Civilinė byla Nr. e2-1321-837/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09473-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,

sekretoriaujant Dianai Niaurienei,

dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui S. P., ieškovo atstovui advokatui Dariui Sauliūnui,

atsakovei A. S., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas prašo išnagrinėjus bylą ir nustačius pagrindą skolos priteisimui pagal 2012-08-08 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 321,52 Eur skolą, 1834,40 Eur palūkanas, 28,94 Eur delspinigius, arba išnagrinėjus bylą ir nenustačius pagrindo skolos priteisimui pagal 2012-08-08 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės 2184,88 Eur skolą pagal 2013-07-19 vekselius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2012-08-08 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 637,16 Eur vartojimo kreditas dvejų metų laikotarpiui, kurio galutinė bendra suma buvo 1362,14 Eur. Sutartimi buvo nustatyta 211,23 % dydžio vartojimo kredito palūkanų norma. Atsakovė kurį laiką vykdė įsipareigojimus, tačiau 2013 m. antrąjį ketvirtį nustojo mokėti periodinius mokėjimus, dėl to (duomenys neskelbtini) ir ieškovas 2013-07-15 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) perleido, o ieškovas įgijo reikalavimą į atsakovę. Atsakovės skundo pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014-08-19 priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu atsakovės skola yra 376,84 Eur (1301,14 Lt) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos. 2016-07-01 atsakovė atliko 505 Eur dydžio mokėjimą, kuris buvo užskaitytas Sutarties 4.8 punkte nustatyta tvarka. Atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, todėl iš jos priteistina aukščiau nurodyta suma.

2013-07-19 atsakovė pasirašė 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius pagal kuriuos įsipareigojo ieškovui sumokėti 7835,52 Lt arba 2269,32 Eur. Šių vekselių apmokėjimo terminai yra suėję, todėl jie laikytini paprastais skolos rašteliais, pagal kuriuos yra fiksuota ieškovės skolos ieškovui dydis, todėl alternatyviu reikalavimu ieškovui priteistina 2184,88 Eur suma pagal 2013-07-19 vekselius.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti pagal abu ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad 2014 m. kreipėsi į Lietuvos banką dėl išaiškinimo ar (duomenys neskelbtini) vartojimo sutartis atitinka LR Vartojimo kredito įstatyme nustatytiems reikalavimas ir gavo atsakymą, kad atsakovės skundo pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014-08-19 priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu atsakovės skola yra 376,84 Eur (1301,14 Lt) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos. 2016-07-01 atsakovė atliko 505 Eur dydžio mokėjimą – negrąžintą sumą, sutartas palūkanas ir delspinigius, tokiu būdu su ieškovu visiškai atsiskaitė. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas už naują laikotarpį, kai ginčas buvo išspręstas iš esmės negalima, nes Lietuvos banko sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir pagal jau priimtą sprendimą galima reikalauti tik delspinigių. Tačiau atsakovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus ir nėra skolinga ieškovui.

Visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti skolą pagal vekselius. Jokia paskola pagal nurodytus vekselius atsakovei nebuvo suteikta, nes nėra paskolos suteikimo – pinigų perdavimo fakto, todėl alternatyvus ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ex officio pripažinti ieškovui išduotus vekselius pripažinti niekiniais ir remiantis CPK 95 str. skirti ieškovui maksimalią baudą, nes ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, pateikė reikalavimą kuris Lietuvos banko sprendimu išspręstas iš esmės.

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2012-08-08 (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2012-08-08 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 637,16 Eur vartojimo kreditas dvejų metų laikotarpiui, kurio galutinė bendra suma buvo 1362,14 Eur (b.l. 4-11). Sutartimi buvo nustatyta 211,23 % dydžio vartojimo kredito palūkanų norma. (duomenys neskelbtini) ir ieškovas 2013-07-15 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) perleido, o ieškovas įgijo reikalavimą į atsakovę (b.l. 20). Atsakovės skundo pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014-08-19 priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu atsakovės skola yra 376,84 Eur (1301,14 Lt) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos (14-19). 2016-07-01 atsakovė atliko nurodytą 505 Eur dydžio mokėjimą - 376,84 Eur skolą ir delspinigius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006) nurodoma, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, kad remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirminė kreditorė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė susitarė dėl 1,86 procentų dydžio palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.

Atsakovės skundo pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014-08-19 priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu atsakovės skola yra 376,84 Eur (1301,14 Lt) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos (14-19). Šis dokumentas laikomas CPK 197 str. 2 d. nustatytu oficialiuoju įrodymu, jo ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir kitaip nenuginčijo, todėl šiuo dokumentu nustatytas atsakovės skolos dydis laikomas įrodytu. Kadangi atsakovė 2016-07-01 atliko nurodytą 505 Eur dydžio mokėjimą - 376,84 Eur skolą ir delspinigius, laikoma kad ji su ieškovu atsikaitė, todėl ieškinys atmestinas.

Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų bazės matyti, kad 2013-07-19 atsakovės pasirašyti 8 paprastieji neprotestuotini vekseliai pagal kuriuos ji įsipareigojo ieškovui sumokėti 7835,52 Lt arba 2269,32 Eur buvo kaip rašytiniai įrodymai baudžiamojoje byloje, todėl ieškovas dėl svarbių priežasčių negalėjo jų pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo. Įstatymas numato 3 metų senaties terminą vekselį pateikti notarui, tačiau šis terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vekselius laikyti paskolos rašteliais, o ne vertybiniais popieriais ir pagal juos priteisti skolą.

Taip pat teismas neturi pagrindo ex officio  atsakovės ieškovui išduotus vekselius pripažinti niekiniais, nes atsakovė juos turėtų nuginčyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais bendrais sandorių nuginčijimo pagrindais.

Įstatyme numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, nurodoma, kad asmeniui nesąžiningai pareiškusiam nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) gali būti skiriama bauda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis). Atsakovė prašo skirti už piktnaudžiavimą teise baudą pareiškėjui. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui besąlygiškai daryti išvados, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimu laikyti tokie atvejai, kai šalis naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Šalis negali naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (2005-04-04 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovo ieškiniu atsakovei buvo padaryta esminė žala, dideli nuostoliai, kad ieškovas savo teise pateikti ieškinį naudojosi ne pagal paskirtį, ar kad tokios teisės naudojimas buvo neproporcingas siekiamam tikslui. Byloje nėra duomenų apie realius atsakovės nuostolius, kurie būtų susidarę kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Be to, turi būti įvertinamas ir ieškinį padavusio asmens, šiuo atveju ieškovo, sąžiningumas. Vien ieškinio nepagrįstumo nepakanka šiai aplinkybei konstatuoti, kadangi teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose teisės aktuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė pateikti ieškinį teismui gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, nustačius, kad ja naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. O šių aplinkybių byloje nenustatyta. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ieškovą teisme atstovavo advokatas. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų siekęs piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi asmeniui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę jas ginti teismine tvarka, taip pat naudotis kitomis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, pvz., teikti ieškinį. Nepaneigta, kad ieškovas, reikšdamas nors ir nepagrįstą ieškinį, buvo sąžiningas, todėl negalima pripažinti jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas atmetamas.

Kadangi ieškinys atmetamas atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, b. l. 64).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškovui grąžintina 3,00 Eur žyminio mokesčio permoka.

Vadovaudamasis CPK 259, 269, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini),400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovui (duomenys neskelbtini), 3,00 Eur (trijų eurų 00 ct) dydžio žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2017 m. gruodžio 23 d. (mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini)F, mokėta per Swedbank, AB) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                                                   Arvydas Jasonas