vis žiauresnis, naudoja smurtą. Kaltinamasis grasino, kad  mamai pasiskundus,  susidoros. Vadino nukentėjusią beždžione, kitaip įžeidinėdavo, sakydavo „užmušiu bjaurybe“. Priekabiaudavo kas savaitę, visa šeima tėvo grįžtančio namo laukdavo su baime, kadangi buvo engiami. Smurto veiksmus matė pats, pats patyrė. Dažniausiai mamą užsidarydavo miegamajame, girdėdavosi triukšmai, nuo 2005 m. matė ir mėlynių ant mamos kūno. Prieš penkis metus jį tėvas sumušė todėl, kad blogai nuplovė autobusą. Sesė po to įvykio pradėjo nekalbėti, patyrė stresą. Mamai, sakydavo, jog kraustytis reikia, bet ji  bijojo, buvo prigrasinta, kad jis ją pakas, ras žmonių, kurie susidoros. Grasinimus yra girdėjęs ir pats. Mama bijojo pagrįstai, nes kaltinamasis buvo sužvėrėjęs, iš jo elgesio, pykčio galima buvo suprasti, jog grasinimai realūs. Nukentėjusi kelis kartus buvo išėjusi gyventi atskirai, bet sugrįždavo, tikėdavosi, kad kaltinamasis pasikeis, bet tėvas vėl pradėdavo kabinėtis.

Liudytoja R. B. parodė, kad yra psichologė, nukentėjusios dukrą pradėjo konsultuoti nuo 2008 metų. Matė, jog R. G. buvo sumušta, buvo prakirsta lūpa, mėlyna ranka. Nukentėjusi pati papasakojo, kad vyras sumušė 20 metų vestuvių proga. 2009 m. rugpjūčio mėn. parodė kaltinamojo siųstą gąsdinančią SMS žinutę, liepė paskambinti G. G., nukentėjusiai paskambinus, įjungus mikrofoną, girdėjosi, kaip šaukė, kad „kas liepta daryk, nes bus tau“. Buvo atvejis kuomet nukentėjusi skambino ir prašė, kad atvestu savo vaiką,  sutvarkyti spausdintuvą, nes jai per 3 min. nesutvarkys tada vyras ją užmuš. Konsultacijų metu nukentėjusios dukra buvo uždara, apie šeimą nekalbėjo. 2010 m. paprašyta nupiešti pyktį, G. G. nupiešė tėtį. Siūlė psichologo pagalbą  ir R. G.. Šiuo metu mergaitės nekonsultuoja, kadangi būklė pagerėjusi, nustojo mikčioti. 2010 m. kovo mėnesį mergaitės būklė dar buvo bloga, ji piešdavo baimę, bijojo, kad mama tėtei gali atleist ir jiems teks grįžt pas jį.

Liudytoja D. V. parodė, jog yra nukentėjusiosios bendradarbė. Sausio ar vasario mėnesį  G. G. buvo atėjęs į darbą, girdėjo jį sakant nukentėjusiai, kad lesins vištas, grasino, kad nueis pas direktorę ir nukentėjusi neteks darbo. Vežiodavo nukentėjusiąją į namus, nes ji bijojo savo vyro.

