Administracinė byla Nr. ATP-174-628/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-02755-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo I. K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausta 100 (vieno šimto) litų baudą,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu I. K. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą už tai, kad ji 2012 m. rugsėjo 28 d., 08.51 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rikiuodamasi neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima kelio juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Po susidūrimo nepasirūpino, kad automobilis nepradėtų savaime judėti, ko pasekoje automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į sustojusio automobilio priekį, eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 152 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu I. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas ir buvo šališkas.

Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino schemos, kurioje užfiksuotas eismo įvykis, be to, iškraipė specialisto E. S. paaiškinimus. Specialistas nurodė, kad negalima sakyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta I. K. pradėjo staigiai rikiuotis, paaiškino, kad iš plano schemos matyti, kad I. K. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) nuo rikiavimosi pradžios iki kontakto su kita transporto priemone, pravažiavo dešiniau apie tris metrus, tai yra pakankamai ilgas atstumas, kad būtų galima įsitikinti, jog manevras bus atliktas saugiai. Taip pat neatsižvelgė į specialisto paaiškinimus, kad nukentėjusiosios E. J. automobilio (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo metu buvo didesnis nei (duomenys neskelbtini) automobilio.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusioji E. J. ėmė didinti greitį ir vytis I. K. automobilį po to, kai ji pradėjo rikiavimosi manevrą. Tai patvirtina eismo įvykio schema ir specialisto paaiškinimai, kadangi kontaktas tarp automobilių įvyko automobiliui (duomenys neskelbtini) jau esant didžiąja dalimi įvažiavus į pirmąją eismo juostą ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai jau ištiesinus automobilį pirmoje eismo juostoje. E. J. parodymai, kad ji iš pradžių nematė (duomenys neskelbtini) automobilio manevro, staiga pamatė, kad I. K. rikiuojasi, bandė stabdyti, traukėsi dešinio kelkraščio link, neatitinka objektyvių bylos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad teisme pati nukentėjusioji paaiškino, jog antroji eismo juosta, iš kurios rikiavosi administracinėn atasakomybėn patraukta I. K., buvo pilna transporto priemonių ir, jeigu ji būtų staiga grįžusi į šią juostą, būtų susidūrusi su šioje juostoje važiuojančiais automobiliais, tuo tarpu pirmoje eismo juostoje be nukentėjusiosios automobilio daugiau transporto priemonių nebuvo.

Pabrėžia, kad apeliantė iš karto po įvykio pateikė prašymą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai išreikalauti vaizo įrašą, nes įvykio vieta yra filmuojama, tačiau šis prašymas nebuvo išnagrinėtas. I. K. pateikus pakartotinį prašymą, teismas šį prašymą patenkino, tačiau iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos gavo atsakymą, kad vaizdo įrašai yra saugomi dvi savaites ir vaizdo įrašas pateiktas nebuvo.

Nurodo, kad ji nepadarė pažeidimo, numatyto KET 152 punkte, kadangi apgadinimai ant transporto priemonių atsirado nuo kontakto, įvykusio ne dėl to, kad apeliantė nepasirūpino, kad transporto priemonė savaime nepradėtų riedėti, bet transporto priemonės judėjo ne savaime, o dėl prieš tai įvykusio kontakto.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nieko nepasisakė dėl I. K. prašymo – išreikalauti E. J. automobilio techninį pasą ir jo kopiją prijungti prie bylos, nes būtent techniniame pase yra duomenys apie automobilį, iš kurių būtų galima spręsti apie automobilio galingumą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes teismui priimant sprendimą didelės reikšmės turėjo E. J. nėštumas. Teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą tuo, kad E. J. eismo įvykio metu buvo penktame nėštumo mėnesyje, dėl to nebūtų rizikavusi savo bei kūdikio sveikata bei sąmoningai norėjusi sukelti eismo įvykį.

Apeliantė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, į posėdį iškvieti specialistą, o jei specialisto paaiškinimai bus nepakankami, skirti byloje trasologinę ekspertizę.

