Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-82-125/2008

Teisėjas R. Mikšta Procesinio sprendimo kategorijos
30.4.1; 128.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. kovo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant pareiškėjams S. M., G. M., pareiškėjos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. M. ir G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjos S. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas J. M., M. sūnus, nuo 1934 metų lapkričio mėnesio iki savo mirties 1942 metais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 3127 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypą, kurį 1934 m. lapkričio mėn. 1926 m. Žemės reformos įstatymo pagrindu neatlygintinai įgijo iš valstybės. Nurodė, kad nori atkurti nuosavybės teises į R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo J. M. valdytą žemės sklypą. Lietuvos centrinio archyvo 1995-12-13 pažymėjime nurodyta, kad 1935-1937 metais M. nuomos bei činčo teisėmis valdė sklypą Nr. 406 prie (duomenys neskelbtini); Palangos miesto su Palangos dvaru bendrų ganyklų likvidavimo byloje 1934-11-20 sąraše įrašytas (duomenys neskelbtini) gyventojas – M.. Pareiškėjai teigia, jog M. su Palangos dvaru činčo ar neterminuotos nuomos teisiniais santykiais galėjo būti siejamas tik iki 1934 m., o 1934 metais likvidavus ganyklas mieste činčo ar nuomos santykiai nebesitęsė, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi pažymėjime nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, tai nustatant juridinį faktą būtina remtis netiesioginiais įrodymais: liudytojų parodymais bei tuo faktu, kad niekas, išskyrus J. M. paveldėtojus, nesikreipė dėl nuosavybės teisių į nurodytą sklypą atkūrimo.
Palangos miesto apylinkės teismas 2007-10-03 sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-12-13 ir 2006-11-21 raštuose teigiama, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus, Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų apmatavimo byloje yra Palangos miesto gyventojų, nuomos bei činčo teisėmis valdančių žemės sklypus, priklausiusius Palangos dvarui, 1935-06-03 sąrašas, kuriame nurodytas M., (duomenys neskelbtini) gatvėje valdęs „406“ sklypą; tame pačiame archyviniame fonde yra Kretingos apskrities, Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo planas bei 1937-03-19 patvirtinta eksplikacija, kurios skiltyse „Savininkų pavardės ir vardai“, „Sklypų Nr.“, „Iš viso“ atitinkamai įrašyta: „M.“, „406“, „3127 kv. mtr.“. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad J. M. žemės sklypą valdė netermininės nuomos teisėmis. Vadovaujantis 1926 m. Žemės reformos įstatymo VI.2-447 VII skyriaus „Miestų ir tam tikrų sričių gyventojų aprūpinimas žeme“ 50 paragrafu, miesto žemė žmonėms buvo duodama ilgametėn nuomon. Vėliau žemę buvo leidžiama išsipirkti, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie žemės išsipirkimą ar valdymą nuosavybės teise. Vertinant byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad nepakanka duomenų patvirtinti prielaidai, jog J. M. buvo įsigijęs sklypą nuosavybės teise. Priešingą prielaidą – žemės sklypo valdymą činčo teise - galima laikyti pagrįsta rašytiniais įrodymais.
Apeliaciniu skundu pareiškėja S. M. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-03 sprendimą ir pareiškimą tenkinti. Teigia, jog Lietuvos centrinio archyvo 2006-11-21 pažymoje nurodyta, kad nerasta duomenų apie tai, jog J. M. mokėjo činčo mokesčius; 1935-06-03 Palangos gyventojų sąraše yra M. pavardė, kuri siejama su (duomenys neskelbtini) esančiu sklypu Nr. 406; 1937-03-19 eksplikacijoje nurodytos savininkų pavardės, tarp kurių yra ir M. pavardė. Nei viena iš šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu paneigta nebuvo. Faktiniai duomenys yra ne dokumento pavadinime, o jo turinyje, todėl pats savrbiausias įrašas yra Kretingos apskrities, Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo plano skiltyje „savininkų pavardės ir vardai“, kur J. M. siejamas su 3127 kv. m ploto sklypu (duomenys neskelbtini). Liudytojai vienareikšmiškai patvirtino žemės sklypo naudojimo faktą, o suinteresuoti asmenys šios aplinkybės nepaneigė.
Pareiškėjas G. M. 2007-11-30 pareiškimu prisidėjo prie apeliacinio skundo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo nesutinkanti su apeliaciniu skundu. Teigia, jog pareiškimas negali būti tenkinamas, nes remiantis pateiktas dokumentais darytina išvada, kad J. M. 3127 kv. m žemės sklypo nevaldė nuosavybės teise, o pareiškėjos pateiktas planas nėra nuosavybės teise valdomų sklypų atsienojimo planas, patvirtinantis nuosavybės teisę į ginčo žemę.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas J. M., M. sūnus, nuo 1934 metų lapkričio mėnesio iki savo mirties 1942 metais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 3127 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypą, kurį 1934 m. lapkričio mėn. 1926 m. Žemės reformos įstatymo pagrindu neatlygintinai įgijo iš valstybės. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų konstatuoti, kad J. M. ginčo sklypą buvo įgijęs nuosavybės teise.
1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija buvo nacionalizuota visa privatinės nuosavybės teise priklausanti žemė, dėl to nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims atsižvelgiant į tai, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas. Kadangi byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise, tai turi būti vertinami atskirų įrodymų duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes apie nurodyto fakto egzistavimą. Šie duomenys nustatomi pagal prašomų nustatyti savininko nuosavybės teisių į daiktą tuo laikmečiu išduotus daikto nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir kitus įrodymus, galinčius patvirtinti, jog daiktas priklausė apie savininkui pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytą teisinį reglamentavimą.
Byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjams turint tikslą atkurti nuosavybės teises į 3127 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, jog J. M. valdė ginčo sklypą nuosavybės teise. Su šia išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes ji padaryta neįvertinus visų aplinkybių ir netaikius reikiamų taikyti teisės aktų. Lietuvos centrinio archyvo 1995-12-13 ir 2006-11-21 pažymėjimuose Nr. 441-M bei Nr. R4-4748 (b.l. 16, 80) nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Palangos miesto su Palangos dvaru bendrų ganyklų likvidavimo byloje, Palangos miesto gyventojų 1934-11-20 sąraše įrašytas (duomenys neskelbtini) gyventojas M.; Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus, Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų apmatavimo byloje yra Palangos miesto gyventojų, nuomos bei činčo teisėmis valdančių žemės sklypus, priklausiusius Palangos dvarui, 1935-06-03 sąrašas, kuriame nurodytas M., (duomenys neskelbtini) gatvėje valdęs „406“ sklypą; tame pačiame archyviniame fonde yra Kretingos apskrities, Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo planas bei 1937-03-19 patvirtinta eksplikacija, kurios skiltyse „Savininkų pavardės ir vardai“, „Sklypų Nr.“, „Iš viso“ atitinkamai įrašyta: „M.“, „406“, „3127 kv. mtr.“. Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. M. žemės sklypą valdė netermininės nuomos teisėmis. 1926-04-24 Įstatymas miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti (1929-05-22 Vyriausybės žinios Nr. 226) reglamentavo valstybės ir Žemės reformos įstatymo pagrindu nusavintos sodybinio pobūdžio žemės, valdomos činčo, neterminuotos ar terminuotos nuomos teisėmis, įgijimo nuosavybėn klausimus. 1929 m. Įstatymo miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti vykdymo taisyklėse (1929-06-25 Vyriausybės žinios Nr. 304) detalizuota činčininkų, nuomininkų valdomų nusavintų ir valstybinių žemių įgijimo nuosavybėn tvarka. Taisyklių 1 dalyje aptariama sklypų valdymo nuomos ir činčo teisėmis faktų nustatymo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šių teisės aktų nuostatų ir netyrė, ar byloje esančių įrodymų pagrindu, atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, galima daryti neginčijamą išvadą, jog J. M. ginčo sklypą valdė netermininės nuomos teisėmis. Nusprendęs, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, apie sklypo valdymą netermininės nuomos teisėmis, teismas turėtų vertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina apie 1926-04-24 Įstatymo miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti pagrindu vykdytą žemės sklypo, į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, įgijimo nuosavybėn procesą. Iš archyvo pažymėjimų matyti, jog M. minimas Palangos miesto gyventojų, nuomos bei činčo teisėmis valdančių žemės sklypus, 1935 m. sąraše, taip pat Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų apmatavimų 1935-1937 m. byloje. 1929-06-25 Įstatymo miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti vykdymo taisyklių 5, 7 ir 8 paragrafuose numatyta, jog činčininkų ir nuomininkų sklypų įgijimo nuosavybėn procedūra vyko sudarant činčininkų ir nuomininkų sąrašą, apmatuojant jų sklypus. Kadangi, kaip nurodyta archyvo 1995-12-13 pažymėjime Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos, Žemės tvarkymo departamento, Žemės reformos departamento, Kretingos apskrities žemės tvarkytojo archyvai išlikę nepilnai ir juose bei kituose archyvinių fondų dokumentuose nerasta žinių apie J. M. Palangos mieste turėtą žemę, teismas turėtų aiškintis, ar netiesioginių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą apie tai, jog J. M. 1929-05-22 Įstatymo miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti ir 1929-06-25 Įstatymo miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti vykdymo taisyklių pagrindu įgijo nuosavybėn valdytą žemės sklypą. Teismas, darydamas išvadą apie turto nepriklausymą nuosavybės teise J. M., nepasisakė dėl to, kurie iš byloje surinktų apie ginčijamo turto nuosavybę dokumentų ir kitų įrodymų rodo apie šio turto priklausymą nuosavybės teise kuriam nors kitam asmeniui. Bylos duomenimis niekas kitas nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į ginčo sklypą. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-07-03 rašte (b.l. 6) nurodyta, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktos Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ištraukos (b.l. 58-59) matyti, kad žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra neužstatytas ir laisvas. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo išvada gali būti daroma tik įvertinus byloje pateiktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis) ir taikant reikiamus teisės aktus.
Pareiškėjai nurodo, jog juridinį faktą reikalinga nustatyti tam, kad būtų galima atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kuris nuosavybės teisių atkūrimą sieja su tam tikrais terminais, per kuriuos asmenys turi kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003-12-31. 9 straipsnio, apibrėžiančio nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, 2 dalis suteikia piliečiams, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį, neišlikę, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo. Pareiškėjai pasinaudojo šia įstatymo suteikta teise, taigi pagrindas atkurti nuosavybės teises į žemę būtų teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris šiuo atveju atliktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų vaidmenį. Kadangi pareiškėjai jau po 2003-12-31 kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jie laikytini praleidusiais terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškime pareiškėjai neprašė atnaujinti praleisto termino, nors tokia galimybė numatyta jau minėtoje įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir nurodyti pareiškėjams patikslinti pareiškimo reikalavimus, suformuluojant reikalavimą atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei pagrindžiant jį svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, netaikė nagrinėjamai situacijai taikytinų teisės normų. Apeliacinės instancijos teisme šie trūkumai negali būti pašalinti, todėl, panaikinus sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti visus nurodytus trūkumus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkas Bronius Valius
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė
Jonas Pesliakas