Kaltinamojo kaltę nurodytos nusikalstamos veikos padarymu patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Marijampolės (duomenys neskelbtini) mokyklos psichologės R. B. pateiktame G. G. konsultacijų metu pieštų piešinių aprašyme pažymėta, kad konsultacijų metu mergaitei buvo taikyta piešinių terapija. Iš pateiktų piešinių matyti, jog G. G. piešdama tėvą naudoja tokias detales, kaip ragai, tuščios akiduobės, rankos be pirštų, nupiešti tėvui virš galvos burbulai ir didelis burbulas, kuriame parašyti žodžiai „nemyliu tėtės“, kas leidžia daryti prielaidą apie padidėjusią mergaitės baimę, neryžtingumą, užsitęsusį distresą. Mergaitė save piešiniuose vaizduoja  nusiminusią, su tuščiomis akiduobėmis, iš akių tekančiomis ašaromis, be rankų pirštų, kas leidžia teigti apie užsitęsusią mergaitės baimę, net fobijas. Visuose pirmuose piešiniuose esančios detalės išreiškia pyktį, piešiniuose atsispindi chaosas, kas leidžia daryti prielaidą apie nerimastingumą, apie žemą mergaitės savivertę. Stebint piešinių dinamiką ir žinant, jog mergaitė su motina pradėjo gyventi atskirai nuo tėvo, matyti, jog streso ir nerimastingumo lygis mažėja, mergaitės emocinė būklė stabilizuojasi. Mergaitė pradėjo piešti šviesias nuotaikas, kalba  neužsikerta, likę tik tikai (b.l 65).

Specialisto išvada Nr. G 375/05(09) nustatytos konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai,  kad R. G. kraujosruva kairėje kojoje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai 2005-04-10. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.5). 

Specialisto išvada Nr. G 609/05(09) nustatyta, konkrečios  nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai kad R. G. kraujosruvos abejose kojose galėjo būti padarytos paveikiant kietais bukais daiktais, galimai 2005-06-06. Sužalojimai vertinami  nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.6).

Specialisto išvada Nr. G 1003/05(09) nustatyta konkrečios  nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R. G. kraujosruvos galvoje, veide, dešinėje rankoje galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2005-08-29. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 7).

Specialisto išvada Nr. G 664/08(09) nustatyta konkrečios  nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R. G. kraujosruvos dešinėje rankoje ir kairėje kojoje galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2008-06-24. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8).

Specialisto išvada Nr. G 627/09(09) nustatyta konkrečios  nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R. G. kraujosruvos abiejose rankose ir kairėje kojoje galėjo būti padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 2009-07-13. Sužalojimai vertinami  nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 9),

Specialisto išvada Nr. G 326/07(09) nustatyta konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R. G. kraujosruvos abiejose kojose galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2007-03-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 10).

2011-08-08 psichologinio konsultavimo kabineto išvada nustatyta, jog pokalbių su R. G. metu buvo stebimas ryškus jaudulys, nerimas, įtampa, baimė, susieti su išgyvenamu ilgalaikiu stresu dėl įtemptų tarpasmeninių santykių.  Atliktas emocinės streso tyrimas MMPI bei HAD skalės metodikomis indikuoja padidintus depresiškumo bei nerimo požymius, kurie yra įtakoti išgyvenamų stresinių įvykių. R. G. dėl išgyvento bei tebesitęsiančių stresinių išgyvenimų reikalingos tęstinės psichologo konsultacijos tiek emocinės būsenos korekcijai, tiek stresinių įvykių įveikai (b.l.166).