Apeliantė taip pat pateikė prašymą, kuriame prašo tuo atveju, jei nebūtų patenkintas prašymas nagrinėti jos skundą žodinio proceso tvarka, išklausyti garso įrašą, darytą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą, o būtent konkrečiai įraše užfiksuotus specialisto paaiškinimus. Apeliantė nurodo, jog teisme specialistas nurodė, jog jos vairuojamo automobilio atliktas manevras buvo nestaigus. Be to specialistas nurodė, kad BMW automobilio, t. y. transporto priemonės, kurią vairavo E. J., greitis buvo daug didesnis, kas pirmosios instancijos teismo nutarime nenurodoma.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo gautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nors I. K. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, motyvuodama tuo, kad dėl įvykio ji nekalta, tačiau jos kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. vairuodama automobilį ir rikiuodamasi neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė; po susidūrimo nepasirūpino, kad automobilis savaime nepradėtų judėti, ko pasekoje automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į sustojusio automobilio priekį (b.l. 1), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 – io būrio vyr. patrulio I. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame pažymėta, kad 2012 m. rugsėjo 28 d., 08.51 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susidūrusius du automobilius - (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3), fotonuotraukomis (b.l. 11-18), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), E. J. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 6).

Šie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad I. K. 2012 m. rugsėjo 28 d., 08.51 val., vairuodama automobilį ir rikiuodamasi neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė; po susidūrimo nepasirūpino, kad automobilis savaime nepradėtų judėti, ko pasekoje automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į sustojusio automobilio priekį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.

Nagrinėjant bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. KET 106 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 109 punkte nurodoma, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Kaip matyti iš šių normų formuluotės, jos vairuotojui besirikiuojančiam į kitą eismo juostą  formuoja pareigą, o ne teisę duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė rikiuodamasi nedavė kelio nukentėjusiajai, važiavusiai ta eismo juosta, į kurią rikiavosi apeliantė. Remiantis minėtais KET punktais, I. K. privalėjo įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu, duoti kelią gretima eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms ir tik tada jį pradėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš susidūrimą nukentėjusiosios automobilio priekis buvo ties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. automobilio galu. Būtent dėl šios priežasties, nukentėjusioji nematė apeliantės rodomo posūkio signalo, o apeliantei pradėjus manevrą, t.y. jai pradėjus rikiuotis į dešiniąją kelio juostą, E. J. traukėsi dar arčiau važiuojamosios dalies dešininiojo krašto, bandė stabdyti, tačiau susidūrimo jai išvengti nepavyko. Tokiu būdu konstatuotina, jog apeliantės neįsitikinimas, kad atlikti manevrą yra saugu, KET taisyklėse numatytos pareigos duoti kelią gretima juosta važiuojančioms transporto priemonėms nesilaikymas ir buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. priežastimi.

Apeliantės teiginys, kad nukentėjusiosji E. J. pradėjo tyčia didinti greitį tuomet, kai pamatė, kad I. K. pradėjo rikiuotis į dešiniąją kelio juostą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėtų būti vertinamas kritiškai. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 11-18) matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra nežymūs, nustatyta, kad ant kelio nebuvo jokių stabdymo žymių, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. J. tyčia padidino greitį I. K. pradėjus rikiavimosi manevrą. Tokių įrodymų nepateikė ir I. K. savo papildomuose paaiškinimuose (b.l. 29) teigusi, kad apie tai, jog E. J. padidino greitį ir važiavo didesniu, nei tame kelio ruože leidžiamu greičiu, ji nusprendė iš E. J. automobilio skleidžiamo garso ir vaizdo, matyto pro galinio vaizdo veidrodėlį. Be to, iš byloje pateiktos eismo įvykio vietos schemos (b.l. 4), matyti, kad nukentėjusioji, bandydama išvengti susidūrimo, pasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, todėl jos veiksmuose nematyti tyčios susidurti su I. K. vairuojamu automobiliu.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eksperto E. S. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, juos iškraipė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, eksperto paaiškinimai tik patvirtino pirmosios instancijos teismo motyvus, įrodančius I. K. kaltę. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ekspertas E. S., nustatyti, ar nukentėjusioji staigiai didino greitį – neįmanoma. Taip pat neįmanoma nustatyti ir to, kad I. K. rikiavimosi manevrą pradėjo staigiai, būtent tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Ekspertas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad vairuotojas, važiuojantis tiesiai atsiradus kliūčiai turi stabdyti ir mėginti išvengti susidūrimo, o pagal eismo įvykio schemą nesimato, ar automobilis, važiuojantis tiesiai, t.y. nukentėjusiosios E. J. automobilis, bandė stabdyti. Nors KET nėra punkto, numatančio vairuotojui važiuojančiam tiesiai pareigą atsiradus kliūčiai stabdyti ir mėginti išvengti susidūrimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji E. J. bandė išvengti susidūrimo, būtent dėl to tarp eismo įvykio dalyvių buvo šoninio slydimo kontaktas ir nukentėjusiosios automobilis buvo taip arti dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto.

Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 – io būrio vyr. patrulio I. P., stabdymo kelio nebuvimas tik patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusiosios automobilis važiavo nedideliu greičiu, nes tik esant dideliam greičiui pradėjus stabdyti automobilio ratai užsiblokuotų ir tuomet ant važiuojamosios kelio dangos matytųsi stabdymo žymės.

Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliantės prašymą, pateiktą Vilniaus apygardos teismui 2012 m. sausio 29 d., kuriame prašoma jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį iškviesti ekspertą E. S., konstatuoja, kad nėra pagrindo šį prašymą tenkinti. Ekspertas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę užduoti klausimus. Iš apklausos aiškiai matyti, kad atsakydamas į klausimą dėl E. J. automobilio greičio, ekspertas atsakė, jog nustatyti, ar nukentėjusioji staigiai didino greitį – neįmanoma. Ekspertas taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, ar I. K. pradėjo rikiuotis staigiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirti byloje autotransporto trasologinę ekspertizę taip pat netikslinga. Byloje užtenka duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė eismo įvykio aplinkybes, susidūrimo priežastis.

Kritiškai vertinamas apeliantės teiginys, kad antrojoje eismo juostoje, iš kurios ji rikiavosi, buvo daugiau automobilių nei toje eismo juostoje, kuria tiesiai važiavo nukentėjusioji E. J.. Tai, kad apeliantė rikiavosi iš tos eismo juostos, kurioje automobilių buvo daugiau, nesuteikė jai pirmumo teisės rikiuotis į kitą eismo juostą. Remiantis KET 106 ir 109 punktu, persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevrą atlikti saugu ir privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek prašyme, pateiktame Vilniaus apygardos teismui 2012 m. sausio 29 d., prašo išreikalauti vaizdo medžiagą, kadangi jos duomenimis vieta, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, yra filmuojama. Apeliantės teigimu, šis vaizdo įrašas nebuvo pateiktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas šį I. K. prašymą tenkino ir kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinę su prašymu pateikti minėtą vaizdo įrašą (b.l. 23). Šis vaizdo įrašas nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių. VĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuriai priklauso vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos Antakalnio g. – Olandų g. – Kosciuškos g. žiedinėje sankryžoje, pateikė paaiškinimą, jog vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi tik dvi savaites (pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei prašymą pateikė 2012 m. spalio 30 d., o nagrinėjamas eismo įvykis buvo užfiksuotas 2012 m. rugsėjo 28 d.). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas I. K. apeliacinį skundą taip pat neturi galimybės vaizdo įrašo peržiūrėti, nes vaizdo įrašas yra sunaikintas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų viseto, vaizdo įrašo nebuvimas nepaneigia I. K. kaltės.

Apeliaciniame skunde I. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jos kaltę pagal KET 152 punktą. KET 152 punktas numato, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys. Remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, kad I. K. sustabdžius automobilį po kontakto su nukentėjusios automobiliu, ji neužtraukė rankinio stabdžio, t.y. nepasirūpino, kad jos vairuota transporto priemonė savaime nepradėtų judėti, ko pasekoje jos automobilis pariedėjo ir dar kartą atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio priekį. Šį apeliantės pažeidimą įrodo nukentėjusiosios E. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur ji teigė, kad antrasis susidūrimas įvyko praėjus kelioms sekundėms po pirmojo, bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 – io būrio vyr. patrulio I. P. parodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio vietoje yra įkalnė, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. automobilis stovėjo priešais nukentėjusiosios automobilį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepasirūpino, jog būtų užtrauktas rankinis stabdis, todėl automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio priekį.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos prašymą išreikalauti iš nukentėjusiosios E. J. automobilio techninį pasą. Pasak jos, būtent iš automobilio techninio paso galima būtų spręsti apie nukentėjusiosios automobilio galingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad I. K. pradėjus atlikinėti rikiavimosi manevrą nukentėjusioji padidino automobilio greitį, neįrodyta. Automobilio techninio paso pateikimas teoriškai galėtų patvirtinti automobilio variklio galingumo parametrus, tačiau kokiu konkrečiai greičiu šis automobilis važiavo įvykio metu, nustatoma ne iš techninio paso parametrų, o iš byloje esančių duomenų.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Motyvuojama tuo, jog teismui priimant sprendimą didelės reikšmės turėjo E. J. nėštumas. Šį šališkumu grindžiamą skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti apie I. K. kaltę, o teismo nurodytas argumentas apie E. J. nėštumą nurodytas bendrai aprašant įvykio aplinkybes ir nukentėjusiosios tuometinę padėtį.

Remiantis išdėstytais argumentais, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.             

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                   Sigita Bieliauskienė