Kaltinamasis G. G. kaltę neigė aiškindamas, jog jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, jos neterorizavo, santykius su nukentėjusia bei konfliktines situacijas su ja apibūdindamas kaip normalias gyvenimiškas. Kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės jie yra paneigti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, liudytojų paaiškinimais, medicinos specialistų išvadomis apie R. G. padarytus nežymius sveikatos sutrikdymus, psichologės R. B. pateiktu G. G. konsultacijų metu pieštų piešinių aprašymu bei psichologinio konsultavimo kabineto išvada apie nukentėjusiosios būklę. Netikėti nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimais, specialistų išvadomis bei kitai rašytiniais įrodymais teismui nėra jokio pagrindo.  Teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusios paaiškinimai dalyje apie naudotą smurto pobūdį , detaliai atitinka specialistų išvadomis nustatytų sužalojimų pobūdį. Nukentėjusios parodymų teisingumą tiesiogiai arba netiesiogiai patvirtina visi byloje surinkti įrodymai, išskyrus paties kaltinamojo paaiškinimus, todėl abejoti jos parodymais nėra pagrindo. Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes vadovaujasi nukentėjusios parodymais, specialisto išvadomis. Liudytojų ir nukentėjusios parodymuose tam tikrų neesminių detalių neatitikimus, teismas vertina kaip sąlygotus praėjusio laiko tarpo, abejonių dėl nukentėjusios parodymų tikrumo ir teisingumo  teismui nekyla.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankama pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo bijoti, jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 str. 2 d. nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Kita vertus BK 145 str. 2 d. taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis G. G. sistemingai, tai yra ne rečiau kaip kas du mėnesius, laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m., gyvendamas su savo sutuoktine R. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei jos darbovietėje (duomenys neskelbtini), ją terorizavo, t.y. sistemingai naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, psichologinę prievartą, grasinimus dėl ko nukentėjusioji bei jos vaikai patyrė nuolatinį bauginimą, stresą, baimę, psichinę prievartą. Tai G. G. darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nuketėjusiajai neigiamas pasekmes - stresą, baimę, nerimą. Be to, G. G. smurtaudamas  nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo padaręs šešis sveikatos sutrikdymus, kurie specialisto išvadomis yra įvertinti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šie agresyvūs tęstiniai veiksmai, vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek subjektyvų nukentėjusios suvokimą, pagrįstai pripažinti realiu  bauginimu. Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m. kaltinamasis terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, taip pat sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. G. neteistas.  Padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Marijampolės apskrities VPK duomenimis kaltinamasis Viešosios tarkos skyriaus miesto policijos nuovadoje administracine tvarka metų laike nėra baustas. Apie kitokio pobūdžio netinkamą kaltinamojo elgesį duomenų nėra(b.l.96). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, įvertinęs tai, kad nėra lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, teismas sprendžia, jog kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 str., 56 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą, artimą jos vidurkiui, laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi G. G. neteistas įvertinus asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo,  taikant BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis smurtą naudojo artimoje aplinkoje, teismas sprendžia, kad siekiant apsaugoti nukentėjusios R. G., prieš kurią padaryti pavojingi nusikalstami veiksmai, teisėtus interesus skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, o taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- nemokami darbai.

Nukentėjusioji R. G. reiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar dėl gyvybės atėmimo.  Neturtinę žalą,  CK 6.250 str. 1 d. apibūdina, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusios patirtų neigiamų emocijų bei pergyvenimų. Neabejotina, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl sistemingo bauginančio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji patyrė stresą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar ir dabar, kai jau nukentėjusioji gyvena atskirai nuo kaltinamojo, jai reikalinga psichologo pagalba streso įveikai (b.l.166). Dėl kaltinamojo elgesio šeimoje sutriko ne tik pačios nukentėjusiosios, bet ir jos dukros G. G. emocinė būsena, todėl akivaizdu, kad nukentėjusi nerimavo, pergyveno, ne tik dėl savęs, bet ir  savo mažametės dukros. Teismas įvertinęs, kad veika truko ilgą laikotarpį, tai, kad padaryta  tyčia, smurto pobūdį, įvertinus kaltininko asmenybę, jo bei nukentėjusios turtines padėtis (abu dirbantys turi nekilnojamo turto), teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant užtikrinti nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą, teismas  civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str.  tenkina dalinai, priteisiant  25000 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.

              Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios R. G. naudai priteistinos 3000 lt.  turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( b.l 169, 170), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.   

                            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,  teismas

NUSPRENDĖ:

G. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3(trims) mėnesiams, skirti baudžiamojo poveikio priemones- 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatyti, kad nemokamus darbus turi atlikti per 3 ( tris ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios R. G., bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu R. G., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo R. G. bei įpareigoti G. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. G. iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. 

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

N. R. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo G. G. 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius) neturtinės žalos atlyginimo.

              Priteisti  iš G. G. 3000 litų R. G. ((duomenys neskelbtini)) turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 

              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės  teismą.

Teisėjas                                                                                                   Nerijus Brinevičius